2K-195/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-195/2014 Teisminio proceso Nr.: 1-20-1-01265-2010-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.15.1.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Aurelijaus Gutausko, Jono Prapiesčio ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios V. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 14 d. nutarties, kuria pakeistas Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendis, kuriuo R. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda. Nukentėjusiajai V. K. priteista 2 546,62 Lt iš UAB DK „P“ turtinei žalai atlyginti, 41 368 Lt iš „I“ filialo neturtinei žalai atlyginti, iš R. P. išieškota 1000 Lt teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 14 d. nutartimi pakeista Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendžio dalis, kuria V. K. iš „I“ filialo priteista 41 368 Lt neturtinei žalai atlyginti, priteisiant V. K. iš „I“ 17 368 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš R. P. nukentėjusiajai V. K. priteista 700 Lt advokato išlaidoms atlyginti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

R. P. nuteistas už tai, kad 2010 m. gruodžio 30 d., apie 10.15 val., Kaune, Tvirtovės al. nuo Taikos g. Nuokalnės g. link, vairuodamas 41-ojo maršruto autobusą „Volvo B10“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjęs važiuoti iš „Archyvo“ visuomeninio transporto stotelės, esančios ties namu Nr. 35, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106 punkto reikalavimus – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl to uždaromos autobuso durys prispaudė išlipusios keleivės V. K. paltą, kuri autobusui pajudėjus griuvo ir buvo sužalota, t. y. padarė V. K. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kasaciniu skundu nukentėjusioji V. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 14 d. nutarties dalį, kuria pakeistas Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendis, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Be to, ji prašo išieškoti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių baudžiamojo proceso normų pažeidimų, kurie pasireiškė neišsamiu bylos aplinkybių ištyrimu, neobjektyviu ir šališku įrodymų vertinimu arba dalies jų nevertinimu. Dėl to šio teismo nutartis dėl civilinio ieškinio (sumažinant neturtinės žalos dydį), kasatorės manymu, yra neteisinga ir neteisėta.

Kasaciniame skunde daug vietos skiriama įstatymuose įtvirtintų nukentėjusio asmens teisių, kalto asmens atsakomybės už padarytą žalą nuostatų aiškinimui, taip pat išdėstomi konstituciniai principai, svarbūs įgyvendinant teisės normas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje klausimus.

Kasatorė V. K. nurodo, kad byloje nustatyta, jog dėl R. P. nusikalstamos veikos jai buvo sužalota koja, 2010 m. gruodžio 30 d. ji buvo operuota, 2010 m. sausio 11 d. išleista tolimesniam reabilitaciniam gydymui, nurodant 3 mėnesius neminti operuota koja. Neuroreabilitacijos poskyrio pateiktame išraše nurodyta, kad ji (V. K.) išrašyta namo 2011 m. vasario 20 d., nusiunčiant bendrosios praktikos gydytojo priežiūrai ir rekomenduojant tęsti gydymą vaistais, tęsti čiurnos ir blauzdos mobilizaciją dar 1–1,5 mėnesio, taip pat rekomenduojant nustatyti negalios lygį ir siunčiant pakartotinei reabilitacijai. Be to, 2011 m. gegužės 23 d. išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad kasatorė po įvykio buvo operuota du kartus, išvyko gulinti, galėjo tik pasėdėti, pati nieko nedarė; silpnėjant raumenų jėgai buvo stacionarizuota į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų neurologijos skyrių, traumatologo leista remtis koja visa jėga. Galutiniame būklės įvertinime, be kita ko, nurodyta, kad atsistoti ji gali su vidutine pagalba, įsikibusi pastovi, su vaikštyne ir žmogaus pagalba paeina apie 20 metrų pailsėdama. Taigi, pasak kasatorės, byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad dėl kojos sužalojimo ji gydėsi gana ilgai ir, nors ir sugijus kojai, iki šiol negali vaikščioti; kojos sužalojimas sukėlė nukentėjusiajai sunkų sveikatos sutrikdymą, jos pasveikimo galimybės (susijusios su galimybėmis vaikščioti) yra labai abejotinos, be to, ji patyrė ir stiprų fizinį skausmą (liudytojas E. K. parodė, kad ji vaitojo, sakė, kad labai skauda). Nepaisant ilgo gydymosi, nukentėjusioji teigia nepasveikusi iki šiol, negali vaikščioti ir tinkamai savimi pasirūpinti, o be išvardytų padarinių, ji patyrė ir didelį dvasinį sukrėtimą, emocinį šoką, išgąstį, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, baimę dėl savo sveikatos, neviltį, suprastėjo jos gyvenimo kokybė. Sukelti padariniai yra ilgalaikiai.

Pasak kasatorės, apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas neturtinės žalos dydį, nepagrįstai nurodė, kad nuolatinė jos priežiūra buvo reikalinga ir iki eismo įvykio dėl kitų susirgimų bei senyvo amžiaus. Kasatorė nurodo, kad ankstesnė jos sveikatos būklė (padidėjęs kraujospūdis, galvos smegenų ir širdies vainikinių arterijų aterosklerozė, Parkinsono liga, tiesiosios žarnos vėžys ir kt.) ir amžius leido jai pačiai pasirūpinti savimi, o nuolatinės specialios priežiūros poreikis tapo reikalingas būtent po eismo įvykio metu patirto sužalojimo. Iki to laiko nukentėjusioji gyveno viena, galėjo savarankiškai pasirūpinti savimi, juo labiau kad slauga jai nustatyta iškart po sužalojimo. Kasatorė taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kad nėra pagrindo priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą atsižvelgiant į tai, jog sveikatos sužalojimas jai padarytas Naujųjų metų išvakarėse. Pasak nukentėjusiosios, įvertinus jos senyvą amžių, ligas, kiekviena diena yra svarbi, o ypač Naujųjų metų šventė, tuo tarpu šią dieną, užuot šventusi su šeima, ji turėjo praleisti ligoninėje, patirdama didelius skausmus.

Kasaciniame skunde remiamasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir nurodoma, kad nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgta į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, sumažintas nuostolių atlyginimas negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo būti privalomai apdrausta. Kasatorės manymu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.263, 6.250, BPK 20 straipsnių nuostatas, nesivadovavo Konstitucijoje įtvirtintu teisingo žalos atlyginimo principu, pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio, CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 1.138 straipsnio 6 punkto nuostatas.

Kasatorė, remdamasi CK 6.283 straipsniu ir dar kartą pažymėdama apie patirtus padarinius bei akcentuodama tai, kad tikėtina jai visą likusį gyvenimą bus reikalinga slauga, ji bus priklausoma nuo artimųjų, kad yra dvasiškai palūžusi, morališkai sugniuždyta, nurodo, jog priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra neteisingas, neatitinka teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose ir kad jos atveju visiškai netinkamai aiškintas ir taikytas CK 6.250 straipsnis. Kasatorės manymu, pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis yra teisinga kompensacija, ji atitinka protingą nukentėjusios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrą ir susiformavusią teismų praktiką panašiose bylose, pagal kurią nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiamas nuo 30 000 iki 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010, 2K-687/2012 2K-228/2007, 2K-151/2013 ir kt.).

Be to, kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovo, kuris yra juridinis asmuo, užsiimantis draudimo veikla, turtinės padėties. Vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, 50 000 Lt žalos dydis nelaikytinas per dideliu priteisiant už sunkų sveikatos sutrikdymą. Juo labiau kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, dėl kurios reikėtų mažinti neturtinės žalos dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-151/2013). Pasak kasatorės, apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, gynė atsakovo interesus, taip pažeidė BPK 6 ir 7 straipsnių nuostatas, nes šalys procese nebuvo laikomos lygiomis ir tiesa nebuvo nustatinėjama laikantis rungimosi principo, taip pat neįgyvendino jos (nukentėjusiosios) konstitucinės teisės į nešališką teismą.

Civilinis atsakovas „I“ atsiliepimu į nukentėjusiosios kasacinį skundą prašo jį atmesti.

Atsiliepime pažymima, kad neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šį klausimą tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrindamas, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje. Civilinio atsakovo teigimu, kasatorė savo skunde kelia ne teisės klausimus, o nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada ir nustatytais faktais, jog nuolatinė priežiūra jai reikalinga ne dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, tuo tarpu kasacinės instancijos teismas negali nustatyti, dėl kokių priežasčių kasatorei buvo paskirta slauga.

Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą, tinkamai vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, motyvavo savo sprendimą konkrečiomis bylos aplinkybėmis, taip pat atsižvelgė į teismų praktiką analogiškose bylose, todėl keisti šio teismo sprendimą dėl priteistos neturtinės žalos dydžio nėra pagrindo. Pasak civilinio atsakovo, teismo nuosprendyje išdėstytos išvados pagrįstos teismo komisijinės ekspertizės akto Nr. EKG 44/12 (02) išvadomis, iš kurių matyti, kad pagal pateiktus medicininius dokumentus nėra galimybės nustatyti, dėl kokių priežasčių V. K. nevaikšto; norint tiksliai nustatyti to priežastį, būtų reikalingas visiškas klinikinis ištyrimas bei galvos smegenų kompiuterinis tyrimas, nugaros smegenų magnetinio rezonanso tyrimas. Be to, ekspertizės akte vienareikšmiškai teigiama, jog 2011 m. lapkričio 7 dieną V. K. dešinės blauzdos kaulai yra visiškai sugiję. Taigi, nukentėjusiosios patirta trauma netrukdo judėti, o jos dabartinę būklę lemia gretutinės ligos, psichinė–protinė būklė, kuriai neturėjo įtakos (kaip nustatyta ekspertizės akte) 2010 m. gruodžio 30 d. eismo įvykio metu patirti kūno sužalojimai; psichiatro nustatytas lengvas pažinimo sutrikimas taip pat nėra patirtos traumos pasekmė. Kadangi byloje nėra duomenų, iš kurių galima nustatyti, dėl kurių ligų V. K. paskirta slauga, jos teiginiai, pasak civilinio atsakovo, esą neįgali tapusi dėl eismo įvykio metu patirtos traumos, yra nepagrįsti ir prieštarauja ekspertizės akte nurodytoms išvadoms. Atsiliepime teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog esant įrodytai aplinkybei apie V. K. kaulų visišką sugijimą, o jai nepateikus dokumentų, patvirtinančių, jog slauga paskirta dėl traumos, darytina išvada, kad neįgalumas nustatytas dėl gretutinių ligų ir psichinės protinės būklės. Taigi tai, jog V. K. pati nevaikšto, tapo neįgali ir negali savarankiškai apsitarnauti, jai paskirta slauga, yra ne kojos sužalojimo sukelti padariniai. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šių padarinių priežastinį ryšį su eismo įvykio metu nukentėjusiosios patirtu sužalojimu, o įrodyti žalą yra nukentėjusio asmens pareiga.

Be to, atsiliepime pažymima, kad Naujųjų metų šventė nėra kriterijus didesniam neturtinės žalos dydžiui nustatyti, kaip tai nurodoma kasaciniame skunde. Ta aplinkybė, jog atsakovas yra draudimo bendrovė, taip pat nereiškia, kad galima priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą, nei įprastai tokio pobūdžio bylose, nes ne atsakovo turtinė padėtis, o sveikatos sužalojimo pasekmės yra lemiamas kriterijus.

Civilinio atsakovo teigimu, kasatorė bando klaidinti kasacinės instancijos teismą ir nepagrįstai prisiteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą iš savanoriškuoju civilinės atsakomybės draudimu apdraudusios bendrovės. Kasatorė teigia, kad sumažintas nuostolių atlyginimas negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė turėjo būti privalomai apdrausta, tačiau nutyli, kad visą draudimo sumą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš draudiko, apdraudusio civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, jau yra gavusi – UAB DK „P“ jai išmokėjo 8 632 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat pagal sutartį dėl nelaimingų atsitikimų draudimo bendrovė „I“ išmokėjo 4 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisus 17 368 Lt, kasatorė yra gavusi 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, o tai, pasak civilinio atsakovo, yra visiškai pakankama ir netgi daugiau, nei priteisiama už panašaus pobūdžio žalą. Pagal teismų praktiką priteisiamos mažesnės sumos, pvz., 22 273 Lt ir 26 547,20 Lt (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009 ir 2K-638/2010). Taigi, kasatorė nepagrįstai nurodo, kad sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai priteisiamas nuo 30 000 Lt iki 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-569/2009, 2K-181/2010), nes minėtose bylose sveikatos sužalojimo pasekmės ir kitos aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms nagrinėjamoje byloje (pvz., baudžiamojoje byloje Nr. 2K-59/2009 nukentėjusiajam buvo nustatyta daugiau ir sunkesnių sužalojimų:

žastikaulio, abiejų blauzdų kaulų lūžiai, trauminė galvos smegenų liga ir sukrėtimas bei kiti, dėl kurių konstatuotas 85 procentų darbingumo netekimas ir dėl to priteista 48 273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo; byloje Nr. 2K-181/2010 dėl skruostikaulio, abiejų šakų gaktikaulio, kryžkaulio lūžių ir kitų sužalojimų darbingo amžiaus nukentėjusioji neteko 60 proc. darbingumo, jai priteista 63 273,60 Lt neturtinės žalos; byloje Nr. 2K-114/2008 asmeniui, patyrusiam blauzdikaulio atvirą lūžį, pakinklio venos ir arterijos sužalojimą, žastikaulio kaklo lūžį ir netgi šlaunies amputaciją priteista 60 000, o nukentėjusiajai, patyrusiai atvirą blauzdikaulio lūžį – 30 000 Lt.).

Atsiliepime pažymima, kad žymiai daugiau sužalojimų patyrusiam darbingo amžiaus žmogui priteistos sumos negalima lyginti su suma, priteistina už vienos kojos kaulų lūžius, kurie visiškai sugijo.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jolita Urbelienė atsiliepimu į nukentėjusiosios kasacinį skundą prašo jį tenkinti iš dalies.

Atsiliepime nurodoma, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog apeliacinės instancijos teismas detaliai išnagrinėjo neturtinės žalos dydžio kriterijus, įvertino kiekvieno jų ir visumos reikšmę priteistos žalos dydžiui nustatyti. Nutartyje pagrįstai nurodoma, kad aplinkybė, jog sužalojimus nukentėjusioji patyrė Naujųjų metų išvakarėse, nėra tokia reikšminga, kad jos pagrindu būtų galima priteisti didesnę neturtinę žalą. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad vienas pagrindinių kasacinio skundo motyvų yra susijęs su apeliacinės instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, jog nuolatinė slauga V.

K. nustatyta ne dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. Iš bylos duomenų matyti, kad slaugos poreikis V. K. grindžiamas Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašu (patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrų įsakymais) Šio sąrašo 1.8 punkte nustatyta, kad specialus nuolatinės slaugos poreikis nustatomas konstatavus asmeniui demenciją, kai yra ryškus (sunkus) pažinimo sutrikimas, vertinant pagal trumpą protinės būklės tyrimą nuo 0 iki 10 balų, pagal demencijos skalę nuo 23 iki 28 balų (pateikta užpildyta MMSE lentelė, BLESSED demencijos skalė ir gydytojo psichiatro išvada).

Teismo ekspertizės akte Nr. EKG 44/12(02) nurodyta, kad 2010 m. gruodžio 30 d. eismo įvykio metu V. K. patirti kūno sužalojimai esminės įtakos jos dabartinei psichinei būklei neturėjo, jai nustatytas pažinimo sutrikimas nėra patirtos traumos pasekmė. Šias aplinkybes nutartyje detaliai išanalizavo apeliacinės instancijos teismas. Taigi, pasak prokurorės, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, medicininiai duomenys neleidžia konstatuoti priežastinio ryšio, buvusio tarp eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ir nustatyto nuolatinės slaugos poreikio.

Be to, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai, remdamasis bylos duomenimis, nurodė, jog nukentėjusiosios sveikatos būklė ir iki įvykio nebuvo gera. Antai, Teismo ekspertizės akto Nr. EKG 44/12(02) tiriamojoje dalyje nurodyta, kad VšĮ Kauno Centro poliklinikos V. K. ligos istorijoje įklijuota specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažyma, dėl specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nuo 2008 m. spalio 16 d. iki 2011 m. spalio 16 d. (pažyma išduota 2008 m. spalio 16 d. Kauno Centro poliklinikos gydytojų konsultacinės komisijos).

Taigi, įvykio metu – 2010 m. gruodžio 30 d. V. K. jau buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Šie duomenys paneigia kasatorės skundo argumentus, kad neįgali ji tapo po eismo įvykio. Atsiliepime taip pat nesutinkama su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas padarė klaidą nevertindamas atsakovo turtinės padėties. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.

Ši teisės norma reiškia, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, atsižvelgiama į kaltininko, o ne civilinio atsakovo turtinę padėtį.

Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog pirmosios instancijos teismas dalį neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingų aplinkybių įvertino netinkamai, buvo pagrindas konstatuoti, jog V. K. priteistas per didelis neturtinės žalos atlyginimas. Tačiau teismas nutarties aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse nurodė skirtingus priteistinos neturtinės žalos dydžius. Motyvuodamas žalos dydžio sumažinimą, teismas nurodė, kad, įvertinus, jog draudimo bendrovė „I“ išmokėjo V. K. 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo pagal sutartį dėl nelaimingų atsitikimų draudimo, UAB DK „P“ nukentėjusiajai išmokėjo 8 632 Lt neturtinės žalos atlyginimo pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, V. K. iš draudimo bendrovės „I“ pagal bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį priteistinas 27 368 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Ši teismo nurodyta suma, pasak prokurorės, atitinka teismų praktiką bei teismo nutartyje išnagrinėtus neturtinės žalos vertinimo kriterijus siekiant protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Tačiau nutarties rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad V. K. iš „I“ priteisiama 17 368 Lt neturtinei žalai atlyginti. Prokurorės nuomone, ši klaida taisytina: Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 14 d. nutarties dalis keistina, padidinant kasatorei priteistinos neturtinės žalos dydį iš „I“ filialo iki 27 368 Lt.

Atsiliepime nurodoma, kad nukentėjusiosios prašymas atlyginti jos turėtas 1000 Lt dydžio bylinėjimosi kasacinės instancijos teisme išlaidas tenkintinas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismui pakeitus nuosprendį kasacine tvarka buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai susiję su nukentėjusiosios interesais byloje, ji buvo priversta kreiptis dėl profesionalios teisinės pagalbos, o jos skundas iš dalies pagrįstas, todėl yra pagrindas nukentėjusiajai priteisti turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Kasaciniu skundu nukentėjusioji V. K. ginčija apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria buvo sumažintas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jai priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis iš draudimo bendrovės „I“. Kasatorės manymu, skundžiamą sprendimą priėmęs teismas šališkai, neobjektyviai vertino bylos įrodymus, neišsamiai išnagrinėjo aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, nesivadovavo CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais žalos dydžio nustatymo kriterijais bei teismų praktika panašaus pobūdžio bylose ir dėl to priėmė neteisingą nutartį. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad esminėmis faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių žalos dydis sumažintas neteisingai, nukentėjusioji nurodo tai, jog eismo įvykio metu jos patirti atviri kojos lūžiai (sunkus sveikatos sutrikdymas) sukėlė ir kitus padarinius – neįgalumą, nuolatinės slaugos būtinybę, kurių teismas nepagrįstai nelaikė dėl nusikalstamos veikos padarytos traumos padariniais. Be to, kasatorė nesutinka su tuo, kad teismas manė, jog sveikatos sužalojimo laikas – Naujųjų metų išvakarės – nėra aplinkybė, dėl kurios žalos dydis turėtų būti didesnis.

Šie kasacinio skundo argumentai – nepagrįsti. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pažeistomis nematerialiomis vertybėmis (neturtine žala) taip pat gali būti ir kitos neigiamos pasekmės – buitiniai nepatogumai, įprasto ir priimtino gyvenimo būdo pasikeitimai blogąja linkme, sutrikusi psichologinė būklė ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: žalos pasekmės, ją padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pažymėtina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika, t. y. turi būti nustatytas (įrodytas) priežastinis ryšys tarp padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas visiškai patenkino nukentėjusiosios pareikštą reikalavimą, t. y., padaręs išvadą, kad neturtinės žalos dydis yra 50 000 Lt, ir iš šios sumos atėmęs draudimo bendrovės UAB „P“ nukentėjusiajai išmokėtą 8 632 Lt neturtinės žalos atlyginimą, priteisė jai 41 368 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos iš draudimo bendrovės „I“ dydžio pagrįstumą, nurodė, kad R. P. sukelto eismo įvykio metu nukentėjusiajai V.

K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata – jai padaryti atviri skeveldriniai blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiai, dėl to buvo du kartus operuota, gana ilgai gydoma, jautė skausmus, patyrė dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus, buvo apribota jos judėjimo laisvė, galimybė gyventi visavertiškai; šios neigiamos pasekmės yra neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatavo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, nepagrįstai atsižvelgė į tas nukentėjusiosios V.

K. nurodytas pasekmes (apie jas nurodoma ir kasaciniame skunde), kurios nėra susijusios tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nusikalstama veika, t. y. į tai, kad nukentėjusioji tapo neįgali, negali vaikščioti, jai reikalinga (ir nustatyta) speciali nuolatinė slauga. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, iš jų – ir specialisto, ekspertizės akto išvadas dėl V. K. padarytų sužalojimų (jų kilmės, pobūdžio, masto ir pan.), specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymą bei tokios slaugos skyrimo aplinkybes, jos nustatymo kriterijus, padarė išvadą, kad pirmiau nurodytos pasekmės (neįgalumas) susijusios su sveikatos būkle (fizine ir psichine negalia esant demencijai), kuri buvo bloga ir iki eismo įvykio metu patirtos kojos traumos, o slaugos poreikis nulemtas ne šios traumos, bet kitų susirgimų bei amžiaus (senatvės).

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas argumentavo, kodėl priteistinos neturtinės žalos dydis V. K. turėtų būti sumažintas. Be to, šis teismas nurodė, jog ta aplinkybė, kad nukentėjusioji buvo sužalota Naujųjų metų šventės išvakarėse, nėra tokia reikšminga (o į ją atsižvelgė pirmosios instancijos teismas), kad būtų galima priteisti didesnio dydžio neturtinę žalą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad R. P. padaryta nusikalstama veika – neatsargi (ne tyčinė), tuo tarpu pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė ir nukentėjusiosios prašomos priteisti žalos nė kiek nesumažino.

Remdamasis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, be to, atsižvelgdamas į tai, kad draudimo bendrovė „I“ išmokėjo 4 000 Lt neturtinės žalos pagal sutartį dėl nelaimingų atsitikimų draudimo, o draudimo bendrovė UAB „P“ – 8 632 Lt pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad V. K. dėl R. P. nusikalstamos veikos padaryta neturtinė žala, atlygintina pagal bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį sudaro 27 368 Lt.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai vertino bylos duomenis, turinčius reikšmės neturtinės žalos dydžio nustatymui (BPK 20 straipsnio 3 dalis) ir nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, atsižvelgė į nustatytas faktines aplinkybes ir vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais žalos dydžio nustatymo kriterijais; šio teismo padarytos išvados yra motyvuotos. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo (BPK 369 straipsnis) kitaip vertinti bylos aplinkybes ir daryti kitokias išvadas dėl žalos dydžio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytos išvados dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose; paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370/2012, 2K-181/2010, 2K-114/2008). Antra vertus, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, todėl šio klausimo išsprendimas – individualus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs priteistinos neturtinės žalos dydį (27 368 Lt) ir apie tai nurodęs aprašomojoje nutarties dalyje, rezoliucinėje dalyje suklydo, nurodydamas, kad V. K. iš draudimo bendrovės „I“ priteisiama 17 368 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ši klaida taisytina atitinkamai pakeičiant apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Kasatorės prašymas išieškoti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – tenkintinas. Iš bylos duomenų matyti, kad kasatorė V. K. nukentėjo dėl R. P. padarytos nusikalstamos veikos; advokatei, parengusiai kasacinį skundą, ji sumokėjo 1000 Lt. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl nukentėjusiojo išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis), turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009). Apeliacinės instancijos teismui priėmus nutartį, kuria sumažintas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydis, ji, pateikdama kasacinį skundą, kreipėsi profesionalios teisinės pagalbos; nukentėjusiosios kasacinis skundas iš dalies patenkintas. Taigi, kasatorės prašymas išieškoti jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti yra pagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 14 d. nutartį: nukentėjusiajai V. K. iš draudimo bendrovės „I“ priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 27 368 Lt.

Išieškoti iš nuteistojo R. P. nukentėjusiajai V. K. 1000 Lt išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjai:

Aurelijus Gutauskas Jonas Prapiestis Dalia Bajerčiūtė