A-552-55-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552-55/2014

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04692-2011-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 4.5; 11.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. A. L. dėl termino atnaujinimo, sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. B. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) pripažinti, kad nuo 2003 m. ji naudojasi 0,6200 ha Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1031 patvirtintame Alytaus apskrities Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nustatytų laisvos valstybinės žemės (253,31 ha) žiniaraštyje ir Alytaus apskrities Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 3378 2011 m. laisvos valstybinės žemės plane M 1:10000 nurodomu valstybinės žemės sklypu Nr. 61 (žemėtvarkos projekte sklypu Nr. 516-2), esančiu (duomenys neskelbtini) km., Alytaus raj. sav., valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu;

2) atnaujinti praleistą 1 mėnesio terminą skundo prašymui paduoti naikinti Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2011 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto I, VIII, IX, X eilių susirinkimo 2011 m. rugsėjo 23 d. protokolo Nr. 2 PRT-59 nutarimą dalyje dėl M. A. L. LVŽ (laisvos valstybinės žemės) 0,62 ha žemės sklypo Nr. 61 žemėtvarkos projekto 5 bloko sklype Nr. 516-2 suprojektavimo, sklypo išdėstymo, jo ribų ir ploto suderinimo ir sklypo parinkimo;

3) atnaujinti praleistą 1 mėnesio terminą skundo prašymui dėl Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojos 2011 m. liepos 22 d. įsakymo pakeitimo paduoti;

4) panaikinti dalyje:

a) Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2011 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto I, VIII, IX, X eilių susirinkimo 2011 m. rugsėjo 23 d. protokolo Nr. 2 PRT-59 nutarimą dalyje dėl M. A. L. LVŽ (laisvos valstybinės žemės) 0,62 ha žemės sklypo Nr. 61 žemėtvarkos projekto 5 bloko sklype Nr. 516-2 suprojektavimo, sklypo išdėstymo, jo ribų ir ploto suderinimo ir sklypo parinkimo; b) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2011 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto I, VIII, IX, X eilių ir valstybinės žemės nuomos žemės sklypų pasirinkimo protokolo, įvykusio 2011 m. rugsėjo 21 d., 10-13 val., 2011 m. rugsėjo 23 d. protokolo Nr. 2 PRT-59 priedo 13 punktą dalyje dėl M. A. L. 0,62 ha žemės sklypo Nr. 61 pasirinkimo ir žemėtvarkos projekto 5-ame bloke žemės sklypo Nr. 516-2 jai suprojektavimo;

c) Alytaus apskrities Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2011 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su IX eilės pretendentais gauti žemės 2011 m. rugsėjo 21 d. žiniaraščio (5 priedas) 1 punktą dalyje dėl M. A. L. 5-ame bloke pasirinkto neatlygintinai nuosavybės 0,62 ha žemės sklypo, žemėtvarkos projekto plane sklypo Nr. 516-2 išdėstymo, ribų ir ploto suderinamumo; 5) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pakeisti Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjos pavaduotojos 2011 m. liepos 22 d.

įsakymą Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1215 „Dėl piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, įsigyti nuosavybėn neatlygintinai žemę, mišką ir vandens telkinius, pirkti ir nuomoti žemę bei valstybinės žemės sklypų suformavimo (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, sąrašų tvirtinimo“ ir A. B. iš 13-tos pretendentų eiliškumo grupės perkelti į 12-tą eiliškumo grupę pretendentų, kuriems parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektams, ne mažiau kaip metus naudojantiems šiuos žemės sklypus.

Pareiškėja paaiškino, kad nuo 2003 m. iki šiol žemės ūkio veiklai naudoja (duomenys neskelbtini) kaime, Alytaus rajone, esantį 0,50 ha (šiuo metu jo plotas 0,62 ha) valstybinės žemės sklypą, laisvos valstybinės žemės plane pažymėtą Nr. 61, kuris ribojasi su jai nuosavybės teise priklausančiu 3,99 ha žemės sklypu, jį dirba, teikia naudojamos žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaracijas, paraiškas tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti. Pareiškėja nurodė, kad Alytaus žemėtvarkos skyriui yra pateikusi tris prašymus naudojamai žemei pirkti (2006 m. spalio 19 d., 2011 m. liepos 11 d. ir 2011 m. liepos 25 d.), taip pat dokumentus, patvirtinančius, jog ji atitinka visus teisės aktuose numatytus kriterijus, suteikiančius jai teisę pirkti valstybinę žemę. 2011 m. rugsėjo 20 d. ji kreipėsi į Alytaus žemėtvarkos skyrių, prašydama nurodyti, ar jos pateikti dokumentai yra pakankami.

Atsakyti į šį raštą buvo vilkinama, tik 2011 m. lapkričio 10 d. ji gavo atsakymą, kuriame, pareiškėjos teigimu, į jos kausimus atsakyta nebuvo. 2011 m. lapkričio 9 d. vyko sklypų pasirinkimas ir projektavimas (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, kurio metu sužinojo, kad jos naudojamą 0,62 ha sklypą (duomenys neskelbtini) kaime 2011 m. rugsėjo 21 d. buvo leista pasirinkti kitam asmeniui – M. A. L., įrašytai IX eilėje. Supratusi, kad nedelsiant turi imtis teisinių veiksmų, 2011 m. lapkričio 14 d. kreipėsi su skundu į Nacionalinę žemės tarnybą, kaip išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, tačiau, matydama Alytaus žemėtvarkos skyriaus darbuotojų savivalę, nelaukdama, kol skundas bus išnagrinėtas administracine tvarka, tą pačią dieną ieškinį pateikė ir Alytaus rajono apylinkės teismui.

Tarnybos direktorius išnagrinėjęs jos skundą 2012 m. sausio 26 d. raštu patvirtino jos pretenzijų pagrįstumą ir nurodė, jog rengiant Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektą jai parduotinas 0,62 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas pagal 12 eiliškumo grupę, o nuosavybės teisės į šią žemę, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės plotą kitiems asmenims, neturi būti atkuriamos. Šiuo raštu Tarnyba įpareigojo Alytaus žemėtvarkos skyrių peržiūrėti pretendentų eiliškumo grupes, tačiau jokie veiksmai atlikti nebuvo ir 2012 m. kovo 21 d. rašte nurodyta, kad skyriaus pozicija yra kitokia nei Tarnybos.

Pareiškėja vadovavosi Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad M. A. L. buvo įrašyta IX eilėje, kurioje perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir vandens telkiniai kitiems minėto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punkte nenurodytiems piliečiams, kurių turėti žemė, miškas, vandens telkiniai pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) priskirti valstybės išperkamiems arba kurių turėtas miškas ar vandens telkiniai neišliko.

Pareiškėja buvo įrašyta į XIII eilę, kadangi 0,62 ha valstybinės žemės sklypas ribojasi su jai nuosavybės teise priklausančiu 3,99 ha žemės sklypu. Tačiau šis sklypas ne tik ribojasi, bet yra pareiškėjos naudojamas ne mažiau kaip metus, todėl, A. B. manymu, ji turi būti perkelta į XII eilę. Pareiškėja pažymėjo, kad buvimas XII eilėje jai nesuteiktų pirmumo, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 457 padarytais pakeitimais Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 28 punkte nebūtų nustatyta, jog valstybinės žemės naudotojai, naudojantys žemę nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d., įgijo pirmenybės teisę į naudojamą žemės sklypą prieš asmenis, kuriems nuosavybės teisės atkuriamos ne natūra, o suteikiant lygiavertį turėtajam žemės sklypą, nežiūrint į tai, kad piliečiai, kurių turėti žemė, miškas, vandens telkiniai pagal piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą priskirti valstybės išperkamiems arba kurių turėtas miškas ar vandens telkiniai neišliko, yra aukštesnėje eilėje, negu žemės naudotojai.

Pareiškėjos manymu, ji atitinka visas Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 2 straipsnyje nustatytas sąlygas, suteikiančias jai teisę pirkti ginčo žemės sklypą, be to, nuo 2003 m. ji naudojasi šiuo sklypu. Pareiškėjos teigimu, ginčijamą 2011 m. rugsėjo 23 d. protokolą Nr. 2 PRT-59 ji gavo 2012 m. kovo 15 d. ir tą pačią dieną pareiškė reikalavimą dėl jo panaikinimo ieškinyje Alytaus rajono apylinkės teismui, todėl termino skundui paduoti nepraleido.

Jeigu teismas nustatytų, jog apie ginčijamą protokolą ji sužinojo anksčiau, prašė šį terminą atnaujinti. Skundo penktuoju reikalavimu pareiškėja prašė įpareigoti Tarnybą pakeisti Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjos pavaduotojos 2011 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1215 perkeliant ją iš 13-tos pretendentų eiliškumo grupės į 12-tą eiliškumo grupę. Pareiškėja paaiškino, kad šio įsakymo ji negavo, todėl 2011 m. lapkričio 14 d., pateikdama ieškinį Alytaus rajono apylinkės teisme, jo neginčijo, be to, tą pačią dieną ji kreipėsi į Tarnybą, prašydama kilusį ginčą dėl žemės pardavimo spręsti išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Pareiškėja nurodė, kad įsakymą gavo tik 2011 m. gruodžio 22 d. kartu su atsiliepimu ir tuomet suprato, kad jis pažeidžia jos teises, tačiau 2011 m. lapkričio 14 d. buvo pateikusi skundą Tarnybai, todėl laukė atsakymo. 2012 m. sausio 26 d. iš Tarnybos gavo atsakymą, kuriame jos skundas buvo pripažintas pagrįstu, o Alytaus žemėtvarkos skyrius įpareigotas perkelti ją į XII eiliškumo grupę. Tačiau jokie veiksmai atlikti nebuvo, todėl 2012 m. kovo 15 d. ji patikslintame ieškinyje Alytaus rajono apylinkės teismui pareiškė reikalavimą dėl šio įsakymo pakeitimo.

Pareiškėja vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsniu ir teigė, kad Alytaus rajono žemėtvarkos skyriaus neveikimas galėjo būti apskųstas per du mėnesius ir ji šio termino nepraleido, tačiau jeigu teismas manytų priešingai, prašė atnaujinti terminą minėtam įsakymui ginčyti.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja 2006 m. spalio 19 d. pateikė tuometiniam Alytaus rajono žemėtvarkos skyriui prašymą pirkti valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, Alytaus rajone, kaip besiribojantį su jai nuosavybės teise priklausančiu sklypu (bet ne kaip naudojamą), taip pat ūkio įregistravimo pažymėjimo kopiją, paraiškos tiesioginėms išmokoms gauti kopiją ir Nekilnojamojo turto registro išrašą dėl jai nuosavybės teise priklausančio sklypo. 2011 m. birželio 29 d. Tarnybos Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu buvo paskelbta Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios data – 2011 m. liepos 25 d., nustatant, jog rengiant šį projektą bus nagrinėjami tie asmenų prašymai, kurie bus gauti Alytaus žemėtvarkos skyriuje iki 2011 m. liepos 15 dienos. 2011 m. liepos 22 d.

Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu buvo patvirtintas Pretendentų, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, įsigyti nuosavybėn neatlygintinai žemę, mišką ir vandens telkinius, pirkti ir nuomoti žemę bei valstybinės žemės sklypų suformavimo (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, sąrašas, kuriame pareiškėja turimų dokumentų pagrindu buvo įtraukta į XIII Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje pateikto sąrašo eilę, o trečiasis suinteresuotas asmuo M. A. L.

– į IX sąrašo eilę. 2011 m. rugsėjo 21 d. vykusiame susirinkime M. A. L. pasirinko laisvos žemės fondo 0,62 ha ploto žemės sklypą Nr. 61, kurį pageidavo pirkti ir pareiškėja. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja tik 2011 m. liepos 25 d., t. y. jau po 2011 m. liepos 22 d. įsakymo priėmimo, pateikė konkretų ir aiškų prašymą pirkti ginčo valstybinės žemės sklypą ne kaip besiribojantį, bet kaip jos naudojamą, taip pat dokumentus, patvirtinančius 0,62 ha žemės ūkio paskirties žemės naudojimo faktą nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d., ūkininkavimo patirtį patvirtinančias paraiškų tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti kopijas.

Atsakovas darė išvadą, kad pareiškėja pirmumo teisės pirkti pageidaujamą 0,62 ha valstybinės žemės plotą (duomenys neskelbtini) kaime, Alytaus rajone, prieš trečiąjį suinteresuotą asmenį M. A. L. nustatytais terminais neįrodė. Be to, buhalterinės apskaitos vedimo dokumentai buvo pateikti tik už 2010 metus. Atsakovas sutiko, kad pareiškėja turėjo būti įrašyta į XII pretendentų eiliškumo grupę, tačiau taip pat nurodė, kad ją perkėlus į šią grupę iš XIII–tosios, renkantis žemės sklypus laisvame žemės fonde tai jokios įtakos pareiškėjai nedarytų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. A. L. atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. M. A. L. paaiškino, kad buvo įtraukta į IX eiliškumo grupę. 2011 m. rugsėjo 21 d. susirinkime (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos projekte ji pasirinko laisvoje valstybinėje žemėje esantį 0,62 ha ploto ginčo žemės sklypą Nr. 61 (duomenys neskelbtini) kaime, Alytaus rajone, ir šis jos pasirinktas plotas buvo įtrauktas į IX eilės pretendentų gauti žemę žiniaraštį. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, ginčo laisvos valstybinės žemės sklypą ji pasirinko teisėtai, turėdama pirmumo teisę prieš A. B., kuri buvo įtraukta XIII eiliškumo grupėje. M. A. L. manymu, pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių naudojimosi (nuomojimo) ginčo žemės sklypu faktą, todėl negalėjo būti įtraukta XII eiliškumo grupėje.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino: atnaujino praleistą terminą skundo prašymui paduoti panaikinti Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2011 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto I, VIII, IX, X eilių susirinkimo 2011 m. rugsėjo 23 d. protokolo Nr. 2 PRT-59 nutarimą dalyje dėl M. A. L. LVŽ (laisvos valstybinės žemės) 0,62 ha žemės sklypo Nr. 61 žemėtvarkos projekto 5 bloko sklype Nr. 516-2 suprojektavimo, sklypo išdėstymo, jo ribų ir ploto suderinimo ir sklypo parinkimo; panaikino Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2011 m.

žemės reformos žemėtvarkos projekto I, VIII, IX, X eilių susirinkimo 2011 m. rugsėjo 23 d. protokolo Nr. 2 PRT-59 nutarimą dalyje dėl M. A. L. LVŽ (laisvos valstybinės žemės) 0,62 ha žemės sklypo Nr. 61 žemėtvarkos projekto 5 bloko sklype Nr. 516-2 suprojektavimo, sklypo išdėstymo, jo ribų ir ploto suderinimo ir sklypo parinkimo; panaikino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2011 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto I, VIII, IX, X eilių ir valstybinės žemės nuomos žemės sklypų pasirinkimo protokolo, įvykusio 2011 m. rugsėjo 21 d., 10-13 val., 2011 m. rugsėjo 23 d. protokolo Nr. 2 PRT-59 priedo 13 punktą dalyje dėl M.

A. L. 0,62 ha žemės sklypo Nr. 61 pasirinkimo ir žemėtvarkos projekto 5-ame bloke žemės sklypo Nr. 516-2 jai suprojektavimo; panaikino Alytaus apskrities Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2011 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su IX eilės pretendentais gauti žemės 2011 m. rugsėjo 21 d. žiniaraščio (5 priedas) 1 punktą dalyje dėl M. A. L. 5-ame bloke pasirinkto neatlygintinai nuosavybės 0,62 ha žemės sklypo, žemėtvarkos projekto plane sklypo Nr. 516-2 išdėstymo, ribų ir ploto suderinamumo;

įpareigojo Tarnybą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjos pavaduotojos 2011 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1215 „Dėl piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, įsigyti nuosavybėn neatlygintinai žemę, mišką ir vandens telkinius, pirkti ir nuomoti žemę bei valstybinės žemės sklypų suformavimo (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, sąrašų tvirtinimo“ ir A. B. iš 13-tos pretendentų eiliškumo grupės perkelti į 12-tą eiliškumo grupę.

Administracinės bylos dalį dėl pripažinimo, kad A. B. nuo 2003 m. naudojasi 0,62 ha Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1031 patvirtintame Alytaus apskrities Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nustatytų laisvos valstybinės žemės (253.31 ha) žiniaraštyje ir Alytaus apskrities Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 3378 2011 m. laisvos valstybinės žemės plane M 1:10000 nurodomu valstybinės žemės sklypu Nr. 61 (žemėtvarkos projekte sklypu Nr. 516-2), esančiu (duomenys neskelbtini) km., Alytaus raj. sav., valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu teismas nutraukė.

Dėl pripažinimo, kad pareiškėja valstybinės žemės sklypu naudojasi valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu, teismas pažymėjo, kad pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog toks reikalavimas yra perteklinis, nes jai siekiant pirkti valstybinės žemės sklypą, žemės naudojimo faktas gali būti įrodomas ne tik nuomos sutartimi, bet ir kitais teisės aktuose nustatytais dokumentais, kuriuos ji turi ir yra pateikusi, todėl teismas, vadovaudamasis ABTĮ 52 straipsniu, 102 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjos atsisakymą nuo pareikšto reikalavimo priėmė ir administracinės bylos dalį dėl pripažinimo, kad pareiškėja valstybinės žemės sklypu naudojasi valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu, nutraukė.

Spręsdamas dėl termino atnaujinimo teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą, ginčijo 2011 m. rugsėjo 23 d. protokolą, todėl darė išvadą, kad skundą dėl to ji turėjo pateikti per vieną mėnesį nuo jo gavimo. Teismas nustatė, jog apie 2011 m. rugsėjo 21 d. įvykusį susirinkimą pareiškėja sužinojo dar 2011 m. lapkričio 9 d., kai vyko žemės sklypų pasirinkimas ir projektavimas (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, kur ji buvo atvykusi.

Teismas darė išvadą, jog pareiškėja praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą skundui dėl 2011 m. rugsėjo 23 d. protokolo paduoti. Teismas rėmėsi ABTĮ 34 straipsniu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir konstatavo, kad ginčo atveju pareiškėja iš esmės buvo rūpestinga ir aktyvi, siekdama apginti savo pažeistas teises veikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, ir atsižvelgus į praleisto termino trukmę, įgyvendino per pakankamai protingą laikotarpį.

Be to, teismas laikė reikšminga aplinkybe tai, kad Tarnyba delsė atsakyti į pareiškėjos prašymą, o atsakyme pripažino pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, todėl pareiškėja turėjo pagrindą pagrįstai tikėtis, jog Alytaus žemėtvarkos skyrius Tarnybos įpareigojimą įvykdys. Teismas atkreipė dėmesį, kad Tarnyba pažeidė Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse įtvirtintą 20 darbo dienų terminą.

Teismo vertinimu, toks uždelstas administracinės procedūros vykdymas neigiamai veikė pareiškėjos padėtį ir galėjo objektyviai sutrukdyti jai realizuoti teisę į teisminę gynybą jos pasirinktu laiku bei būdu. Be to, įsakymas pareiškėjai nebuvo įteiktas, 2011 m. lapkričio 9 d. sužinojus apie galimai pažeistas teises jai nepakako duomenų skundo reikalavimams pareikšti. Todėl teismas negalėjo daryti išvados, kad vien tik sužinojimas apie galimai pažeistas teises, tačiau negavimas skundžiamo įsakymo, buvo pakankamas pagrindas pareiškėjai paduoti skundą teismui.

Teismas, vadovaudamasis bendraisiais teisingumo ir protingumo principais, gero viešojo administravimo (atsakingo valdymo) principu, atsižvelgęs į ginčo šalių elgesį, nagrinėjamu atveju laikė nepagrįsta spręsti, jog pareiškėja piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, kad terminas buvo praleistas išimtinai dėl subjektyvios pareiškėjos pozicijos. Teismas vertino, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis teisės kreiptis į teismą neturėtų prarasti ir konstatavo, kad yra pagrindas praleistąjį terminą atnaujinti.

Dėl skundo padavimo termino atnaujinimo dėl skundo penktojo reikalavimo teismas pripažino, kad pareiškėja ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino skundui paduoti nepraleido.

Spręsdamas dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti pakeisti įsakymą, perkeliant pareiškėją iš XIII-tosios pretendentų eiliškumo grupės į XII-tąją, teismas rėmėsi Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, 10 straipsnio 1 dalimi, Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ir darė išvadą, kad byloje yra nepaneigta pareiškėjos teisė nustatyta tvarka įsigyti valstybei priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, byloje taip pat nėra ginčo, kad A. B. yra ūkininkė, įregistravusi ūkininko ūkį, turi profesinį pasirengimą, žemės ūkio išsilavinimo diplomą, kompetenciją bei praktinio ūkininkavimo patirtį, kelia kvalifikaciją, veda ūkio buhalterinę apskaitą, laikosi minimalių aplinkosaugos normų. Teismas konstatavo, kad A. B. atitinka visas Laikinojo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas bei kriterijus.

Teismas rėmėsi Žemės ir miškų ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 7.9, 24.2.2, 20.10 punktais, Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 9.4–9.21 punktais, ir įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes darė išvadą, kad pareiškėja turėjo būti įtraukta į XII-tąją eiliškumo grupę.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjos rašyti besikartojantys prašymai, skundai, jos nuolatinis lankymasis atsakovo institucijoje, domėjamasis siekiama įsigyti žeme patvirtina, kad, priešingai nei nurodo atsakovas, ji buvo atidi, itin rūpestinga, dar iki 2011 m. liepos 15 d. aktyviai siekė, kad ginčo žemės sklypas jai būtų parduotas, ir teikė visus žemėtvarkos specialistų reikalaujamus dokumentus. Atsakovo poziciją, kad 2011 m. liepos 11 d. prašymo, kuriame pareiškėja prašytų parduoti žemę ne kaip besiribojančią su jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu sklypu, bet kaip naudojamą ne mažiau kaip metus, nebuvo gauta, teismas laikė nenuoseklia ir prieštaringa bei konstatavo, kad žemėtvarkos tarnyba pripažino, jog toks prašymas egzistavo, o pareiškėjos elgesys atitinka apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio standartus.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir pažymėjo, kad Alytaus žemėtvarkos skyrius nevykdė Metodikos 27.1 punkte įtvirtintos pareigos. Teismas atsakovo argumentus, jog pareiškėja, siekdama įsigyti žemės sklypą, kuriuo naudojosi, kartu su prašymu turėjo pateikti nuomos sutartį, laikė nepagrįstais teisės normomis. Teismas darė išvadą, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog administracinės procedūros metu atsakovas, kaip valdžios institucija, realiai užtikrino pareiškėjos teisę žinoti apie vykdomų procedūrų esmę ir galimas jos veiksmų pasekmes, taip pat pareiškėjai nepaaiškino ir tokiu būdu nesudarė galimybės pateikti žemėtvarkos skyriui visus reikalingus dokumentus, t. y. taip iš esmės iš pareiškėjos atimdamas galimybę nustatytais terminais (iki 2011 m. liepos 15 d.) pateikti tuos dokumentus, kurie pagal teisės aktus buvo būtini jos pageidaujamam žemės sklypui įsigyti (pirkti).

Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog eiliškumas konkrečiu atveju buvo nustatytas objektyviai neįvertinus visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, nėra kliūtis atsakovui pakeisti įsakymą ir nustatyti pareiškėjos eilę, atitinkančią faktinę padėtį ir įstatymo reikalavimus. Teismas rėmėsi Tvarkos 28 punktu, Laikinojo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 straipsnio 2 dalimi ir atsakovo teiginį, kad pareiškėjos perkėlimas iš XIII-tosios į XII eiliškumo grupę jai nesukels jokių teisinių pasekmių, laikė nepagrįstu, nes asmuo, kuris naudoja žemę nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d., taip pat pateikia žemės naudojimo faktą patvirtinančius dokumentus ir atitinka įstatymo 2 straipsnyje nurodytas sąlygas, ne tik įrašomas į XII eiliškumo grupę, bet ir įgyja pirmumo teisę prieš asmenis, siekiančius atkurti nuosavybės teises į tokią žemę perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės plotą – ginčo atveju A.

B. įgyja pirmumo teisę prieš A. M. L.. Teismas pripažino, kad pareiškėja atitinka visas Laikinojo įstatymo 2 straipsnyje nurodytas sąlygas, 0,62 ha žemės sklypą naudoja nuo 2003 metų, pareiškėjos pirmumas nebuvo įvertintas atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes, todėl darė išvadą, kad į 2011 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1215 patvirtintą sąrašą XIII–toje eilėje A. B. buvo įtraukta pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą eiliškumą ir tai sudaro pagrindą įpareigoti atsakovą patikslinti šiuo įsakymu patvirtintą sąrašą, įrašant pareiškėją XII eiliškumo grupėje.

Teismas pabrėžė, kad Tarnybos 2012 m. sausio 26 d. raštu Nr. 1SS-(9.5)-160 Alytaus žemėtvarkos skyrius taip pat buvo įpareigotas peržiūrėti 2011 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1215 patvirtintą sąrašą pretendentų sprendžiant A. B. įtraukimą į XII-tąją eiliškumo grupę.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nereiškia reikalavimo įpareigoti parduoti jai ginčo žemės sklypą, nes toks įpareigojimas šioje stadijoje ir nebūtų galimas dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo–pardavimo proceso tęstinio pobūdžio, kuriame (procese) gali atsirasti kitų aplinkybių, trukdančių pareiškėjai įsigyti ginčo žemės sklypą, kurios (aplinkybės) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl skundo 4 punkte pareiškėjos keliamų reikalavimų teismas pažymėjo, jog, nustačius, kad 2011 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1215 A. B. į XII eilę buvo įtraukta pažeidžiant Žemės reformos 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą eiliškumą, darytina išvada, kad žemėtvarkos skyriui siūlant trečiajam suinteresuotam asmeniui M. A. L. ginčo sklypą, o šiai pasirinkus, buvo pažeistas Tvarkos 28 punkte įtvirtintas imperatyvus draudimas perduoti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą asmenims, atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kai į tą patį sklypą pretenduoja valstybinės žemės naudotojai, šią žemę naudojantys nuo 204 m. rugpjūčio 7 d., ir turintys pirmenybės teisę į naudojamą žemės sklypą prieš tokius asmenis (siekiančius lygiaverčio turėtajam žemės sklypo suteikimo).

III. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu (b. l. 73-81, III t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl termino atnaujinimo Tarnyba paaiškina, kad pareiškėja 2011 m. lapkričio 14 d. ieškinyje Alytaus rajono apylinkės teismui neginčijo nei Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1215, nei Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2011 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto I, VIII, IX, X eilių susirinkimo 2011 m. rugsėjo 23 d. protokolo Nr. 2 PRT-59 nutarimo dalyje dėl M. A. L. LVŽ (laisvos valstybinės žemės) 0,62 ha žemės sklypo Nr. 61 žemėtvarkos projekto 5 bloko sklype Nr. 516-2 suprojektavimo, sklypo išdėstymo, jo ribų ir ploto suderinimo ir sklypo parinkimo.

Atsakovas pažymi, kad 2011 m. lapkričio 14 d. pareiškėja pateikė prašymą Tarnybai spręsti kilusį ginčą dėl žemės pardavimo išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka. Atsakymą iš Tarnybos pareiškėja gavo 2012 m. sausio 26 d., iš kurio matyti, kad pareiškėja nepateikė visos reikalingos informacijos dėl jos įrašymo į XIII eilę. Atsakovo manymu, Tarnyba nebuvo informuota apie tai, kad dėl 0,62 ha ploto žemės sklypo vyksta teisminiai ginčai. Atsakovas daro išvadą, kad pareiškėja 1 mėnesio terminą skundui paduoti praleido ir svarbių priežasčių, dėl kurių terminas galėtų būti atnaujintas, nenurodė.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja pati pripažįsta, jog Alytaus žemėtvarkos skyrius 2011 m. liepos 28 d. atsakymu Nr. 2SD-1497 pareiškėjai pranešė, jog ji įrašyta į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Tarnybos Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1215 Piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, įsigyti nuosavybėn neatlygintinai žemę, mišką ir vandens telkinius, pirkti ir nuomoti žemę (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje sąrašo XIII eilę.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėja Alytaus žemėtvarkos skyriui 2011 m. liepos 25 d. pateikė prašymą apmokestinti jos nuo 2003 metų naudojamą 0,62 ha žemės plotą, kartu pateikdama paraiškų tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti 2004-2009 metų planų kopijas, t. y. nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d. naudojimąsi prašomu pirkti 0,62 ha žemės plotu patvirtinančius dokumentus, kai nuosavybės teisės į šią žemę perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės plotą kitiems asmenims neatkuriamos.

Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjai tiek vyr. specialistė, tiek skyriaus vedėja buvo paaiškinusi, kokius dokumentus reikia pateikti. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad pareiškėja ginčo žemės sklypą norėjo sau įsiteisinti kadastrinių matavimų pagalba, t. y. 0,62 ha žemę įjungti į paveldėtą 3,99 ha žemės sklypą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas nevertino, jog pareiškėjai 2011 m. birželio 20 d. raštu Nr. 2SD-1261 buvo atsakyta, jog nustatyta, kad kadastrinių matavimų planas parengtas nesilaikant teritorijų planavimo dokumentuose įbraižyto žemės sklypo ribų bei žemės sklypo abriso ir vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 žemės sklypo kadastrinių matavimų planą būtina patikslinti.

Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėja Alytaus žemėtvarkos skyriui tik 2011 m. liepos 25 d., o ne 2011 m. liepos 11 d. pateikė prašymą parduoti jos naudojamą 0,62 ha valstybinės žemės plotą, bet ne besiribojantį su nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, kaip buvo nurodžiusi 2006 m. spalio 19 d. prašyme. Atsakovas vadovaujasi Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalimi, Tvarkos 28 punktu, Laikinojo įstatymo 2 straipsniu, nurodo, kad žemės nuomos sutartis dėl 0,62 ha valstybinės žemės su pareiškėja nebuvo sudaryta, pareiškėja nemokėjo nuomos mokesčio iki 2011 m. liepos mėnesio, 2011 m. liepos 11 d. pareiškėja pateikė prašymą apmokestinti jos naudojamą žemę atgaline tvarka.

Atsakovas daro išvadą, jog pareiškėja bandė dirbtinai sukurti sąlygas, kad ji atitiktų Laikinojo įstatymo 2 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Tarnybos manymu, faktinis ginčo žemės naudojimas galimas tik esant teisėtam šios žemės suteikimo naudoti pagrindui. Tarnyba remiasi Taisyklių 9.8 punktu ir pažymi, kad pareiškėja nuo 2004 metų teiktų paraiškų tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti kopijas pateikė Alytaus žemėtvarkos skyriui 2011 m. liepos 25 d., t. y. jau po Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. liepos 22 d.

įsakymo, kuriuo patvirtintas Pretendentų, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, įsigyti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ir nuomoti valstybinės žemės sklypus Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašas, priėmimo. Atsakovas nurodo, kad kita privaloma sąlyga – buhalterinės apskaitos vedimas nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d., tačiau pareiškėja pateikė tik 2010 metų buhalterinės apskaitos vedimo dokumentus. Atsakovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėja ūkininko ūkį yra įregistravusi 2003 m. gegužės 21 d., o 2004-2009 metais teiktų paraiškų tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti kopijas pateikė 2011 m. liepos 25 dieną.

Atsakovas pripažįsta, kad pareiškėja turėjo būti įrašyta į dvyliktąją pretendentų eiliškumo grupę, tačiau atkreipia dėmesį, kad Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1215 patvirtintame sąraše dvyliktos eiliškumo grupės pretendentų nebuvo, o tryliktoje eiliškumo grupėje pareiškėja buvo pirmoji, todėl, atsakovo tvirtinimu, net pareiškėją perkėlus į dvyliktąją eiliškumo grupę, renkantis žemės sklypus laisvame žemės fonde, tai jokios įtakos pareiškėjai nedarytų.

Atsakovas pabrėžia, kad sąrašas dėl pareiškėjos įtraukimo į tryliktąją pretendentų eiliškumo grupę nebuvo peržiūrėtas, nes ginčas jau buvo nagrinėjamas teisme. Atsakovas daro išvadą, kad pareiškėja pirmumo teisės pirkti pageidaujamą 0,62 ha valstybinės žemės plotą prieš trečiąjį suinteresuotą asmenį M. A. L. nustatytais terminais neįrodė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. A. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 90-99, III t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Pareiškėja A. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 102-113, III t.) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėja pabrėžia, kad įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamo akto pagrindinius elementus momento. A. B. tvirtina, kad apie susirinkimo 2011 m. rugsėjo 23 d. protokolo Nr. 2 PRT-59 buvimą ji sužinojo teismo nustatytu momentu – 2012 m. lapkričio 9 d., tačiau šią dieną dar nežinojo dokumento, kuriame fiksuotas pasirinkimas, institucijos, datos, turinio. Pareiškėja nurodo, kad skundžiamo protokolo išrašą gavo 2012 m. kovo 15 d., tačiau jis buvo be nutariamosios dalies.

Protokolo kopiją su ginčijama dalimi pareiškėja gavo tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl daro išvadą, kad toks atsakovo elgesys trukdė jai įgyvendinti ir ginti savo teises. Pareiškėja paaiškina, kad su prašymu suteikti naudotis 0,50 ha žeme, besiribojančia su jai nuosavybės teise priklausančiu 3,99 ha žemės sklypu, 2003 metais kreipėsi į Alytaus apskrities viršininko administraciją, jos prašymas buvo tenkintas, ji pradėjo žeme naudotis, ją dirbti, teikti paraiškas valstybės paramai gauti. Pareiškėja pabrėžia, kad savo iniciatyva negalėjo sudaryti ginčo žemės nuomos sutarties, kadangi tai yra atsakovo kompetencija.

Pareiškėjos manymu, 2003 m. ir vėlesnių metų paraiškos tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti bei deklaruojamos žemės laukų ribų įbraižymo žemėlapiai patvirtina, kad ji nuo 2003 m. iki šiol naudoja jai perduotą naudotis žemę žemės ūkio veiklai. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad byloje yra dvi jos išsaugotos Alytaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Alytaus žemėtvarkos skyriaus pažymos, patvirtinančios valstybinės žemės naudojimą, todėl daro išvadą, kad atsakovas negali teigti, jog jam nebuvo žinoma apie jos naudojamą 0,62 ha laisvą valstybinę žemę.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad jo 2006 m. spalio 19 d. ir 2011 m. liepos 11 d. prašymai pateikti ir skyriuje gauti iki 2011 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1031 nustatyto termino – liepos 15 d., ir iki 2011 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. 2VĮ-(14.2.)-1215, kuriuo buvo sudarytas eiliškumo sąrašas ir pareiškėja įtraukta į XIII eiliškumo grupę, priėmimo. Pareiškėjos manymu, jei ir trūksta kokio dokumento, tai tik dėl atsakovo neveiklumo ir netinkamo jo kompetencijai priskirtų funkcijų atlikimo. Pareiškėja teigia, kad skyriaus vedėjos ir specialistės patarta rašė prašymus dėl naudojamos ginčo žemės apmokestinimo, Alytaus skyriaus specialistai jai nepaaiškino, kad pakanka deklaracijų.

Pareiškėja paaiškina, kad ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo kopiją pateikė teikdama 2006 m. spalio 19 d. prašymą pirkti žemę, pažymi, kad nuo ūkio įregistravimo vedė būtiną buhalterinę apskaitą, kartu su prašymu pateikė buhalterinės apskaitos knygą už 2005 metus, kai teikė 2011 m. liepos 11 d. prašymą, pateikė ir kitus ūkininko ūkio buhalterinės apskaitos dokumentus. Pareiškėja vadovaujasi Tvarkos 28 punktu ir pažymi, kad ji, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsniu, ne tik turi būti įrašyta į XII eiliškumo grupę valstybinei žemei įsigyti, bet ir įgyja pirmumo teisę ją pirkti prieš asmenis, siekiančius atkurti nuosavybės teises į šią žemę perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės plotą.

Pareiškėja daro išvadą, kad ji įgytų pirmumo teisę pirkti ginčo 0,62 ha valstybinę žemę prieš A. M. L., siekiančią atkurti nuosavybės teises į šią žemę perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės plotą. Pareiškėja akcentuoja, kad niekada neslėpė, jog laisvą valstybinę 0,62 ha žemę nuo 2003 m. naudoja ir siekia įsigyti. 3,99 ha kadastrinių matavimu būdu įgyti norėjo todėl, kad ši žemė yra visiškai izoliuota ir kitas savininkas neturės galimybės į ją patekti, be to, atsakovas apie jos siekiamą įgyti 0,62 ha žemę lengvatinėmis sąlygomis, jos buvimo vietą, plotą, neracionalią padėtį (į rytus siaurėjantis ir sueinantis į vieną tašką, įvažiavimo nėra) žinojo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjos teisės Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka įsigyti faktiškai naudojamą ir su kita pareiškėjos žeme besiribojantį valstybinės žemės sklypą bei šios teisės įgyvendinimo eiliškumo.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pareiškėja turėjo teisę įsigyti šį žemės sklypą ir šią teisę galėjo realizuoti pirmiau, nei asmenys, siekiantys atkurti nuosavybės teises į žemę perduodant nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą lygiavertį turėtajam žemės plotui. Be to, teismas atnaujino pareiškėjai terminą ginčyti individualius administracinius aktus, kuriais pareiškėjos teisė įsigyti konkretų žemės sklypą buvo apribota.

Apeliacinis skundas grindžiamas dviem pagrindiniais argumentais - pareiškėja nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių bei neatitiko visų sąlygų, būtinų tam, kad realizuoti pirmumo teisę įsigyti ginčo žemės sklypą.

Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su termino paduoti skundui atnaujinimu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant termino individualiems administraciniams aktais apskųsti atnaujinimo klausimą, būtina atsižvelgti ne tik į formalią sužinojimo apie ginčijamą administracinį aktą datą, bet ir įvertinti asmens, prašančio atnaujinti terminą, elgesį tiek iki ginčijamo akto priėmimo, tiek ir po sužinojimo apie minėtą aktą. Be to, būtina atsižvelgti ir į viešojo administravimo institucijos veiksmus, asmeniui suteiktos informacijos apie priimtus sprendimus visapusiškumą ir tikslumą, administracinės procedūros ginčijamais klausimais sudėtingumo lygį, teisiškai galimų ginčytinos situacijos išsprendimo variantų kiekį.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėja buvo pakankamai rūpestinga ir aktyvi, jai suprantamais būdais nuo 2006 metų stengėsi įteisinti naudojamų žemės sklypų nuosavybę, ne kartą kreipėsi į atsakovą ir bandė sužinoti, kokia tvarka tai galėtų padaryti ir kokių dokumentų tokiai procedūrai reiktų. Be to, pareiškėja, 2011 m. lapkričio 9 d. sužinojusi apie ginčijamą Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2011 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto I, VIII, IX, X eilių susirinkimo 2011 m. rugsėjo 23 d. protokolą Nr. 2 PRT-59 bei apie Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjos pavaduotojos 2011 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1215, jau po savaitės su ieškiniu kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą. Be to, tuo pačiu metu ji kreipėsi ir į atsakovą, prašydama patikrinti jam pavaldžių darbuotojų veiksmų pagrįstumą, o gavusi 2012 m. sausio 26 d. atsakovo atsakymą, per protingą terminą patikslino teisme pareikštą ieškinį. Visi šie pareiškėjos veiksmai rodo, kad ji elgėsi sąžiningai ir nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, o jos elgesys buvo nulemtas ir atsakovo, kuris vilkino atsakymo pareiškėjai pateikimą, veiksmų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjos bandymas įteisinti ginčo sklypą, atliekant naujus kadastrinius žemės sklypo matavimus, buvo atliekamas pagal atsakovo darbuotojų konsultacijas, o jos parengtas žemės sklypo planas 2011 m. balandžio mėnesį jau buvo suderintas Alytaus žemėtvarkos skyriuje, ir tik 2011 m. spalio 27 d. Nacionalinė žemės tarnyba nurodė pareiškėjai, kad šis planas neatitinka žemėtvarkos projekte numatytų sklypo ribų, kad kadastrinius matavimus būtina atlikti iš naujo. Taigi apie tai, kad įteisinti naudojamų žemės sklypų nuosavybę, atliekant naujus kadastrinius matavimus ir parengiant naują žemės sklypo planą, nepavyks, pareiškėja sužinojo tik 2011 m. spalio mėnesio pabaigoje. Panašiu laiku ji sužinojo apie šioje byloje ginčijamus atsakovo sprendimus bei, nuosekliai gindama savo teises, 2011 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į teismą.

Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino pareiškėjai terminą skundui paduoti, o apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu atmestini.

Antrasis apeliacinio skundo argumentas grindžiamas tuo, kad pareiškėja savo 2011 m. liepos 11 d. prašyme nebuvo nurodžiusi aplinkybės, kad jos pageidaujamas pirkti žemės sklypas ribojasi su kita jai priklausančia žeme, be to, pareiškėja laiku nepateikė visų būtinų dokumentų, patvirtinančių jos teisėtą naudojimąsi žemės sklypu, žemės nuomos mokesčio mokėjimą ir buhalterinės apskaitos vedimą.

Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėja nuo 2006 m. spalio 19 d. pageidauja pirkti 0,62 ha valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Alytaus rajone (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Tarp šalių nėra ginčo ir dėl to, kad A. B. yra ūkininkė, įregistravusi ūkininko ūkį, turi profesinį pasirengimą, žemės ūkio išsilavinimo diplomą, kompetenciją bei praktinio ūkininkavimo patirtį, kelia kvalifikaciją, veda ūkio buhalterinę apskaitą, laikosi minimalių aplinkosaugos normų, šiuo žemės sklypu faktiškai naudojasi nuo 2003 metų, jį deklaruoja žemės ūkio išmokoms gauti, yra sumokėjusi už jį žemės nuomos mokestį, o pats norimas įsigyti žemės sklypas ribojasi su kitu pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu 3,99 ha ploto žemės sklypu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad visi reikalingi duomenys apie pareiškėjos pageidaujamo įsigyti žemės sklypo dislokaciją buvo pas atsakovą, todėl jo darbuotojams nebuvo nepagrįstų kliūčių nustatyti, kokius kriterijus atitinka ginčo žemės sklypas ir įtraukti pareiškėją į atitinkamą pretendentų įsigyti žemės sklypus sąrašo eilę. Be to, atsakovo darbuotojai, veikdami pagal gero administravimo principo reikalavimus, turėjo atkreipti dėmesį ir į tai, kad pareiškėja 2006 m. spalio 19 d. prašyme jau buvo nurodžiusi, jog pageidaujamas įsigyti žemės sklypas ribojasi su kita jai priklausančia žeme. Dėl šios priežasties nelaikytina pagrįsta apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog pareiškėja netinkamai informavo atsakovą apie savo pageidavimą.

Atsižvelgusi į Žemės reformos įstatymo 8 ir 10 straipsnių, Laikinojo įstatymo 2 straipsnio ir Tvarkos 28 punkto, Metodikos bei Taisyklių nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad fiziniai asmenys, įrodę, jog nuo 2004 metų naudoja valstybinę žemę, turi profesinių įgūdžių, deklaruoja žemės ūkio naudmenas, tvarko buhalterinę apskaitą ir yra įregistravę Ūkininko ūkį, įgyja pirmumo teisę be aukciono įsigyti naudojamus žemės sklypus ir prieš tuos asmenis, kurie pageidauja atkurti nuosavybės teises į žemę perduodant nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą lygiavertį turėtajam žemės plotui. Pareiškėja atitiko aukščiau nurodytus reikalavimus.

Kartu pripažintina, kad iki 2011 m. liepos 15 d., t.y. iki Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2011 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijoje prašymų pateikimo paskutinės dienos, pareiškėja nebuvo pateikusi atsakovui kai kurių dokumentų, įrodančių jos atitikimą Laikinojo įstatymo 2 straipsnio reikalavimams – duomenų apie žemės nuomos mokesčio sumokėjimą, buhalterinės apskaitos vedimą, žemės deklaravimą ir pan. Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, kad tam lemiamos įtakos turėjo ir atsakovo darbuotojų elgesys, kurie nevisapusiškai informavo pareiškėją apie tai, kokius dokumentus ir iki kokios datos pateikti, savo elgesiu ir konsultacijomis sudarė įspūdį, kad problemos bus išspręstos patikslinus žemės sklypo kadastrinius duomenis. Pažymėtina, kad pagrindines materialiąsias teisines pasekmes pareiškėjai sukėlė Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2011 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto I, VIII, IX, X eilių susirinkimo 2011 m. rugsėjo 23 d. protokolo Nr. 2 PRT-59 nutarimas, kuriuo iki tol faktiškai pareiškėjos naudotą žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui pasirinko tretysis suinteresuotas asmuo. Prieš priimant šį individualų administracinį aktą, pareiškėja atsakovui jau buvo pateikusi visus reikalingus dokumentus, įrodančius jos atitikimą Laikinojo įstatymo 2 straipsnio reikalavimams, ir suteikiančius pirmumo teisę įsigyti naudojamą žemės sklypą. Taigi atsakovo darbuotojai, vykdydami (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto aptarimą su pretendentais, privalėjo atsižvelgti į šias aplinkybes ir suteikti pareiškėjai galimybę įsigyti naudojamą ir besiribojantį su jos žeme sklypą, o ne leisti rinktis šį žemės sklypą kitiems asmenims. Objektyvių įrodymų, kad pareiškėja dirbtinai siekė atitikti reikalingus kriterijus ar dėl savo kaltės vilkino dokumentų pateikimą, byloje nesurinkta. Priešingai, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja visą laiką buvo atidi, itin rūpestinga, dar iki 2011 m. liepos 15 d. aktyviai siekė, kad ginčo žemės sklypas jai būtų parduotas ir teikė visus žemėtvarkos specialistų reikalaujamus dokumentus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, teisingai įvertino nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, todėl teismo priimtas sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Laimė Baltrūnaitė Ramūnas Gadliauskas