A-261-1921-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A261-1921/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01265-2012-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 11.4.2.; 11.10.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Birštono savivaldybės administracijai, dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas J. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu ir patikslintu skundu (b. l. 5-10; 44-48) (toliau – ir skundas), kuriame prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. 10S-(14.10.3)-157 1.5 punktą, kuriuo buvo numatyta už 0,4239 ha žemės atlyginti kompensuojant pinigais – 1 811 Lt.

Paaiškino, kad 1992 m. kovo 18 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į G. J. turėtą žemę Birštono mieste. 2012 m. rugsėjo 27 d. Nacionalinė žemės tarnyba priėmė sprendimą Nr. 10S-(14.10.3)-157 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. G.“, kuriuo nusprendė atkurti nuosavybės teises J. G. į tenkančią nuosavybės dalį 0,4761 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0522 ha žemės sklypą Birštono mieste, (duomenys neskelbtini), o už 0,4239 ha kompensuoti pinigais – 1 811 Lt.

Pažymėjo, kad pareiškėjas niekada nėra išreiškęs valios pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą kompensuojant pinigais. Pareiškėjas rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu tiek tiesiogiai, tiek per įgaliotą atstovę. Prieš priimant sprendimo dalį dėl atlyginimo išmokant kompensaciją, pareiškėjui nebuvo pranešta, kad nėra galimybių nuosavybės teises atkurti kitais jo laisva pasirinktais būdais, nes iki tol visuose raštuose buvo suteikiama vilties, kad galima gauti sklypą individualiai statybai, kad rengiami teritorijų planavimo dokumentai ir pan. Atsakovas nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu buvo apskaičiuota kompensacijos suma, atsakovas nereagavo į išankstinius prašymus nurodyti, kokia kompensacijos suma būtų apskaičiuota, jeigu jis pasirinktų kompensavimo pinigais būdą.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 61-67) su juo nesutiko ir prašė atmesti.

Paaiškino, kad pareiškėjas turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. G. iki nacionalizacijos Birštono mieste valdytus 0,4764 ha žemės. Nurodė, kad Birštono savivaldybės taryba 2011 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. TS-167 „Dėl teritorijų prie Prienų g. 1, Prienų g. 7 ir Prienų g. 7A, Birštone detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtino teritorijos prie Prienų g. 1, Prienų g. 7 ir Prienų g. 7A, Birštone, detalųjį planą, kuriuo suformuotas 51 žemės sklypas individualiai statybai. Šie žemės sklypai buvo pasiūlyti piliečiams pagal Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai ar kitai paskirčiai Birštono mieste, sąrašą, patvirtintą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 10VĮ-(14.10.2)-809. NŽT Prienų ir Birštono skyriuje 2012 m. balandžio 23 d. vykusiame posėdyje, kurio metu piliečiams buvo siūloma pasirinkti naujus žemės sklypus individualiai statybai, pareiškėjo įgaliotas asmuo L. G. pasirinko 0,0522 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Birštone. NŽT 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 10S-(14.10.3)-157 pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. G. iki nacionalizacijos Birštono mieste valdytą 0,4761 ha žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0522 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Birštone, o už 0,4239 ha žemės kompensuojant pinigais 1 811 Lt.

Pabrėžė, kad atsakovo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 10S-(14.10.3)-157 pareiškėjui nuosavybės teisės į 0,0522 ha dalį buvusio savininko J. G. Birštono mieste valdytos žemės atkurtos jo pasirinktu nuosavybės teisių atkūrimo būdu – perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą individualiai statybai. Pareiškėjas nuosavybės teisių atkūrimo būdo į likusią 0,4239 ha dalį buvusio savininko J. G. Birštono mieste valdytos žemės nepasirinko, todėl Nacionalinė žemės tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio (redakcija, galiojanti nuo 2012 m. vasario 1 d.) 3 dalimi, pareiškėjui atkūrė nuosavybės teises į 0,4239 ha dalį buvusio savininko J. G. atlyginant pinigais. Pareiškėjas 1992 m. kovo 18 d. pateiktame prašyme atkurti nuosavybės teises į J. G. iki nacionalizacijos valdytą žemę nurodė, kad pageidauja atkurti nuosavybės teises ekvivalentine natūra, o 2007 m. vasario 8 d. prašyme taip pat nurodė, kad pageidauja gauti naują sklypą individualaus namo statybai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Birštono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 101-103) prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 11 d. sprendimu (b. l. 113–117) pareiškėjo skundą patenkino. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. 10S-(14.10.3)-157 1.5 punktą, kuriuo buvo numatyta už 0,4239 ha žemės atlyginti kompensuojant pinigais 1 811 Lt.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. G. iki nacionalizacijos Birštono mieste valdytus 0,4764 ha žemės (b. l. 51, 53, 55-56). Pareiškėjas 1992 m. kovo 18 d. pateiktame prašyme atkurti nuosavybės teises į J. G. iki nacionalizacijos valdytą žemę nurodė, kad pageidauja atkurti nuosavybės teises ekvivalentine natūra, todėl atsižvelgiant į jo 1992 m. kovo 18 d. prašymą, vykdant Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, 37 punktą, nustatantį naujų žemės sklypų perdavimo neatlygintinai nuosavybėn eilės tvarką, Kauno apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 02-07-9339 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Birštono sav.)“ patvirtinto Piliečių, pageidaujančių gauti naujus žemės sklypus individualiai statybai ar kitai paskirčiai perduodant juos neatlygintinai nuosavybėn sąrašo 1 punkte buvo įrašytas pareiškėjas (b. l. 70-71), o Kauno apskrities viršininko 2008 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 02-07-2519 „Dėl piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai ar kitai paskirčiai, sąrašo tvirtinimo (Birštono m.)“ patvirtinto Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai ar kitai paskirčiai, sąrašo 2 punkte įrašytas pareiškėjas (b. l. 81-82). Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyrius dar kartą peržiūrėjo visas nuosavybės teisių į Birštono mieste valdytą žemę bylas ir 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 10VĮ-(14.10.2)-809 „Dėl piliečių, pageidaujančių gauti naujus žemės sklypus individualiai statybai ar kitai paskirčiai Birštono mieste, sąrašo tvirtinimo“ patvirtinto Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai ar kitai paskirčiai Birštono mieste, sąrašo 3 punkte įrašė pareiškėją (b. l. 90-91).

Birštono savivaldybės taryba 2011 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. TS-167 „Dėl teritorijų prie Prienų g. 1, Prienų g. 7 ir Prienų g. 7A, Birštone detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtino teritorijos prie Prienų g. 1, Prienų g. 7 ir Prienų g. 7A, Birštone detalųjį planą, kuriuo suformuotas 51 žemės sklypas individualiai statybai. Šie žemės sklypai buvo pasiūlyti piliečiams pagal Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai ar kitai paskirčiai Birštono mieste, sąrašą, patvirtintą Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 10VĮ-(14.10.2)-809. Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriuje 2012 m. balandžio 23 d. vykusiame posėdyje, kurio metu piliečiams buvo siūloma pasirinkti naujus žemės sklypus individualiai statybai, pareiškėjo įgaliotas asmuo L. G. pasirinko 0,0522 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Birštone (b. l. 98-99), todėl Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 10S-(14.10.3)-157 pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. G. į iki nacionalizacijos Birštono mieste valdytą 0,4761 ha žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0522 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Birštone, o už 0,4239 ha žemės kompensuojant pinigais – 1 811 Lt (b. l. 12).

Teismas, remdamasis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio 2 ir 3 dalių bei Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 3 punkto nuostatomis, pažymėjo, kad iš šių teisės normų analizės matyti, jog teisė įgaliotoms institucijoms parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą savo nuožiūra atsiranda tuomet, kai asmuo iki 2003 m. balandžio 1 d. apskritai nepareiškia jokios valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, arba iki nurodytos datos asmuo pagal institucijos, nagrinėjančios prašymą, reikalavimą (kai asmens nurodytas būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių) nepareiškia tinkamo nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

Iš Birštono miesto valdybos 1992 m. rugsėjo 16 d. ir 1993 m. gruodžio 9 d. atsakymų, pateiktų pareiškėjui, turinio yra akivaizdu, kad pareiškėjas prašė atkurti nuosavybės teises Atkūrimo įstatyme numatytu būdu – perduodant jam neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą individualiai statybai (b. l. 14-15). Pažymėta, kad tiek teismo posėdžio metu, tiek atsiliepime į skundą atsakovo atstovė nurodė, jog 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 10S-(14.10.3)-157 pareiškėjui nuosavybės teisės į 0,0522 ha dalį buvusio savininko J. G. Birštono mieste valdytos žemės atkurtos jo pasirinktu nuosavybės teisių atkūrimo būdu – perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą individualiai statybai. Kad pareiškėjas pasirinko nuosavybės teisų atkūrimo būdą patvirtina ir tai, kad nuo 2005 m. rugsėjo 30 d. jis buvo patvirtintame Piliečių, pageidaujančių gauti naujus žemės sklypus individualiai statybai ar kitai paskirčiai perduodant juos neatlygintinai nuosavybėn sąraše (b. l. 70-97). Taigi, pagal bylos faktines aplinkybes pareiškėjas negali būti laikomas nepareiškusiu savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo iki įstatymo nustatyto termino, nes pagal jo pareikštą valią buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0522 ha dalį žemės.

Teismas atmetė atsakovo nurodytą aplinkybę, jog pareiškėjas iki 2003 m. balandžio 1 d. nepasirinko nuosavybės teisių atkūrimo būdo į likusią dalį J. G. valdytos žemės, kadangi, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 0,4764 ha žemės ir visas šis žemės plotas buvo nurodytas Kauno apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 30 d. įsakyme Nr. 02-07-9339, Kauno apskrities viršininko 2008 m. kovo 4 d. įsakyme Nr. 02-07-2519 ir Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. liepos 20 d. įsakyme Nr. 10VĮ-(14.10.2)-809, kuriais jis buvo įrauktas į Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai ar kitai paskirčiai Birštono mieste, sąrašus. Be to, byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą buvo negalima atkurti nuosavybės teisių į visą 0,4764 ha žemės sklypą ir apie tai pareiškėjas buvo informuotas, bet kitokio tinkamo nuosavybės teisių atkūrimo būdo nepasirinko. Teismas pastebėjo ir tai, kad 2007 m. kovo 27 d. raštu buvo siūloma pareiškėjui apsispręsti dėl realaus nuosavybės teisių atkūrimo būdo pasirinkimo, t. y. vertybiniais popieriais ar lygiaverčiu žemės (miško) plotu kaimo vietovėje (b. l. 26) ir, kaip galima spręsti iš pareiškėjo atsakymo, jis pasirinko lygiavertį žemės sklypą (b. l. 30).

Šioje byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad nuo 2005 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjui esant įtrauktam į sąrašus Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai ar kitai paskirčiai Birštono mieste, jis pagrįstai galėjo tikėtis, kad įgijo teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai arba gauti lygiavertį žemės sklypą už visą 0,4764 ha žemės, todėl konstatuota, kad atsakovas netinkamai taikė Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Toks sprendimas dėl kompensacijos pinigais už 0,4239 ha žemės negali būti pripažintas teisėtu, todėl turi būti panaikintas.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 6 dalimi bei 45 straipsnio 1 dalimi, teismas neišsprendė klausimo dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas (200 Lt už atstovavimą teisme ir 800 Lt už skundo parengimą), kadangi iš pinigų priėmimo kvito matyti, kad išlaidas patyrė ne pareiškėjas, o L. G., todėl nusprendė, kad prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumui nustatyti būtina gauti papildomų duomenų.

III. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu (b. l. 128-134) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad iki 2003 m. balandžio 1 d. pareiškėjas valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo buvo pareiškęs tik 1992 m. kovo 18 d. prašyme, kuriuo pageidavo nuosavybės teises atkurti ekvivalentine natūra. Iš byloje esančių Birštono miesto valdybos 1992 m. rugsėjo 16 d. rašto Nr. 10-31-183 „Dėl neatlygintino žemės sklypų suteikimo individualiai statybai“ ir 1993 m. gruodžio 9 d. rašto Nr. 11-23-234 „Dėl žemės sklypų suteikimo neatlygintinai“ akivaizdu, kad pareiškėjas prašė nuosavybės teises atkurti perduodant jam neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą individualiai statybai. Tačiau šie raštai taip pat įrodo, kad pareiškėjui buvo paaiškinta, kad galimybės atkurti nuosavybės teises į visą buvusio savininko J. G. 0,4761 ha žemės sklypą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,4761 ha žemės sklypą individualiai statybai, nėra. Be to, akcentuotina tai, kad naujų žemės sklypų, kuriuos numatoma perduoti individualiai statybai miestuose dydžiai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 67-1956; 2010, Nr. 40-1904). Šiame nutarime nurodyta, kad nauji žemės sklypai, kuriuos numatoma perduoti individualiai statybai Birštono mieste gali būti nuo 0,04 ha ir ne didesni kaip 0,15 ha dydžio. Byloje duomenų apie tai, kad pareiškėjas iki 2003 m. balandžio 1 d. būtų pasirinkęs būdą, kuriuo pageidauja atkurti nuosavybės teises į tą buvusio savininko J. G. valdytos žemės dalį, į kurią nėra galimybės atkurti nuosavybės teises perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo nurodytuoju būdu nebuvo galima atkurti nuosavybės teisių į visą 0,4761 ha žemės sklypą.

2. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad visas 0,4761 ha žemės plotas buvo nurodytas Kauno apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 02-07-9339 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Birštono sav.)“ patvirtintame Piliečių, pageidaujančių gauti naujus žemės sklypus individualiai statybai ar kitai paskirčiai perduodant juos neatlygintinai nuosavybėn sąraše, Kauno apskrities viršininko 2008 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 02-07-2519 „Dėl piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai ar kitai paskirčiai, sąrašo tvirtinimo (Birštono m.)“ patvirtintame Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai ar kitai paskirčiai, sąraše, Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. liepos 20 d.

įsakymu Nr. 10VĮ-(14.10.2)-809 „Dėl piliečių, pageidaujančių gauti naujus žemės sklypus individualiai statybai ar kitai paskirčiai Birštono mieste, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintame Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai ar kitai paskirčiai Birštono mieste, sąraše. Pažymėtina, kad šiuose sąrašuose nurodytas žemės plotas, į kurį pretenduoja atkurti nuosavybės teises pareiškėjas, tačiau sąrašuose nėra nurodyta, kad būtent į šitą plotą (0,4761 ha) bus atkurtos nuosavybės teisės pretendentui perduodant neatlygintinai nuosavybėn tokio dydžio naują sklypą individualiai statybai.

Be to, toks žemės sklypo dydis nėra numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarime Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 67-1956; 2010, Nr. 40-1904), kuriame aiškiai nurodyta, kad Birštono mieste nauji žemės sklypai individualiai statybai gali būti nuo 0,04 ha iki 0,15 ha dydžio. Akcentuotina ir tai, kad konkretūs naujų individualiai statybai suteikiamų sklypų dydžiai tapo aiškūs tik Birštono savivaldybės tarybai 2011 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. TS-167 „Dėl teritorijų prie Prienų g. 1, Prienų g. 7 ir Prienų g. 7A, Birštone detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinus teritorijos prie Prienų g. 1, Prienų g. 7 ir Prienų g. 7A, Birštone detalųjį planą, kuriuo suformuotas 51 žemės sklypas individualiai statybai.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 37 ir 38 punktuose nėra numatyta, kad Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus mieste, sąraše būtų privaloma nurodyti konkretų žemės sklypo, į kurį pretendentui bus atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai, dydį.

3. Taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad 2007 m. spalio 25 d. pareiškėjas pasirinko nuosavybės teisių atkūrimo būdą – lygiavertį žemės sklypą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas yra naikinamasis. Tai reiškia, kad piliečiai po 2003 m. balandžio 1 d. nebegalėjo pakeisti savo valios dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo, kurį buvo pasirinkę iki šios datos, o sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą galėjo būti priimami pagal paskutiniame prašyme, pateiktame iki 2003 m. balandžio 1 d., pareikštą valią (žr., pvz., 2010 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-91/2010). Pažymėtina, kad pareiškėjas Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus 2003 m. vasario 21 d. raštu Nr. 263 buvo informuotas apie tai, kad turi pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. G. Birštono mieste valdytą žemę būdą. Taip pat Kauno apskrities viršininko administracijos, nors ir po 2003 m. balandžio 1 d., tačiau 2007 m. kovo 9 d. raštu Nr. 11-6-157-210, Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus 2007 m. kovo 27 d. raštu Nr. 22R-680-(5.5) pareiškėjui paaiškinta, kad nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai bus atkurtos Birštono savivaldybės administracijai patvirtinus miesto teritorijos dalies detalųjį planą bei siūloma už valstybės išperkamą žemę pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, kad pareiškėjas pagrįstai galėjo tikėtis, kad įgijo teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai arba gauti lygiavertį žemės sklypą už visą 0,4761 ha žemės, yra nepagrįsti ir neteisingi. Birštono miesto valdybos 1992 m. rugsėjo 16 d. raštas Nr. 10-31-183 „Dėl neatlygintino žemės sklypų suteikimo individualiai statybai“ ir 1993 m. gruodžio 9 d. raštas Nr. 11-23-234 „Dėl žemės sklypų suteikimo neatlygintinai“ taip pat paneigia šiuos teismo motyvus.

Pareiškėjas J. G. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 141-147), kuriame prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo prijungti Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 10 d. rašto Nr. 1050-446 kopiją bei priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (800 Lt).

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjo pasirinktas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą – ekvivalentine natūra, apima visus nuosavybės teisių atkūrimo būdus, pagal kuriuos neatlygintinai perduodamas tokios pat rūšies ar vertės turtas. Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalį nuosavybės teisės į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos ir Birštono miestų savivaldybių teritorijose esančią žemę, šių miestų savivaldybių teritorijoms priskirtą po 1995 m. birželio 1 d., atkuriamos šio įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka ją grąžinant natūra, o jei ši žemė pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirta valstybės išperkamai žemei, už ją valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, kurio 9 dalyje numatyta, kad už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina šiais būdais (išskirtini tie būdai, kurie gali būti prilyginami išreikštai valiai atlyginti ekvivalentine natūra): 1) perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą. Už miesto teritorijoje esančią žemę (išskyrus už miesto teritorijoje turėtą mišką) mišku neatlyginama; 4) perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės vietos). Vyriausybės nustatyta tvarka piliečio pageidavimu lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai gali būti perduotas neatlygintinai nuosavybėn kituose, negu buvo turėtas žemės sklypas, miestuose bei kaimo vietovėse, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus. Akivaizdu, kad lygiavertis sklypas kitoje vietovėje nebuvo suteiktas, o suteikto sklypo individualiai statybai negalima vertinti kaip lygiaverčio tam sklypui, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės.

2. Atsakovas nuosekliai ir tendencingai bandė pareiškėją „priversti“ pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą – kompensaciją pinigais. Prašoma prijungti dar vieną 2012 m. vasario 10 d. NŽT Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus raštą Nr. 10SD-446, kuriame nurodyta, kad nuo 2012 m. vasario 1 d. įsigaliojo papildomas atlyginimo už valstybės išperkamą žemę iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose būdas – pinigais, bei pasiūlė pakeisti valią ir pasirinkti šį būdą (tai reiškia, kad toks būdas iki 2003 m. balandžio 1 d., iki kuomet reikėjo pareikšti valią dėl atkūrimo būdo, net negalėjo būti taikomas).

Apeliaciniame skunde atsakovas pripažįsta, kad nors ir po 2003 m. balandžio 1 d., tačiau 2007 m. kovo 9 d. raštu Nr. 11-6-157-210, Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų skyriaus 2007 m. kovo 27 d. raštu Nr. 22R-680-(5.5) pareiškėjui paaiškinta, kad nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai bus atkurtos Birštono savivaldybės administracijai patvirtinus miesto teritorijos dalies detalųjį planą bei siūloma už valstybės išperkamą žemę pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą.

Akivaizdu, kad vienintelis siūlomas pasirinkti būdas – piniginė kompensacija. Kiekvienas protingas ir apdairus asmuo, prieš pasirinkdamas jam mažiausiai patrauklų nuosavybės atkūrimo būdą, sprendimą daro tik būdamas informuotas, t. y. sprendimą gali nulemti žinojimas, koks kompensacijos dydis priklausytų, jei būtų pasirinktas atsakovo taip nuosekliai siūlomas būdas. 2008 m. gegužės 21 d. pareiškėjo įgaliotas asmuo L. G. pateikė prašymą Kauno apskrities administracijai įvardyti, kokia suma būtų, jei būtų už likusią dalį išmokama kompensacija.

Į pateiktą užklausimą neatsakyta ir iki pat 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimo priėmimo pareiškėjui nebuvo žinoma galimos kompensacijos suma, kuri yra esminis kriterijus, priimant sprendimą dėl valios, susijusios su nuosavybės teisių atkūrimo būdu, pakeitimu. Todėl 2012 m. rugsėjo 27 d. atsakovo priimto sprendimo dalis, kuria už 0,4239 ha (turėtos žemės Birštono centre, vietoje, kuri dabar priklauso Birštono parkui) nuspręsta kompensuoti pinigais 1 811 Lt, neatitinka pareiškėjo valios, kuri buvo aiškiai išreikšta 1992 m. kovo 18 d. pareiškime, lietė visą grąžintinos žemės plotą (o ne dalį) ir niekada nesikeitė (nepriklausomai nuo nuosavybės teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų pokyčių).

Pareiškėjas niekada nėra išreiškęs valios pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą kompensuojant pinigais. Pažymėtina, kad ir atsakovas, nebuvo nurodęs, kokia suma bus išmokama kompensacija, todėl nesudarė prielaidų pareiškėjui tikėtis, kad nuosavybės teisės bus iš dalies atkurtos tokiu, jam nepriimtinu būdu. Pareiškėjo nuomone, toks kompensavimo būdas ir kompensacijos suma neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, yra neadekvatus ir neatlieka kompensacinės funkcijos. Priimant sprendimą iš dalies atlyginti už 0,4239 ha žemės Birštono centre išmokant 1 811 Lt kompensaciją pinigais, priešingai pareiškėjo valiai (įstatymų nustatyta tvarka ir terminais išreikštai atkurti nuosavybės teises ekvivalentine natūra), taip pat buvo pažeistas lygiavertiškumo principas, numatytas Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, pagal kurį valstybei atlyginant piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal šį įstatymą negrąžinamas natūra, laikomasi negrąžinamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, lygiavertiškumo principo.

Pareiškėjas, turėdamas teisėtų lūkesčių, nesitikėjo, kad bus priimtas toks ekonomiškai nepagrįstas sprendimas, todėl neturėjo galimybių įvertinti 0,4239 ha žemės vertės jo tėvo turėtoje žemės vietoje.

3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad teisė įgaliotoms institucijoms parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą atsiranda tik tuomet, kai asmuo iki 2003 m. balandžio 1 d. apskritai nepareiškia jokios valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, arba iki nurodytos datos asmuo pagal institucijos, nagrinėjančios prašymą (kai asmens nurodytas būdas nenumatytas atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu negalima atkurti nuosavybės teisių) nepareiškia valios dėl tinkamo nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatas, galiojusias nuo 1997 m. liepos 9d. iki 2012 m. vasario l d., piliečiai iki 2003 m. balandžio 1 d. turėjo teisę (bet ne pareigą, nors įgaliotos institucijos stengėsi paveikti pretendentus) pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atsakovas nenurodė, kodėl nebuvo į ginčijamą žemės dalį (0,4239 ha) nuosavybės teisės atkurtos (ar palikta galimybė atkurti) lygiaverčiu žemės sklypu (tai atitinka tiek ekvivalentinės natūros sampratos esmę, tiek pareiškėjo išreikštą valią b. l. 30). Bandymai priversti pretendentus pakeisti savo valią dėl nuosavybės atkūrimo būdo į kompensaciją pinigais, kurios vertinė išraiška, nors ir nustatyta pagal Metodiką, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205, akivaizdžiai yra per menka ir neatitinka proporcingumo ir lygiavertiškumo principų, deklaruojamų teisės aktuose, yra tam tikra prasme išraiška valstybės politikos nuosavybės teisių atkūrimo procesą atlikti kuo pigesniais kaštais, nepaisant pretendentų atkurti nuosavybės teises interesų. Joks protingas asmuo negalėtų konstatuoti, kad 1 811 Lt piniginė kompensacija už 0,4239 ha sklypo, esančio Birštono miesto centre, dalį yra lygiavertis atlyginimas.

4. Už teisinę pagalbą, parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, pareiškėjas advokatei sumokėjo 800 Lt. Šis užmokesčio dydis neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose (pagal ABTĮ 44 str. analogija taikytina ir administracinėse bylose) priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir todėl turėtų būti priteistinas pagal ABTĮ 45 straipsnį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Bylos ginčas yra dėl pretendento valios išraiškos siekiant atkurti nuosavybės teises į žemę.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. 10S-(14.10.3)-157 1.5 punktą, kuriuo buvo numatyta už 0,4239 ha žemės atlyginti kompensuojant pinigais 1 811 Lt dydžio suma.

Atsakovas prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas priimdamas sprendimą netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus, nesivadovavo teismų praktika suformuota analogiškose bylose.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 10S-(14.10.3)-157 pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. G. į iki nacionalizacijos Birštono mieste valdytą 0,4761 ha žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0522 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Birštone, o už 0,4239 ha žemės kompensuojant pinigais – 1 811 Lt (b. l. 12).

Ginčo dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, perduodant pareiškėjui nuosavybėn naują 0,0522 ha dydžio žemės sklypą nėra. Pareiškėjas nesutinka dėl sprendime nurodyto nuosavybės teisių atkūrimo būdo už neatkurtą žemės sklypo dalį.

Pagal formalų ginčo santykiams taikytinų teisės aktų aiškinimą asmuo pageidaujantis atkurti nuosavybės teises į žemę privalo pateikti teisės aktais nustatyto turinio bei nustatytais terminais prašymą įgaliotai institucijai.

Prašymų padavimo tvarka bei prašymo padavimo turinys buvo nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu Nr. 331 patvirtintoje Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo tvarkoje bei vėliau priimtuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 9 punkte. Šiuo punktu buvo nustatyta, kad piliečio, turinčio teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodoma: vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; išlikusio nekilnojamojo turto savininko vardas ir pavardė, turto rūšis, dydis ir buvimo vieta; nuosavybės teisių į turtą pagrindas; dabartinis turto valdytojas; nuosavybės teisių netekimo laikas ir būdas; pageidaujamas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdas (tais atvejais, kai piliečiai nepageidauja turto susigrąžinti natūra). Jeigu piliečiai pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypus ar vandens telkinį, nurodoma vietovė, kurioje jie pageidauja gauti sklypus.

Šių teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, jog asmuo turi pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises, kuriame turi būti išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisės aktuose nustatyto būdo, kuri yra pagrindas institucijai, atsakingai už nuosavybės teisių atkūrimą, pradėti nustatytas nuosavybės teisių atkūrimo procedūras.

Pareiškėjas 1992-03-18 prašyme nurodė, jog pageidauja atkurti nuosavybės teises į žemę ekvivalentine natūra (b.l.51).

Vėlesni dokumentai: Birštono miesto valdybos 1992 m. rugsėjo 16 d. ir 1993 m. gruodžio 9 d. atsakymai pareiškėjui patvirtina, kad pareiškėjas išreiškė valią atkurti nuosavybės teises perduodant jam neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą individualiai statybai (b. l. 14-15). Minėtais atsakymais Birštono miesto valdyba taip pat paaiškino pareiškėjui kokio dydžio gali būti suteiktas žemės sklypas individualiai statybai ir kaip gali būti atkurtos nuosavybės teisės už likusią žemės sklypo dalį.

Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas buvo pakankamai informuotas apie nuosavybės teisų atkūrimo tvarką.

Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą terminus nustatė 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr.VIII-359 (toliau - ir Atkūrimo įstatymas), kuris nuo 1997 m. liepos 9 d. pakeitė netekusį galios 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymą Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" (toliau – ir Atstatymo įstatymas). Įsigaliojus Atkūrimo įstatymui, šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų. Įstatymų leidėjas prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatydamas galutinius terminus: prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti – iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d.), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d.).

Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (Vyriausybės 2003 m. sausio 31 d. nutarimo Nr.142 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. vasario 5 d.) 3 punktu buvo nustatyta, kad iki 2003 m. balandžio 1 d. piliečiai, kuriems nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Iki 2003 m. balandžio 1 d., nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, sprendimai priimami pagal paskutiniame prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių, prašymus nagrinėjančios institucijos privalo raštu iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti piliečiui kitus šiame įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Kai iki 2003 m. balandžio 1 d. pilietis nepareiškia valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nuosavybės teisės atkuriamos prašymus nagrinėjančios institucijos parinktu būdu.

Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus 2003 m. vasario 21 d. raštu Nr. 263 informavo pareiškėją apie tai, kad jis turi pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą į buvusio savininko J. G. Birštono mieste valdytą žemę (b.l.19).

Pareiškėjas turėjo teisę iki 2003 m. balandžio 1 dienos pasirinkti Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatyta nuosavybės teisų atkūrimo būdą, teikdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 9 punkte nurodyto turinio prašyme numatytus esminius duomenis apie nuosavybės atkūrimo būdą, kurio pagrindu būtų kilusi pareiga atsakovui tęsti nuosavybės teisų atkūrimo procedūrą, kadangi tokio nuosavybės atkūrimo būdo ‚ekvivalentinė natūra“, kuris buvo nurodytas pareiškėjo 1992-03-18 pirminiame prašyme tuo metu įstatymas nenumatė. Todėl atsakovas negalėjo priimt sprendimo pagal pareiškėjo 1992-03-18 pirminiame prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą ir pagrįstai pasiūlė pareiškėjui pasinaudoti teise dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pasirinkimo.

Pareiškėjas žinodamas, kad į iki nacionalizacijos Birštono mieste valdytą 0,4761 ha žemę pilnai nuosavybės teisės nebus atkurtos, pagal jo pasirinktą būdą, perduodant jam neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą, nustatytais terminais neteikė prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo už likusią iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą, nors Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalimi buvo nustatyta, kad jeigu piliečiui sugrąžintas ar perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, už likusį žemės sklypo plotą valstybė jam atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį.

Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis (2011 11 10 įstatymas Nr. XI-1650 įsigaliojęs nuo 2012 02 01) numatė, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Esant šioms aplinkybėms Nacionalinė žemės tarnyba 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. 10S-(14.10.3)-157 1.5 punktu pagrįstai nustatė atkūrimo būdą kompensaciją pinigais už pareiškėjui tenkančią 0,4239 ha žemės sklypo dalį.

Kompensacijos dydį pareiškėjas ginčija remiantis proporcingumo principu, kad nustatyta atlygintina pinigų suma neatitinka valdyto žemės sklypo vertės.

Vertinant žemės sklypo vertės nustatymo proporcingumą yra reikšmingas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimas, kuriuo buvo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 "Dėl žemės įvertinimo tvarkos" (2002 m. spalio 21 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 102-4574) 3 punktu patvirtintos Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos 4 punkto (2002 m. spalio 21 d. redakcija) nuostata "Valstybės išperkamos (pinigais, vertybiniais popieriais) žemės, miško sklypo vertė apskaičiuojama padauginus sklypo plotą iš žemės vertės taip: <...> 4.2. miestuose kitai paskirčiai naudota žemė - 6 000 Lt/ha" neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997 m. liepos 1 d. redakcija) 16 straipsnio 2 daliai.

Todėl atsakovas proporcingumo principo apskaičiuodamas kompensacijos dydį nepažeidė. Pareiškėjui nenurodžius kitų nesutikimo argumentų dėl nustatytos atlygintinos žemės vertės apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, jog apskaičiuota kompensacijos suma neteisinga.

Įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo valią atkurti nuosavybes teises į žemę pasibaigus terminui rinktis nuosavybės atkūrimo būdą galiojusį iki 2003-04-01 nustatyto termino pabaigos, nėra reikšmingi šiam ginčui. Dėl šios priežasties teismas neprijungia prie bylos pareiškėjo teikiamų apeliacinei instancijai naujų įrodymų.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė šios bylos ginčo santykiams Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio 2 ir 3 dalių bei Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 3 punkto nuostatas ir tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (ABTĮ 143 straipsnis).

Panaikinus sprendimą priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Nepatenkinus pareiškėjo skundo jis neturi teisės į procesinių išlaidų atlyginimą, todėl pareiškėjo prašymas dėl išlaidų atlyginimo netenkintinas (ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo J. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas