AS-438-927-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS438-927/2014 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00442-2014-1 Procesinio sprendimo kategorija 69.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugsėjo 23 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Nacionalinei

žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. M. dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: I.

Pareiškėja D. P. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 6–8) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, tarnyba) Druskininkų skyriaus vedėjo 2013 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 50SK-(14.50.98.)-211 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkų mieste, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir Tarnybos sprendimas) 2 punktą.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 27 d. nutartimi (b. l. 57–59) sustabdė administracinę bylą Nr. I-2691-406/201 pagal pareiškėjos skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui A.

M. dėl sprendimo panaikinimo, iki apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. I-145-423/2014. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatė, kad Kauno apygardos administracinis teismas yra išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-145-423/2014 pagal pareiškėjos skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, A. M. ir Druskininkų savivaldybė) dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. 2014 m. balandžio 9 d. teismo sprendimu pareiškėjos skundas buvo tenkintas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. spalio 14 d. aktas Nr. 1SS-(7.5)-2176 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus 2013 m. rugpjūčio 16 d. aktas Nr. 50SD-(14.50.92.)-1063 panaikinti, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius įpareigotas kviesti pretendentus susipažinti su Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais (parengtu ir patvirtintu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, planu). Teismo vertinimu, šioje administracinėje byloje teismas nustatė aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos bei aktualios ir nagrinėjamoje administracinėje byloje. Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi buvo priimtas nagrinėti Druskininkų savivaldybės apeliacinis skundas dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo panaikinimo ir su byla išsiųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (administracinės bylos Nr. A438-1980/2014).

Teismas konstatavo, kad nagrinėjama administracinė byla ir nurodyta Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme apeliacine tvarka nagrinėjama administracinė byla yra susijusios taip, jog byloje nustatyti teisiškai reikšmingi faktai turės įrodomąją, prejudicinę ir tiesioginę įtaką šiai administracinei bylai, t. y. Vyriausiojo administracinio teismo priimtu procesiniu sprendimu išsprendus ginčijamų aktų pagrįstumo bei įpareigojimo klausimą ir nusprendus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo teisėtumo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-145-423/2014, nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčo objekto iš esmės nebeliktų. Be to, sustabdžius administracinę bylą, bus laikomasi ir nuoseklumo, taip išvengiant ne tik pakartotinio tų pačių reikšmingų faktų nustatinėjimo, bet ir prieštaringų sprendimų priėmimo, skirtingo aktualių teisės aktų nuostatų aiškinimo bei reikšmingų analogiškų aplinkybių vertinimo šiose bylose.

III.

Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą (b. l. 62–66) dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarties ir prašo šią nutartį panaikinti. Nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra paremta prielaidomis, joje nenurodoma, kokie konkrečiai faktai, kurie bus nustatyti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus administracinę bylą Nr. A438-1980/2014, bus svarbūs nagrinėjant šią bylą. Abiejose bylose ginčyti administraciniai aktai nesusiję.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad abi administracinės bylos yra susijusios ir ginčas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkų mieste, bus išspręstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus administracinę bylą Nr. I-145-423/2014 apeliacine tvarka. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui palikus Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-145-423/2014 nepakeistą, Nacionalinė žemės tarnyba privalėtų grąžinti ginčo sklypą natūra, todėl patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimas būtų išspręstas administracine tvarka. O tuo atveju, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tenkintų Druskininkų savivaldybės apeliacinį skundą ir pripažintų, kad ginčo žemės sklypas priklauso valstybės išperkamai žemei ir negali būti grąžinamas natūra, nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčijamo Tarnybos sprendimo keisti ar naikinti administracine tvarka nebūtų jokio teisinio pagrindo, nes Nacionalinei žemės tarnybai įstatymo leidėjo yra patikėtos patikėtinio teisės. Atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsnio

2 dalimi ir 7 straipsnio 1 dalimi, teigia, kad patikėjimo teisės įregistravimas žemės sklypui netrukdo grąžinti žemės sklypo natūra ir nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a: IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas sustabdė nagrinėjamą administracinę bylą Nr. I-2691-406/201, iki apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. I-145-423/2014, teisėtumo ir pagrįstumo. Administracinė byla buvo sustabdyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y., kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pažymėtina, kad negalėjimas išnagrinėti administracinės bylos tol, kol nebus išnagrinėta kita byla, iš esmės reiškia, jog bylą nagrinėjančiam teismui yra reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir tų faktų pats teismas negali nustatyti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio

1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-286/2008, 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-541/2008, 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-335/2010, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-860/2011 ir kt.).

Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia tai, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-301/2011).

Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-259/2012). Tačiau administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444‑2159/2011).

Be to, administracinis teismas kiekvienu atveju turi motyvuoti administracinės bylos sustabdymo būtinybę, nes bylos sustabdymo klausimas negali būti sprendžiamas abstrakčių teiginių pagrindu (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-679/2010). Kitaip tariant, teismas turi išanalizuoti, kokios aplinkybės, nustatytinos kitoje byloje ir iš naujo neįrodinėtinos, yra reikšmingos stabdomai bylai, priešingu atveju bylos sustabdymas gali būti vertinamas kaip nepagrįstas.

Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus, panaudodamas adekvačius, protingus ir proporcingus situacijai teismų sistemos resursus, gali nustatyti pats arba tarp bylų nėra prejudicinio ryšio, teismas neturėtų stabdyti tokios bylos. Primintina ir tai, jog privataus asmens kreipimosi į administracinį teismą, kad būtų išspręstas administracinis ginčas, forma yra skundas (ABTĮ 2 straipsnio 20 punktas), o kreipdamasis teisminės gynybos, pareiškėjas visuomet skunde privalo suformuluoti reikalavimą (skundo dalyką) (ABTĮ 23 straipsnio

2 dalies 7 punktas). Asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, turi autonomiją pasirenkant elgesio modelį, t. y. suinteresuotas asmuo turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį. Formuluodamas skundo dalyką, būtent pareiškėjas nustato bylos nagrinėjimo ribas, bylos nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, suformulavo reikalavimą panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus vedėjo 2013 m.

liepos 17 d. sprendimo Nr. 50SK-(14.50.98.)-211 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkų mieste,

nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ 2 punktą (b. l. 8). Ginčijamo Tarnybos sprendimo 2 punktu nuspręsta „kreiptis į VĮ Registrų centrą pateikiant prašymą įregistruoti šio sprendimo 1 punktu suformuotą žemės sklypą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisę į šį žemės sklypą.“ Pagrindinis pareiškėjos skundo argumentas, t. y., kodėl Tarnybos sprendimo 2 punktas yra neteisėtas, todėl naikintinas, yra tas, kad Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 1061 dalyje nustatyta, kad „Žemėtvarkos skyrius, gavęs iš

savivaldybės administracijos nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą ir šioje byloje esantį ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą: suformuoja žemės sklypą (patvirtina jo kadastro duomenis); <...> raštu pakviečia piliečius, turinčius teisę į nuosavybės teisių atkūrimą <...>, susipažinti su savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais (duomenimis)“. Kitaip tariant, Tarnybos sprendimo 1 punktu, laikantis prieš tai paminėtos Tvarkos 1061 dalyje įtvirtintų reikalavimų, žemės sklypas buvo suformuotas, tačiau ginčijamo Tarnybos sprendimo 2 punktu, užuot atsakovui raštu pakvietus piliečius, turinčius teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, susipažinti su savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais (duomenimis), buvo nuspręsta kreiptis į VĮ Registrų centrą pateikiant prašymą įregistruoti šio sprendimo 1 punktu suformuotą žemės sklypą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisę į šį žemės sklypą.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 9 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I‑145‑423/2013, kuriuo, tenkindamas pareiškėjos skundą, be kita ko, įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrių kviesti pretendentus susipažinti su Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais (parengtu ir patvirtintu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, planu).

Druskininkų savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apskundė minėtą teismo sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacine tvarka. Šiuo metu apeliacinės instancijos teisme iškelta administracinė byla Nr. A438‑1980/2014 dar neišnagrinėta ir procesinis sprendimas nepriimtas. Kaip jau buvo minėta prieš tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A438-1980/2014 tikrins Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo, kuriuo, be kita ko, buvo nuspręsta įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrių kviesti pretendentus susipažinti su Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais (parengtu ir patvirtintu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, planu), teisėtumą ir pagrįstumą.

Būtent ši aplinkybė, sprendžiant iš pareiškėjos nagrinėjamoje byloje pateikto skundo dalyko ir pagrindo, yra esminė nustatant, ar Tarnybos sprendimo

2 punktas yra teisėtas.

Iš to, kas išdėstyta prieš tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą sustabdyti nagrinėjamą administracinę

bylą ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Sutiktina su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad nagrinėjama administracinė byla ir nurodyta Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme apeliacine tvarka nagrinėjama administracinė byla yra susijusios taip, jog byloje nustatyti teisiškai reikšmingi faktai turės įrodomąją, prejudicinę ir tiesioginę įtaką nagrinėjamai administracinei bylai. Pareiškėjai nenurodžius jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad nagrinėjama administracinė byla buvo sustabdyta neteisėtai ir nepagrįstai (tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas), konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

pareiškėjos D. P. atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys