A-858-1337-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-1337/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00709-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 4.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „TopoEra“ dėl sprendimo, įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba, Nacionalinė žemės tarnyba) 2013 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. lT-(7.5)-38 1 punktą (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-1843 (toliau – ir Įsakymas) dalį dėl UAB „TopoEra" parengto Jonavos rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribų ir plotų patvirtinimo ta apimtimi, kur nėra suprojektuotas pareiškėjo naudojamas 1,7168 ha žemės sklypas Batėgalos kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) kaime, Kulvos seniūnijoje, Jonavos rajone (1 p.); 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vedėjo Įsakymo dalį, kurioje patvirtintas asmenų, kuriems suprojektuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, numatyti parduoti, sąrašą, kuriame neįtrauktas V. B. (4 p.); 4) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vedėjo Įsakymo dalį, kur V. B. išbraukiamas iš Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-174 patvirtintų sąrašų ir įrašymo į asmenų, kurie neapsirinko žemės sklypų, sąrašą (9 p.); 5) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą per teismo nustatytą terminą pažymėti pareiškėjo naudojamą ir planuojamą įsigyti 1,7168 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Jonavos rajone, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte; 6) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą įtraukti pareiškėją V. B. į asmenų, kuriems suprojektuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, numatyti parduoti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje Jonavos rajone, sąrašą.

Pareiškėjas skunde bei jo papildyme (b. l. 4-11, 133) nurodė, kad jis jau apie 10 metų nuomos pagrindu naudoja žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k.v., Jonavos raj., ir besiribojantį su jam priklausančiu žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2011 m. birželio 27 d. pareiškėjas pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriui prašymą pirkti nuomojamą žemės sklypą ir suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte jo norimą pirkti 1,72 ha žemės sklypą. 2011 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjas taip pat pateikė informacinį pranešimą dėl žemės sklypo naudojimo. 2012 m. gruodžio 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-174 pareiškėjas buvo įtrauktas į valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektų, kuriems parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kuriuos naudoja ne mažiau kaip metus, sąrašą. Minėtame sąraše nurodytas tas pats 1,72 ha žemės sklypas, kurio vieta, ribos, planas Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriui buvo gerai žinomi, nes jis jau seniai pareiškėjo nuomojamas ir, tuo pačiu, naudojamas. 2012 m. kovo 23 d. pareiškėjas gavo pavėluotą Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus raštą dėl organizuojamo susirinkimo, kuriame nurodyta atvykti į 2012 m. kovo 21 d. vyksiantį susirinkimą, 2013 m. kovo 6 d. pareiškėjas gavo iš atsakovo pranešimą, kad jis yra išbrauktas iš asmenų, ketinančių pirkti žemę Batėgalos kadastro vietovėje, sąrašo. Pranešime nebuvo paaiškinta, kodėl pareiškėjas išbraukiamas iš sąrašo. Pareiškėjas žemės sklypą jau seniai pasirinko, žemės sklypo vieta aiški, sklypas suformuotas, pareiškėjo naudojamas teisėtu pagrindu ir apie tai atsakovui buvo žinoma. Pareiškėjas atsakovą informavo apie pasirinktą žemės sklypą ir raštu ir žodžiu. Tik 2013 m. balandžio 13 d. pareiškėjas iš atsakovo gavo skundžiamą Įsakymą. Iš jo turinio sužinojo, kad jis neva nepasirinkęs žemės sklypo, todėl ir išbrauktas iš sąrašų bei įrašytas į asmenų, kurie nepasirinko žemės sklypų sąrašą. Šį įsakymą pareiškėjas apskundė atsakovui, kuris 2013 m. birželio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Tarnyba ginčijamame sprendime nurodė, kad jei ginčijamas žemės plotas ir būtų pažymėtas kaip laisvas žemės plotas, vis tiek naudojamas 1,72 ha žemės sklypas negalėtų būti parduodamas pareiškėjui, be to, žemės sklypas galėjo būti projektuojamas ne pagal Lietuvos Respublikos Žemė reformos įstatymo (toliau – ir ŽRĮ) 10 straipsnio 1 dalies 12 punktą, o pagal ŽRĮ 10 straipsnio 1 dalies 15 punktą.

Skundžiamo Įsakymo dalis dėl pareiškėjo išbraukimo iš sąrašo asmenų, kuriems parduodami žemės ūkio paskirties sklypai ir kuriuos naudoja ne mažiau kaip metus, priimta nenurodant jokių motyvų ar teisinio pagrindo dėl pareiškėjo išbraukimo. Skundžiamas Įsakymas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis. Atsakovas, priimdamas skundžiamą Įsakymą, žinojo, kad pareiškėjas seniai naudojo ir buvo pasirinkęs perkamą žemės sklypą, savo lėšomis atliko matavimus, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjui nebuvo laiku pranešta apie rengiamą 2012 m. kovo 21 d. susirinkimą. Dėl pavėluoto pranešimo gavimo buvo pažeistas Žemės reformos, žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika), patvirtintos 2011 m. gruodžio 16 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-928, 33 p. reikalavimai. Be to, buvo pažeistas ir Metodikos 38 p., kuris numato, kad organizuojamas papildomas pretendentų susirinkimas, į kurį pakartotinai, ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos, kviečiami tie pretendentai, kurie anksčiau kviesti neatvyko arba nesutiko su jiems projektuojamų žemės sklypų ribomis ir vieta.

Skundžiamu Įsakymu pažeistas ir 1998 m. balandžio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 385 patvirtinto Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 9 p. (toliau – ir Aprašas), numatantis, kad Žemės reformos žemėtvarkos projektuose projektuojamų žemės, miško sklypų ir vandens telkinių ribos ir vieta suderinamos su asmeniu pageidaujančiu pirkti valstybinės žemės sklypą. Skundžiamas Įsakymas surašytas neatsižvelgiant į pateiktus pareiškėjo parodymus ir dokumentus, taip pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, kadangi Įsakymo kopija po jo priėmimo pareiškėjui nebuvo pateikta, taigi Įsakymas yra neteisėtas ir dėl padarytų procedūrinių pažeidimų. Be to, Metodikoje nenumatyta atsakovo teisė pačiam panaikinti prieš tai patvirtintą asmenų sąrašą - t. y. išbraukti asmenis iš sąrašų, todėl atsakovas pažeidė jam nustatytą kompetenciją.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjui pagal trumpalaikes sutartis buvo leista naudotis valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Jonavos raj., kuris ribojasi su jam nuosavybės teise priklausančiu 7,0659 ha žemės sklypu. Tarnyba 2012 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-565 laikinai leido naudotis 1,7168 ha valstybinės žemės plotu. 2011 m. birželio 27 d. pareiškėjas pateikė prašymą pirkti ir suprojektuoti jo naudojamą 1,7168 ha valstybinės žemės plotą. 2012 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-174 pareiškėjas buvo įrašytas kaip pretendentas, kuriam žemės sklypas turėjo būti projektuojamas pagal ŽRĮ 10 straipsnio 1 dalies 12 punktą. Į 2012 m. kovo 21 d. vykusį susirinkimą, kuriame buvo svarstomi pretendentų, norinčių įsigyti žemę klausimai, pareiškėjas neatvyko, nes pavėluotai buvo įteiktas pranešimas apie susirinkimą. Pareiškėjas pateikė prašymą įtraukti jį į artimiausią žemėtvarkos projektą dėl minėto 1,7168 ha valstybinės žemės ploto suprojektavimo ir pardavimo. 2012 m. gruodžio 14 d. ginčijamu Įsakymu pareiškėjas buvo išbrauktas iš pretendentų ir įrašytas į asmenų, kurie nepasirinko žemės sklypų, sąrašą. Pareiškėjas 2013 m. vasario 28 d. raštu Nr. 5SD-(14.5.104.)-299 buvo informuotas apie išbraukimą iš sąrašo, bei jam buvo pranešta, kad atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus 2011 m. birželio 27 d. ir 2012 m. balandžio 12 d. prašymus dėl 1,7168 ha valstybinės žemės ploto suprojektavimo ir pardavimo, šis klausimas bus nagrinėjamas rengiant paskesnį Jonavos rajono Batėgalos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą.

2011 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-1227 nustatyta Jonavos rajono Kulvos seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžia bei patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypų sąrašas. Pareiškėjo naudojamas ir pageidaujamas pirkti 1,7168 ha valstybinės žemės plotas nėra įrašytas į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypų sąrašą. 2012 metais Jonavos rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte paminėtas žemės sklypas yra pažymėtas asmeninio ūkio teritorijoje. Pareiškėjo norimas pirkti 1,7168 ha žemės plotas nėra suprojektuotas ir nėra pagal įstatymus suteiktas pareiškėjui naudoti asmeniniam ūkiui, o pareiškėjas yra tik šios žemės nuomininkas. Dėl šių aplinkybių žemės sklypas pareiškėjui negalėjo būti parduodamas net jeigu pareiškėjas ir būtų įtrauktas į asmenų, kuriems suprojektuoti parduoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai, sąrašą. Pagal ŽRĮ 10 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatas parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektams, ne mažiau kaip metus naudojantiems šiuos žemės sklypus. Pareiškėjas Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriui 2011 m. birželio 27 d. kartu su prašymu pateikė dokumentus, kurie patvirtina, kad jis atitinka valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektui keliamus reikalavimus. Pareiškėjui, asmenų sąraše įrašytam pagal ŽRĮ 10 straipsnio 1 dalies 12 punktą, galėjo būti projektuojami valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kurie žemėtvarkos projekte nėra pažymėti asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje, tačiau pareiškėjas nori įsigyti būtent jo naudojamą 1,7168 ha valstybinės žemės plotą, kuris yra asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje. Dėl to Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyrius priėmė pagrįstą ir teisėtą Įsakymą.

Į 2012 m. kovo 21 d. vykusį susirinkimą, dėl pavėluotai gauto rašto, pareiškėjas neatvyko. Rašto išsiuntimas viena diena vėliau nei numato Metodikos 33 punktas nepatvirtina aplinkybės, kad dėl šios priežasties pareiškėjui siųstas raštas įteiktas pavėluotai – t. y. praėjus 2 dienoms jau po susirinkimo. Nacionalinė žemės tarnyba nėra atsakinga už registruotos korespondencijos pristatymą laiku. Be to, nors pareiškėjas ir būtų atvykęs į organizuojamą pretendentų susirinkimą, jis vis tiek nebūtų turėjęs galimybės įsigyti nuomojamą 1,7168 ha valstybinės žemės plotą, kadangi šis valstybinės žemės plotas nėra įtrauktas į laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypų sąrašą. 2012 m. balandžio 20 d. laikraštyje „Naujienos“ buvo paskelbta informacija apie Jonavos rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešą svarstymą, kuris vyks Jonavos skyriuje nuo 2012 m. balandžio 27 d. iki 2012 m. gegužės 25 d. Pareiškėjas nurodytu laikotarpiu prašymų ir pretenzijų dėl žemėtvarkos projekto sprendinių nepateikė. Metodikos 38 punktas reglamentuoja, kad užbaigus žemės sklypų projektavimą pagal ŽRĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 – 10 punktus, organizuojamas papildomas pretendentų susirinkimas. Pareiškėjas asmenų sąraše buvo įrašytas pagal ŽRĮ 10 straipsnio 1 dalies 12 punktą, todėl pagrįstai į pakartotinį pretendentų susirinkimą jis ir nebuvo kviečiamas. Remiantis Žemės įstatymo 43 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ŽRĮ 16 straipsnio 1 dalimi atsakovas turi kompetenciją pakeisti jo priimtus įsakymus bei sprendimus.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo V. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vykdant žemės reformą kaimo vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose arba kituose teritorijų planavimo dokumentuose. Žemės sklypai formuojami laikantis ŽRĮ 10 straipsnyje nustatyto eiliškumo. Teismas rėmėsi Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 ir 12 punktais, 15 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 2.7 punktu, bei nurodė, kad laisvos žemės fondo žemėje žemės ūkio paskirties žemės sklypai kitiems asmenims neperduodami, nesuteikiami nuosavybėn neatlygintinai. Ši žemė žemės ūkio veiklai nuomojama kitiems asmenims, kol jos prireikia kitoms reikmėms. Kitiems asmenims žemė gali būti parduodama tik žemės reformos žemėtvarkos projekte patikslinus asmeninio ūkio teritorijos ribas. Pareiškėjo norimas pirkti 1,7168 ha valstybinės žemės sklypas pareiškėjui galėjo būti parduodamas tik tuo atveju, jei minėtas žemės sklypas būtų įstatymų nustatyta tvarka suteiktas pareiškėjui asmeniniam ūkiui, tačiau žemė nėra įstatymų nustatyta tvarka suteikta pareiškėjui naudoti asmeniniam ūkiui. Patvirtintas pretendentų sąrašas yra teisinis pagrindas žemėtvarkos skyriui organizuoti žemės sklypų projektavimo darbus. Žemės sklypai projektuojami, jų vieta ir ribos su pretendentais aptariamos bei derinamos pretendentų susirinkimuose. Nors pranešimas apie susirinkimą pareiškėjui išsiųstas viena diena vėliau, tačiau šis procedūrinis pažeidimas, teismo vertinimu, neesminis ir nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti ginčijamas Įsakymo dalis, kadangi egzistuoja sąlygos, kurioms esant aukščiau išvardinti teisės aktai imperatyviai draudžia pareiškėjui įsigyti (pirkti) jo naudojamą 1,7168 ha valstybinės žemės plotą. Pakeitus pareiškėjo nuomojamo žemės sklypo statusą (iš asmeninio ūkio į laisvą valstybinę žemę), atsiras pakankamas pagrindas svarstyti klausimą dėl žemės sklypo suformavimo ir pardavimo pareiškėjui, kuris atitinka ŽRĮ 10 straipsnio 1 dalies 12 punkte apibrėžto subjekto statusą.

III. Pareiškėjas V. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą – V. B. skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, suformuluotais skunde pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodyta, kad teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad šioje administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas atitinka valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektui keliamus reikalavimus. Tačiau nepaisant to, vis tiek atmetė pareiškėjo skundą dėl išbraukimo iš sąrašų ir atsisakymo įtraukti jį į pretendentų įsigyti žemę sąrašą.

Nurodo, kad nuo 2004 m. gegužės 21 d. ne kartą rašė dėl ketinimo pirkti ginčo žemę. 2012 m. vasario 13 d. atsakovo įsakymas, kuriuo įtrauktas pareiškėjas į pretendentų sąrašą, buvo priimtas po Metodikos 26 - 28 punktuose atliktų parengiamųjų darbų, tuo pripažįstant pareiškėjo teisę į naudojamo žemės sklypo pirkimą. Teismas neatsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad sklypas nėra faktiškai užimtas asmeninio ūkio naudotojų, tačiau pažymėtas kaip asmeninio ūkio teritorija tik todėl, kad nebuvo atlikti pakeitimai, kurie privalo būti atlikti kasmet pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio" 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietoje" 2.7 punktą. Teismas neišsireikalavo nuosavybės atkūrimo bylos, kurioje yra visi įrodymai, tačiau vertino sklypą, kaip asmeninio naudojimo, taigi padarė procesinį pažeidimą. Teismas skundžiamame sprendime neatsižvelgė ir į tai, kad padaryta esminių pažeidimų dėl tinkamo nepranešimo pareiškėjui apie rengiamą pretendentų susirinkimą. Jeigu pareiškėjas būtų laiku informuotas apie 2012 m. kovo 21 d. pretendentų susitrinkimą, jis būtų su projekto autoriumi susiderinęs dėl naudojamo žemės sklypo pirkimo, minėta žemės sklypo teritorija būtų patikslinta kaip neužimta žemė. Be to, skundžiamame Įsakyme pareiškėjas išbraukiamas nurodant akivaizdžiai neteisingą motyvą, kad pareiškėjas neva nepasirinkęs žemės sklypo. 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimas priimtas nenurodant jokių motyvų ir teisinio pagrindo dėl pareiškėjo išbraukimo.

Nurodo, kad apie pasirinktą žemės sklypą atsakovas buvo informuotas tiek žodžiu, tiek raštu. Pareiškėjas pagrįstai buvo įtrauktas 2012 m. vasario 3 d. įsakymu į pretendentų sąrašą bei pagrįstai tikėjosi, kad jam bus parduotas naudojamas žemės sklypas. Atsakovas pažeidė Metodikos 33, 38, 40 punktuose numatytus reikalavimus, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio, ŽRĮ 10 straipsnio 1 dalies 12 punkto normas. Be to, atsakovas išbraukdamas pareiškėją iš pretendentų sąrašų viršijo jam suteiktus įgaliojimus.

Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi svarbu išsiaiškinti žemės sklypo užimtumo, pareiškėjo naudojimo ir procedūrinių pažeidimų dėl nepranešimo pareiškėjui apie pretendentų susitrinkimą, klausimus. Teismas nevertino ir neišsireikalavo iš atsakovo įrodymų, iš kurių matytųsi veiksmų eiga dėl ginčo žemės naudojimo ir įsigijimo.

Byloje yra gautas pareiškėjo prašymas sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr.385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 2.6, 2.7 punktų nuostatos, kur numatytas draudimas parduoti laisvos žemės fondo žemėje esančius žemės ūkio paskirties žemes sklypus neprieštarauja Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 12 punktui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 ir 29 straipsniams, bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas atsisako pareiškėjui parduoti ginčo žemės sklypą remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje" 2.6, 2.7 punktais, kurie draudžia žemės, kuri įtraukta į laisvos žemės fondą, bet prieš tai buvo pažymėta asmeninio ūkio teritorijoje, pardavimą ją seniai naudojančiam ūkininkui. Tai prieštarauja ŽRĮ 10 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytomis sąlygoms, kurias pareiškėjas atitinka ir kurios numato naudojamos žemės pardavimą ją naudojančiam ūkininkui, gaunančiam valstybės paramą. Atsakovas privalėjo vadovautis įstatymu, o ne jam prieštaraujančiu poįstatyminiu aktu, kuris suvaržo asmenų teises, garantuotas Žemės reformos įstatymu.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą.

Atsiliepime nurodo, kad 2012 m. Jonavos rajono Kulvos seniūnijos Batėgalos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte 1,7168 ha valstybinės žemės plotas buvo pažymėtas asmeninio ūkio teritorijoje. Pareiškėjo norimas pirkti 1,7168 ha žemės plotas nebuvo suteiktas naudoti V. B. asmeniniam ūkiui. Nors Pareiškėjas ir atitiko ŽRĮ 10 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatytus valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektui keliamus reikalavimus, tačiau jis negalėjo pirkti asmeninio ūkio teritorijai priskirto 1,7168 ha žemės ploto. Pretendentų susirinkime, kuriame pareiškėjas nedalyvavo, projektuojami tik tie žemės sklypai, kurie yra laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypų sąraše, pagal Metodikos 26, 26.1., 26.2., 34.1. punktus. Pareiškėjo norimas įsigyti 1,7168 ha valstybinės žemės plotas 2012 m. kovo 21 d. vykusio pretendentų susirinkimo metu nebuvo įtrauktas į laisvos žemės fondą. Tarnyba nebuvo priėmusi sprendimo dėl minėto sklypo perleidimo pareiškėjo nuosavybėn, todėl negalėjo atsirasti teisėti lūkesčiai bei jie negalėjo būti pažeisti. Pareiškėjas neįrodė, kad jo naudojamas ir pageidaujamas pirkti 1,7168 ha valstybinės žemės plotas pagal įstatymus jam buvo suteiktas naudoti asmeninio ūkio poreikiams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl administracinių aktų, kuriais pareiškėjui nesuprojektuotas pareiškėjo nuomojamas žemės sklypas, pareiškėjas neįtrauktas į asmenų, kuriems suprojektuoti numatyti parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, sąrašą bei kuriais pareiškėjas įtrauktas į asmenų, kurie nepasirinko žemės sklypų, sąrašą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, prašė bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms taikytiną teisinį reguliavimą, poreikio nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenustatė, todėl minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo V. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nagrinėdamas bylą iš esmės pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas neturi teisės reikalauti jam parduoti šalia jo žemės sklypo esančios žemės, kuri teritorijų planavimo dokumente nurodyta kaip asmeniniam ūkiui priskirta žemė. Teismas taip pat nurodė, kad nustatyti procedūriniai pažeidimai nėra esminiai ir nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.

Visų pirma pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Kiek tai susiję su pareiškėjo teise įsigyti jo nuomojamą valstybinės žemės sklypą, atsakovas 2013 m. birželio 21 d. sprendime Nr. lT-(7.5)-38 ir pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjo pageidaujamas pirkti 1,72 ha valstybinės žemės plotas (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. v., Jonavos r. yra asmeninio ūkio žemės teritorijoje ir pareiškėjui jis negalėtų būti parduodamas net jei būtų pažymėtas kaip laisvos žemės fondo žemės plotas, todėl panaikinti NŽT Jonavos skyriaus vėdėjo 2012 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-1843 dalį, kuria pareiškėjas buvo išbrauktas iš Asmenų, kuriems suprojektuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, numatyti parduoti, sąrašo, yra netikslinga. Toks vertinimas grindžiamas Žemės reformos įstatymo nuostatomis.

Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad nėra ginčo, jog pareiškėjas ilgą laiką (nuo 2006 m.) iš valstybės yra išsinuomojęs ginčo žemės sklypą (b.l. 33-51), pirmosios instancijos teismas konstatavo faktinę aplinkybę, kurios atsakovas neginčija, kad pareiškėjas atitinka valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektui keliamus reikalavimus, taip pat tai, kad pareiškėjas 2011 m. birželio 27 d., t. y. iki žemėtvarkos projekto rengimo proceso pradžios, pateikė NŽT Jonavos skyriui prašymą pirkti ir suprojektuoti jo nuomojamą žemės sklypą (b.l. 19-20), o 2012 m. vasario 12 d. NŽT Jonavos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 5VĮ-(14.5.2)-174 pareiškėjas buvo įtrauktas į Valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektų sąrašą (b.l. 24-26).

Pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės nurodė, kad pareiškėjas neturi teisės įsigyti jo nurodomą ginčo žemės sklypą dėl to, kad šis sklypas yra pažymėtas kaip asmeninio ūkio žemė. Iš teismo pateiktų motyvų matyti, kad Žemės reformos įstatymo (toliau – ir ŽRĮ) 10 straipsnio 1 dalies 7 punktą jis traktuoja kaip išimtį Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 12 punktui. Teisėjų kolegija tokiam įstatymo aiškinimui nepritaria.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Žemės reformos įstatymo 10 straipsniu nustatyta asmenų, kuriems vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose arba kituose teritorijų planavimo dokumentuose eilės sudarymo tvarka. T. y. vietovės projekto rengimo metu projektuojant konkretų žemės sklypą aukštesnės eilės pretendentas turi pasirinkimo pirmenybę, tačiau nesant aukštesnės eilės pretendento ar jam nepasirinkus to žemės sklypo, teisę pasirinkti šį sklypą turi žemesnės eilės pretendentas, atitinkantis konkrečioje teisės normoje įtvirtintas sąlygas.

ŽRĮ 10 straipsnio 1 dalies 7 punkte, nurodyta, kad 7 eile formuojami perduodami nuosavybėn neatlygintinai arba parduodami įstatymų nustatyta tvarka suteikti asmeniniam ūkiui žemės sklypai šiuos žemės sklypus naudojantiems asmenims, tuo tarpu ŽRĮ 10 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodyta, kad 12 eile formuojami parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektams, ne mažiau kaip metus naudojantiems šiuos žemės sklypus, išskyrus šios dalies 7 punkte nurodytus atvejus.

Aiškindama minėtas Žemės reformos įstatymo nuostatas teisėjų kolegija pažymi, kad jos neužkerta kelio pareiškėjui įsigyti ginčo žemės sklypą 12 eile. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad 7 eile projektuojami sklypai tiems, kuriems žemė suteikta asmeniniam ūkiui ją naudojantiems asmenims (t. y. pareiškėjas šios sąlygos netenkina), tačiau ŽRĮ 10 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos negali būti aiškinamos kaip užkertančios kelią įsigyti valstybinę žemę tiems, kurie atitinka 12 punkto reikalavimus. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad į žemės sklypą, į kurį pretenduoja pareiškėjas, 1-11 eilės pretendentai nepasirinko. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas atitinka ŽRĮ 10 straipsnio 1 dalies 12 punkto reikalavimus.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Žemės reformos įstatyme nėra draudimo parduoti valstybinę žemę ją nuomojančiam asmeniui (nors ji ir pažymėta kaip asmeninio ūkio žemė, tačiau nebuvo suteikta asmeniniam ūkiui, o buvo išnuomota), kuris galėtų būti traktuojamas kaip eksplicitinė Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 12 punkto išimtis. Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. ŽRĮ 15 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad asmeninio ūkio žemės sklypų ribos nustatomos žemės reformos žemėtvarkos projektuose pagal žemės sklypų projektavimui nustatytus reikalavimus ir aptariamos asmeninio ūkio žemės naudotojų bei kitų suinteresuotų piliečių susirinkimuose, tuo tarpu ŽRĮ 15 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka.

Taigi Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 12 dalyje nėra bendro draudimo parduoti asmeninio ūkio žemę, o tai draudžiama daryti tik tuomet, jei ji suteikta asmenims pažeidžiant įstatymus. Atsakovas neteigia, kad ginčo žemė pareiškėjui buvo išnuomota pažeidžiant įstatymus ar kitus teisės aktus. Todėl, pripažinus, kad pareiškėjas atitinka Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 12 punkto reikalavimus ir laiku pateikė prašymą suprojektuoti jam žemėtvarkos projektu ginčo žemės sklypą ir jį parduoti pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka, ši teisės norma atsakovui nustato pareigą formuoti atitinkamą žemės sklypą, o pareiškėją laikyti 12 eilės pretendentu.

Nors atsakovas ir pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 2.7 punkto 3 pastraipa, kurioje numatyta, kad „teritorijose, kuriose žemė pagal įstatymus buvo suteikta asmeninio ūkio poreikiams, žemės sklypai, suprojektuoti pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą, gali būti perleidžiami privačion nuosavybėn ar nuomojami tik asmeninio ūkio poreikiams žemę naudojantiems piliečiams. Šiose teritorijose žemė gali būti parduodama, jeigu žemės sklypai žemės reformos žemėtvarkos projektuose buvo suprojektuoti iki 2011 m. rugpjūčio 24 d., grąžinama natūra, perduodama, suteikiama nuosavybėn neatlygintinai arba išnuomojama (išskyrus šio nutarimo 2.6 punkto antrojoje pastraipoje nurodytus atvejus) kitiems asmenims tik žemės reformos žemėtvarkos projekte patikslinus asmeninio ūkio teritorijos ribas“, šios teisės normos taikyti nagrinėjamoje byloje pagrindo nėra.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad minėtoje teisės normoje expressis verbis nurodyta, jog ji taikoma „teritorijose, kuriose žemė pagal įstatymus buvo suteikta asmeninio ūkio poreikiams <...> Šiose teritorijose žemė gali būti parduodama ...“. Taigi šiuo atveju Vyriausybės nutarime kalbama apie žemę, kuri buvo suteikta asmeniniam naudojimui. Kaip minėta, byloje vertinamu atveju nustatyta, kad ginčo žemė pareiškėjui buvo suteikta ne asmeniniam ūkiui, o išnuomota. Vadinasi, ši žemė neatitinka Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto asmeninio ūkio žemės apibrėžimo, be to, nėra pagrindo teigti, kad taikytinos 1998 m. balandžio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 385 2.7 punkto trečioji pastraipa.

Taip pat pažymėtina, kad nors minėto Vyriausybės nutarimo 2.6 punkte nurodyta, kad „Laisvos žemės fondo žemė, dėl kurios nepateikti piliečių prašymai suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte grąžinamus natūra žemės sklypus, perduodama arba suteikiama nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduodama asmenims arba nuomojama suformavus žemės sklypus žemės reformos žemėtvarkos projekte. Teritorijose, kuriose pagal bendrojo teritorijų planavimo dokumentus žemė numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai, laisvos žemės fondo žemėje žemės ūkio paskirties žemės sklypai asmenims neperduodami, nesuteikiami nuosavybėn neatlygintinai, taip pat neparduodami (išskyrus žemės sklypus žemės ūkio paskirties statiniams eksploatuoti ir žemės sklypus, už kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka sumokėtos įmokos pinigais arba valstybės vienkartinėmis išmokomis, taip pat žemės sklypus, kurie žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuoti iki 2011 m. rugpjūčio 24 d.). Ši žemė žemės ūkio veiklai nuomojama, kol jos prireikia kitoms reikmėms“, atsakovas byloje nepateikė įrodymų ir neteigia, kad ginčo žemė bendrojo teritorijų planavimo dokumentais būtų suplanuota naudoti ne žemės ūkio veiklai, juo labiau, kad iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus 2014 m. vasario 5 d. rašto Nr. 5SD-(14.5.104.)-246 matyti, kad ginčo žemės sklypas 2013 m. gruodžio mėn. buvo priskirtas laisvos valstybinės žemės fondui.

Dėl šios priežasties teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 nutarimo 2.6 ir 2.7 punktų nuostatos pareiškėjo atžvilgiu netaikytinos, kadangi jo nuomojamas bei pageidaujamas pirkti asmeninio ūkio teritorijai priskirtas žemės sklypas jam nebuvo suteikta kaip asmeninio ūkio žemė, nėra pagrindo teigti, kad ginčo žemė suplanuota ne žemės ūkio veiklai. Atitinkamai darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, o 2012 m. vasario 12 d. NŽT Jonavos žemėtvarkos skyriaus vedėjas įsakymu Nr. 5VĮ-(14.5.2)-174 pareiškėją pagrįstai įtraukė į Valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektų, kuriems parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kuriuos naudoja ne mažiau kaip metus, išskyrus nurodytus Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punkte, sąrašą (b.l. 25-26).

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo ir poreikio tenkinti pareiškėjo prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 2.6 ir 2.7 punktų atitikimo Žemės reformos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Kiek tai susiję su pareiškėjo nurodytais atsakovo padarytais procedūriniais pažeidimais pažymėtina, kad, kaip minėta, pareiškėjas 2011 m. birželio 27 d. Tarnybos Jonavos skyriui pateikė prašymus suprojektuoti ir parduoti 1,72 ha ploto pageidaujamą pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. v., Jonavos r. NŽT Jonavos skyriaus vedėjo 2011m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-1227 nustatyta Jonavos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžia ir patvirtinti laisvos žemės fondo žemės plotai, o NŽT Jonavos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-174 pareiškėjas įtrauktas į Asmenų, kuriems bus projektuojami žemės sklypai Jonavos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą. Minėtos faktinės aplinkybės rodo, jog pareiškėjas laiku, t. y. dar iki žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios kreipėsi dėl nuomojamo žemės sklypo suprojektavimo ir jo pakeitimo iš asmeniniam ūkiui skirtos žemės į valstybinę žemę, kuri gali būti įgyjama, vadovaujantis Žemės reformos įstatymu ir kitais valstybinės žemės pardavimą reguliuojančiais teisės aktais.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo įtrauktas į Asmenų, kuriems bus projektuojami žemės sklypai Jonavos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą, jis įgijo pretendento, kaip jis suprantamas pagal 2011 m. gruodžio 16 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-928 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, nuostatas, statusą. Metodikos 31 punkte numatyta, jog patvirtintas pretendentų sąrašas yra teisinis pagrindas žemėtvarkos skyriui organizuoti žemės sklypų projektavimo darbus. Taip pat, kad žemės sklypai projektuojami, jų vieta ir ribos su pretendentais aptariamos bei derinamos pretendentų susirinkimuose.

Šiuose susirinkimuose žemėtvarkos skyrius pretendentus kviečia aptarti žemės sklypų projektavimo klausimų, pretendentai susirinkime registruojami pasirašytinai. Kvietimai pretendentams įteikiami asmeniškai (pasirašytinai) arba išsiunčiami registruotu laišku ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki nustatytos pretendentų susirinkimo dienos (Metodikos 33 p.).

Pretendentų susirinkimų metu susirinkime dalyvaujantys pretendentai supažindinami su planuojamais žemėtvarkos projekto sprendiniais dėl projektuojamų vietinės reikšmės kelių tinkle, grąžintinų natūra žemės sklypų projektavimo, asmeninio ūkio žemės sklypų projektavimo asmeninio ūkio žemės teritorijoje kitoje vietoje, nei buvo naudojama, žemės sklypų projektavimo į vienkiemius neišskirstytų kaimų ir asmeninio ūkio žemės teritorijose, perduotinų ar suteiktinų neatlygintinai nuosavybėn, parduotinų, perduotinų neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, nuomotinų žemės sklypų projektavimo, taip pat su laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotais, jiems paaiškinamos galimybės ir sąlygos įsigyti žemės ar naudotis ja bei žemės sklypų projektavimo tvarką bei suprojektuojami žemės sklypai (Metodikos 34 p.).

Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nekyla, jog pareiškėjui, kaip asmeniui, kviestinam į pretendentų susirinkimą, kvietimas buvo išsiųstas pavėluotai, t. y. likus ne 10 dienų iki nustatytos pretendentų susirinkimo dienos, bet 9 dienoms, taip pat tai, kad pareiškėjui šis kvietimas buvo įteiktas tik 2012 m. kovo 23 d. (b.l. 31), t. y. jau įvykus 2012 m. kovo 21 d. pasitarimui. Atsižvelgiant į tai, kad pretendentai susirinkime registruojami pasirašytinai, o jų neatvykimas, kaip matyti ir nagrinėjamu atveju, sukelia realias teisines pasekmes – pareiškėjas 2012 m. gruodžio 14 d. Tarnybos Jonavos skyriaus vedėjo įsakymu, kuriuo patvirtintas Jonavos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, buvo įtrauktas į Asmenų, nepasirinkusių žemės sklypų, sąrašą bei išbrauktas iš Asmenų, kuriems bus projektuojami žemės sklypai Jonavos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Nacionalinės žemės tarnybos padarytas procedūrinis Metodikos 33 punkto pažeidimas pripažintinas esminiu, nes užkirto jam kelią įgyvendinti savo subjektinę teisę, t. y. pirkti ginčo žemės sklypą. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių nėra pagrindo teigti, kad padarytas procedūrinis pažeidimas buvo neesminis ir nepadarė įtakos pareiškėjo teisių įgyvendinimui.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau konstatuotą faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas tenkina Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 12 punkto reikalavimus ir laiku pateikė prašymą, taip pat tai, kad buvo pažeistos Metodikos 33 punkto nuostatos, sprendžia, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu naikintini kaip neteisėti Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. lT-(7.5)-38 1 punktas, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-1843 9 punktas tiek, kiek juo pareiškėjas V. B. buvo išbrauktas iš Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-174 patvirtinto sąrašo ir įrašytas į Asmenų, kurie nepasirinko žemės sklypų, sąrašą pagal priedą.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas taip pat prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-1843 1 ir 4 punktus tiek, kiek UAB „TopoEra" parengtame Jonavos rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme pareiškėjui nebuvo suprojektuotas jo naudojamas 1,7168 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Jonavos rajone ir patvirtintas asmenų, kuriems suprojektuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, numatyti parduoti, sąrašas, kuriame neįtrauktas V. B..

Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą per teismo nustatytą terminą pažymėti pareiškėjo naudojamą ir planuojamą įsigyti 1,7168 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Jonavos rajone, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, taip pat įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą įtraukti pareiškėją V. B. į asmenų, kuriems suprojektuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, numatyti parduoti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje Jonavos rajone, sąrašą.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų. Žemės sklypai pardavimui formuojami žemėtvarkos projektais, be kita ko, laikantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatyto eiliškumo ir jį įgyvendinančių teisės aktų (įskaitant 2011 m. gruodžio 16 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-928 patvirtintą Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodiką) tvarkos. Todėl pagrindo tenkinti šią reikalavimo dalį nėra.

Vis dėlto teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo V. B. 2011 m. birželio 27 d. prašymą suprojektuoti ir parduoti jam 1,72 ha ploto pageidaujamą pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, Jonavos rajone, todėl atsakovas įpareigotinas per teismo nustatytą terminą šį prašymą tinkamai išnagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjas 2014 m. liepos 7 d. raštu prie bylos prašė prijungti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. vasario 5 d. raštą Nr. 5SD-(14.5.104)-246. Kadangi šis raštas priimtas jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo momento, teisėjų kolegija šį dokumentą prijungia prie bylos.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktą pakeisti ir išdėstyti taip:

„Pareiškėjo V. B. skundą tenkinti iš dalies:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. lT-(7.5)-38 1 punktą;

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-1843 9 punkto dalį, kuria pareiškėjas V. B. buvo išbrauktas iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-174 „Dėl asmenų sąrašų patvirtinimo“ patvirtinto sąrašo ir įrašytas į Asmenų, kurie nepasirinko žemės sklypų, sąrašą pagal priedą;

3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti V. B. 2011 m. birželio 27 d. prašymą suprojektuoti ir parduoti 1,72 ha ploto pageidaujamą pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, Jonavos rajone.“

Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dainius Raižys