A-492-1447-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A492-1447/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00803-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Laimučio Alechnavičiaus, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemė tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Almontus“ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja B. R. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 3-6) bei patikslintu skundu (b. l. 80-84) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT, Nacionalinė žemės tarnyba), 3 751 Lt turtinę žalą bei 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 0,0722 ha sodo žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyrius 2012 m. balandžio 30 d. išdavė leidimą Nr. 12L-(14.12.36)-63 (toliau – ir leidimas) rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo numatyta įsiterpusį valstybinės žemės sklypą apie 0,0350 ha, besiribojantį su jai priklausančiu žemės sklypu, prijungti prie pareiškėjos sklypo. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2012 m. gegužės 29 d. išdavė planavimo sąlygas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. Dėl to su uždaraja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Almontus“ pareiškėja sudarė sutartį dėl žemėtvarkos projekto parengimo ir sumokėjo 1 210 Lt už kadastrinius ir topografinius matavimus bei 2 541 Lt už projektą, iš viso – 3 751 Lt. Parengtas ir suderintas projektas buvo pateiktas atsakovui, kuris 2013 m. balandžio 17 d. teritorijų planavimo ir patikrinimo aktu Nr. TPA-(8.16)-1108 konstatavo, jog teritorijų planavimo dokumento tvirtinti negalima ir davė neigiamą patikrinimo išvadą, kadangi formuojamas 0,0180 ha žemės sklypas neatitinka įsiterpusio valstybinio žemės sklypo sąvokos, nes gretimybėse ties posūkio ribų taškais 1-3, 6-8 yra valstybinė žemė, kuri nesuformuota atskiru žemės sklypu, todėl įsiterpęs valstybinės žemės sklypas negali būti formuojamas. 2013 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 1SS-(8.5)-1188 pareiškėjai atsakovas nurodė, jog leidimas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą išduotas neišnagrinėjus esamos situacijos ir nesivadovaujant teisės aktais. Paaiškino, kad UAB „Almontus“ atliko kadastrinius ir topografinius matavimus, parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Pareiškėja patyrė 3 751 Lt žalą (nuostolius), nes ta pati institucija – Nacionalinė žemės tarnyba išdavė leidimą projektui rengti, o vėliau projekto nederino, nes leidimą išdavė neteisėtai. Reikalavimą grindė Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsniu, Civilinio kodekso 6.271 straipsniu bei Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsniu.

Nurodė, jog pareiškėjos žemės sklypas buvo suformuotas atlikus preliminarius matavimus, rengiant projektą buvo būtina nustatyti tikslias žemės sklypo ribas. Taip pat būtina nustatyti formuojamo sklypo ribas ir ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, o tą galima atlikti tik parengus teritorijos topografinį planą, kainavusį 1 210 Lt, ir jo skaitmeniniu pagrindu nustatyti žemės sklypo kadastrinius duomenis, kurių pagrindu parengtas projekto sprendinių brėžinys bei projektas, kainavęs 2 541 Lt. Neteisėtas atsakovo išduotas leidimas rengti projektą sąlygojo žalos atsiradimą

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepimu į skundą (b. l. 92-99) pareiškėjos patikslintą skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2012 m. balandžio 30 d. išdavė leidimą Nr. 12L-(14.12.36)-63 rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau pagal parengtą bei suderintą projektą sklypo nesuformavo, kadangi jis ribojasi su valstybine žeme (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 2 punktas).

Tvirtino, kad be neteisėtų veiksmų, turi egzistuoti priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir pareiškėjai sukeltos žalos (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis). Argumentavo, jog pareiškėja savo noru atliko kadastrinius ir topografinius žemės sklypo matavimus, kurių kaina 1 210 Lt negali būti vertintina kaip turtinė žala, patirta dėl Klaipėdos rajono skyriaus išduoto leidimo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse) nėra įtvirtinta reikalavimo atliekant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą atlikti planuojamos teritorijos kadastrinius ir topografinius matavimus. Pažymėjo, jog atliekant topografinius matavimus sklypo ribos nėra nustatomos ir topografinė nuotrauka nebūtina, be to, jos nėra projekto sudėtyje.

Paaiškino, jog pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. Dl-262 patvirtintų Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4.3 punkte įtvirtinta nuostatą, sąlygų rengimas – tai procedūra, kurios metu sąlygas rengianti institucija išanalizuoja pareiškėjo prašyme nurodytus duomenis apie numatomą rengti teritorijų planavimo dokumentą ir per nustatytą laiką pateikia planavimo sąlygas, kuriose nurodo reikalavimus, taikomus planuojamai teritorijai. Taisyklių 8.3 punkte nurodyta, kad institucija sąlygas rengia vadovaudamasi įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atitinkamą planuojamą veiklą, o pagal Taisyklių 12, 13 punktus planavimo sąlygos nerengiamos ir neišduodamos, kai numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms. Aplinkybė, jog formuojamas valstybinės žemės sklypas (0,018 ha ploto) neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos, galėjo paaiškėti Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriui išduodant planavimo sąlygas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, todėl atsakomybė už patirtą žalą galėtų kilti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai bei projekto rengėjui UAB „Almontus“. Pagal matininko parengtus dokumentus Nacionalinė žemės tarnyba formuoja žemės sklypą ar priima kitokį sprendimą, todėl būtent UAB „Almonts“ matininkai pažeidė pareiškėjos materialiąsias teises. Pareiškėja neįrodė priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų, o neįrodžius visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Almontus“ atsiliepimu į pareiškėjos patikslintą skundą (b. l. 90) siūlė skundą patenkinti. Nurodė, kad savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, pareiškėja už juos pilnai atsiskaitė. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu (b. l. 103-109) pareiškėjos patikslintą skundą patenkino, priteisė pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, 3 751 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą žemėtvarkos projektas yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 19 punktą privačios žemės savininkas, organizuojantis projekto rengimą, prašymą leisti pradėti rengti projektą pateikia Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą, kur išnagrinėjamas prašymas leisti rengti projektą arba atsisakyti leisti rengti projektą. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyrius leidimą išdavė neteisėtai, nors byloje nėra duomenų apie tai, jog leidimas galėjo būti išduotas pareiškėjai pateikus netikslius dokumentus, suklaidinus atsakovą, tačiau faktą, kad leidimas išduotas neteisėtai pripažino ir pats atsakovas. Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius neveikė apdairiai ir rūpestingai, ir toks valstybės institucijos nerūpestingumas ir neatsakingumas negali būti pateisinamas.

Teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje yra civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nustatė visas tris būtinąsias valstybės civilinės atsakomybės sąlygas – valdžios institucijos (tarnautojų, pareigūnų) neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), pareiškėjos patirtą žalą (CK 6.249 straipsnis) ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei žalos (CK 6.247 straipsnis). CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją dėl planavimo sąlygų išdavimo, o jas gavusi sudarė sutartį su UAB „Almontus“ dėl projekto parengimo. Teismas nustatė, jog būtent išduotas leidimas sukėlė pareiškėjai pagrįstus teisėtus lūkesčius, jog ji gali pradėti planavimo procedūrą ir realizuoti leidimo jai suteiktas teises, todėl teismas pripažino nepagrįstu atsakovo argumentą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Almontus“ matininko atsakomybės. Kadangi dėl valstybės institucijos neteisėtų veiksmų pareiškėja turėjo projekto rengimo išlaidų, teismas sutiko su pareiškėjos argumentais, kad dėl šių aplinkybių ji patyrė turtinę žalą.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Almontus“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas atmetė, kadangi trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisti bylinėjimosi išlaidas galima, kai išnagrinėjus bylą buvo patenkintos ar apgintos jo teisės. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju byloje duomenų, kad priimtas teismo sprendimas yra realiai naudingas trečiajam suinteresuotam asmeniui jo teisių ir pareigų visumos (pokyčio) požiūriu, nėra.

III. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, apeliaciniu skundu (b. l. 112-119) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį, kuria B. R. priteista iš atsakovo 3 751 Lt turtinės žalos atlyginimas bei 1 000 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, bei priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Nurodo, kad pareiškėja privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta. Reikia nustatyti, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo, ir, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Iš sutarties su UAB „Almontus“ turinio matyti, kad pastaroji įsipareigojo atlikti ne tik žemėtvarkinio projekto rengimo darbus, bet ir kitokius darbus, kurie nėra privalomi atlikti rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Nei Taisyklių 28 punktas, nei 29 punktas nereikalauja atlikti planuojamos teritorijos kadastrinius ir topografinius matavimus projekto rengimui. UAB „Almontus“ planuojamos teritorijos kadastrinius ir topografinius matavimus atliko iki projekto patvirtinimo taupydami laiką, todėl turtinė žala 1 210 Lt kilo dėl UAB „Almontus“ matininko priimto sprendimo. Projekto sudėtyje šio dokumento nėra. Žemės įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad tik patvirtinus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą atliekami kadastriniai matavimai. Pareiškėja UAB „Almontus“ savo noru atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus bei pasikeitusį sklypo plotą iš „0,0670“ į „0,0722“ ha 2012 m. rugsėjo 4 d. įregistravo Nekilnojamojo turto registre, šie darbai negali būti vertinami kaip turtinė žala, kilusi dėl išduoto leidimo.

Paaiškina, kad jau projekto rengimo metu paaiškėjo, jog formuojamas žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Ši aplinkybė galėjo paaiškėti Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriui išduodant planavimo sąlygas projektui rengti bei projektuotojui vykdant parengiamuosius darbus. Pagal Taisyklių 4.3, 12, 13 bei 30 punktus atsakovo suteiktas leidimas nepašalina Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atsakomybės. Pagal Žemės įstatymo 40 ir 41 straipsnio nuostatas už projektų atitikimą teisės aktų reikalavimams atsako matininkas ir Nacionalinė žemės tarnyba, pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 ir 8 dalis, Žemės įstatymo 44 straipsnio 2 dalį matininko veikla siejama su viešojo administravimo sritimi, nes pagal jo parengtus dokumentus Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimą. Taigi UAB „Almontus“ savo veiksmais, neveikimu ar priimtais aktais viešojo administravimo srityje, galimai pažeidė pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjos patirta žala (2 541 Lt) nekonkreti, neįrodyta ir kiekybiškai neįvertinta.

Pareiškėja B. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 126-128) prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti galioti bei priteisti iš atsakovo 800 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nurodo, kad pirmos instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog atsakovas veikė neapdairiai ir nerūpestingai bei pripažino neteisėtai išduotą leidimą neteisėtais veiksmais. Pinigai, sumokėti už parengtą projektą, traktuojami kaip atsiradusi žala. Išduotas leidimas sukėlė pagrįstus lūkesčius, pareiškėja pradėjo planavimo procedūrą, sumokėjo už ją pinigus, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Atsakovo pateikti teiginiai nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės numato, kad norint suformuoti žemės sklypą, būtina nustatyti jo ribas ir ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, o tą galima padaryti parengus teritorijos topografinį planą ir jo skaitmeniniu pagrindu nustatyti žemės sklypo visus kadastrinius duomenis. Topografinio plano nereikia, kai jau suformuoti sklypai yra sujungiami, nes jų išorės ribos nesikeičia. Taigi, projektui parengti buvo būtina atlikti topografinius ir kadastrinius matavimus. Jei nebūtų išduotas leidimas, nebūtų atliekami šie darbai. Apie tai, kad projektas negali būti patvirtintas pareiškėja sužinojo tik 2013 m. balandžio 17 d., gavusi atsakovo patikrinimo aktą Nr. TPA-(8.16)-1108 su neigiama išvada. Atsakovo argumentas dėl matininko atsakomybės nepagrįstas, nes būtent atsakovas yra valstybinės žemės valdytojas ir jis išduoda leidimus rengti žemės sklypų planus.

Trečias suinteresuotas asmuo UAB „Almontus“ prašo apeliacinio skundo netenkinti bei pakeisti 2013 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą toje dalyje, kurioje atmestas prašymas priteisti UAB „Almontus“ bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas pripažino, kad pats leidimas rengti projektą buvo neteisėtas, todėl teismas teisingai kildino sąlygas viešajai atsakomybei atsirasti. Prašo bylinėjimosi išlaidas priteisti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčo esmė

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjos teisė į turtinės žalos atlyginimą, kurią patyrė atlikdama žemės sklypo kadastrinius ir topografinius darbus, rengdama žemėtvarkos projektą pagal atsakovo išduotą leidimą.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius pareiškėjai B. R. 2012 m. balandžio 30 d. išdavė leidimą Nr. 12L-(14.12.36)-63 rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo buvo numatyta prie jai nuosavybės teise priklausančio 0,0722 ha sodo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), prijungti besiribojantį įsiterpusį valstybinės žemės sklypą apie 0,0350 ha. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2012 m. gegužės 29 d. išdavė planavimo sąlygas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. Pareiškėja su UAB „Almontus“ 2012 m. liepos 11 d. sudarė Žemėtvarkinio projekto rengimo sutartį Nr. ŽTP-5, kuria UAB „Almontus“ įsipareigojo parengti žemėtvarkos projektą, numatantį suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą (apie 0,0350 ha), besiribojantį su sodo žemės sklypu Nr. 159 ir šiuos sklypus sujungti. Sutarties 1.1 punkte taip pat nurodyta, jog šiuo tikslu UAB „Almontus“ atlieka kadastrinius ir topografinius darbus, parengia kadastrines bylas su sklypų planais. Sutarties priede nurodyta projekto kaina – 4 114 Lt su PVM (3 400 Lt be PVM), iš jų 1 000 Lt be PVM už kadastrinius ir topografinius matavimus, 2 100 Lt be PVM už žemėtvarkos projekto parengimą, 300 Lt be PVM už sklypo naujos kadastrinės bylos parengimą. 2013 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėja (užsakovė) ir UAB „Almontus“ pasirašė atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą ir tą pačią dieną sumokėjo už atliktus darbus. Vėliau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. balandžio 17 d. teritorijų planavimo ir patikrinimo aktu Nr. TPA-(8.16)-1108 konstatuota, jog parengto teritorijų planavimo dokumento tvirtinti negalima ir duota neigiama patikrinimo išvada. Nurodyta, jog formuojamas 0,0180 ha žemės sklypas neatitinka įsiterpusio valstybinio žemės sklypo sąvokos, nes gretimybėse ties posūkio ribų taškais 1-3, 6-8 yra valstybinė žemė, kuri nesuformuota atskiru žemės sklypu, todėl įsiterpęs valstybinės žemės sklypas negali būti formuojamas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-06-04 sprendimu (raštu) Nr. 1SS-(8.5)-1188 konstatuota, jog 2012 m. gruodžio 30 d. leidimas išduotas neišnagrinėjus esamos situacijos ir nesivadovaujant teisės aktais.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyrius 2012 m. gruodžio 30 d. leidimą išdavė neteisėtai ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, 3 751 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas apeliaciniu skundu nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad liko neįvertinti byloje dalyvaujančių trečiųjų suinteresuotų asmenų neteisėti veiksmai ir jų įtaka patirtiems nuostoliams, pačiai pareiškėjai tenkanti atliekamų veiksmų rizika bei aplinkybė, kad dalis patirtų išlaidų – naujai formuojamo žemės sklypo kadastrinių ir topografinių matavimas nebuvo būtinos rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.

Žemės sklypo projektą rengiančių subjektų atsakomybės teisiniai pagrindai

Atsakovo apeliacinio skundo vienas iš esminių argumentų yra susijęs su netinkamu aplinkybių, lemiančių dalyvaujančių teritorijų planavimo procese subjektų atsakomybę dėl reikalaujamos atlyginti žalos, nustatymu byloje. Teisėjų kolegija dėl šio argumento pagrįstumo sprendžia atsižvelgdama į kiekvieno subjekto (Nacionalinės žemės tarnybos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, UAB „Almontus“) kompetenciją teritorijų planavimo procese bei atsakomybę už priimtus sprendimus

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 60 dalis (2009-12-22 įstatymo Nr. XI-619 red., taikoma nuo 2010-01-01) apibrėžė, kad žemėvaldų planai (projektai) yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, nustatantys žemės sklypų formavimą, pertvarkymą, paėmimą, konsolidavimą, taip pat naudojimo sąlygas (tikslinę paskirtį, apribojimus, servitutus ir pan.). Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu taip pat įtvirtinta kad žemėvaldų planai (projektai) yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentai. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustatė, kad specialiųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato šis Įstatymas, atitinkamą veiklą reglamentuojantys įstatymai ir specialiųjų planų rengimo taisyklės. Specialieji planai, kuriems nėra patvirtintų rengimo taisyklių, rengiami pagal šio Įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimą, reikalavimus. Pagal kompetenciją ministerijos rengia atskirų rūšių specialiųjų planų rengimo taisykles ir tvirtina jas kartu su Aplinkos ministerija. Šio straipsnio 2 dalis nustatė, kad specialiųjų planų sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems atitinkamo lygmens bendrojo teritorijų planavimo dokumentams, kitiems teisės aktams ir turi būti patvirtinti šio Įstatymo bei šio straipsnio 1 dalyje nurodytų taisyklių nustatyta tvarka.

Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalis (2010-07-02 įstatymo Nr. XI-995 red., taikoma nuo 2010-10-01), įtvirtino, kad valstybinė teritorijų planavimo priežiūra – tai tikrinimas, ar planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas atitinka teisės aktų reikalavimus, bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo ir derinimo procedūrų kontrolė, taip pat tikrinimas, ar sprendiniai atitinka šio Įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Valstybinės teritorijų planavimo priežiūros bendroji tvarka nustatoma įstatymu. Šio straipsnio 2 dalies 3 punktas nustatė, kad valstybinę teritorijų planavimo žemėtvarkos schemų, planų (projektų) ir žemėvaldų planų (projektų) priežiūrą atlieka Vyriausybės įgaliotos institucijos.

Teritorijų planavimo įstatyme taip pat buvo įtvirtinta, kad planavimo organizatoriai – tai Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgalioti viešojo administravimo subjektai, savivaldybės administracijos direktorius, saugomos teritorijos direkcijos direktorius, juridiniai ir fiziniai asmenys, organizuojantys teritorijų planavimo dokumentų rengimą, derinimą, konsultavimąsi ar viešą svarstymą ir teikimą tvirtinti (2 straipsnio 19 p., 2010-05-20 įstatymo Nr. XI-826 red. galiojusi nuo 2010-07-01); planavimo sąlygos – planuojamai teritorijai taikomi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir teritorijų planavimo normų reikalavimai ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, taip pat ūkio šakų plėtros programų ir strateginių dokumentų nuostatos, sąlygas išduodančių institucijų reikalavimai dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo (2 straipsnio 20 p., 2009-12-22 įstatymo Nr. XI-619 red., galiojusi nuo 2010-01-01); planavimo sąlygų sąvadas – savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo savivaldybės vyriausiojo architekto patvirtintas teritorijų planavimo dokumentui rengti išduodamų planavimo sąlygų sąrašas ir planavimo sąlygos (2 straipsnio 21 p., 2009-12-22 įstatymo Nr. XI-619 red., galiojusi nuo 2010-01-01); planų rengėjai – juridiniai ir fiziniai asmenys, įmonių, įsteigtų Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusiose valstybėse, filialai Lietuvos Respublikoje, turintys teisę rengti teritorijų planavimo dokumentus šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (2 straipsnio 22 p., 2009-12-22 įstatymo Nr. XI-619 red., galiojusi nuo 2010-01-01).

Teritorijų planavimo įstatymo 36 straipsnio 4 dalis įtvirtino, kad rengti žemėtvarkos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus turi teisę juridiniai asmenys ir įmonių, įsteigtų Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusiose valstybėse, filialai Lietuvos Respublikoje, jeigu jų steigimo dokumentuose numatyta teritorijų planavimo veikla, o planavimo darbams vadovauja ir juos atlieka Žemės įstatymo reikalavimus atitinkantis specialistas (specialistai).

Pareiškėjai B. R. 2012 m. balandžio 30 d., leidimo Nr. 12L-(14.12.36)-63 rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą išdavimo metu galiojusių Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų 2004 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (red., galiojusi nuo 2009 m. gegužės 6 d. iki 2012 m. liepos 5 d.) 13 punktas numatė, kad planavimo organizatorius pagal 1 priede pateiktą formą pateikia Žemės tvarkymo departamento teritoriniam žemėtvarkos skyriui (toliau – ir Žemėtvarkos skyrius) prašymą, adresuotą apskrities viršininkui, leisti rengti projektą. Prie prašymo pridedamos numatomų pertvarkyti žemės sklypų planų kopijos ir dokumentų, patvirtinančių žemės sklypo, daiktinių teisių į jį, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus, įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, kopijos. Planavimo organizatoriaus prašymą apskrities viršininkas turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų ir išduoti Taisyklių 2 priede nustatytos formos leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Leidimas) arba motyvuotą atsakymą apie neišdavimo priežastis.

Taisyklių 15.1. punktas numatė, kad planavimo organizatorius, gavęs apskrities viršininko Leidimą, pagal Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 (Žin., 2004, Nr. 83-3028), kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl sąlygų sąvado rengti vietovės lygmens specialųjį teritorijų planavimo dokumentą išdavimo. Atitinkamai Taisyklių 15.2 punktas numatė, kad planavimo organizatorius, gavęs planavimo sąlygas, su šių Taisyklių 10 punkte nurodytu asmeniu (toliau – ir projekto rengėjas) sudaro projekto rengimo sutartį.

Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnis (2009-12-22 įstatymo Nr. XI-619 red., nuo 2010-01-01) nustatė, kad žala, atsiradusi dėl neteisėtais veiksmais įgyvendinamų teritorijų planavimo dokumentų, taip pat už teritorijų planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo ar motyvuoto atsisakymo pateikimo vilkinimą, atlyginama Civilinio kodekso, Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Ginčus dėl žalos atlyginimo sprendžia teismas. Atsižvelgdama į Leidimo išdavimo metu galiojusią Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies bendro pobūdžio nuostatą, kad specialiųjų planų sprendiniai neturi prieštarauti teisės aktų reikalavimams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kiekvienas specialiojo plano – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto procese dalyvaujantis bei kompetentingas priimti sprendimus ar atlikti veiksmus, kurie sukuria teisines pasekmes, subjektas, yra atsakingas už rengiamo specialiojo teritorijų planavimo dokumento atitikimą teisės aktų reikalavimams: tiek atsakovas Leidimo išdavimo metu, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, kompetentinga išduoti planavimo sąlygų sąvadą, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Almontus“ – projekto rengėjas, turintis teisę rengti projektą Teritorijų planavimo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Dėl įsiterpusio žemės sklypo sąvokos

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad planuojama prijungti prie pareiškėjai priklausančio žemės sklypo teritorija neatitiko teisė aktuose įtvirtintų įsiterpusio žemės sklypo kriterijų.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio (2010 06 18 įstatymo Nr. XI-912 red., galiojusi nuo 2010-07-01) 5 dalies 4 punktas įtvirtino, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. Pareiškėja siekė įsigyti su naudojamo sodo žemės sklypu besiribojantį žemės sklypą. Valstybinės žemės sklypų pardavimą mėgėjų sodo teritorijoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ patvirtintos taisyklės, kurių 2 punkte įtvirtinta įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvoka – tai valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, nes yra įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, neviršijantis 0,04 hektaro, taip pat tas valstybinės žemės sklypas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir žemėtvarkos projektas) neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio.

Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo 1443 2.2 punktu įtvirtinta, kad žemėtvarkos projektų rengimą organizuoja Nacionalinė žemės tarnyba. Pagal patvirtintus žemėtvarkos projektus rengiamų žemės sklypų planų su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – ir žemės sklypo planas) rengimo organizatorius yra asmuo, pageidaujantis pirkti ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, išskyrus atvejus, kai valstybinės žemės sklypas parduodamas aukcione. Taisyklių 2.3. punktas nustatė, kad žemėtvarkos projektas rengiamas žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 149-5420) nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 nutarimu Nr. 1443 patvirtintų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 7 punktas nustatė, kad žemėtvarkos projektas, kuriame projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengiamas gavus sodininkų bendrijos ar kito asmens, pageidaujančio ir turinčio teisę pirkti tokį žemės sklypą, prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto rengimą arba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio (toliau – ir teritorinis padalinys) iniciatyva.

Aplinkybė, kad projekte formuojamas žemės sklypas neatitinka teisės aktuose nustatytų kriterijų (gretimybėse ties ribų posūkio taškais 1-3, 6-8 yra valstybinė žemė, kuri nesuformuota atskiru sklypu), leidimo išdavimo metu turėjo būti žinoma Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriui, taip pat Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriui, kuris rengė planavimo sąlygas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui, taip pat betarpiškai projektą rengusiam trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Almontus“ bei pačiai pareiškėjai.

Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad už planavimo sąlygų išdavimą atsakingas trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrius turėjo vadovautis Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 (akto redakcija, galiojusi nuo 2011-04-13 iki 2012-08-26 ), ir remdamasis jo Bendrųjų nuostatų 14 punktu, kuris įtvirtina, kad planavimo sąlygos ir/ar sąvadas neišduodami, jei numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, (išskyrus Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį), netvirtinti planavimo sąlygų. Nepaisant Aprašo 15 punkte nustatytos sąlygos, kad už sąlygų ir/ar sąvado atitiktį įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams, taip pat planuojamoje teritorijoje išduotoms kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimo sąlygoms pagal kompetenciją atsako juos parengusios ir išdavusios institucijos, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo, įvertinęs pareiškėjai išduodamų planavimo sąlygų atitikimą teisės aktų reikalavimams – žemės įstatymo 10 straispsnio 5 dalies 4 punktui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ patvirtintų taisyklių 2 punktui, turėjo teisės aktuose numatytą pagrindą atsisakyti jas išduoti. Nors savarankiški reikalavimai byloje trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai nebuvo reiškiami, bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad visa apimtimi dėl patirtų nuostolių yra atsakingas tik atsakovas, neįvertino trečiųjų suinteresuotų asmenų atliktų veiksmų įtakos patirtų nuostolių apimčiai.

Dėl projekto rengėjo UAB „Almontus“ atsakomybės pobūdžio

Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 22 punkte apibrėžiama (2009-12-22 įstatymo Nr. XI-619 red., galiojusi nuo 2010-01-01), kad planų rengėjai – juridiniai ir fiziniai asmenys, įmonių, įsteigtų Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusiose valstybėse, filialai Lietuvos Respublikoje, turintys teisę rengti teritorijų planavimo dokumentus šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Reikalavimai asmenims, rengiantiems žemėtvarkos planavimo dokumentus ir juos įgyvendinantiems, numatyti Žemės įstatymo 41 straipsnyje (2010-06-18 įstatymo Nr. XI-912 red., gal nuo 2010-07-01), jie privalo turėti Vyriausybės nustatyta tvarka išduota kvalifikacijos pažymėjimą, šio straipsnio 13 dalis numato, kad žemės valdos projektus įgyvendina asmenys, turintys Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka išduotus matininko ar matininko eksperto kvalifikacijos pažymėjimus.

Žemės įstatymo 44 straipsnio 2 dalis numato, kad žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjai įstatymų ir (ar) sutartyje dėl žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo ir įgyvendinimo nustatyta tvarka privalo atlyginti žemės savininkui ar kitam naudotojui žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų rengiant arba įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentą. Pareiškėja sutartimi dėl žemėtvarkinio projekto parengimo susitarė su trečiuoju suinteresuotu asmeniu UAB “Almontus”, kuris įsipareigojo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemėtvarkinį projektą, numatantį suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, besiribojantį su sodo žemės sklypu, ir šiuos sklypus sujungti.

Byloje nustačius, kad parengtas žemėtvarkinis projektas neatitinka įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, gali būti sprendžiama dėl projekto rengėjo pareigos atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Tai nėra šios bylos dalykas, ir teisėjų kolegija pasisako tik ta apimtimi, kiek gali turėti reikšmės sprendžiant dėl atsakovo pareigos atlyginti pareiškėjos nurodomus nuostolius. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad projekto rengėjo UAB “Almontus” nėra pagrindo laikyti viešojo administravimo subjektu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS492-682/2014, sprendžiant dėl žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančių ir juos įgyvendinančių subjektų atsakomybės pobūdžio, buvo atkreiptas dėmesys, kad jie nėra viešojo administravimo subjektai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 4 dalies prasme. Viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 1 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju subjekto – projekto rengėjo veikla nėra susijusi su įstatymuose apibrėžiamomis viešojo administravimo funkcijomis, taigi ir jo atsakomybė dėl netinkamo sutarties įvykdymo atlyginimo kyla Civiliniame kodekse numatytais bendraisiais ir profesinę atsakomybę reglamentuojančiais pagrindais (CK str. 6.245 str. 1 d., 3 d., 6.256 str. 3 d.), kai dėl netinkamo sutarties vykdymo patiriama žala – bendraisiais deliktinę atsakomybę reglamentuojančiais pagrindais, tačiau 6.271 straipsnis, nustatantis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, neturi būti taikomas.

Dėl atsakovo atsakomybės dydžio ir atlygintinų išlaidų

Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nustačiusi, kad pareiškėjos reikalaujamus atlyginti nuostolius lėmė imperatyvaus pobūdžio teisės aktuose įtvirtintų nuostatų nesilaikymas tiek duodant leidimą projektui, teik tvirtinant planavimo sąlygas, tiek rengiant projektą, pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovas visa apimtimi yra atsakingas dėl pareiškėjos patirtų su projekto rengimu susijusių išlaidų, laiko nepagrįsta.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į neteisėtų veiksmų prigimtį – imperatyvios teisės aktų nuostatos pažeidimas, jų įtaką patirtiems nuostoliams, pačios pareiškėjos prisiimtą riziką ir su tuo susijusį atsakomybės laipsnį, sprendžia, kad atsakovui tenkanti atsakomybės dalis sudaro 25 procentus viso reikalaujamo žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju taikyti solidarią atsakomybę nėra pagrindo, nes subjektai, kurių neteisėti veiksmai lėmė žalos atsiradimą, veikė kiekvienas savarankiškai. Pareiškėjos prisiimta veiksmų rizika pasireiškė jos galimybe žinoti, kad projektuojamas valstybinės žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo kriterijų, tačiau ši aplinkybė nepanaikina leidimą davusio subjekto atsakomybės atlyginti žalą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., byla A492-3221/2011), sprendžiant dėl teisės į žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą, pažymima, kad valstybės (savivaldybės) valdžios institucijai keliami aukštesni reikalavimai veikti teisėtai, nepriklausomai nuo kitų subjektų veiksmų, ji visais atvejais atsakinga už kompetencijos ribose priimtų sprendimų teisėtumą. Viešojo administravimo principai reikalauja priimant sprendimus paisyti įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia, teisėtumo bei kitų principų, kurie numatyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje. Aukšti valstybės (savivaldybės) valdžios institucijų veiklos teisėtumo standartai suponuoja atitinkamus privačių asmenų, kitų subjektų lūkesčius – kad priimami sprendimai bus pagrįsti, teisėti. Priimdamas ginčo sprendimą, atsakovas taip pat sukūrė prielaidas pareiškėjai tikėtis įgyvendinti savo siekius įsigyti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, tai nulėmė pareiškėjos išlaidas projekto rengimui. Teisėjų kolegija pripažino, kad atsakovas neveikė taip, kaip privalėjo veikti, sprendimu, neatitinkančiu imperatyviųjų įstatymų reikalavimų, pažeidė pareiškėjos lūkesčius į priimamų sprendimų teisėtumą, kas yra svarbi vertybė visuomenėje. Aptariamu aspektu atsakovo neteisėti veiksmai yra susiję teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu su pareiškėjos reikalaujama atlyginti turtine žala.

Atsakovas be kita ko apeliaciniame skunde nurodė, kad neprivalo atlyginti pareiškėjos patirtų išlaidų kadastriniams ir topografiniams matavimams atlikti, kadangi tokio reikalavimo nenumato Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos 2004 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513. Mano, kad projekto sprendinių brėžinio rengimas topografiniuose planuose nėra imperatyvus reikalavimas.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Taisyklių 28-29 punktus projektui rengti reikalinga projekto teritorijos naujausia kartografinė medžiaga, kurią galima panaudoti Projektui rengti (ortofotografinis žemėlapis ir Georeferencinio pagrindo kadastro duomenys) (28.2 punktas), o projekto sprendinių brėžinys rengiamas skaitmenine ir spausdintine formomis, kaip kartografinį pagrindą naudojant naujausius ortofotografinius žemėlapius ir Georeferencinio pagrindo kadastro duomenis arba sprendinių brėžinys rengiamas topografiniuose planuose (jeigu yra ne senesnis nei vienerių metų) (29.1 punktas). Be to, Valstybinės žemės sklypų pardavimą mėgėjų sodo teritorijoje reglamentuojančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ patvirtintų taisyklių 26 punktas nustato, kad parduodamo valstybinės žemės sklypo planas parengiamas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą bei konkretaus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kuriam buvo duotas leidimas, tikslus – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, kuris bus prijungtas prie besiribojančio žemės sklypo, laikytina, kad išlaidos kadastriniams ir topografiniams matavimams atlikti buvo betarpiškai susijusios su projekto parengimu, atitiko būtinumo ir pagrįstumo bendruosius kriterijus, yra protingo dydžio, todėl taip pat turi būti atlyginamos.

Tenkindama apeliacinį skundą iš dalies, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, iš atsakovo priteistą žalos atlyginimą sumažindama iki 935,75 Lt (3 751 Lt x 25 proc.), atitinkamai priteistos bylinėjimosi išlaidos sumažintinos iki 250 Lt.

Pareiškėjos prašymas atlyginti 800 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, tenkintinas ta pačia apimtimi, pareiškėjai iš atsakovo priteistina 200 Lt.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Almontus“ atsiliepime į apeliacinį skundą pateikto prašymo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti UAB „Almontus“ naudai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas teisėjų kolegija nesvarsto, nes UAB „Almontus“ skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies nėra pateikęs. Tenkinant pareiškėjos skundą iš dalies ir pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš naujo spręsti UAB „Almontus“ patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimą taip pat nėra pagrindo, nes galutiniu teismo sprendimu byloje šio trečiojo suinteresuoto asmens teisės byloje nėra ginamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemė tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą pakeisti, pareiškėjos B. R. skundą patenkinti iš dalies, priteistą jai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemė tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 935,75 Lt, bylinėjimosi išlaidas – iki 250 Lt. Likusią skundo dalį atmesti.

Priteisti pareiškėjai B. R. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemė tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 200 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Virginija Volskienė