AS-552-589-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-589/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04667-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija: 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovams Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos tarnybinio darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–3, 24–26, 33–35), prašydamas: 1) priteisti iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau –ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, VSAT) neteisėtai neapskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokesčio dalį nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. – 967,89 Lt; 2) priteisti iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės neteisėtai neapskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokesčio dalį nuo 2010 m. rugsėjo 30 d. iki 2011 m. birželio 30 d. – 169,52 Lt.

Paaiškino, kad tarnybą vykdo VSAT statutinio valstybės tarnautojo pareigose nuo 2007 m. balandžio 5 d. iki 2011 m. birželio 30 d. VSAT Vilniaus rinktinės Teisės poskyrio viršininko pareigose (A lygis 11 kategorija), nuo 2011 m. liepos 1 d. iki skundo padavimo – VSAT Sienos kontrolės organizavimo valdybos Pasienio kontrolės punktų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigose (A lygis 12 kategorija). Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad pareiginės algos koeficientai ir priedai už kvalifikacines klases buvo sumažinti nepagrįstai, nes įstatymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). Manė, kad dėl Konstitucijai prieštaraujančių įstatymų sumažinus valstybės tarnautojų darbo užmokestį, pareiškėjui nepagrįstai buvo neišmokėta darbo užmokesčio dalis laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 30 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 9–12) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą bei atsakovu patraukti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinę.

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinė atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 40–42) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, o patenkinus pareiškėjo skundą atidėti sprendimo vykdymą vieneriems metams.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 25 d. nutartimi (b. l. 55–56) Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu bylą sustabdė iki kol Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme apeliacine tvarka bus išnagrinėta Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-705-437/2013, kurioje sprendžiamas analogiškas klausimas dėl neišmokėtos tarnybinio atlyginimo dalies priteisimo.

II. Pareiškėjas G. K. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 60–62), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartį ir išspręsti bylą iš esmės.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2011 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-691/2011, 2010 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-679/2010, 2014 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-391/2014) teismo nutartis turi būti motyvuota. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių, jog šios administracinės bylos negalima nagrinėti iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės administracinę bylą Nr. I-705-437/2013, nenurodė, kokie šiai administracinei bylai reikšmingi faktai bus nustatyti kitoje pirmosios instancijos teismo nurodytoje administracinėje byloje ir kokią reikšmę tai turės šios administracinės bylos nagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismas nenurodė nei minėtos administracinės bylos šalių, nei faktinių aplinkybių, nei teisinio pagrindo, kuriuo remiantis toje byloje buvo neišmokėta tarnybinio atlyginimo dalis. Dėl to nėra aišku, ar nurodyta byla gali būti laikoma analogiška nagrinėjamai administracinei bylai ir ar bus nustatytos tokios aplinkybės, kurios šioje administracinėje byloje nebeturės būti iš naujo įrodinėjamos. Sprendžiant bylos sustabdymo klausimą šios aplinkybės, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS662-391/2014, turi būti išsamiai aptariamos ir objektyviai įvertinamos.

Pažymi, jog bylos sustabdymas neišvengiamai pailgina jos nagrinėjimo trukmę bei pažeidžia bylos nagrinėjimo operatyvumo principą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012, 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-262/2012). Dėl to pareiškėjo teisė į teisingą apmokėjimą už atliktą darbą toliau neapibrėžtai ilgą laikotarpį lieka neapginta ir neatkurta. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja aplinkybės, sudarančios įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą kadangi ilgas bylos sustabdymas gali apsunkinti galimybę nustatyti byloje objektyvią tiesą ir pažeisti žmogaus teises.

Atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje yra padaryta klaida dėl ginčijamo laikotarpio – aprašomosios dalies pirmos pastraipos pabaigoje nurodyta, jog darbo užmokesčio dalis nebuvo išmokėta už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., tačiau ginčijamas laikotarpis yra nuo 2010 m. rugsėjo 30 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2013 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-l118/2013, 2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-286/2008, 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-541/2008, 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-335/2010, 2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-301/2011). Nurodo, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartyje paminėtos Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. 1-705-437/2013 aplinkybės yra analogiškos sustabdytos administracinės bylos aplinkybėms. Abiejose bylose sprendžiamas klausimas dėl neišmokėtos tarnybinio atlyginimo dalies priteisimo, todėl minėtoje byloje nustatytos aplinkybės gali turėti prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir VSAT Vilniaus rinktinė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

II. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas sustabdė administracinės bylos Nr. I‑2069-437/2014 nagrinėjimą iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priims procesinį sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1272/2014 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01218-2012-0), teisėtumo ir pagrįstumo. Tokią nutartį pirmosios instancijos teismas priėmė nustatęs, kad nagrinėjama byla ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. A822-1272/2014 yra analogiškos, kilo iš to paties teisinio santykio, t. y. dėl neišmokėtos tarnybinio darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Administracinė byla buvo sustabdyta ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y., kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. ABTĮ 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama teismo teisė stabdyti administracinę bylą iki bus išnagrinėta kita administracinė byla, kurioje bus kuriamas teismo precedentas, sudarius išplėstinę teisėjų kolegiją (žr. 2014 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-468/2014).

Pareiškėjas, nagrinėjamoje administracinėje byloje pateikdamas skundą, prašo priteisti iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos neteisėtai neapskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokesčio dalį nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. – 967,89 Lt ir priteisti iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės neteisėtai neapskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokesčio dalį nuo 2010 m. rugsėjo 30 d. iki 2011 m. birželio 30 d. – 169,52 Lt.

Šį reikalavimą pareiškėjas kildina iš 2009 m. liepos 17 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo, įsigaliojusio 2009 m. rugpjūčio 1 d. (Žin., 2009, Nr. 91‑3918), kuriuo, be kita ko, buvo sumažinti priedai už kvalifikacines klases, bei Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatų.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. A822-1272/2014 ginčas kilęs dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 32 089,03 Lt darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį tarp jai faktiškai apskaičiuoto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kurį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. jai privalėjo mokėti. Šį reikalavimą pareiškėja kildina iš 2009 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo ir Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo.

Kaip matyti iš to, kas išdėstyta prieš tai, tiek nagrinėjamoje administracinėje byloje, tiek Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. A822-1272/2014, yra aktualūs klausimai dėl valstybės tarnautojams neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio, kurie yra kildinami iš tais pačiais teisės aktais reglamentuojamų teisinių santykių. Iš to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą sustabdyti nagrinėjamą bylą ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių, kad nagrinėjama administracinė byla buvo sustabdyta neteisėtai ir nepagrįstai (tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas).

Esant tokioms aplinkybėms, tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys