AS-492-761-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS492-761/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02496-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 67.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo biudžetinės įstaigos Audito ir apskaitos tarnybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. S. skundą atsakovui biudžetinei įstaigai Audito ir apskaitos tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. S. padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydama: 1) panaikinti biudžetinės įstaigos Audito ir apskaitos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2014 m. balandžio 11 d. įsakymą Nr. VAA-8 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti klausimą dėl drausminės nuobaudos pareiškėjai A. S. skyrimo iš naujo; 2) tuo atveju, jeigu teismas spręs, kad nėra pagrindo grąžinti klausimą nagrinėti iš naujo atsakovui, patenkinti pareiškėjos A. S. skundą ir pakeisti Tarnybos direktoriaus 2014 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. VAA-8 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ pareiškėjai A. S. paskirtą drausminę nuobaudą švelnesne drausmine nuobauda.

Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimų užtikrinimo priemonę – kol bus išnagrinėta byla, stabdyti skundžiamo Įsakymo galiojimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 7 d. nutartimi, be kita ko, tenkino pareiškėjos prašymą dėl reikalavimų užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos audito įstatymo 14 straipsnio 2 dalį auditoriui netekus auditoriaus vardo, auditoriaus pažymėjimo galiojimas panaikinamas ir auditorius išbraukiamas iš auditorių sąrašo. Teismas nustatė, kad pareiškėja yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Nepriklausomas auditas“ direktorė ir akcininkė. Audito įmonės vadovas turi būti auditorius arba valstybės narės auditorius (Audito įstatymo 18 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendė, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėja netektų teisės verstis auditoriaus veikla, todėl pagrįstu laikė teiginį, kad ji netektų savo pragyvenimo šaltinio. Minėtos nuostatos lemia, kad pareiškėjai panaikinus auditorės vardą, ji negalėtų eiti ir UAB „Nepriklausomas auditas“ direktorės pareigų. Teismas, įvertinęs pareiškėjos argumentus, darė išvadą, kad dėl skundžiamo akto galiojimo gali atsirasti neigiamos pasekmės pareiškėjos turtiniams ir neturtiniams interesams, nes pareiškėja iki ginčo išsprendimo negalėtų verstis profesine veikla ir iš jos gauti pajamų, būtų apsunkintas UAB „Nepriklausomas auditas“ veikimas ir sutartinių įsipareigojimų vykdymas su trečiaisiais asmenimis. Nevykdant šių įsipareigojimų galėtų kilti nauji teisminiai ginčai. Be to, tenkinus pareiškėjos skundą šioje byloje, pareiškėja įgytų teisę kreiptis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo, o tai galėtų sukelti žalą atsakovui. Teismas vertino, kad prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju nepažeis proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų. Dėl šių priežasčių teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti ginčijamo Įsakymo galiojimą (ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Pažymėjo, kad šiuo atveju Įsakymo vykdymas nesulaukus, kol bus išspręsta byla iš esmės, galėtų sukelti didesnius neigiamus padarinius nei laikinas jo nevykdymas.

III. Atsakovas Tarnyba pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutarties dalį, kuria taikyta reikalavimų užtikrinimo priemonė – laikinai sustabdytas ginčijamo Įsakymo galiojimas.

Atsakovas mano, kad teismo pritaikyta reikalavimų užtikrinimo priemonė skirta ne užtikrinti būsimo teismo sprendimo vykdymą, kaip numato įstatymas, o apsaugoti pareiškėją nuo galimų neigiamų finansinių pasekmių, kurios kils dėl pajamų iš auditoriaus veiklos praradimo. Tvirtina, kad pareiškėjai palankaus teismo sprendimo atveju jos teisės ir interesai būtų atkurti. Atsakovo nuomone, galimi pareiškėjos finansiniai nuostoliai nėra tokio pobūdžio, kad pateisintų Įsakymo galiojimo sustabdymą. Nurodo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra adekvatus siekiamam tikslui. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo argumentu, kad pareiškėjai panaikinus auditorės vardą, ji negalėtų eiti ir UAB „Nepriklausomas auditas“ direktorės pareigų, netektų pragyvenimo šaltinio, būtų apsunkintas UAB „Nepriklausomas auditas“ veikimas ir sutartinių įsipareigojimų vykdymas su trečiaisiais asmenimis. Pažymi, kad auditas nėra vienintelė veikla, kuria turi teisę verstis UAB „Nepriklausomas auditas“. Atsakovas taip pat nurodo, jog patenkinęs pareiškėjos prašymą teismas visiškai neatsižvelgė į reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo padarinius visuomenei, tuo atveju, jei teismo sprendimas būtų nepalankus pareiškėjai, kadangi jai yra sudarytos sąlygos tęsti audito veiklą ir daryti naujus pažeidimus. Nurodo, kad teismas neįvertino audito veiklos sezoniškumo, kadangi remiantis Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis auditoriaus išvada Juridinių asmenų registro tvarkytojui turi būti pateikta ne vėliau kaip iki gegužės mėnesio pabaigos, o tai reiškia, kad iki skundo teismui pateikimo dienos visi UAB „Nepriklausomas auditas“ prisiimti sutartiniai įsipareigojimai turėjo būti įvykdyti. Mano, kad pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų, kad netaikius reikalavimų užtikrinimo priemonės būsimo teismo sprendimo vykdymas pasunkės.

Pareiškėja A. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama atskirąjį skundą atmesti.

Pareiškėja mano, kad netaikius reikalavimų užtikrinimo priemonės galimai palankaus pareiškėjai teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar taps neįmanomas. Nurodo, kad įvykdžius skundžiamą Įsakymą pareiškėja būtų išbraukta iš auditorių sąrašo ir būtų priversta pakartotinai laikyti auditoriaus kvalifikacinius egzaminus. Pažymi, kad finansinių ataskaitų auditas yra pagrindinė UAB „Nepriklausomas auditas“ veikla, todėl panaikinus pareiškėjai auditorės vardą šiai bendrovei iškiltų reali bankroto grėsmė. Nurodo, kad pareiškėja yra audito įmonės UAB „Nepriklausomas auditas“ akcininkė ir vadovė, o remiantis Audito įstatymo nuostatomis praradusi auditorės vardą pareiškėja nebegalės vadovauti įmonei, turės parduoti jos akcijas, surasti naują vadovą, tokiu būdu bus negrįžtamai pakenkta pareiškėjos darbinei veiklai, jos turtinėms teisėms ir galimai visos įmonės veiklai ir jos interesams. Pareiškėja nurodo, kad turi didelių finansinių įsipareigojimų bankui. Nurodo, kad audito įmonė UAB „Nepriklausomas auditas“, kurios akcininkė yra pareiškėja, turi nebaigtų vykdyti sutarčių dėl auditų atlikimo, taip pat yra pasirašiusi 32 sutartis dėl 2014 m. finansinių ataskaitų audito, kurias turi pradėti vykdyti 2014 m. rugsėjo-spalio mėn. ir kur atsakinga auditore yra paskirta pareiškėja. Pažymi, kad pareiškėja yra priešpensinio amžiaus, todėl jos galimybės atkurti teisinę padėtį jai palankaus teismo sprendimo atveju būtų nerealu. Nurodo, kad Įsakymo galiojimas kenkia pareiškėjos reputacijai ir geram vardui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutarties dalies, kuria taikyta reikalavimų užtikrinimo priemonė – laikinai sustabdytas Įsakymo, kuriuo pareiškėjai skirta administracinė nuobauda, galiojimas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.

Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos prašymą ir sustabdė skundžiamo Įsakymo galiojimą nurodęs, kad panaikinus pareiškėjai auditoriaus vardą ji netektų teisės verstis auditoriaus veikla, todėl netektų savo pragyvenimo šaltinio. Teismas darė išvadą, kad Įsakymo vykdymas iki ginčo teisme išsprendimo gali sukelti didesnius neigiamus padarinius, nei laikinas jo nevykdymas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokiu vertinimu sutinka ir mano, kad reikalavimų užtikrinimo priemonė pritaikyta pagrįstai.

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog galima tam tikra neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009). Tokios pozicijos laikomasi tuo atveju, kai galima žala ir pareiškėjų galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau įvertinusi nagrinėjamos bylos faktinę situaciją ir medžiagą teisėjų kolegija mano, kad šiuo konkrečiu atveju pasekmių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjai sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja yra UAB „Nepriklausomas auditas“ vienintelė akcininkė ir vadovė. Remiantis Lietuvos Respublikos audito įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi ne mažiau kaip 3/4 audito įmonės dalyvių turi būti auditoriai, valstybių narių auditoriai, audito įmonės ir (arba) valstybių narių audito įmonės; audito įmonės vadovas turi būti auditorius arba valstybės narės auditorius (Audito įstatymo 18 str. 2 d.). Tai reiškia, kad panaikinus pareiškėjai auditoriaus vardą, jos valdoma bendrovė nebegalės vykdyti veiklos, iš kurios gauna didžiąją dalį pajamų, bus priversta nutraukti sutartis su klientais, patirs nuostolius, galbūt bus priversta nutraukti savo veiklą, o pareiškėja neteks savo pragyvenimo šaltinio. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio masto ir pobūdžio pasekmių pašalinimas teismui priėmus pareiškėjai palankų sprendimą, be kita ko, atsižvelgiant į pareiškėjos amžių, būtų labai sudėtingas. Dėl šios priežasties ginčijamo Įsakymo galiojimo laikinas sustabdymas nagrinėjamu atveju laikytinas adekvačia priemone siekiant realaus teismo sprendimo vykdymo.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo daryti priešingą išvadą nei padarė pirmosios instancijos teismas ir vertinti, jog yra pagrindas netaikyti pareiškėjos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, laikytina pagrįsta ir teisėta, o atsakovo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo biudžetinės įstaigos Audito ir apskaitos tarnybos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Virginija Volskienė