AS-602-1071-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui viešajai įstaigai Respublikinei Kauno ligoninei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generatedAS-602-1071-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 18 d. nutartimi (b. l. 31–32) pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nes skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.).
Full text
Administracinė byla Nr. AS602-1071/2014
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00819-2014-9
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 63.3.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. lapkričio 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui viešajai įstaigai Respublikinei Kauno ligoninei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–11), prašydamas: 1) panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Respublikinės Kauno ligoninės (toliau – ir atsakovas, Ligoninė) 2014 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. S-1662, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2014 m. gegužės 9 d. prašymą (reg. Nr. S2-860 (1.12)) ir 2013 m. gegužės 5 d. skundą (reg. Nr. S2-877); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. gegužės 9 d. prašymą (reg. Nr. S2-860 (1.12)) ir į jį atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat atlikti prašyme reikalaujamus veiksmus; 3) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. gegužės 5 d. skundą (reg. Nr. S2-877), į jį atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka bei atlikti jame reikalaujamus veiksmus; 4) įpareigoti atsakovą pašalinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2014 m. kovo 5 d. kontrolės Nr. T3-9/2014 ataskaitoje Nr. D 17-63-(1.27.) bei 2014 m. kovo 20 d. direktoriaus įsakyme Tl-335 nustatytus teisės aktų reikalavimų pažeidimus.
II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 18 d. nutartimi (b. l. 31–32) pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nes skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.).
Pareiškėjas V. J. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 41), kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi (b. l. 48-51) pareiškėjo atskirąjį skundą tenkino – panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, netinkamai vertino skundžiamo akto pobūdį ir su juo susijusius reikalavimus – įpareigoti atsakovą iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka atsakyti į pareiškėjo skundą bei prašymą. Taip pat pažymėjo, kad nors viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, turėtų įvertinti ir tai, ar skundžiamas atsakovo aktas daro įtaką pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, bei spręsti klausimą, ar pareiškėjas nepiktnaudžiauja administraciniu procesu (ABTĮ 84 str. 6 d.).
Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. J. skundą.
Teismas, įvertinęs skundžiamo rašto turinį, nustatė, jog juo Ligoninės direktorė medicinai, laikinai pavaduojanti generalinį direktorių, atsakė į pareiškėjo 2014 m. gegužės 9 d. prašymą ir 2014 m. gegužės 5 d. skundą, pateikdama jam turimą medicininę informaciją apie pareiškėją, apie šios informacijos pakeitimo galimybes, apie galimybę išbraukti pareiškėją iš psichiatrijos ligoninės įskaitos, išaiškino tam tikras medicinines sąvokas, informavo pareiškėją apie galimybės panaikinti nemedicininį dokumentą, pakeisti kitos medicinos įstaigos dokumentų įrašus nebuvimą, atsisakė pareiškėjo reikalaujamais duomenimis papildyti medicininius dokumentus ir pan.
Pažymėjo, kad vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Taigi teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 22 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.
Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodė, jog administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl informacinio – aiškinamojo pobūdžio dokumentų, adresuotų asmenims, kaip atsakymų į jų paklausimus. Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos.
Teismas sprendė, kad šiuo atveju iškeltas ginčas dėl informacinio pobūdžio rašto panaikinimo teisiškai beprasmis, nes jo nagrinėjimas nesukelia teisinių padarinių nei pačiam pareiškėjui, nei atsakovui, t. y. nelemia materialinių teisių ir pareigų (ABTĮ 3 str. 1 d., 5 str. 1 d., 15 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Konstatavo, jog skundžiamo pobūdžio dokumentas (Ligoninės 2014 m. birželio 4 d. raštas Nr. S-1662) nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio sritį, nes nėra individualus teisės aktas (ABTĮ 2 str. 14-15 d.), taigi negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, todėl skundą dalyje dėl Ligoninės 2014 m. birželio 4 d. rašto panaikinimo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).
Teismas nurodė, jog atsisakius priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl Ligoninės 2014 m. birželio 4 d. rašto panaikinimo, V. J. skundą dalyje dėl įpareigojimo atsakovus iš naujo atsakyti į pareiškėjo 2014 m. gegužės 9 d. prašymą ir 2013 m. gegužės 5 d. skundą bei įpareigojimo atsakovą pašalinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2014 m. kovo 5 d. kontrolės Nr. T3-9/2014 ataskaitoje Nr. D 17-63-(1.27.) bei 2014 m. kovo 20 d. direktoriaus įsakyme Tl-335 nustatytus nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimus taip pat atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).
III. Pareiškėjas V. J. atskiruoju skundu (b. l. 57-60) prašo minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi bei netinkamai vertino, kad skundžiamas atsakovo aktas daro įtaką jo teisėms ir saugomiems interesams, ypač kitose baudžiamosiose bylose. Skundžiamas atsakovo aktas, anot pareiškėjo, svarbus jo teisėms ir interesams todėl, kad sudaro sąlygas Lietuvos valstybės institucijose įdarbintiems pareigūnams jį persekioti piktnaudžiaujant psichiatrija, terorizuojant, kankinant ir kita. Pažymi, jog teismas neteisingai vertino bylos aplinkybes bei įrodymus, taip pat nepagrįstai išsamiai, visapusiškai, objektyviai nenagrinėjo visų pareiškėjo reikalavimų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pareiškėjas į Kauno apygardos administracinį teismą kreipėsi, prašydamas panaikinti Ligoninės 2014 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. S-1662, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2014 m. gegužės 9 d. prašymą ir 2013 m. gegužės 5 d. skundą, įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. gegužės 9 d. prašymą ir į jį atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat atlikti prašyme reikalaujamus veiksmus, įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. gegužės 5 d. skundą, į jį atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka bei atlikti jame reikalaujamus veiksmus, įpareigoti atsakovą pašalinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2014 m. kovo 5 d. kontrolės Nr. T3-9/2014 ataskaitoje Nr. D 17-63-(1.27.) bei 2014 m. kovo 20 d. direktoriaus įsakyme Nr. Tl-335 nustatytus nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimus.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iškeltas ginčas dėl informacinio pobūdžio rašto panaikinimo teisiškai beprasmis, nes jo nagrinėjimas nesukelia teisinių padarinių nei pačiam pareiškėjui, nei atsakovui, t. y. nelemia materialinių teisių ir pareigų (ABTĮ 3 str. 1 d., 5 str. 1 d., 15 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Konstatavo, jog skundžiamo pobūdžio dokumentas (Ligoninės 2014 m. birželio 4 d. raštas Nr. S-1662) nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio taikymo sritį, nes nėra individualus teisės aktas (ABTĮ 2 str. 14-15 d.), taigi negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, todėl skundą dalyje dėl Ligoninės 2014 m. birželio 4 d. rašto panaikinimo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Teismas nurodė, jog atsisakius priimti pareiškėjo skundą minėtoje dalyje, likusioje dalyje taip pat atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).
Pareiškėjas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi ir atskirajame skunde teigia, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.
Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.
ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (prašymą), teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.). ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta procesinė prielaida kreiptis į teismą, kurios nesilaikius, skundas negali būti priimtas nagrinėti teisme. Ši prielaida nėra besąlyginė, t. y. gali būti pašalinta, tuomet suinteresuotas asmuo turės teisę kreiptis į teismą iš naujo.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ir privalėjo taikyti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir juo remiantis atsisakyti priimti skundą, tačiau neteisingai aiškino normas, nustatančias skundų priėmimo tvarką.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės 2014 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. S-1662, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo prašymą bei skundą. Taip pat buvo prašoma įpareigoti atsakovą į minėtus prašymą ir skundą iš naujo atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka ir įpareigoti atsakovą pašalinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2014 m. kovo 5 d. kontrolės Nr. T3-9/2014 ataskaitoje Nr. D 17-63-(1.27.) bei 2014 m. kovo 20 d. direktoriaus įsakyme Nr. Tl-335 nustatytus nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimus.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, nurodo, jog skundžiamu raštu Ligoninės direktorė medicinai, laikinai pavaduojanti generalinį direktorių, atsakė į pareiškėjo 2014 m. gegužės 9 d. prašymą ir 2014 m. gegužės 5 d. skundą, kurie buvo susiję su atsakovo turima medicinine informacija apie jį, medicininės informacijos patikrinimu, pakeitimu ar panaikinimu. Sveikatos priežiūros įstaigos paciento teisę susipažinti su įrašais savo medicininiuose dokumentuose įtvirtina Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, o pagal šio straipsnio 2 dalį pacientas turi teisę reikalauti, kad sveikatos priežiūros specialistas pagal savo kompetenciją paaiškintų jam įrašų jo medicinos dokumentuose prasmę. Jeigu paciento reikalavimas yra pagrįstas, netikslius, neišsamius, dviprasmiškus duomenis arba duomenis, nesusijusius su diagnoze, gydymu ar slauga, sveikatos priežiūros specialistas per 15 darbo dienų turi ištaisyti, papildyti, užbaigti, panaikinti ir (ar) pakeisti. Sveikatos priežiūros specialisto ir paciento ginčą dėl įrašų jo medicinos dokumentuose ištaisymo, papildymo, užbaigimo, panaikinimo ir (ar) pakeitimo sprendžia sveikatos priežiūros įstaigos vadovas. Taip pat pabrėžtina, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnis nustato pacientų teisę pateikti skundus, nesusijusius su žalos atlyginimu, sveikatos priežiūros įstaigai, o pagal 23 straipsnio 7 dalį sveikatos priežiūros įstaiga, gavusi tokį paciento skundą, privalo jį išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos. Minėto įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pacientų skundus nagrinėjančių valstybės institucijų sprendimus pacientai turi teisę apskųsti įstatymų nustatyta tvarka.
Iš aptartų normų matyti, kad pacientų ginčams su sveikatos priežiūros įstaiga, nesusijusiems su žalos atlyginimu, pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą yra nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Taigi pareiškėjas, nesutikdamas su VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės 2014 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. S-1662, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo prašymą bei skundą, turėjo skųsti šį sprendimą pacientų skundus nagrinėjančiai valstybės institucijai. Pareiškėjas prie savo skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, pridėjo 2014 m. kovo 5 d. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų teisių priežiūros skyriaus kontrolės Nr. T3-9/2014 ataskaitą Nr. D 17-63-(1.27.) ir 2014 m. kovo 20 d. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymą Nr. T1-355, tačiau šie aktai priimti išnagrinėjus ankstesnius pareiškėjo skundus. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos akto, kuris būtų priimtas po byloje ginčijamo VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės 2014 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. S-1662 priėmimo, pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą nepasinaudojęs įstatyme nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka.
Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu (administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka), nes jo nagrinėjimas nesukelia teisinių padarinių pareiškėjui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš anksčiau aptartų aplinkybių ir teisės aktų nuostatų matyti, jog pareiškėjui ginčijamas aktas gali turėti teisinių padarinių, tačiau pareiškėjas į teismą kreipėsi nepasinaudojęs nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje keistina, nurodant, kad skundą atsisakoma priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
Pažymėtina, kad pareiškėjas pateikė ir kitą, su įrašų jo medicinos dokumentuose ištaisymu nesusijusį reikalavimą – įpareigoti atsakovą pašalinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2014 m. kovo 5 d. kontrolės Nr. T3-9/2014 ataskaitoje Nr. D 17-63-(1.27.) bei 2014 m. kovo 20 d. direktoriaus įsakyme Nr. Tl-335 nustatytus teisės aktų reikalavimų pažeidimus.
Šioje vietoje teisėjų kolegija nurodo, kad 2014 m. kovo 20 d. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakyme Nr. Tl-335 yra nustatyta, kad VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinys 2013 m. gruodžio 16 d. rašte, atsakydamas į pareiškėjo skundą, pažeidė 2014 m. kovo 5 d. kontrolės Nr. T3-9/2014 ataskaitoje Nr. D 17-63-(1.27.) nurodytų teisės aktų reikalavimus, ir kad minėtas padalinys įspėjamas dėl teisės aktų pažeidimų. Jokių įpareigojimų nei atsakovui, nei pareiškėjui nėra nustatyta. Pareiškėjui, kaip nurodyta 2014 m. kovo 20 d. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakyme Tl-335, yra suteikta teisė apskųsti įsakymą įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau pareiškėjas negali atlikti sveikatos priežiūros įstaigų kontrolės funkcijos, nes tokia funkcija jam įstatymuose nėra numatyta. Pareiškėjas įgyvendino jam suteiktą teisę skųsti sveikatos priežiūros įstaigos raštą, kuriuo pažeistos jo, kaip paciento, teisės, ir Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliko kokybės kontrolę ir priėmė 2014 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. Tl-335, kuriuo VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinys įspėtas dėl nurodytų teisės aktų pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą pašalinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2014 m. kovo 5 d. kontrolės Nr. T3-9/2014 ataskaitoje Nr. D 17-63-(1.27.) bei 2014 m. kovo 20 d. direktoriaus įsakyme Nr. Tl-335 nustatytus teisės aktų reikalavimų pažeidimus atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).
Įvertinus tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškėjo skundą iš esmės laikytina pagrįsta ir teisėta, tačiau dalyje dėl VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės 2014 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. S-1662 teisėtumo ir su tuo susijusių reikalavimų pareiškėjas nesilaikė nustatytos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties dalyje nurodė, kad skundą atsisako priimti remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, teismas neteisingai pritaikė proceso teisės normą, dėl to ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis keistina nurodant, kad pareiškėjas nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir skundą atsisakytina priimti remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarties dalį dėl viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės 2014 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. S-1662 teisėtumo ir su tuo susijusių reikalavimų pakeisti nurodant, kad pareiškėjo skundą šioje dalyje atsisakytina priimti pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius Virginija Volskienė