AS-871-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generatedAS-871-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1–4), prašydamas teismo peržiūrėti bylą ir kiekvienu atveju radus pažeidimą iškelti baudžiamąją bylą.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. AS-871-438/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01302-2015-7
Procesinio sprendimo kategorija 63.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. birželio 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1–4), prašydamas teismo peržiūrėti bylą ir kiekvienu atveju radus pažeidimą iškelti baudžiamąją bylą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 2 d. nutartyje (b. l. 90–92) konstatavo, kad skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, todėl nustatė pareiškėjui terminą iki 2015 m. kovo 16 d. skundo trūkumams pašalinti: suformuluoti skundo reikalavimą, atitinkantį Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijos ribas, aiškiai išdėstyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas, pateikti ABTĮ 24 straipsnio 3 dalyje numatytą skaičių patikslinto skundo ir jo priedų egzempliorių bei sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. kovo 19 d. buvo gautas pareiškėjo patikslintas skundas (b. l. 96–100), kuriame prašoma: suteikti pareiškėjui pilnavertį gydymą; atlikti visus tyrimus ir ekspertizes; nustatyti, ar pareiškėjui turėjo būti paskirta invalidumo grupė, kodėl anksčiau nebuvo nustatoma pareiškėjui invalidumo grupė, bei nustatyti kompensaciją; pradėti tyrimą dėl Laisvės atėmimų vietų ligoninėje gydomų žmonių gydymo; priteisti pareiškėjui piniginę išmoką, turtinę ir neturtinę žalą.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 26 d. nutartimi (b. l. 101–102) pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir nutarė skundą su priedais grąžinti pareiškėjui E. K..
Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti – suformuluoti skundo reikalavimą, atitinkantį apygardos administracinio teismo kompetencijos ribas, aiškiai išdėstyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas, pateikti ABTĮ 24 straipsnio 3 dalyje numatytą skaičių patikslinto skundo ir jo priedų egzempliorių bei sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą.
Nors pareiškėjas atsakovu patikslintame skunde nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Laisvės atėmimų vietų ligoninės ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, tačiau iš pareiškėjo patikslinto skundo turinio teismui nebuvo aišku, kokiais neteisėtais veiksmais Laisvės atėmimų vietų ligoninė ir Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos sukėlė pareiškėjui jo prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartyje pareiškėjui buvo išaiškinta, kad skundžiant laikymo sąlygas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir (ar) konvojavimo sąlygas reikia nurodyti laikotarpius, kuriais pareiškėjas buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir (ar) konvojuojamas, kaip buvo pažeistos jo teisės Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir jį konvojuojant, kokią žalą jis dėl minėtų institucijų veiksmų patyrė, ir pagal tai, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsniu, suformuluoti atitinkamus reikalavimus.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. vasario 25 d. priimtas pareiškėjo skundas atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos, patirtos konvojuojant pareiškėją, atlyginimo (administracinės bylos Nr. I-7416-815/2015). Nors pareiškėjas prašo priteisti pinigines išmokas, turtinę ir neturtinę žalą, tačiau iš pateikto patikslinto skundo turinio ir jame keliamo reikalavimo dėl piniginių išmokų, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo nėra aišku, iš kokios institucijos neteisėtų veiksmų pareiškėjas kildina prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą, kokiais neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais pareiškėjui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodo ir nepaaiškina, kaip pareiškėjui buvo padaryta turtinė žala.
Pareiškėjas taip pat kėlė reikalavimą dėl piniginių išmokų priteisimo, tačiau iš patikslinto skundo turinio nėra aišku, kokiu pagrindu jis siekia prisiteisti šias išmokas, taip pat nenurodomas prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydis. Atsižvelgdamas į pareiškėjo patikslintame skunde išdėstytas aplinkybes ir formuojamą reikalavimą dėl piniginių išmokų, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas aiškiai nesuformulavo reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, o patikslintame skunde nėra konkrečiai, tiksliai ir aiškiai išdėstytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia reiškiamą reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, nors pareiškėjui toks įpareigojimas buvo numatytas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartyje.
Pareiškėjas teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartimi taip pat buvo įpareigotas suformuluoti skundo reikalavimą, atitinkantį Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijos ribas. Teismas nustatė, kad pareiškėjas patikslintame skunde kėlė reikalavimus dėl jam reikalingo gydymo suteikimo, invalidumo grupės nustatymo ir su tuo susijusios kompensacijos priteisimo, tyrimo dėl žmonių gydymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje inicijavimo. Teismas pabrėžė, kad minėtais reikalavimais nėra ginčijami viešojo administravimo subjekto priimti aktai, atlikti veiksmai ar neveikimas, todėl jie pagal ABTĮ 3 ir 15 straipsnius nenagrinėtini administraciniuose teismuose.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 2 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas piktnaudžiauja teisminės gynybos teise ir įpareigojo jį sumokėti 28 eurų žyminį mokestį bei pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą, tačiau pareiškėjas šio teismo įpareigojimo taip pat neįvykdė.
Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo patikslintas skundas neatitinka ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Teismas pastebėjo, jog trūkumų šalinimo procesas negali tęstis neribotą laiką. Kadangi pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartyje nustatytu terminu skundo trūkumų nepašalino, ir tai yra kliūtis pareiškėjo skundą priimti bei pradėti administracinės bylos teiseną, teismas nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.). Kartu teismas išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus.
III. Pareiškėjas E. K. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 105, 112–113), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartį.
Pareiškėjas prašo atsižvelgti į tai, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, teisinės kalbos nemoka, bei prašo teismo apginti jo pažeistas teises. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, kuriais jo skundą buvo nutarta laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Atskiruoju skundu prašoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartį, kuria teismas nutarė skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui.
ABTĮ 23 ir 24 straipsniuose yra išvardyti reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje buvo ne kartą pažymėta, kad teismui paduodamas skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (LVAT 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punktą, skunde turi būti nurodyta konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data. Taigi skundas turi būti suformuluotas taip, kad teismui nekiltų abejonių, su kokiu konkrečiu skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimą. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (LVAT 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1(11), 2007 m.).
Remiantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23 ir 24 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Teismas, manydamas, kad pareiškėjo reikalavimas nėra pakankamai tikslus ar skundas neatitinka kitų ABTĮ nustatytų skundo turinio bei formos reikalavimų, gali pasiūlyti pareiškėjui patikslinti reikalavimą, taip pat pašalinti kitus skundo turinio bei formos neatitikimus ABTĮ nustatytiems reikalavimams. Pašalinus skundo trūkumus, skundas priimamas. Tačiau jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tik tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (LVAT 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012).
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo skundu, gautu teisme 2015 m. vasario 23 d. (b. l. 1–4), pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šis skundas neatitinka minimalių esminių ABTĮ nustatytų reikalavimų skundo turiniui ir formai, nes iš pareiškėjo paduoto skundo turinio nėra visiškai aišku, su kokių atsakovų (Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar kt.) bei kokiais konkrečiais neteisėtais veiksmais (laikymo ar / ir konvojavimo sąlygos, netinamas gydymas ar kt.) pareiškėjas sieja savo skundo reikalavimus, aplinkybės dėl pareiškėjo teisių pažeidimo skunde išdėstytos painiai ir nekonkrečiai (nenurodyti pažeidimų laikotarpiai, datos, konkrečios atsakovų neteisėtus veiksmus apibūdinančios aplinkybės ir dėl to pareiškėjui atsiradusios atitinkamos neigiamos pasekmės ir pan.), nesuformuluoti aiškūs ir konkretūs, administracinio teismo įgaliojimus atitinkantys pareiškėjo reikalavimai (pvz., panaikinti tam tikrų valstybės institucijų ar įstaigų aktus, įpareigoti valstybės institucijas ar įstaigas atlikti tam tikrus veiksmus, priteisti iš atsakovo tam tikro dydžio turinę ar / ir neturtinę žalą ir pan.). Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai 2015 m. kovo 2 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjo skundas, gautas teisme 2015 m. vasario 23 d., neatitinka ABTĮ reikalavimų, kadangi šiuo skundu ne tik nebuvo pateikta minimali informacija ir įrodymai, kuri reikalinga teismui skundui priimti ir bylai iškelti, bet iš skundo apskritai nėra aišku, koks yra pareiškėjo keliamo administracinio ginčo dalykas ir pagrindas. Akivaizdu, jog pareiškėjo skundo turinys yra painus, todėl teismas galėjo klaidingai suvokti pareiškėjo argumentus ir jo reikalavimus. Pažymėtina, kad teismas 2015 m. kovo 2 d. nutartyje nustatydamas pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti aiškiai įvardijo šiuos trūkumus bei išsamiai paaiškino, kaip juos pašalinti, kad pareiškėjo skundas atitiktų ABTĮ nustatytus reikalavimus.
Dėl išvardytų priežasčių konstatuotina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai buvo pasiūlyta pateikti teismui patikslintą skundą, suformuluojant jame skundo reikalavimą, atitinkantį Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijos ribas, aiškiai išdėstyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas, taip pat pateikti atitinkamą skaičių patikslinto skundo ir jo priedų egzempliorių bei žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Bylos dokumentai patvirtina, kad teismas 2015 m. kovo 2 d. nutartyje nustatė pareiškėjui pakankamą terminą skundo trūkumams pašalinti – iki 2015 m. kovo 16 d. Nutartis dėl skundo trūkumų pašalinimo buvo įteikta pareiškėjui 2015 m. kovo 6 d. (b. l. 95), pareiškėjas savo patikslintą skundą pateikė teismui 2015 m. kovo 19 d. (b. l. 96–100), todėl vertintina, kad pareiškėjas turėjo pakankamai laiko realizuoti savo procesines teises, t. y. pateikti teismui 2015 m. kovo 2 d. nutarties nurodymus atitinkantį patikslintą skundą. Tačiau pareiškėjas tokia galimybe nepasinaudojo.
Iš pareiškėjo patikslinto skundo (b. l. 96–100) turinio matyti, kad pareiškėjas nevykdė teismo nustatytų įpareigojimų, nesuformulavo patikslintame skunde aiškių reikalavimų atsakovams, nenurodė konkretaus prašomos priteisti žalos dydžio, nepagrindė, iš kokių konkrečių neteisėtų atsakovų veiksmų kildina savo skundo reikalavimus, nepateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento. Išvardytos aplinkybės yra objektyvi kliūtis teismui priimti pareiškėjo skundą ir pradėti administracinės bylos procesą, nes iš pareiškėjo skundu ir patikslintu skundu pateiktų duomenų net preliminariai negalima nustatyti pareiškėjo siekiamo iškelti ginčo ribas (ginčo dalyką ir pagrindą).
Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas nepašalino teismo nurodytų skundo trūkumų, t. y. nebuvo atidus ir rūpestingas naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, jam pagrįstai atsirado įstatyme numatytos teisinės pasekmės – jo skundas ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pripažintas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai nutarė laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Kolegija nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.
Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino pareiškėjui, kad nutartis, kuria jo skundas laikomas nepaduotu, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsniai).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Dainius Raižys