A-438-1120-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-1120/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00825-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 15.2. 3.2; 24

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovams Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R. V. ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos laikinai einančiai direktoriaus pareigas V. V. dėl sprendimų panaikinimo ir žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 8–10) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, be kita ko, prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Klaipėdos tarnyba) 2013 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. (1.7.)-SR-2647 (toliau – ir Klaipėdos tarnybos sprendimas), kuriuo Klaipėdos tarnyba nusišalino nuo pareiškėjo 2013 m. liepos 25 d. prašymo (reg. Nr. ATP-1259) nagrinėjimo ir persiuntė jį nagrinėti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – ir Šiaulių tarnyba); 2) panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. SP-2786-(7.2280) (toliau – ir Šiaulių tarnybos sprendimas), kuriuo pareiškėjui atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą; 3) priteisti 10 000 Lt neturinės žalos atlyginimą.

Skunde nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. PK-278-526/2013, kurioje jis yra kaltinamasis. Byloje neužtikrintas gynėjo dalyvavimas. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2013 m. liepos 1 d. pateikė skundą dėl antrinės teisinės pagalbos užtikrinimo minėtoje baudžiamojoje byloje. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme pradėta administracinė byla Nr. I-994-386/2013, kurioje pareiškėjui reikalinga kvalifikuota antrinė teisinė pagalba. Pareiškėjas 2013 m. liepos 25 d. kreipėsi į Klaipėdos tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą minėtoje administracinėje byloje, tačiau Klaipėdos tarnyba ginčijamu 2013 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. (1.7.)-SR-2647 nepagrįstai nusišalino nuo prašymo nagrinėjimo ir persiuntė jį nagrinėti Šiaulių tarnybai, kuri tik 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. SP-2653-(7.2280) atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Minėtame sprendime nurodytas prašymas, kurio registracijos Nr. PR-2280-(7.2280), tačiau šis faktas neatitinka tikrovės, nes pareiškėjo 2013 m. liepos 25 d. pateikto prašymo registracijos Nr. ATP-1259. Šiaulių tarnybos vardu sprendimą priėmė vyriausioji specialistė, laikinai atliekanti direktoriaus funkcijas V. V., tačiau sprendime nepateikta informacija dėl jos kompetencijos nagrinėti pareiškėjo prašymą ir priimti sprendimus, taip pat nėra duomenų apie jos įgaliojimus, todėl laikytina, kad sprendimą priėmė neįgaliotas asmuo.

Šiaulių tarnyba netenkino pareiškėjo prašymo nurodydama, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose. Šis sprendimas yra subjektyvus, nepagrįstas, todėl neteisėtas ir turi būti panaikintas. 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-749-13 ir 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-750-13 jam suteikta antrinė teisinė pagalba Vilniaus miesto apylinkės teisme tik dėl bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo ir iki šiol reali pagalba šiose bylose neteikiama. 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1962-12 antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1‑1066‑795/2013 teikti buvo paskirta advokatė D.

R., tačiau ji realios antrinės teisinės pagalbos neteikė. 2013 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPC-4-13 paskirtas advokatas M. V. bei 2013 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1049-13 paskirtas advokatas V. J. realios antrinės teisinės pagalbos neteikė ir neteikia. Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. PKS-674-795/2013, kurioje realiai antrinę teisinę pagalbą teikia Šiaulių tarnybos 2013 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. SP-2487(7.2104) paskirtas advokatas R. R.. Pareiškėjo nuomone, abi tarnybos veikia prieš jį tyčia, siekdamos sutrukdyti antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Dėl vilkinimo atlikti veiksmus bei nepagrįsto sprendimo priėmimo pareiškėjas patiria nepatogumų, pergyvenimų, papildomų išlaidų, t. y. patiria neturtinę žalą, kurią įvertino 10 000 Lt.

Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 109–115) prašė jo netenkinti.

Atsiliepime nurodė, kad 2013 m. liepos 25 d. gavo pareiškėjo prašymą (reg. Nr. ATP-1259) suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-994-386/2013, kurioje pareiškėjas prašė įpareigoti Klaipėdos tarnybą pakeisti advokatą. Prašyme pareiškėjas pažymėjo, kad dėl interesų konflikto prašo nuo prašymo nagrinėjimo nušalinti tarnybos direktorių ir laikinai Teisės skyriaus vedėjos pareigas einančią V. M.. Klaipėdos tarnybos direktorius nuo 2008 metų dėl interesų konflikto nuolat nusišalina nuo administracinių procedūrų, susijusių su pareiškėju, todėl iki 2013 m. birželio 12 d. tokias administracines procedūras pavesdavo atlikti Teisės skyriaus vedėjai ar ją pavaduojančiam asmeniui.

Nuo minėtos datos nuo administracinių procedūrų dėl interesų konflikto nusišalina ir V. M., nes 2013 m. birželio 12 d. Klaipėdos tarnyboje gautas Klaipėdos miesto apylinkės teismo šaukimas bei pareiškėjo privataus kaltinimo skundas kaltinamajai V. M.. Be V. M. Teisės skyriuje dirba du specialistai – M. V. ir T. K., kurie 2013 m. liepos 29 d. tarnybiniais pranešimais informavo apie interesų konfliktą su pareiškėju ir prašė nušalinti juos nuo administracinių procedūrų, susijusių su pareiškėju. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2013 m. liepos 22 d. rašte „Dėl nuomonės pateikimo“ Nr. (2.41)7R-5369, atsakydama į Klaipėdos tarnybos paklausimą, pateikė savo nuomonę, kad tuo atveju, kai Klaipėdos tarnybos direktorius ir Teisės skyriaus vedėja yra priversti nusišalinti nuo J.

S. prašymų nagrinėjimo administracinių procedūrų, šiuos prašymus nagrinėti ir sprendimus priimti galėtų Teisės skyriaus vyriausieji specialistai, o jeigu šie nusišalintų nuo pareiškėjo prašymų nagrinėjimo, tarnyboje nebelikus subjekto, galinčio priimti sprendimus pareiškėjo atžvilgiu, būtų pagrindas pareiškėjo prašymus persiųsti artimiausiai, t. y. Šiaulių tarnybai. Klaipėdos tarnybos direktorius 2013 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-163 nusišalino pats ir nušalino visus Klaipėdos tarnybos valstybės tarnautojus nuo pareiškėjo 2013 m. liepos 25 d. prašymo nagrinėjimo ir sprendimo projekto rengimo bei perdavė šį pareiškėjo prašymą nagrinėti Šiaulių tarnybai, nes Klaipėdos tarnyboje neliko subjekto, galinčio priimti sprendimus J.

S. atžvilgiu. Klaipėdos tarnybos veiksmai nusišalinti nuo pareiškėjo prašymo nagrinėjimo, perduodant jį nagrinėti Šiaulių tarnybai, yra teisėti ir pagrįsti. Klaipėdos tarnyba 2013 m. liepos 29 d. raštu Nr. (1.7.)-SR-2647 persiuntė Šiaulių tarnybai pareiškėjo prašymą ir su juo susijusius dokumentus nagrinėjimui, o apie priimtus sprendimus informavo pareiškėją. Klaipėdos tarnyba 2013 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. (1.22.)-SR-2836 suteikė Šiaulių tarnybai išsamią informaciją apie pareiškėjui šiuo metu teikiamą antrinę teisinę pagalbą.

Pažymėjo, kad Šiaulių tarnyba 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. SP-2653-(7.2280) atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, tokį sprendimą grįsdama Klaipėdos tarnybos pateikta informacija. Pareiškėjo teiginiai, kad iš tikrųjų jam antrinė teisinė pagalba teikiama tik vienoje byloje Nr. PK-674-795/2013 (toje pačioje byloje, kurią pareiškėjas iškėlė Klaipėdos tarnybos tarnautojai V. M.) yra nepagrįsti. Antrinės teisinės pagalbos teikimo turinį sudaro ne tik advokato teikiamos paslaugos, bet ir įstatymo leidėjo numatytos lengvatos – atleidimas nuo žyminio mokesčio, įvairių susijusių išlaidų kompensavimas. Tarnyba preziumuoja, kad visi pareiškėjui paskirti advokatai teikia teisinę pagalbą teisėtai, pagrįstai ir sąžiningai, o tarnyba tik organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, tačiau pati neturi įgaliojimų ir kompetencijos vertinti advokato veiklos kokybę. Nurodė, kad Klaipėdos tarnyba dėl ginčijamo Šiaulių tarnybos administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako, nes jis priimtas dėl pareiškėjo prašymo, nuo kurio nagrinėjimo Klaipėdos tarnyba nusišalino.

Teigė, kad nagrinėjamoje byloje nėra nė vienos deliktinės atsakomybės sąlygų, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Klaipėdos tarnybos turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

Atsakovas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 30–32) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 2 d. gavo pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-994-386/2013 dėl Klaipėdos tarnybos įpareigojimo pakeisti advokatą M. V. kitu advokatu. Šiaulių tarnyba kreipėsi į Klaipėdos tarnybą su prašymu pateikti papildomą informaciją, keliose bylose pareiškėjui yra teikiama antrinė teisinė pagalba. Atsižvelgusi į Klaipėdos tarnybos 2013 m. rugpjūčio 16 d. raštu pateiktus duomenis, nustatė, kad prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose. Nors Klaipėdos tarnyba pateikė duomenis, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba teikiama 13 bylų, tačiau Šiaulių tarnyba sprendime nurodė tik faktiškai nagrinėjamas bylas su artimiausių procesinių veiksmų (posėdžių) datomis, kad būtų akivaizdu, jog sprendime paminėtos bylos yra faktiškai nagrinėjamos.

Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 8 dalį skaičiuojamos tik civilinės bylos, administracinės bylos ne dėl administracinio teisės pažeidimo ir baudžiamosios bylos privataus kaltinimo prasme, kuomet pareiškėjas yra bylos iniciatorius – teikia pareiškimą ar skundą. Minėtoje teisės normoje nurodyta, kad, jei asmenys gauna socialinę pašalpą, ar asmenys, išlaikomi stacionariose socialinės globos įstaigose, nori gauti tik šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 ir 7 dalys netaikomos. Pareiškėjas nepatenka į minėtų asmenų ratą, nes nepateikė tarnybai duomenų apie tai, kad jis yra socialinės pašalpos gavėjas ar yra išlaikomas stacionarioje globos įstaigoje. Siekiant įvertinti, ar pareiškėjas gali gauti antrinę teisinę pagalbą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto prasme skaičiuojamos ir tos bylos, kuriose antrinė teisinė pagalba teikiama vien tik atleidžiant nuo žyminio mokesčio ar apmokant kitas bylinėjimosi išlaidas. Todėl pareiškėjo skunde nurodytas argumentas, kad jam antrinė teisinė pagalba faktiškai yra neteikiama, yra nepagrįstas ir neatitinka tikrovės, nes tiek Klaipėdos, tiek Šiaulių tarnybų sprendimais pareiškėjas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio bei bylinėjimosi išlaidų, t. y. tarnyboms pateikus išlaidas pagrindžiančius įrodymus, pareiškėjui gali būti apmokamos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos.

Teigė, kad ginčijamame tarnybos sprendime aiškiai nurodytas atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą faktinis pagrindas, kokiais objektyviais įrodymais vadovautasi priimant sprendimą, įvardinti atsisakymo motyvai bei teisės aktų normos, nurodyta apskundimo tvarka, sprendimas priimtas nepraleidžiant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyto 3 dienų termino, jį pasirašė V. V., Šiaulių tarnybos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. TD1-61(01.3) įgaliota pavaduoti tarnybos direktorių jo atostogų metu.

Pažymėjo, kad Šiaulių tarnyba turi atskirą nuo Klaipėdos tarnybos prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo registrą, todėl skiriasi Klaipėdos tarnybos ir Šiaulių tarnybos to paties pareiškėjo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą registracijos numeriai. Šiaulių tarnyba savo sprendime nurodė savo prašymo registracijos numerį.

Nurodė, kad pareiškėjas tinkamai neatliko pareigos pateikti reikiamus įrodymus dėl žalos atlyginimo, nepagrindė tarnybos sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo bei kitų skunde nurodytų argumentų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 26–27) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Šiaulių tarnybos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. TD1‑61(01.3) buvo įgaliota pavaduoti tarnybos direktorių jo atostogų metu. Atlikdama jai pavestas funkcijas, pasirašė individualų administracinį teisės aktą – ginčijamą sprendimą. Šis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame aiškiai nurodytas atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat kokiais objektyviais duomenimis tarnyba rėmėsi priimdama šį sprendimą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimu (II t., b. l. 89–101) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. liepos 25 d. kreipėsi į Klaipėdos tarnybą (prašymo registracijos Nr. ATP-1259), prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-994-386/2013. Pareiškėjas šiame prašyme nurodė, kad kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl Klaipėdos tarnybos 2013 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-289-13 teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. PK‑278‑5262013 paskirto advokato M. V. pakeitimo kitu advokatu, taip pat dėl interesų konflikto prašė nušalinti nuo prašymo nagrinėjimo Klaipėdos tarnybos direktorių R.

V. bei Teisės skyriaus vedėją V. M.. Iš Klaipėdos tarnybos patvirtinto pareigybių sąrašo bei pareigybių aprašymų matyti, kad administracinėse procedūrose dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (suteikimo, atsisakymo suteikti, nutraukimo, sprendimų pakeitimo, pareiškėjų skundų ir prašymų nagrinėjimo) dalyvauja tarnybos vadovas ir Teisės skyriaus tarnautojai. Klaipėdos tarnybos direktorius 2013 m. liepos 29 d. įsakymu „Dėl darbuotojų nušalinimo priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. V-163 nusišalino pats ir nušalino visus Klaipėdos tarnybos valstybės tarnautojus nuo pareiškėjo 2013 m. liepos 25 d. prašymo Nr. ATP-1259 nagrinėjimo ir sprendimo projekto rengimo, o pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą perdavė nagrinėti Šiaulių tarnybai.

Iš byloje pateikto pareiškėjo skundo kopijos matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos tarnybą, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje, kurioje atsakovu yra Klaipėdos tarnyba. Klaipėdos tarnyboje 2013 m. birželio 12 d. gautas Klaipėdos miesto apylinkės teismo šaukimas bei privataus kaltinimo skundas Teisės skyriaus vedėjai V. M., iš kurio paaiškėjo, kad jai Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra iškelta baudžiamoji byla Nr. PK-674-795/2013 pagal pareiškėjo privataus kaltinimo skundą.

Teisės skyriuje dirbantys du vyriausieji specialistai M. V. ir T. K. 2013 m. liepos 29 d. tarnybiniais pranešimais informavo tarnybos direktorių apie interesų konfliktą su pareiškėju bei paprašė nušalinti juos nuo administracinių procedūrų, susijusių su pareiškėju. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas buvo nustatyta prieš tai, taip pat į teisės aktais vienareikšmiškai įtvirtintą nusišalinimo pareigą, nusprendė, kad nagrinėjamu atveju Klaipėdos tarnybos direktorius, siekdamas išvengti interesų konflikto, pagrįstai priėmė 2013 m. liepos 29 d.

įsakymą Nr. V-163, kuriuo nuo pareiškėjo prašymo nagrinėjimo nušalino visus Klaipėdos tarnyboje dirbančius valstybės tarnautojus, kompetentingus nagrinėti pareiškėjo prašymą.

Teismas taip pat nustatė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis numato, jog sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas – tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priima kita tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai tiesiogiai nereglamentuoja, kuri valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi nagrinėti prašymą tuo atveju, kai pareiškėjo gyvenamosios vietos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nusišalina nuo prašymo nagrinėjimo, Klaipėdos tarnyba pagal analogiją taikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. birželio 12 d.

įsakymu Nr. 1R-241 patvirtintą Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Aprašo 3 punktas numato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą byloje, kurioje ginčo dalykas yra jos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, per 3 darbo dienas perduoda nagrinėti kitai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pagal pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą arba, jei pareiškėjas neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, pagal savivaldybę, kurioje pareiškėjas gyvena.

Klaipėdos tarnyba pareiškėjo, kurio gyvenamoji vieta yra Klaipėdos mieste, prašymą perduoda nagrinėti Šiaulių tarnybai (6.2 punktas). Teisingumo ministerija 2013 m. liepos 22 d. raštu Nr. (2.41)7R-5369 taip pat išaiškino, kad Klaipėdos tarnyboje nebelikus subjekto, galinčio priimti sprendimus pareiškėjo atžvilgiu, būtų pagrindas pareiškėjo prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo persiųsti nagrinėti artimiausiai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, t. y. Šiaulių tarnybai. Taigi prašymo persiuntimas nagrinėti Šiaulių tarnybai atitinka Aprašo 6.2 punkto reikalavimus, o šiuos veiksmus Klaipėdos tarnyba atliko laikydamasi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų bei teisinio veiklos reglamentavimo.

Taigi Klaipėdos tarnyba ginčijamu sprendimu perdavė Šiaulių tarnybai nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą kartu su kita medžiaga nepažeisdama Aprašo 3 punkte nustatyto termino. Ginčijamas sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2013 m. rugpjūčio 1 d. Iš to teismas padarė išvadą, kad Klaipėdos tarnybos veiksmai nusišalinti nuo pareiškėjo 2013 m. liepos 25 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-994-386/2013, kurioje atsakovu yra Klaipėdos tarnyba, nagrinėjimo ir perduoti jį nagrinėti Šiaulių tarnybai yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjo prašymas panaikinti minėtą sprendimą netenkintinas.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo 2013 m. liepos 25 d. prašymą (reg. Nr. ATP-1259) su priedais Šiaulių tarnyba gavo 2013 m. rugpjūčio 2 d., suteikdama jam registracijos Nr. PER‑2280‑(7.2280). Teismas pripažino nepagrįstu pareiškėjo argumentą, kad ginčijamame sprendime nurodytas ne jo prašymo registracijos numeris, nes Šiaulių tarnyba, kaip atskiras viešojo administravimo subjektas, turi atskirą nuo Klaipėdos tarnybos prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo registrą.

Klaipėdos tarnyba, atsakydama į Šiaulių tarnybos prašymą pateikti informaciją apie pareiškėjui šiuo metu teikiamą antrinę teisinę pagalbą, 2013 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. (1.22.)‑SR‑2863 tokią informaciją suteikė. Šiaulių tarnyboje ši informacija gauta 2013 m. rugpjūčio 16 d. Šiaulių tarnyba ginčijamu 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. SP‑2653‑(7.2280) atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-994-386/2013 vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 3 straipsniu, 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, t. y. dėl to, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose nagrinėjamose bylose.

Teismas, patikrinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad Šiaulių tarnyba ginčijamame sprendime pagrįstai nurodė, jog pareiškėjui minėto sprendimo priėmimo metu antrinė teisinė pagalba buvo teikiama daugiau kaip trijose bylose. Klaipėdos tarnybos 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-749-13 civilinėje byloje Nr. 2-10420-608/2013 bei 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-750-13 civilinėje byloje Nr. 2-16499-433/2013 antrinė teisinė pagalba pareiškėjui suteikta dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo neskiriant advokato bylose dėl žalos atlyginimo, atleidžiant pareiškėją nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bazės duomenimis, civilinės bylos prašymo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nebuvo baigtos nagrinėti. Klaipėdos tarnybos 2013 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1049-13 antrinė teisinė pagalba pareiškėjui suteikta baudžiamojoje byloje Nr. PKS-1066-795/2012 apeliacinės instancijos teisme (bylos Nr. 1A‑880‑255/2013). Pareiškėjas šioje byloje yra privatus kaltintojas. Šiaulių tarnybos 2013 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. SP-2487(7.2104) antrinė teisinė pagalba pareiškėjui suteikta baudžiamojoje byloje Nr. PK-674-795/2013 dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas šioje byloje yra privatus kaltintojas. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bazės duomenimis, minėtos baudžiamosios bylos prašymo nagrinėjimo metu nebuvo baigtos nagrinėti. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad jis yra socialinės pašalpos gavėjas ar yra išlaikomas stacionarioje globos įstaigoje, todėl laikytinas nepagrįstu pareiškėjo teiginys, kad civilinės bylos, kuriose jam suteikta antrinė teisinė pagalba vien tik atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir apmokant kitas bylinėjimosi išlaidas, neturi būti įskaitomos į bylų skaičių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto taikymo prasme. Pareiškėjo nurodyti teiginiai, kad baudžiamosiose bylose privataus kaltinimo tvarka antrinė teisinė pagalba nėra teikiama, nes advokatai neatlieka savo pareigų, arba ši pagalba teikiama netinkamai, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Be to, paskirtų antrinę teisinę pagalbą teikti advokatų veikla nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad net ir nustačius, jog asmeniui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose, tai savaime nelemia atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą kitoje byloje pagrįstumo. Tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrįstą pagrindą Šiaulių tarnybai nesinaudoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtinta teise analizuojamu pagrindu atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą. Ginčijamame sprendime Šiaulių tarnyba pagrįstai rėmėsi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirtimi ir pažymėjo, jog siekia ginti teisėtus interesus kitų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia ir reikalingiausia, taip pat rėmėsi tuo, jog teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, t. y. iš esmės administracinės diskrecijos teisės įgyvendinimą pagrindė antrinės teisinės pagalbos teikimo principais. Minėtos aplinkybės analizuojant jas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų – lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo, ekonomiškumo, taikaus ginčų sprendimo prioriteto, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis – taikymo prasme, leidžia teigti, kad Šiaulių tarnybai patenkinus pareiškėjo prašymą dėl antrinė teisinės pagalbos suteikimo, tai būtų nesuderinama su tais tikslais, kurių siekė įstatymų leidėjas, priimdamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą.

Teismas nurodė, kad ginčijamo Šiaulių tarnybos sprendimo parašo rekvizite nurodyta, jog vyriausioji specialistė V. V. yra laikinai einanti direktoriaus funkcijas. Šiaulių tarnybos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 8 d. įsakymas Nr. TD1-61-(01.3), kuriuo V. V. įgaliota direktoriaus atostogų metu nuo 2013 m. rugpjūčio 12 d. iki 2013 m. rugpjūčio 21 d. laikinai atlikti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus funkcijas yra Šiaulių tarnybos vidaus dokumentas. Minėtas įsakymas nėra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis, todėl teisės aktai nenumato tokio pobūdžio dokumento pateikimo pareiškėjui.

Nustatytos teisinės ir faktinės aplinkybės suponavo teismo išvadą, kad ginčijamas Šiaulių tarnybos sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bazės duomenimis nustatyta, jog administracinė byla Nr. I-994-386/2013, kurioje ginčijamu sprendimu pareiškėjui atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą, yra išnagrinėta, ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundas patenkintas. Taigi antrinės teisinės pagalbos suteikimas minėtoje byloje pareiškėjui tapo neaktualus.

Teismas akcentavo, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto 3 dienų termino priimti sprendimą eigos pradžia siejama ne su prašymo padavimo data, o su atitinkamų dokumentų (reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, dokumentų, įrodančių prašymą pateikusio asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą) gavimo data. Nagrinėjamas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos tarnyboje gautas 2013 m. liepos 25 d. ir 2013 m. liepos 29 d. perduotas nagrinėti Šiaulių tarnybai. Šiaulių tarnyboje šis prašymas gautas 2013 m. rugpjūčio 2 d. Papildoma informacija ir dokumentai iš Klaipėdos tarnybos buvo gauti 2013 m. rugpjūčio 16 d. Pareiškėjo prašymas išnagrinėtas 2013 m. rugpjūčio 19 d., priimant ginčijamą sprendimą. Taigi prašymas išnagrinėtas nepažeidžiant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatytų terminų, todėl pareiškėjo teiginys dėl prašymo išnagrinėjimo vilkinimo laikytinas nepagrįstu.

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė atsakovų neveikimo ar suinteresuoto veikimo tokiu būdu, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba nebūtų teikiama. Nėra pagrindo išvadai, kad Klaipėdos tarnyba ir Šiaulių tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo 2013 m. liepos 25 d. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalo veikti. Nors pareiškėjas teigė patiriantis nepatogumų, pergyvenimų, tačiau nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog atsakovai veikė neteisėtai ar pažeidė jų veiklą ir kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus, todėl teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra paneigiama, nesant bent vieno privalomo elemento valstybės viešajai atsakomybei atsirasti.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 105–106), kuriuo prašo jį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamame teismo sprendime klaidingai nurodytas teismas, kuriame nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. PK-278-526/2013. Iš tiesų byla nagrinėjama Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Sprendime taip pat neteisingai konstatuota, kad jam buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą elektroninėmis ryšių priemonėmis. Iš tikrųjų savo elektroninio pašto adresu jis negavo jokio pranešimo, procesiniai dokumentai nebuvo įkelti ir į EPP sistemą. Teismas klaidingai sprendime nurodė, kad pareiškėjas nepateikė teismui prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Iš tiesų 2013 m. spalio 21 d. jis įteikė teismui pranešimą, kad serga ir negali atvykti į teismo posėdį. Kartu su pranešimu jis pateikė ir tos pačios dienos pažymą Nr. 90 (forma Nr. 094-1/a). Tokiu būdu teismas pažeidė jo procesinę teisę dalyvauti teismo posėdyje bei kitas procesines teises. Dėl ydingo bylos vedimo neturėjo galimybių patikslinti skundą ir iškelti reikalavimą panaikinti Klaipėdos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 29 d. įsakymą Nr. V-163.

Pažymi, kad teismo sprendime konstatuota, jog byloje buvo nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl Klaipėdos tarnybos 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. (1.7)-SR-2972 ir Šiaulių tarnybos 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. SP-2786-(7.2505) bei 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taigi teismas suklydo ir išnagrinėjo ne tą bylą.

Dėl Klaipėdos tarnybos 2013 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. (1.7)-SR-2647 priėmimo aplinkybių pažymi, kad Klaipėdos tarnybos direktorius R. V. teisėtai nusišalino nuo dalyvavimo ginčo administracinėje procedūroje, tačiau kitų tarnybos tarnautojų nušalinimas nuo pareiškėjo prašymo nagrinėjimo yra neteisėtas. Vyriausiųjų specialistų M. V. ir T. K. tarnybiniai pranešimai vertintini kaip subjektyvūs ir neatitinkantys tikrovės. Tarp pareiškėjo ir šių specialistų nėra jokio interesų konflikto, pareiškėjas nėra su jais bendravęs, neturi jiems jokių pretenzijų. Objektyvių aplinkybių ir pagrindo nušalinti visą Klaipėdos tarnybą nebuvo, todėl ginčijamas Klaipėdos tarnybos sprendimas yra neteisėtas. Šiuo sprendimu buvo užvilkinta administracinė procedūra, susijusi su jo prašymo nagrinėjimu ir sprendimo priėmimu. Tokiu būdu buvo nesilaikyta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies reikalavimo sprendimą priimti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, buvo pažeisti ir šio įstatymo 3 straipsnio principai bei viešas interesas, nes buvo vilkinamas ir baudžiamosios bylos Nr. PK‑278‑526/2013 nagrinėjimas.

Dėl Šiaulių tarnybos 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. SP-2653-(7.2280) priėmimo aplinkybių pažymi, kad Klaipėdos ir Šiaulių tarnybų veiksmais gynėjo paskyrimo klausimas ir baudžiamosios bylos Nr. PK-278-526/2013 nagrinėjimas Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo užvilkintas. Teismas nurodė, kad Šiaulių tarnyba, priimdama ginčijamą sprendimą, vadovavosi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, bet šiame įstatyme nėra tokios dalies ir tokio punkto. Mano, kad pagal konstatuotas aplinkybes nėra jokios reikšmės, keliose bylose jam yra teikiama antrinė teisinė pagalba. Juo labiau, kad Šiaulių tarnybos sprendime konstatuotos neatitinkančios tikrovės aplinkybės, jog jam ši pagalba teikiama. Pažymi, kad teismo motyvus apie tai, jog jam teisėtai nesuteikta antrinė teisinė pagalba, paneigia faktas, kad Klaipėdos tarnyba 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPC-89-13 suteikė jam antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. PK-278-526/2013, paskiriant advokatą G. B.. Ši aplinkybė patvirtina, kad sprendimas dėl teisinės pagalbos teikimo turėjo būti priimtas ne vėliau 2013 m. liepos pabaigoje, o prašymą turėjo išnagrinėti ir sprendimą priimti Klaipėdos tarnyba.

Pažymi, kad aplinkybės, susijusios su jo prašymo nagrinėjimo vilkinimu ir žalos atsiradimu, teismo sprendime neatskleistos.

Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 118–119) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teigia, kad abejonių kelia apeliacinio skundo argumentas, jog pareiškėjas neva nebuvo informuotas apie paskirtą bylos nagrinėjimą, negavo procesinių dokumentų. Mano, kad pareiškėjas, kaip ir kiti bylos dalyviai, turėjo visas galimybes susipažinti su bylos dokumentais per EPP sistemą. Teisiškai nereikšmingas yra pareiškėjo argumentas, jog teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyti kiti administraciniai aktai kaip nagrinėjamos bylos objektas, nes tai akivaizdi rašymo apsirikimo klaida. Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad jis negalėjo patikslinti savo skundo ir pareikalauti teismo panaikinti Klaipėdos tarnybos vadovo 2013 m. liepos 29 d. įsakymą Nr. V-163. Pirma, su šiuo įsakymu pareiškėjas tikrai susipažino, nes šio įsakymo elektroninę versiją Klaipėdos tarnyba per EPP sistemą dar 2013 m. rugsėjo 1 d. pateikė kartu su atsiliepimu į pareiškėjo skundą. Antra, šis įsakymas skirtas tarnybiniam naudojimui, todėl jo kopija pareiškėjui siunčiama nebuvo. Tačiau, kaip nurodyta įsakymo 3.2 punkte, tarnyba nusprendė apie šiuo įsakymu priimtą sprendimą informuoti pareiškėją, todėl išsamiai ir tinkamai visą įsakyme esančią informaciją (tiek priimtą sprendimą, tiek sprendimo pagrindus) išdėstė pareiškėjui adresuotame 2013 m. liepos 29 d. rašte Nr. (1.7.)-SR-2647, kuris ir sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes.

Nurodo, kad pareiškėjo pozicija dėl interesų konflikto su kitais Klaipėdos tarnybos tarnautojais nebuvimo yra paremta vien tik subjektyviu vertinimu. Teiginys, kad pareiškėjas neturėjo ir neturi jiems jokių pretenzijų, nesudaro pagrindo teigti, jog šiems valstybės tarnautojams nekilo interesų konflikto grėsmės. Teisės skyriaus vyriausioji specialistė M. V. asmeniškai dalyvavo administracinėje procedūroje rengiant tarnybos administracinį aktą, dėl kurio turinio pareiškėjas inicijavo Teisės skyriaus vedėjos pareigas einančiai V. M. privataus kaltinimo bylą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje sprendžiamas ginčas dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. (1.7.)-SR-2647 ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. SP-2786-(7.2280) teisėtumo bei neturtinės žalos priteisimo, kurios atsiradimas ir kildinimas iš minėtų sprendimų.

Valstybės turtinės ir neturtinės atsakomybės klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 ir 6.271 straipsniai. Viena iš būtinų sąlygų šioms atsakomybėms atsirasti, yra neteisėti valdžios institucijų darbuotojų veiksmai, kai jie neveikia taip, kaip pagal įstatymus jie privalo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Byloje nagrinėjamu atveju Klaipėdos ir Šiaulių tarnybų veiklą, teikiant antrinę teisinę pagalbą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Byloje aktualus yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies ir 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto nuostatų taikymas.

Ginčijamų sprendimų priėmimo metu, galiojusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies redakcija (2008 04 15 įstatymo Nr. X-1492 redakcija) nustatė, kad „Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas – tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priima kita tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka.“

Iš šios teisės normos matyti, kad joje yra įtvirtintas imperatyvus draudimas antrinę teisinę pagalbą teikiančiai tarnybai priimti sprendimus dėl pagalbos teikimo tose bylose, kuriose yra skundžiami jos pačios sprendimai, priimti antrinės teisinės pagalbos klausimais.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. liepos 25 d. pateikė prašymą Klaipėdos tarnybai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo byloje, kurioje jis teismine tvarka ginčijo Klaipėdos tarnybos 2013 m. vasario 25 d. sprendimą, kuriuo buvo išspręstas teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui klausimas kitoje byloje baudžiamojoje byloje, t.y., pareiškėjas siekė, kad Klaipėdos tarnyba teikdama teisinę pagalbą jam, iš esmės veiktų pažeisdama profesinės etikos reikalavimus.

Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas pateikdamas Klaipėdos tarnybai tokio pobūdžio prašymą, sukūrė teisinę situaciją, kuri draudė šiai tarnybai priimti sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo bei įpareigojo perduoti šio klausimo sprendimą kitai tarnybai.

Apibendrinus, darytina išvada, kad aptarti Klaipėdos tarnybos veiksmai atitiko Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies (2008 04 15 įstatymo Nr. X-1492 redakcija) reikalavimus, dėl ko pirmosios instancijos teismo išvados šiuo klausimu yra pagrįstos ir teisingos.

Atitinkamai ginčijamų sprendimų priėmimo metu, galiojusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto redakcija (2008 04 15 įstatymo Nr. X-1492 redakcija) nustatė, kad „Tarnyba turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu <...> pareiškėjui antrinė teisinė pagalba yra teikiama daugiau kaip 3 bylose.“

Administracinių teismų praktikoje aiškinant šią teisės normą yra konstatuota, kad kai asmeniui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose ir jis prašo suteikti teisinę pagalbą dar vienoje byloje, kiekvienu konkrečiu atveju reikia įvertinti, ar prašymas suteikti teisinę pagalbą yra siejamas su asmens pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių ir įstatymų saugomų interesų gynyba; koks yra tikrai ar galimai pažeistų asmens subjektinių teisių pobūdis, jų ryšys su kitomis bylomis, kuriose jau teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba; ar prašomos teisinės pagalbos pobūdis yra susijęs su realia asmens subjektinių teisių gynyba ir pan.; ar prašomos teisinės pagalbos pobūdis bus kokybiškas, efektyvus ir ekonomiškas bei ar nėra piktnaudžiaujama tiek valstybės garantuojama teisine pagalba, tiek materialiomis ir procesinėmis teisėmis. Tais atvejais kai yra ginčijami pačios tarnybos veiksmai, nesiekiant tiesioginės subjektinių teisių gynybos, tokio pobūdžio pareiškėjo prašymai parodo, kad šie prašymai yra išvestiniai iš teisės aktais jam suteiktų materialinių ir/ar procesinių teisių normų, kas savo ruožtu lemia, kad prašoma teisinė pagalba nėra nukreipta betarpiškai apginti pareiškėjo subjektines teises, bei kad ji bus neefektyvi ir neekonomiška. Visa tai gali sudaryti pagrindą išvadai, kad yra piktnaudžiaujama, tiek valstybės garantuojama teisine pagalba, tiek materialiomis ir procesinėmis teisėmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-438-1150/2010; 2011 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146–71/2011).

Minėta, kad pareiškėjas 2013 m. liepos 25 d. kreipdamasis į Klaipėdos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, siekė ginčyti veiksmus tos institucijos, kuri ir turi užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pats tokio prašymo pobūdis, kai realiai pareiškėjui baudžiamojoje byloje teisinė pagalba buvo teikiama, tačiau jo netenkino advokato darbas, parodo, jog tuo nebuvo siekiama betarpiško tikrai ar galimai pažeistų subjektinių teisių gynybos, dėl ko tokia gynyba, kuri yra išvestinė iš kitų pareiškėjui teisės aktais suteiktų materialinių ir/ar procesinių teisių normų, nebūtų reali, efektyvi bei ekonomiška.

Byloje taip pat nustatyta, kad tuo metu pareiškėjui teisinė pagalba buvo teikiama keturiose bylose.Visa tai patvirtina, kad egzistavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto dispozicijoje numatytos prielaidos bei sąlygos, kurios suteikė teisę Šiaulių tarnybai priimti ginčijamą sprendimą.

Viską apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas ir teisingas išvadas, jog ginčijami Klaipėdos ir Šiaulių tarnybų sprendimai yra teisėti, o tuo pačiu ir šių valstybinės valdžios institucijų veiksmai yra teisėti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 ir 6.271 straipsnių taikymo prasme.

Byloje nenustatyta ir esminių procesinio įstatymo pažeidimų, kurie būtų galėję įtakoti neteisingo ar neteisėto sprendimo priėmimą (ABTĮ 142 str.).

Priešingai nei teigia apeliantas bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui apie teismo posėdį, įvykusį 2013 m. lapkričio 4 d. buvo pranešta 2013 m. spalio 22 d. siunčiant jam pranešimą, bei apie posėdį informuojant elektroninių ryšių priemonėmis (t. 2 b. l. 81;82). Pareiškėjo pirmosios instancijos teismui teiktos pažymos taip pat patvirtina, kad jis dėl ligos negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose 2013 m. spalio 16-18 d. ir 21-22 d. (t.2 b. l. 75-76). Duomenų, kad pareiškėjas sirgo kitu laikotarpiu, kai buvo nagrinėjama byla -2013 m. lapkričio 4 d., nėra. Todėl teismas nusprendęs bylą nagrinėti nedalyvaujant pareiškėjui, kuriam buvo tinkamai pranešta apie šį posėdį, jo procesinių teisių nepažeidė.

Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas