AS-556-797-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS556-797/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02693-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. liepos 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus neįgaliųjų sporto ir dienos užimtumo klubo „Draugystė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus neįgaliųjų sporto ir dienos užimtumo klubo „Draugystė“ skundą atsakovui Neįgaliųjų reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus neįgaliųjų sporto ir dienos užimtumo klubas „Draugystė“ (toliau – ir pareiškėjas, Klubas) 2014 m. gegužės 14 d. padavė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2013 m. gegužės 10 d. Klubo 2012 m. tikslinio valstybės biudžeto lėšų panaudojimo socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektui Vilniaus rajono savivaldybėje vykdyti patikrinimo galutinę ataskaitą Nr. (4.27)-SD-614 ir Departamento 2013 m. gegužės 9 d. Klubo 2012 m. tikslinio valstybės biudžeto lėšų panaudojimo socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektui Vilniaus miesto savivaldybėje vykdyti patikrinimo galutinę ataskaitą Nr. (4.27)-609 (toliau – ir Ataskaitos).

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui pateikti.

Pareiškėjas nurodė, kad apie tai, jog yra būtina skųsti skundžiamas Ataskaitas administraciniam teismui, sužinojo tik tada, kai Departamentas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu pareiškėjui dėl įpareigojimo grąžinti į valstybės biudžetą 30 902,24 Lt netikslingai panaudotų lėšų. Pažymėjo, kad skundžiamose Ataskaitose nebuvo nurodyta jų apskundimo tvarka, o pareiškėjo įstaigoje nedirba teisininkas, Klubo vadovė pati turi vidutinio sunkumo negalią, todėl pareiškėjas negalėjo pasinaudoti savo teise apskųsti skundžiamas ataskaitas. Atkreipė dėmesį, kad Klubui taip pat nepriklauso valstybės garantuojama nemokama antrinė teisinė pagalba, o naudotis mokama teisine pagalba Klubas neturėjo galimybės, nes tam neturi lėšų. Pabrėžė, jog Klubas niekada nebuvo susidūręs su tokiomis teisinėmis problemomis, be to, pareiškėjas yra panaudojęs finansavimą pagal tikslinę paskirtį, todėl manė, kad skundžiamos Ataskaitos jam negali sukelti teisinių pasekmių.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi pareiškėjo Vilniaus neįgaliųjų sporto ir dienos užimtumo klubo „Draugystė“ prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo nepatenkino ir atsisakė priimti Vilniaus neįgaliųjų sporto ir dienos užimtumo klubo „Draugystė“ skundą. Teismas nutarė įsiteisėjus nutarčiai skundą su priedais bei žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 str., 37 str. 2 d. 8 p.).

Teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą dėl 2013 m. gegužės mėn. priimtų ataskaitų teismui padavė tik 2014 m. gegužės 14 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs įstatymo nustatytą terminą Departamento sprendimams apskųsti.

Pareiškėjas šios aplinkybės neginčija. Teismas pažymėjo, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas įstatymų leidėjo nustatytas terminas procesiniams veiksmams atlikti gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Svarbios priežasties, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas, sąvoka aiškinama kaip apimanti tik išskirtines, objektyvias, nuo skundą paduodančio asmens valios nepriklausiusias aplinkybes.

Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Teismas pažymėjo, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad apskundimo tvarkos individualiame administraciniame akte nebuvimas gali būti laikomas priežastimi, objektyviai sukliudžiusia pareiškėjui kreiptis į teismą laiku (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-497/2009), tačiau apskundimo tvarkos nenurodymas pačiame skųstiname individualiame administraciniame akte turi būti vertinamas kitų byloje esančių faktinių aplinkybių kontekste.

Priešingu atveju, kiekvieną kartą automatiškai pripažįstant, jog individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos nebuvimas yra priežastis, laikytina objektyviai sukliudžiusia pareiškėjui kreiptis į teismą laiku, susidarytų situacija, kai pareiškėjas galėtų piktnaudžiauti tokia teise, nepagrįstai kreipdamasis į administracinį teismą po ilgo laiko tarpo. Todėl kiekvieną kartą būtina nustatyti ir kitas reikšmingas aplinkybes, inter alia, pareiškėjo veiksmus po individualaus administracinio akto gavimo, jo pastangas skųsti individualų administracinį aktą, laiko tarpą, per kurį pareiškėjas kreipėsi į teismą, ir kitas aplinkybes, leidžiančias daryti išvadą dėl pareiškėjo pastangų, įvykdytų per protingą laiko tarpą, realizuojant savo teises (pvz., LVAT 2010 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-603/2010).

Teismas, įvertinęs skundžiamas Departamento ataskaitas, nusprendė, kad pastarosiose pareiškėjui buvo suformuluotas aiškus reikalavimas grąžinti atitinkamas lėšų sumas į valstybės ir savivaldybės biudžetus, taigi pareiškėjo teiginiai, kad Klubas nesuprato, jog skundžiamos ataskaitos jam gali sukelti teisines pasekmes vertintini kritiškai. Pažymėtina, kad, kaip nurodo pats pareiškėjas, apie tai, kad Ataskaitas gali skųsti teismui, suprato tik Departamentui kreipusis į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo grąžinti netikslingai panaudotas lėšas.

Informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenimis minėtas Departamento ieškinys pareiškėjui buvo išsiųstas 2013 m. rugsėjo 25 d., taigi apie tai, kad Ataskaitas gali skųsti teismui, pareiškėjas suprato dar 2013 m. rugsėjį, tačiau į teismą, kaip minėta, kreipėsi tik 2014 m. gegužės 14 d. Minėtos aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjas, net ir esant nenurodytai Ataskaitų apskundimo tvarkai, nepateisinamai ilgai delsė pasinaudoti savo teise jas apskųsti, t. y. aplaidžiai rūpinosi savo teisių gynimu, todėl turi prisiimti atsakomybę dėl jam kilusių neigiamų pasekmių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos nepriklausiusiomis nuo pareiškėjo valios, todėl terminas skundui paduoti neatnaujintinas. Neatnaujinus šio termino, pareiškėjo skundas negali būti priimtas (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti pareiškėjui terminą skundui pateikti ir priimti skundą.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog nežinodamas skundžiamų Ataskaitų apskundimo tvarkos pareiškėjas iš tikrųjų buvo suklaidintas dėl savo teisių gynimo būdų. Nežinodamas, kad skundžiamos Ataskaitos turi būti skundžiamos per vieną mėnesį teismui, pareiškėjas rašė raštus (skundus) ministerijoms, departamentams, kreipėsi į Seimo narius, į kitas valstybines institucijas. Pareiškėjas niekada nebuvo susidūręs su tokiomis teisinėmis problemomis, todėl, jo suvokimu, jis naudojosi tinkamais savo pažeistų teisių gynimo būdais.

Tik gavęs skundžiamas Ataskaitas, kuriose, kaip nustatė teismas, nebuvo nurodyta jų apskundimo tvarka, pareiškėjas 2013 m. gegužės 24 d. raštu „Dėl netinkamo elgesio“ Nr. 5/24/2 kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Kūno kultūros ir sporto departamentą, Vilniaus miesto savivaldybės merą bei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Šiame rašte pareiškėjas minėtoms institucijoms skundėsi, kad atsakovas netinkamai vertino pareiškėjo darbą, jo organizuojamus susirinkimus, atsakovo atstovai susirinkimuose nedalyvavo, todėl galutinėse Ataskaitose pateikiamos išvados buvo parengtos neteisėtai.

Kitais raštais Nr. 5/24/1 ir Nr. 5/24 „Dėl galutinės patikrinimo ataskaitos“, kurį pareiškėjas 2013 m. gegužės 24 d. išsiuntė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Neįgaliųjų reikalų departamentui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, pareiškėjas taip pat apeliavo, kad galutinės patikrinimo ataskaitos buvo priimtos su pažeidimais, pareiškėjas prašė, jog atsakovas šiuos pažeidimus pašalintų, tačiau į savo daugkartinius prašymus jokių atsakymų iš atsakovo negavo.

Šiame rašte pareiškėjas taip pat motyvavo, kad visi klubo tikslai ataskaitiniais metais buvo pasiekti, finansavimas panaudotas pagal tikslinę paskirtį, todėl nesutiko su galutinių ataskaitų reikalavimais grąžinti neva nepanaudotas pagal paskirtį lėšas. Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija į šį pareiškėjo raštą jokio atsakymo nepateikė. Pareiškėjo skundas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai 2013 m. birželio 4 d. raštu „Dėl Neįgaliųjų sporto ir užimtumo klubo „Draugystė“ raštų buvo persiųstas nagrinėti Neįgaliųjų reikalų departamentui, tačiau ministerija neinformavo pareiškėjo, kad ataskaitos turėtų būti skundžiamos teismui.

Departamentas taip pat nepasisakė dėl to, kad skundžiamos Ataskaitos turėtų būti skundžiamos teismui, o ne Departamentui ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. 2013 m. birželio 26 d. pareiškėjas raštu kreipėsi į LR Seimo narius. Šiais raštais pareiškėjas prašė Seimo narių pagalbos ir tarpininkavimo, siekiant apginti Klubo teises į reikalingo finansavimo 2013 m. gavimą. Seimo narių persiųsti skundai buvo išnagrinėti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. liepos 5 d. raštu „Dėl neįgaliųjų sporto ir dienos užimtumo klubo „Draugystė“ kreipimosi“.

Šiame rašte ministerija neatkreipė dėmesio, kad, nepaisant pareiškėjo skundo, pareiškėjas vis tiek yra įpareigotas grąžinti finansavimą, kadangi skundžiamos Ataskaitos pareiškėjui sukelia teisines pasekmes. Pažymi, kad kreipėsi ir kitais raštais į įvairias institucijas. Byloje yra nustatytos svarbios faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kad pareiškėjas siekė apginti skundžiamomis ataskaitomis pažeistas teises kitais būdais, tačiau dėl atsakovo neteisėtų veiksmų praleido apskundimo terminą. Pareiškėjas labai aktyviai teikė skundus dėl neteisėtų Ataskaitų, skundai buvo teikiami iš karto po Ataskaitų priėmimo, tačiau dėl apskundimo tvarkos neišaiškinimo skundas nebuvo pateiktas teismui.

Apie tai, kad atsakovo priimtos Ataskaitos turi būti skundžiamos administraciniam teismui, pareiškėjas sužinojo ne prasidėjus civilinei bylai dėl skundžiamomis Ataskaitomis įpareigotų grąžinti piniginių lėšų priteisimo, bet tada, kai šioje civilinėje byloje pareiškėjui buvo pradėta teikti kvalifikuota teisinė pagalba, t. y. pareiškėjo interesus Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje pradėjus ginti advokatei. Būtent advokatė pareiškėjui išaiškino, kad Ataskaitos privalėjo būti skundžiamos administraciniam teismui.

Nei viena iš institucijų, į kurias pareiškėjas kreipėsi su skundais, pareiškėjui nepaaiškino šios pareiškėjo teisės, todėl terminas skundui pateikti buvo praleistas taip ženkliai. Pareiškėjas, sužinojęs apie tai, kad atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, pradėjo ieškoti sau atstovo šioje civilinėje byloje, tačiau atstovo paieškos užtruko, kadangi niekas nenorėjo teikti teisinės pagalbos neatlygintinai. Skunde buvo minėta, kad gavęs procesinius dokumentus pareiškėjas kreipėsi dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos jam suteikimo, tačiau sužinojęs, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, juridiniams asmenims antrinė teisinė pagalba nėra garantuojama, 2013 m. lapkričio 21 d. raštu pareiškėjas kreipėsi į LR Seimo narius prašydamas inicijuoti įstatymo pataisą, kad nemokama teisinė pagalba civilinėse bylose būtų teikiama ne tik fiziniams asmenims su negalia, bet ir juos subūrusioms ir jų interesus atstovaujančioms juridinėms organizacijoms ir tai liečia daugumą LR veikiančių organizacijų.

Nesulaukdamas įstatymo pataisos, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių, prašydamas ginti jo, kaip organizacijos, subūrusios neįgaliuosius, interesus, tačiau prokuratūra atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nurodydama, kad prokuratūra neatstovauja fizinių ar juridinių asmenų civilinėse bylose patrauktų atsakovais. Gavęs minėtą prokuratūros nutarimą, pareiškėjas pradėjo bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis, prašydamas padėti susirasti atstovą civilinėje byloje.

Pareiškėjas kreipėsi į beveik dvi dešimtis advokatų kontorų, prašydamas neatlygintinai padėti ginti interesus Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje. Tik 2014 m. balandžio 8 d. advokatės A. Bračiulienės kontoros advokatė sutiko atstovauti pareiškėjo interesus civilinėje byloje ir 2014 m. balandžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu advokatė išaiškino pareiškėjui, kad skundžiamas ataskaitas reikėjo per vieną mėnesį nuo jų gavimo dienos apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Sužinojęs apie tai, pareiškėjas vėl pradėjo ieškoti teisininkų, kurie neatlygintinai padėtų parengti skundą administraciniam teismui. Per VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ pareiškėjas surado advokato padėjėją, kuri sutiko neatlygintinai parengti skundą teismui. Sutartis dėl skundo parengimo su minėta advokato padėjėja buvo sudaryta 2014 m. gegužės 5 d., skundas teismui pateiktas 2014 m. gegužės 14 d., todėl darytina išvada, kad pareiškėjas visais jam žinomais būdais stengėsi apginti savo pažeistas teises.

Pareiškėjas negalėjo pasinaudoti tinkamais savo pažeistų teisių gynimo būdais tik todėl, kad atsakovas neišaiškino jam savo priimtų individualių administracinių aktų apskundimo tvarkos. Pareiškėjas taip pat prašo aukštesnės instancijos teismo atsižvelgti į tai, kad neatnaujinus termino skundui pateikti, neteisėti individualūs administraciniai aktai bus palikti galioti ir juose esantys neteisėto turinio įpareigojimai pareiškėjui sukels teisines pasekmes. Pareiškėjas pažymi, kad jis yra ne pelno siekianti organizacija.

Tik atnaujinus terminą skundui pateikti, pareiškėjas galės įrodyti, kad skundžiamos ataskaitos buvo priimtos nepagrįstai, nes visas finansavimo lėšas pareiškėjas panaudojo pagal tikslinę paskirtį ir šiai dienai neturi jokių lėšų, kurias privalėtų ir galėtų grąžinti. O būtent tokius reikalavimus teisme pareiškėjui reiškia atsakovas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, neatnaujinus praleisto skundo padavimo termino, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, t. y. kai praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Pareiškėjas pripažino įstatyme nustatyto apskundimo termino praleidimą (ABTĮ 33 str. 1 d.) ir prašė terminą atnaujinti.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr., pvz., LVAT administracines bylas Nr. AS525-575/2010, Nr. AS556-341/2009, Nr. AS63-404/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys buvo svarbios, esktraordinarios. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tokį teisinį reguliavimą suponuoja tai, kad asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties.

Papildomai pažymėtina, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-258/2013). Taigi sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, kartu įvertinant, ar asmens skundas buvo paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė jam laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013).

Nagrinėjamu atveju, grįsdamas termino skundui paduoti praleidimo priežastis, pareiškėjas nurodo, jog skundžiamose Ataskaitose nebuvo išaiškinta jų apskundimo tvarka.

Sutiktina su pareiškėjo teiginiais, kad kreipimasis į įvairias institucijas, o ne iš karto į teismą, buvo nulemtas atsakovo tinkamu Ataskaitų apskundimo tvarkos neišaiškinimu, tačiau kartu pažymėtina, kad toks pasirinktas galbūt pažeistų teisių gynimo būdas buvo pernelyg uždelstas. Nuo skundžiamų Ataskaitų priėmimo dienos iki pareiškėjo skundo teismui pateikimo dienos praėjo daugiau kaip vieneri metai. Pareiškėjo teigimu, apie tai, kad atsakovo priimtos Ataskaitos turi būti skundžiamos administraciniam teismui, jis sužinojo ne prasidėjus civilinei bylai dėl skundžiamomis Ataskaitomis įpareigotų grąžinti piniginių lėšų priteisimo, bet tada, kai civilinėje byloje pareiškėjui buvo pradėta teikti kvalifikuota teisinė pagalba, t. y. pareiškėjo interesus Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje pradėjus ginti advokatei. Pareiškėjas pastebi, kad tik 2014 m. balandžio 8 d. advokatės A. Bračiulienės kontoros advokatė sutiko atstovauti pareiškėjo interesus civilinėje byloje ir 2014 m. balandžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu advokatė išaiškino pareiškėjui, jog skundžiamas Ataskaitas reikėjo per vieną mėnesį nuo jų gavimo dienos apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, net jei laikyti, kad pareiškėjui Ataskaitų apskundimo tvarka tapo žinoma 2014 m. balandžio 9 d., pareiškėjas, padavęs teismui skundą 2014 m. gegužės 14 d., nagrinėjamu atveju vis tiek nepagrįstai delsė įgyvendinti savo teises, susijusias su ginčijamų aktų apskundimu. Pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, ir tokiais veiksmais sukūrė sau neigiamų teisinių pasekmių. Pareiškėjo argumentai – pareiškėjas naudotis mokama teisine pagalba neturėjo galimybės, nes tam neturi lėšų; pareiškėjas ieškojo teisininkų, kurie neatlygintinai padėtų parengti skundą administraciniam teismui; sutartis dėl skundo parengimo su advokato padėjėja buvo sudaryta 2014 m. gegužės 5 d., patvirtina, kad terminas buvo praleistas dėl subjektyvių priežasčių.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju esant pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo atnaujinti terminą skundui pateikti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Vilniaus neįgaliųjų sporto ir dienos užimtumo klubo „Draugystė“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Arūnas Sutkevičius