2K-309/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-309/2014

Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00130-2009-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.12.1;

1.2.14.6.1;

1.2.18.8;

1.2.18.10;

2.1.7;

2.1.15.3.3.2;

2.3.2.2.16.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį ir nubaustas: pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda; pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (2 600 Lt ) dydžio bauda; pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl patikėto ir jo žinioje buvusio turto – 14 000 Lt – pasisavinimo iš G. G. ) – 30 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda; pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl patikėto ir jo žinioje buvusio turto – 20 000 Lt – pasisavinimo iš G. G. ) – 30 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda; pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl patikėto ir jo žinioje buvusio turto – 15 000 Lt – pasisavinimo iš G. G. ) – 30 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda; pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl patikėto ir jo žinioje buvusio turto – 15 000 Lt – pasisavinimo iš G. G. ) – 30 MGL (2 6000 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda.

Šiuo nuosprendžiu patenkintas UAB „P“ bankroto administratorės UAB „Verslo administravimo kompanija“ pareikštas civilinis ieškinys ir iš A. S. priteista UAB „P“ bankroto administratorei 64 000 Lt. Nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta A. B. grąžinti 2007 m. rugpjūčio 20 d. pakvitavimo originalą.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendis. Nuteistojo A. S. nusikalstamos veikos, kvalifikuotas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, kaip keturios atskiros nusikalstamos veikos, kvalifikuotos kaip viena tęstinė nusikalstama veika pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, paskiriant 30 MGL (3 900 Lt) dydžio baudą. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 40 MGL (5 200 Lt) dydžio bauda.

Iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinta nuoroda, kad nuteistasis A. S. laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d., tinkamai neorganizuodamas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, 2007 m. rugpjūčio 20 d. neįtraukė į apskaitą, nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) pinigų priėmimo, t. y. avansinio mokėjimo už statybos darbus pagal statybos rangos sutartį 2007 m. liepos 16 d. Nr. 20070716/P-01 iš UAB „E“ 70 000 Lt ir 2007 m. rugsėjo 25 d. pateiktoje Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2007 m. rugpjūčio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje forma FR 0600 2008 m. liepos mėnesį, praėjus dvylikai mėnesių nuo statybos rangos sutarties Nr. 20070716/P-01 su UAB „E“ sudarymo 2007 m. liepos 16 d., nepatikslino 2007 m. rugpjūčio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos.

Kita nuosprendžio dalis palikti nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, pakeistu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, A. S. nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą, t. y. jis pagal 2006 m. rugpjūčio 1 d. darbo sutartį Nr. l, būdamas UAB „P“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, einamų pareigų pagrindu būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „P“ turtą, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (2003 m. gruodžio 11 d. Nr. IX-1889 redakcija) 37 straipsnio 10 dalį, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, per keturis kartus 2007 m. balandžio 6, 23, birželio 28 ir liepos 20 dienomis Klaipėdoje, tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, iš pilietės G. G. pagal statybos rangos sutartis 2006 m. lapkričio 16 d. Nr. 2006/11/23/R-l, 2006 m. gruodžio 1 d. Nr. 2006/12-01/R-l, 2007 m. sausio 15 d. Nr. 2007/01/15/R-1, sudarytas tarp UAB „P“ ir fizinio asmens G. G., paėmė atitinkamai 14 000, 20 000, 15 000 ir 15 000 litų, iš viso 64 000 litų avansinius mokėjimus už statybos darbus, laisvos formos dokumentuose nurodydamas, kad pinigus gavo, tačiau veikdamas tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių 3 punkto nuostatą, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, Taisyklių 16 punkto nuostatą, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, nepagrindė apskaitos dokumentais – kasos pajamų orderiais 14 000, 20 000, 15 000 ir 15 000 Lt avansinių mokėjimų gavimo, iki 2009 m. sausio 16 d. neįnešė pinigų į UAB „P“ kasą ir nepagrindė apskaitos dokumentais jų panaudojimo pagal statybos rangos sutartis tarp UAB „P“ ir fizinio asmens G. G., taip pasisavino jam patikėtą svetimą turtą – 64 000 Lt.

Be to, A. S. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. jis, būdamas UAB „P“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio l dalį, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, pažeisdamas to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio l dalį, kuri numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 16 straipsnio l dalį, kuri numato, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registre, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo patvirtintų Taisyklių 3 punkto nuostatą, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, Taisyklių 16 punkto nuostatą, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d., Klaipėdoje, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, tyčia, veikdamas per UAB „P“ buhalterę R. P. , nesuvokusią jo nusikalstamos veikos pobūdžio, laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. nepateikė pastarajai duomenų apie visas įvykusias ūkines operacijas, kuri šių duomenų neužregistravo buhalterinėje apskaitoje, o būtent:

laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 6 d. iki 2007 m. liepos 20 d. keturiais atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais), neįtraukė į apskaitą, neužregistravo apskaitos registruose (kasos knygoje), pinigų priėmimų iš fizinio asmens G. G. , t. y. avansinių mokėjimų už statybos darbus pagal statybos rangos sutartis 2006 m. lapkričio 16 d. Nr. 2006/11/23/R-l, 2006 m. gruodžio 1 d. Nr. 2006/12-0l/R-1, 2007 m. sausio 15 d. Nr. 2007/01/15/R-l, iš viso 64 000 Lt: 2007 m. balandžio 6 d. – 14 000 Lt; 2007 m. balandžio 23 d. – 20 000 Lt; 2007 m. birželio 28 d. – 15 000 Lt; 2007 m. liepos 20 d. – 15 000Lt;

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus A. S. , 2008 m. sausio mėn., po 12 mėnesių nuo statybos rangos sutarčių 2006 m. spalio 20 d. Nr. 3, 2006 m. lapkričio 16 d. Nr. 2006/11/23/R-l, 2006 m. gruodžio 1 d. Nr. 2006/12/01/R-l, 2007 m. sausio 15 d. Nr. 2007/01/15/R-l su fiziniu asmeniu G. G. sudarymo, ir 2008 m. liepos mėnesį, po 12 mėnesių nuo statybos rangos sutarties 2007 m. liepos 16 d. Nr. 20070716/P-01 su UAB „E“ sudarymo, 5 atvejais nepagrindė PVM sąskaitomis–faktūromis avansų už statybos darbų paslaugų pardavimą gavimo, iš viso 108 179 Lt su PVM, neapskaičiavo PVM – viso 16 501,87 Lt, t. y.:

nepagrindė PVM sąskaita–faktūra iš UAB „E“ 2007 m. rugpjūčio 20 d. gauto avanso dalies 44 179 Lt su PVM, PVM suma 6 739,17 Lt;

nepagrindė PVM sąskaitomis–faktūromis iš fizinio asmens G. G. gautų avansų už statybos darbų paslaugų pardavimą: 2007 m. balandžio 6 d. – 14 000 Lt su PVM, iš jų PVM suma 2 135,59 Lt; 2007 m. balandžio 23 d. – 20 000 Lt su PVM, iš jų PVM suma 3 050,85 Lt; 2007 m. birželio 28 d. – 15 000 Lt su PVM, iš jų PVM suma 2 288,13 Lt; 2007 m. liepos 20 d. 15 000 Lt su PVM, iš jų PVM suma 2 288,13 Lt.

Dėl padarytų pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. UAB „P“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, A. S. , siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai:

būdamas UAB „P“ (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio l dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio l dalį, kuri numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, taip pat Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751) 14 straipsnio 4 dalį, kuri numato, kad tais atvejais, kai už prekes arba paslaugas visiškai ar iš dalies atlyginama prieš prekių perdavimą ar paslaugų suteikimą, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai gaunamas toks visiškas ar dalinis atlygis, jeigu pagal sandorio sąlygas šios prekės bus perduotos arba visos paslaugos suteiktos ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos, 79 straipsnio 4 dalį (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1960 redakcija) jeigu <...> prieš prekių tiekimą (paslaugų teikimą) gaunamas avansas, dėl kurio gavimo pagal šios Įstatymo 14 straipsnio nuostatas atsiranda prievolė apskaičiuoti PVM, toks avanso gavimas turi būti įformintas PVM sąskaita–faktūra“, tyčia, siekdamas išvengti 16 501 Lt pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, veikdamas per UAB „P“ buhalterę R. P. , nesuvokusią jo nusikalstamos veikos pobūdžio, laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. nepateikė jai visų buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių įvykusias ūkines, finansines operacijas apie avansų gavimą už statybos paslaugų pardavimą fiziniam asmeniui G. G., UAB „E“, bendros 10 8179 Lt su PVM sumos, dėl to buhalterė R. P., būdama suklaidinta, į 2007 m. balandžio, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesių pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie PVM apmokestinamąją vertę ir pardavimo PVM bei elektroniniu būdu laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 25 d. iki 2007 m. rugsėjo 25 d. jas pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, o būtent:

2007 m. gegužės 25 d. pateiktoje Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2007 m. balandžio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje forma FR 0600 11 eilutėje „PVM apmokestinami tiekimai“ nurodė sumą 8 4746 Lt, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ nurodė sumą 7 031 Lt, 2008 m. sausio mėnesį, praėjus 12 mėnesių nuo statybos rangos sutarčių su fiziniu asmeniu G. G. sudarymo, nepatiksimo 2007 m. balandžio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos, t. y. 11 eilutėje „PVM apmokestinami tiekimai“ nepadidino sumos 28 814 Lt, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ nepadidino sumos 5 186 Lt;

2007 m. liepos 25 d. pateiktoje Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2007 m. birželio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje forma FR 0600 11 eilutėje „PVM apmokestinami tiekimai“ nurodė sumą 166 779 Lt, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ nurodė sumą 8 478 Lt, 2008 m. sausio mėnesį, praėjus 12 mėnesių nuo statybos rangos sutarčių su fiziniu asmeniu G. G. sudarymo, nepatikslino 2007 m. birželio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos, t. y. 11 eilutėje „PVM apmokestinami tiekimai“ nepadidino sumos 12 712 Lt, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ nepadidino sumos 2 288 Lt;

2007 m. rugpjūčio 23 d. pateiktoje Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2007 m. liepos mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje forma FR 0600 11 eilutėje „PVM apmokestinami tiekimai“ nurodė sumą 169 492 Lt, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ nurodė sumą 13 378 Lt, 2008 m. sausio mėnesį, praėjus 12 mėnesių nuo statybos rangos sutarčių su fiziniu asmeniu G. G. sudarymo, nepatikslino 2007 m. liepos mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos, t. y. 11 eilutėje „PVM apmokestinami tiekimai“ nepadidino sumos 12 712 Lt, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ nepadidino sumos 2 288 Lt.

Tokia savo veika A. S. pateiktose Klaipėdos AVMI 2007 m. balandžio–rugpjūčio mėnesių pridėtinės vertės mokesčių deklaracijose apie gautas pajamas, turtą ir jų panaudojimą, įrašė neteisingus duomenis.

Taip A. S. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė žinomai neteisingus duomenis apie AB „P“ pajamas, turtą.

Nuteistasis A. S. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 25 d. nuosprendį, priimti išteisinamąją nutartį.

Kasatoriaus manymu, abiejų instancijų teismai, priimdami skundžiamus nuosprendžius, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų.

Kasaciniame skunde teigiama, kad buvo netinkamai pritaikytos BK 95 straipsnio nuostatos, motyvuojant tuo, jog pagal 2007 m. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punktą dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties asmeniui, padariusiam nusikalstamų veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję ketveri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas. Kasatoriaus pažymėta, kad veika, kurios padarymu jis buvo kaltinamas ir nuteistas, buvo vykdoma nuo 2007 m. balandžio 6 d. iki 2007 m. liepos 20 d.; atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punktu, senaties terminas suėjo 2011 m. liepos 20 d. Skunde nurodyta, kad abiejų instancijų teismai neįsigilino į BK straipsnių galiojimą laike ir neteisingai taikė BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nurodytus reikalavimus nutraukti pradėtą baudžiamąjį procesą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, o tai iš esmės reiškia ir reikalavimą nutraukti byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimą.

Pasak kasatoriaus, teismai, nustatydami objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą jo veiksmuose, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Skunde pažymėta, kad tokio pobūdžio bylose būtina įsitikinti įmonės turto pasisavinimo ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar įmonė patyrė realios žalos dėl jos vadovo veiksmų, ar jis veikė tyčia, t. y. suprasdamas, kad savinasi įmonės turtą, numatydamas įmonei daromą žalą ir to norėdamas.

Dėl to duomenys, rodantys, kad paimti pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms arba jų paėmimas turėjo kitokią prasmę ir iš tikrųjų žalos įmonei nepadarė, turi būti ištirti ir įvertinti. Tokio pobūdžio pateiktų duomenų ignoravimas, kai juos įmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, gali būti pripažintas esminiu įrodinėjimo tvarkos (BPK 20 straipsnis) pažeidimu ir lemti teismo priimto nuosprendžio ar nutarties pakeitimą arba panaikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-575/2010, 2K-7-330/2011, 2K-92/2012, 2K-P-95/2012).

Kasatorius nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimą, ne kartą pabrėžta, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Pažymėta, kad tuo atveju, kai pats bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas pagal išlaidų orderį paima pinigus iš bendrovės kasos ir juos panaudoja ir nėra išlaidas pagrindžiančių dokumentų (arba pateikti suklastoti), šis veiksmas gali būti vertinamas kaip įmonės turto pasisavinimas arba iššvaistymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2004, 2K-440/2005, 2K-202/2006, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009).

Kasatoriaus manymu, papildomų analizių, įrodymų vertinimo nebuvo atlikta, o tik ignoruotas Klaipėdos apygardos teismo išaiškinimas civilinėje byloje Nr. 2-581-622/2011 dėl 64 000 Lt gavimo. Taip pat nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nepateikė motyvuoto išaiškinimo, kodėl ir kokiais įrodymais priteisė civilinį ieškinį, nors pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimą pripažinta, kad UAB „P“ veika pasibaigė ir išregistruota iš registro, t. y. nebeliko ieškinio pateikėjo.

Be pirmiau nurodytų pažeidimų, kasaciniame skunde teigiama, kad byloje yra pažeistas BPK 261 straipsnis, reglamentuojantis teisiamojo posėdžio protokolų surašymo tvarką, nes daugelis teisiamojo posėdžio protokolų yra nepasirašyti ir todėl yra pažeista kasatoriaus teisė susipažinti su protokolais, pateikti prieštaravimus, geriau pasiruošti apeliaciniam procesui.

Atsiliepimu į nuteistojo A. S. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Ugnius Vyčinas prašo jį atmesti. Prokuroras nesutinka su nuteistojo kasaciniu skundu, laiko, kad jame išdėstyti argumentai ir prašymai yra nepagrįsti. Atsiliepime teigiama, kad abiejų instancijų teismai, nagrinėdami bylą, nepadarė kasaciniame skunde nurodomų esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų bei tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl abiejų instancijų teismų sprendimai pripažintini teisėtais ir pagrįstais.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 95 straipsnio taikymo

Kasatorius A. S. nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, priskirtas nesunkių ir vieną – apysunkių nusikaltimų kategorijoms, padarytas 2007 metais.

Pagal tuo metu galiojusią BK 95 straipsnio 1 dalies redakciją asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negalėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas nesunkus, ir aštuoneri metai, kai padarytas apysunkis nusikaltimas. To paties straipsnio antrojoje dalyje nurodyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos.

Jeigu asmuo iki nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (BK 95 straipsnio 4 dalis). A. S. nusikalstama veika apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas tęsėsi visus 2007 metus, todėl, nors pagal nuosprendį kitos nusikalstamos veikos padarytos konkrečiomis 2007 metų dienomis, visų jų senaties eiga pradedama skaičiuoti nuo 2007 m. paskutinės dienos. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas 2012 m. gegužės 18 d., kai nei dėl vienos A. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai dar nebuvo suėję. Kasatorius klaidingai nurodo, kad jam turėjo būti taikomas ketverių metų senaties terminas. 2003 m. balandžio 10 d. įstatymu, dar neįsigaliojus naujajam BK, buvo pakeista BK 95 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyti minėti senaties terminai. Šis įstatymas įsigaliojo kartu su naujuoju BK nuo 2003 m. gegužės 1 d.

Dėl BK 183 straipsnio ir BPK 20 straipsnio taikymo

Kasatorius, pateikdamas susiformavusios teismų praktikos dėl svetimo turto pasisavinimo sampratą, konkrečiai dėl jo bylos nurodo tik tai, kad pagal liudytojos G. G. pateiktus dokumentus negalima nustatyti, kokiu pagrindu ir už ką buvo sumokėta 64 000 Lt, todėl jam neaišku, kokiu pagrindu iš jo bankrutavusiai įmonei priteista minėta suma. Teiginio, kad turi būti ištirti ir įvertinti duomenys, rodantys, jog paimti pinigai panaudoti įmonės reikmėms arba jų paėmimas turėjo kitokią prasmę ir iš tikrųjų žalos įmonei nepadaryta, kasatorius nesusieja su nagrinėjamos bylos duomenimis.

Nagrinėjamoje byloje nuteistasis pripažino pinigų gavimo iš liudytojos G. G. faktą, tačiau tai siejo ne su jo vadovaujamos UAB „P“ veikla, o su asmeniniais santykiais. Priešingai negu teigia kasatorius, žemesnės instancijos teismai tokią nuteistojo poziciją atmetė ne tik liudytojos G. G. parodymais, bet ir rangos sutartimis dėl kvartalo infrastruktūros įrengimo. Būdinga tai, kad pats nuteistasis negalėjo nurodyti, kokiu kitokiu, o ne sudarytų sutarčių pagrindu jam buvo perduoti pinigai. Ta aplinkybė, kad nuteistasis pasirašė gavęs pinigus ant G. G. išduotų kasos išlaidų orderių, iš kurių negalima spręsti apie jos paimtų pinigų paskirtį, netrukdė teismams visų bylos duomenų analizės pagrindu spręsti, kad pinigai buvo perduoti ne asmeniškai nuteistajam, o jo vadovaujamai bendrovei. Pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Nagrinėjamoje byloje visi duomenys gauti BPK nustatyta tvarka, teismai juos ištyrė ir įvertino nepažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, tokių pažeidimų nenurodo ir pats kasatorius.

Nuteistasis, dėl pinigų paskirties duodamas įvairius parodymus, o apeliaciniame skunde teigdamas, kad pinigai buvo skirti užsakovo objektuose pagal patentą dirbusiems asmenims (tai irgi turi nusikalstamos veikos finansų sistemai požymių), nepateikė jokių konkrečių duomenų, kuriuos teismai galėtų patikrinti ir spręsti, jog paimti pinigai buvo panaudoti UAB „P“ reikmėms, todėl jo teorinio lygio samprotavimai apie teismų pareigą ištirti ir įvertinti tokius duomenis nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko. Esant tokioms aplinkybėms teismai, nustatę, kad nuteistasis A. S. gavo UAB „P“ skirtus pinigus ir neįnešė jų į įmonės kasą, nuteistojo veiksmus teisingai kvalifikavo kaip svetimo turto pasisavinimą. Pagal teismų praktiką vien tai, kad kaltininkas nurodo, jog bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms nepateikdamas konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Todėl kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012).

Ta aplinkybė, kad UAB „P“ buvo iškelta bankroto byla, neturi įtakos sprendžiant šiai įmonei nuteistojo A. S. padarytos žalos atlyginimo klausimą. Bankroto administratoriaus pareiga – imtis priemonių, kad būtų atlyginta bankrutuojančiai įmonei padaryta žala. Teismas, baudžiamojoje byloje patenkinęs bankroto administratoriaus ieškinį, BPK 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepažeidė.

Dėl teisiamojo posėdžio protokolo

Pagal BPK 4 straipsnio 1 dalį proceso tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu galiojo pirminė BPK 261 straipsnio redakcija. Pagal šio straipsnio 4 dalį teisiamojo posėdžio protokolas turi būti pasirašomas tuojau pat ir ne vėliau kaip per tris dienas po to, kai pasibaigia teisiamasis posėdis, o didelės apimties bylose – per septynias dienas po to, kai pasibaigia teisiamasis posėdis. Taigi tuo metu nebuvo reikalavimo pasirašyti teisiamojo posėdžio protokolo dalis, kuriose fiksuojami iki teisiamojo posėdžio pertraukos atlikti veiksmai. Toks reikalavimas atsirado tik 2014 m. kovo 13 d. įstatymu pakeitus šį BPK straipsnį. Pažymėtina tai, kad atitinkamas teisiamojo posėdžio protokolo dalis yra pasirašiusi teisiamojo posėdžio sekretorė, o visą teisiamojo posėdžio protokolą – teisiamojo posėdžio pirmininkė ir sekretorė. Tai reiškia, kad teisiamojo posėdžio pirmininkė patvirtino visas teisiamojo posėdžio protokolo dalis, taip pat ir tas, kurias buvo pasirašiusi vien tik posėdžio sekretorė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamajam A. S. buvo paaiškinta tuo metu galiojusi susipažinimo su teisiamojo posėdžio protokolu tvarka, pagal kurią susipažinti su protokolu ir pateikti dėl jo pastabas buvo galima tik po protokolo pasirašymo, t. y. pasibaigus teisiamajam posėdžiui. Tuo metu susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolo dalimis nebuvo galimybės, nes nebuvo reikalavimo jas pasirašyti. Byloje nėra duomenų, kad, pasibaigus teisiamajam posėdžiui ir teisiamojo posėdžio pirmininkei pasirašius protokolą, nuteistasis pageidavo susipažinti su protokolu ir jam nebuvo sudaryta tokia galimybė. Kolegija konstatuoja, kad įstatymo garantuotos nuteistojo A. S. teisės nebuvo pažeistos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo A. S. kasacinį skundą.

Teisėjai Antanas Klimavičius

Aurelijus Gutauskas

Vladislovas Ranonis