AS-970-822/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-970-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05140-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 28; 70.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas AB „Lietuvos energijos gamyba“ prašydama panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir VKEKK) 2014 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 03-875 „Dėl „Lietuvos energijos gamyba“, AB, Lietuvos elektrinės šilumos gamybos kainos dedamųjų perskaičiavimo“ (toliau – ir Nutarimas) 1 ir 2 punktus.

Paaiškino, kad Nutarimas priimtas remiantis VKEKK Šilumos ir vandens departamento Šilumos gamintojų ir konkurencijos skyriaus 2014 m. spalio 22 d. pažyma Nr. 05-290 „Dėl „Lietuvos energijos gamyba“, AB Lietuvos elektrinės šilumos gamybos kainos dedamųjų perskaičiavimo“ (toliau – Nutarimo pažyma). Nutarimo 1–2 punktais VKEKK konstatavo, kad AB „Lietuvos energijos gamyba“ direktoriaus 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. IS-64 šilumos gamybos kainos dedamosios nustatytos nesilaikant Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos VKEKK 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ (toliau – Metodika) 57.7 punkto, kuriame reglamentuotas investicijų grąžos apskaičiavimas, reikalavimų bei įpareigoti pareiškėją per 30 kalendorinių dienų pašalinti Nutarimo l punkte nurodytą šilumos gamybos kainos dedamųjų perskaičiavimo pažeidimą. Nutarime pažymėta, jog per 30 kalendorinių dienų nepašalinus pažeidimo, VKEKK, vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo (toliau – ŠŪĮ) 32 straipsnio 9 dalimi, įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos gamybos kainos dedamąsias.

Pažymėjo, kad teismas, vertindamas viešojo administravimo subjekto ekonominio pobūdžio išvadas, turi patikrinti procedūrinių taisyklių laikymąsi, išvadų motyvavimą, kriterijus, kuriais rėmėsi atsakovas, įvertinti, ar nebuvo iškraipytos faktinės aplinkybės, ar nebuvo padaryta akivaizdi vertinimo klaida, ir ar nebuvo piktnaudžiauta įgaliojimais.

Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsiliepime inter alia pažymėjo, kad Nutarimu VKEKK įgyvendino Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio, 10 straipsnio 3 dalies, Energetikos įstatymo 3 straipsnio, 8 straipsnio 9 dalies 7 punkto, 19 straipsnio 2 dalies, Principų aprašo bei Metodikos nuostatas. Administraciniai teismai neatlieka ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas VKEKK, ir nepriima sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamų tyrimų ir vertinimų, priskirta VKEKK kompetencijai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo panaikinti Nutarimo 1 punktą, kuriuo buvo konstatuota, kad 2014 m. rugsėjo 30 d. bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. IS-64 šilumos gamybos kainos dedamosios nustatytos nesilaikant Metodikos 57.7 punkto reikalavimų. Šis pareiškėjo reikalavimas negali būti nagrinėjamas teismo, nes pripažinimas veiksmo (neveikimo) ar sprendimo neteisėtu yra susijęs su faktinių duomenų konstatavimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas skundų (prašymų), kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Konstatavimas, jog administracinis aktas yra neteisėtas ir naikintinas gali būti motyvu, pagrindžiančiu teismo sprendimą dėl šio administracinio akto panaikinimo, tačiau negali būti sprendimu dėl bylos esmės. Tai reiškia, kad reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-261/2007). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalykas, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-336/2012, 2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011, 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-511/2010 ir kt.). Todėl šioje dalyje administracinė byla nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Prašomu panaikinti Nutarimo 2 punktu pareiškėjas buvo įpareigotas per 30 kalendorinių dienų pašalinti Nutarimo l punkte nurodytą šilumos gamybos kainos dedamųjų perskaičiavimo pažeidimą. Nutarimu atsakovas suformulavo pareiškėjui tiesioginį įpareigojimą. Kreipimosi į teismą metu nesutinkančiam su nustatytu įpareigojimu pareiškėjui vienintelis teisių gynimo būdas buvo kreipimasis į teismą. Priimdamas 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. O3-934 ir juo įgyvendindamas sankciją, nustatytą už Nutarimo įpareigojimo nevykdymą – vienašališkai nustatydamas šilumos gamybos kainos dedamąsias, atsakovas kartu panaikino ir pareiškėjo įpareigojimą pašalinti Metodikos 57.7 punkto pažeidimą. Klausimas, ar Metodikos 57.7 punkto pažeidimas, kuris, VKEKK nuomone, buvo padarytas pareiškėjo įmonės direktoriaus pateiktuose skaičiavimuose, bus pašalintas, tapo neaktualus. Ar pareiškėjas pašalins pažeidimą ir perskaičiuos investicijų grąžą pagal VKEKK nurodytą schemą, ar nepašalins šio pažeidimo, jo padėtis niekaip nepasikeis, nes šilumos gamybos kaina jau yra nustatyta VKEKK 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. O3-934. Su šio nutarimo priėmimu pasikeitus teisinei situacijai, pareiškėjo skundo dėl Nutarimo panaikinimo tenkinimas negali pakeisti pareiškėjo teisių ir pareigų apimties. Teisės aktai nenumato, jog tokio pobūdžio administracinis sprendimas, koks yra Nutarimas, būtų atskirai reikšmingas šilumos kainų dedamųjų nustatymo procese, t. y., kad Nutarimu būtų įtvirtinta tokia teisinė padėtis, kad teismine tvarka nepanaikinus šio sprendimo, nebūtų galima spręsti dėl vienašališko VKEKK kainų nustatymo. Dviguba teisminė procedūra, pripažinus, jog abu nutarimai, tiek įpareigojantis nustatyti kainas tam tikru būdu, tiek jas nustatantis, turėtų būti vertinami teisminiame procese, o jų galiojimas patvirtinamas teismo sprendimu, iš esmės dėl sąlyginai trumpo laikotarpio, kuriam paskaičiuojama kaina, ir ilgo bylinėjimosi laiko šilumos gamintojo galimai pažeistos teisės gynimą be pagrindo apsunkintų, padarytų neaktualiu ir neveiksmingu. Tuo būtų apribojama asmens teisė kreiptis į teismą. Kadangi Nutarimo 2 punktas kokių nors teisinių pasekmių šiuo metu pareiškėjui nesukelia, ši bylos dalis nutraukta Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkte įtvirtintu pagrindu.

III. Pareiškėjas AB „Lietuvos energijos gamyba“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Nutarimas sukelia teisines pasekmes pareiškėjui, teismui pateiktais reikalavimais siekiama jo pažeistų teisių ir interesų apgynimo.

VKEKK Nutarimu ne tik konstatavo ir įpareigojo ištaisyti tariamą pažeidimą, bet ir sudarė pagrindą tolesniam šilumos kainos nustatymo procesui, t. y. vienašališkam VKEKK sprendimo nustatyti šilumos gamybos kainos dedamąsias priėmimui. Skundžiami Nutarimo punktai užkerta kelią pareiškėjo pageidaujamos, t. y. jo vertinimu teisingos, šilumos gamybos kainos patvirtinimui. Šios pažeistos teisės bei teisiniai interesai gali būti ginami teisme nepriklausomai nuo to, kad teisme taip pat yra nagrinėjamas VKEKK vienašališko sprendimo dėl kainų nustatymo teisėtumo klausimas. Priešingu atveju, pareiškėjas išvis negalėtų skųsti VKEKK sprendimų, įpareigojančių jį pašalinti pažeidimą, jei tik iškart po to VKEKK priimtų tolesnį sprendimą dėl šilumos gamybos kainų nustatymo nepašalinus pažeidimo.

Be to, skundžiamos nutarties argumentus paneigia ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-6250-811/2015, kurioje konstatuota, kad sprendimas dėl Nutarimo 1 ir 2 punktų panaikinimo turės įtakos priimant sprendimą byloje dėl 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimo dėl kainos dedamųjų vienašališko nustatymo teisėtumo.

2. Teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos ir užkirto pareiškėjui teisę į teisminę gynybą.

Pareiškėjas remiasi LVAT 2009 m. gruodžio 24 d. nutartimi byloje Nr. AS442-765/2009, kurioje buvo ginčijamas analogiško pobūdžio atsakovo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjui jis sukelia aiškias teisines pasekmes. Teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai remiasi praktika dėl VKEKK nutarimų, kuriuose nebuvo nustatytas viešojo administravimo subjekto patvarkymas (įpareigojimas).

Palikus nepakeistą skundžiamą nutartį ir bylą nutraukus, o kitoje byloje patenkinus pareiškėjo skundą dėl atsakovo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimo, iš esmės galiotų du skirtingi vienas kitam prieštaraujantys sprendimai.

Atsakovas VKEKK atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Pažymi, kad Nutarimu pareiškėjui šilumos gamybos kainos nebuvo nustatomos, nespręstas jų apimties ar taikymo klausimas. Skundžiamas nutarimas negali būti vertinamas atskirai nuo Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnyje įtvirtintos šilumos kainų nustatymo procedūros. Pareiškėjas iš esmės ginčija šilumos gamybos kainų atitikimą Šilumos ūkio įstatymui, Metodikai bei kitiems teisės aktams. Tačiau šilumos gamybos kainos nebuvo ir nėra taikomos pagal Nutarimą, todėl pareiškėjui jokios teisės ir pareigos Nutarimu nėra sukuriamos. Skundžiamo nutarimu 2 punktu Komisija suformulavo įpareigojimą pareiškėjui – per 30 dienų pašalinti Metodikos 57.7 punkto pažeidimą ir kreipimosi į teismą metu t. y. 2014 m. lapkričio 28 d. pareiškėjui, nesutinkančiam su nurodytu įpareigojimu, vienintelis teisių gynimo būdas buvo kreipimasis į teismą. Tačiau, kaip teisingai nurodė VAAT, 2014 m. gruodžio 11 d. Komisijai priėmus nutarimą Nr. O3-934 Komisija vienašališkai nustatė pareiškėjui šilumos gamybos kainas ir tuo pačiu panaikino įpareigojimą pareiškėjui pašalinti Metodikos 57.7 punkto pažeidimą. Su šio nutarimo priėmimu pasikeitus teisinei situacijai, pareiškėjo skundo dėl Nutarimo 1–2 punktų panaikinimo tenkinimas negali pakeisti pareiškėjo teisių ir pareigų apimties. Toks VAAT vertinimas Komisijos nuomone yra pagrįstas ir teisingas atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galioja šilumos kainos dedamosios, nustatytos Komisijos nutarimu Nr. O3-934, dėl kurio pareiškėjas taip pat yra pateikęs skundą teismui.

Komisijos nuomone, teismas pagrįstai nusprendė, kad skundžiamu nutarimu nebuvo įtvirtinta tokia teisinė situacija, kad teismine tvarka nepanaikinus Nutarimo, nebūtų galima spręsti dėl vienašališko šilumos gamybos kainų nustatymo pagrįstumo. Dviguba teisminė procedūra, pripažinus, jog abu nutarimai, tiek įpareigojantis nustatyti kainas tam tikru būdu, tiek jas nustatantis, turėtų būti vertinami teisminiame procese, o jų galiojimas patvirtinamas teismo sprendimu, iš esmės dėl sąlyginai trumpo laikotarpio, kuriam paskaičiuojama kaina, ir ilgo bylinėjimosi laiko šilumos gamintojo galimai pažeistos teisės gynimą be pagrindo apsunkintų, padarytų neaktualiu ir neveiksmingu. Kadangi Nutarimas šiuo metu kokių nors teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, teismas priėmė pagrįstą sprendimą nutraukti administracinės bylos nagrinėjimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis, kuria administracinė byla pagal pareiškėjo skundą nutraukta 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl VKEKK 2014 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 03-875 „Dėl „Lietuvos energijos gamyba“, AB, Lietuvos elektrinės šilumos gamybos kainos dedamųjų perskaičiavimo“, kuriame VKEKK konstatavo, kad AB „Lietuvos energijos gamyba“ direktoriaus 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. IS-64 šilumos gamybos kainos dedamosios nustatytos nesilaikant Metodikos 57.7 punkto reikalavimų (1 p.) bei įpareigojo pareiškėją per 30 kalendorinių dienų pašalinti Nutarimo l punkte nurodytą šilumos gamybos kainos dedamųjų perskaičiavimo pažeidimą (2 p.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui nepašalinus Nutarime nustatyto pažeidimo, atsakovas VKEKK 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. O3-934 vienašališkai nustatė laikinas šilumos gamybos kainos dedamąsias. Teismas konstatavo, kad su šio nutarimo priėmimu pasikeitus teisinei situacijai, pareiškėjo skundo dėl Nutarimo panaikinimo tenkinimas negali pakeisti pareiškėjo teisių ir pareigų apimties. Nutarimo 2 punktas jokių teisinių pasekmių šiuo metu pareiškėjui nesukelia, o pareiškėjo reikalavimas panaikinti Nutarimo 1 punktą negali būti nagrinėjamas teismo, nes pripažinimas veiksmo (neveikimo) ar sprendimo neteisėtu yra susijęs su faktinių duomenų konstatavimu.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Remiantis ginčo santykius reglamentuojančio Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 9 dalimi, savivaldybės tarybos nustatytas šilumos kainų dedamąsias šilumos tiekėjai, realizuojantys ne mažiau kaip 10 GWh šilumos, pateikia Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai per 10 kalendorinių dienų nuo šilumos kainų dedamųjų nustatymo. Komisija nurodo savivaldybei esamus šilumos kainų dedamųjų nustatymo pažeidimus. Savivaldybė privalo juos pašalinti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų. Savivaldybei nepašalinus nurodytų pažeidimų arba laiku nenustačius šilumos kainų dedamųjų, Komisija įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainų dedamąsias. Jos galioja, kol pašalinami Komisijos nurodyti pažeidimai, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo jų įsigaliojimo dienos. Vadovaujantis šio straipsnio 14 dalimi, Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatytas nepriklausomas šilumos gamintojas nustato šilumos gamybos kainų dedamąsias įmonės įstatuose nustatyta tvarka, apskaičiavęs jas pagal Šilumos kainų nustatymo metodiką. Šiuo atveju nustatant šilumos gamybos kainų dedamąsias mutatis mutandis taikoma šio straipsnio 4, 5, 6 ir 7 dalyse numatyta šilumos kainų dedamųjų nustatymo procedūra, o savivaldybių tarybos šioje procedūroje nedalyvauja.

Byloje ginčijamame nutarime yra nurodyti šilumos kainos nustatymo pažeidimai. Toks šilumos kainos nustatymo pažeidimų nurodymas, vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 9 ir 14 dalimis, tiesiogiai suponuoja pareiškėjo pareigą nurodytus pažeidimus pašalinti, kuri aiškiai išreikšta įpareigojimu. Taigi ginčijamas nutarimas turi privalomąjį pobūdį ir sukelia aiškias teisines pasekmes, nes juo yra užkertamas kelias pareiškėjo pageidaujamam šilumos kainų patvirtinimui ir sudaromos prielaidos atsakovui tuo atveju, jeigu minėtame nutarime nurodyti pažeidimai nebus ištaisyti, vienašališkai nustatyti laikinas kainas (žr. taip pat LVAT 2009 m. gruodžio 24 d. nutartį byloje Nr. A442-765/2009).

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjui nepašalinus Nutarime nurodyto pažeidimo per nustatytą terminą, atsakovas priėmė 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. O3-934, kuriuo vienašališkai nustatė šilumos gamybos kainos dedamąsias. Pareiškėjas šį nutarimą taip pat apskundė teismui.

Akivaizdu, kad ginčijamas nutarimas, kuriuo buvo nustatytas pažeidimas ir bendrovė įpareigota per 30 kalendorinių dienų pašalinti šį nustatytą pažeidimą, sudarė teisinį pagrindą tolesniam šilumos kainos nustatymo procesui pagal Šilumos įstatymo 32 straipsnio 9 dalį ir VKEKK 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. O3-934 priėmimui. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad šis ir ginčijamas nuarimas yra tampriai tarpusavyje susiję aktai, kurių teisėtumas negali būti tikrinamas atskirai. Tai reiškia, kad teismas, vertindamas 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, turėtų įvertinti ir tai, ar buvo teisinis pagrindas (prielaidos) priimti šį nutarimą, t. y. įvertinti ir ginčijamo nutarimo teisėtumą. Kartu pažymėtina, kad ginčijamas nutarimas negali būti laikomas ir tarpiniu procedūriniu sprendimu, nes pats savaime sukelia aiškias teisines pasekmes – pareiškėjui nustatytas įpareigojimas, numatytas atsakovo tolesnis elgesys pareiškėjui įpareigojimo neįvykdžius (pažeidimo nepašalinus), remiantis Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 9 dalimi ginčijamo nutarimo teisinės pasekmės yra ilgalaikio pobūdžio, tuo tarpu 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. O3-934 teisinės pasekmės orientuotos į tam tikrą laiko tarpą, t. y. tol, kol pašalinami Komisijos nurodyti pažeidimai, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo jų įsigaliojimo dienos. Vadinasi, ginčijamas nutarimas negali būti laikomas tarpiniu procedūriniu sprendimu dėl savo teisinio turinio apimties ir dėl to, kad jo teisinės pasekmės remiantis Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 9 dalimi nėra apribotos laikotarpiu, per kurį bendrovė įpareigota pašalinti nustatytą pažeidimą.

Įvertinusi byloje susiklosčiusią faktinę situaciją ir aktualų teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad su šio 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimo priėmimu pasikeitus teisinei situacijai, pareiškėjo skundo dėl Nutarimo panaikinimo tenkinimas negali pakeisti pareiškėjo teisių ir pareigų apimties, o ankstesnis Nutarimas nebesukelia jokių teisinių pasekmių.

Minėta, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 9 dalį vienašališkai Komisijos nustatytos kainos galioja, kol pašalinami Komisijos nurodyti pažeidimai, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo jų įsigaliojimo dienos. Pareiškėjas nevykdė Nutarime nustatyto įpareigojimo, nes visiškai nesutinka, kad padarė jame nurodytą pažeidimą. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjas nemato pagrindo minėto pažeidimo šalinti. Nutraukus šią bylą joje skundžiamas 2014 m. spalio 30 d. nutarimas liktų galioti ir nebūtų patikrintas jo teisėtumas. Tačiau tokiu atveju, jeigu teismas panaikintų VKEKK 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimą, susiklostytų neaiški teisinė situacija, nes iš esmės liktų galioti ginčijamas nutarimas, kuris sudaro minėto nutarimo teisinį pagrindą ir kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas šioje byloje.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 17 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos Nr. I-6250-811/2015 pagal pareiškėjo AB „Lietuvos energijos gamyba“ skundą dėl VKEKK 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. O3-934 dėl šilumos gamybos kainų vienašališko nustatymo nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta ši byla dėl VKEKK 2014 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. O3-875, pripažinęs, kad nagrinėjamos bylos yra susijusios ir sprendimas priimtas šioje byloje turės įtakos kitai bylai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta byla ir nagrinėjama byla yra susijusios, o pirmosios instancijos teismas šią bylą nutraukė nepagrįstai, todėl byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje paminėtus argumentus, proceso operatyvumo, koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, į tai, kad pirmosios instancijos teismas turi pareigą užtikrinti proceso racionalumą, efektyvumą ir veiksmingumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėtų spręsti klausimą dėl Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamų bylų, kuriose yra ginčijamas VKEKK 2014 m. spalio 30 d. nutarimas Nr. O3-875 ir 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. O3-934, sujungimo ABTĮ 69 straipsnio 1 dalies pagrindu. Bylų sujungimas yra teismo diskrecijos teisė, t. y. teismas turi teisę kelti ir spręsti šį klausimą savo iniciatyva, atsižvelgdamas į administracinių bylų šalis, keliamų reikalavimų turinį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Įvertinusi susiklosčiusią teisinę situaciją, susijusią su šios bylos nagrinėjimu, ir bylos, kurioje ginčijamas atsakovo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. O3-934, nagrinėjimu, teisėjų kolegija pažymi, kad šių dviejų bylų, nagrinėjamų Vilniaus apygardos administraciniame teisme, sujungimas ir nagrinėjimas kartu padėtų užtikrinti racionalus proceso, efektyvumo ir veiksmingumo principų įgyvendinimą, visapusiškai ištirti visas ginčui išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylą pagal pareiškėjo skundą ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis naikintina ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ atskirąjį skundą tenkinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė