3K-3-34/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Motyvų projektas

Civilinė byla Nr. 3K-3-34/2014

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-12592-2010-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 114.3; 114.11 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lesto“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 23 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lesto“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Detalės ir technologinė įranga“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiami klausimai dėl matavimo priemonių teisinio metrologinio patvirtinimo ir jomis gautų duomenų įrodomosios galios, reiškiant ieškinį dėl skolos už elektros energiją priteisimo.

Ieškovas AB „Lesto“ (toliau – ieškovas, kasatorius) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Detalės ir technologinė įranga“ (toliau – atsakovas) 51 580,40 Lt skolos už suvartotą elektros energiją, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Byloje nustatyta, kad 2005 m. kovo 14 d. ieškovas ir atsakovas sudarė Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 120132-20332/2/0180 (toliau – Sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo per prijungtą elektros tinklą tiekti atsakovo gamybinėms patalpoms, esančioms Vilniuje, Lakūnų g. 3, elektros energiją (kartu suteikiant elektros energijos persiuntimo paslaugą), o atsakovas įsipareigojo sumokėti už patiektą elektros energiją ir suteiktą elektros energijos persiuntimo paslaugą bei reaktyviąją (sunaudotą ir (ar) į bendrovės tinklą perduotą) energiją ir laikytis Sutartyje nurodyto elektros energijos naudojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių elektros tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (Sutarties 1 punktas). Šalys susitarė, kad patiektos ir sunaudotos elektros energijos kiekis nustatomas pagal elektros apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu Sutartyje nurodytu būdu (Sutarties 4 punktas); vartotojo sunaudotos (bendrovės patiektos) elektros energijos kiekis nustatomas pagal elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenis ir Sutarties 12 punkte nurodytu būdu, o jei apskaičiuoti šiais būdais neįmanoma – teisės aktų nustatyta tvarka (Sutarties 6 punktas). Ieškinyje nurodoma, kad 2009 m. vasario 5 d. atsakovo patalpose Vilniuje, Lakūnų g. 3, dalyvaujant jo atstovui, pakeistas suvartojamos elektros energijos apskaitos prietaisas. 2010 m. balandžio 2 d. atliktas šio elektros energijos apskaitos prietaiso patikrinimas, kurio metu užfiksuotus duomenis palyginus su atsakovo mokėjimais už suvartotą energiją paaiškėjo, kad atsakovas pateikia ieškovui neteisingus elektros skaitiklio rodmenis ir sumoka ne už visą faktiškai suvartotą elektros energiją. 2010 m. birželio 4 d., dalyvaujant atsakovo atstovui, dar kartą patikrinti ir užfiksuoti elektros skaitiklio rodmenys. Atlikus mokėjimų patikrinimą paaiškėjo, kad nuo 2009 m. vasario 5 d. iki 2010 m. liepos 15 d. atsakovui buvo suteikta elektros energijos už 56 128,85 Lt, bet jis sumokėjo tik 4548,45 Lt, likdamas skolingas ieškovui 51 580,40 Lt.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 51 580,40 Lt skolos už suvartotą elektros energiją ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. liepos 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas sprendė, kad ieškovo patikrinimo pažyma, atsakovo pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole antstolio konstatuotos aplinkybės, pridėtos nuotraukos patvirtina, jog atsakovas, teikdamas ieškovui pažymą apie suvartotą elektros energiją, elektros apskaitos prietaiso užfiksuotus rodmenis privalėjo dauginti iš 10, nes elektros skaitiklio ekrane be keturių skaitmenų, kuriuos atsakovas įrašydavo į pažymą, pasirodydavo ir simbolis E1, reiškiantis, kad realus atsakovo suvartotos elektros energijos kiekis gaunamas apskaitos prietaiso užfiksuotus rodmenis padauginus iš 10; tokia skaitiklio rodmenų pildymo tvarka nurodyta Bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės EMH-Elgama išduotame daugiatarifių aktyviosios ir reaktyviosios elektros energijos skaitiklių LZKM ir LZQM pase (EL. 2.720.186 PS). Teismas nustatė, kad elektros energija buvo tiekiama atsakovo gamybinėms patalpoms, iki ginčo skaitiklio pastatymo atsakovas suvartodavo daug daugiau (beveik 10 kartų) elektros energijos nei po to, atsakovas neįrodė, kodėl taip pasikeitė suvartojamos elektros energijos kiekis, jo poziciją, jog niekas nepaaiškino, kaip reikia pildyti elektros apskaitos prietaisų rodmenis, paneigia atsakovo teismui pateikti dokumentai (ieškovo atsakymas į 2010 m. liepos 7 d. paklausimą), patvirtinantys, kad vartotojui buvo žinoma, kaip taisyklingai deklaruoti skaitiklio parodymus; šių aplinkybių atsakovas nepaneigė (CPK 178 straipsnis).

Teismas pažymėjo, kad ginčą nagrinėjant iš esmės šalys praplėtė bylos nagrinėjimo ribas –nesutikimą su ieškiniu grindęs aplinkybe, jog jam niekas nepaaiškino elektros skaitiklio rodmenų pildymo tvarkos, atsakovas posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes ginčo skaitiklis jam negalėjo būti pastatytas eksploatuoti. Kadangi šiam argumentui pagrįsti šalių pateikti Valstybinės metrologinės tarnybos raštai atsakovo nurodytos aplinkybės nei patvirtino, nei paneigė, jie prieštaringi, tai teismas jais nesirėmė, nurodė, kad atsakovas elektros energijos tiekimo fakto neginčijo, o aplinkybę, jog apskaita veikė ir skaitiklio rodmenys buvo fiksuojami, patvirtina ieškovo pateikta užduotis Nr. 47111837 (CPK 177–197 straipsniai). Teismo nuomone, atsakovo teiginys, kad ginčo skaitiklis negalėjo būti eksploatuotas, nereikšminga, nes atsakovas neginčijo elektros energijos tiekimo fakto, teismas konstatavo, jog atsakovas negali remtis vien formaliu pagrindu dėl skaitiklio patikros, nes jis elektros energija naudojosi, duomenų, kad skaitiklis iškraipė elektros energijos rodmenis ar juos rodė neteisingus, byloje atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo UAB „Detalės ir technologinė įranga“ apeliacinį skundą, 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimą ir ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovui suvartojamos elektros energijos skaitiklis (tipas LZQM 331.01-534 Nr. 71891) įrengtas 2009 m. vasario 5 d.; elektros skaitiklio tipas LZQM į Lietuvos matavimo priemonių registrą įrašytas ir šio skaitiklio tipo tvirtinimo pažymėjimas galiojo nuo 1998 m. balandžio 8 d. iki 2002 m. sausio 1 d., po pratęsimo – nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2007 m. liepos 1 d. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (toliau – Metrologijos įstatymas) 15 straipsniu, 16 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovui įrengtam suvartojamos elektros energijos skaitikliui taikomas teisinis metrologinis reglamentavimas ir jis yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektas. Nurodžiusi, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, jog būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas, kurį sudaro:

1) matavimo priemonės tipo įvertinimas ir patvirtinimas;

2) matavimo priemonės patikra (pirminė, periodinė, neeilinė, atrankinė);

3) kiti veiksmai, numatyti techniniuose reglamentuose ir kituose teisės aktuose (Metrologijos įstatymo 17 straipsnis); pažymėjusi, kad matavimo priemonės patikra – kitokia negu matavimo priemonės tipo patvirtinimas procedūra, kuri apima tyrimą bei ženklinimą ir (arba) patikros sertifikato išdavimą ir kuria konstatuojama bei patvirtinama, jog matavimo priemonė atitinka teisės aktų reikalavimus (Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 10 punktas), teisėjų kolegija atmetė ieškovo argumentą, kad nagrinėjamu atveju teisėtam skaitiklio įrengimui pakako 2008 m. gruodžio 18 d. atliktos skaitiklio metrologinės patikros, ir pripažino pagrįstu atsakovo argumentą, jog ginčo skaitiklis įrengtas neatlikus teisinio metrologinio patvirtinimo.

Kolegija nurodė, kad matavimo priemonė LZQM 331.01-534 Nr. 71891 įrengta 2009 m., galiojant Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2006 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. V-96 patvirtintoms Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklėms, kurių 44 punkte įtvirtintas draudimas naudoti matavimo priemones, jei jų matavimo priemonės tipo patvirtinimo sertifikato ar pažymėjimo galiojimas pasibaigęs; Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2009 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-25 patvirtintų Teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių 38.1 punkte nustatyta, kad matavimo priemonių naudojimas ar tiekimas apribojamas, jeigu pasibaigė matavimo priemonės tipo patvirtinimo sertifikato galiojimo laikas; tolesnis tokių matavimo priemonių tiekimas rinkai draudžiamas; jau esančios rinkoje matavimo priemonės gali būti naudojamos tol, kol jų metrologinės charakteristikos atitinka nustatytus reikalavimus.

Šių taisyklių nuostatų pagrindu teisėjų kolegija padarė išvadą, kad 2009 m. atsakovui įrengto skaitiklio matavimo priemonės tipo patvirtinimo sertifikato galiojimo laikas buvo pasibaigęs 2007 m., todėl skaitikliui negalėjo būti atlikta patikra ir jis neturėjo būti įrengiamas suvartotos elektros energijos apskaitai, pažymėdama, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo skaitikliui netaikomi tipo patvirtinimo reikalavimai, nepriimtas Valstybinės metrologijos tarnybos sprendimas pripažinti tinkamomis naudoti matavimo priemones, kurios neturi tipo patvirtinimą ir pirminę patikrą liudijančių dokumentų (Taisyklių V skirsnis).

Teisėjų kolegija atmetė ieškovo argumentą, kad skaitiklio įrengimo teisėtumą patvirtina Valstybinės metrologijos tarnybos 2011 m. birželio 6 d. raštas Nr. S-562-(1.13), nukreipiantis į Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 31 d. direktyvos dėl matavimo priemonių 2004/22/EB nuostatų taikymą, nurodydama, jog teisinis metrologinis matavimo priemonės patikrinimas būtinas pagal Metrologijos įstatymo nuostatas (12 straipsnis), kurios priimtos įgyvendinant Direktyvos nuostatas, todėl šios ginčo santykiui tiesiogiai netaikytinos.

Kadangi byloje nustatytas Metrologijos įstatyme reglamentuotos suvartojamos elektros energijos skaitiklio (tipas LZQM 331.01-534 Nr. 71891) naudojimo tvarkos pažeidimas, tai iš jo gautus įrodymus dėl suvartoto elektros energijos kiekio teisėjų kolegija pripažino neleistinais įrodinėjant atsakovo skolą ieškovui, nes, neatlikus matavimo priemonės tipo patvirtinimo procedūros, nėra pagrindo teigti, kad matavimo priemonės tipas atitinka nustatytus reikalavimus, kyla pagrįstų abejonių, jog tokia matavimo priemone gauti duomenys gali būti laikomi patikimais; analogiškos pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys, priimtos administracinėse bylose Nr. N662–1254/2009;

Nr. N444–731/2009). Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija atmetė kaip neįrodytą ieškovo reikalavimą priteisti skolą už suvartotą elektros energiją, pažymėdama, kad, konstatavus neteisėtą skaitiklio įrengimą ir jo naudojimą, bet kokie rodmenys nelaikytini leistinais įrodymais.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas AB „Lesto“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 23 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Kasatorius pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog, įrodinėjant elektros energijos vartotojo skolą, elektros apskaitos prietaiso rodmenys yra viena pagrindinių ir svarbiausių įrodinėjimo priemonių. Jo vertinimu, teisėjų kolegija nepagrįstai vadovavosi Metrologijos įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi, nes ginčo elektros skaitiklis buvo metrologiškai patikrintas pagal teisės aktų reikalavimus ir ši patikra galiojo skaitiklio įrengimo bei skolos fiksavimo metu. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog ne bet koks teisės normų pažeidimas užkerta kelią teismo procese tam tikrus duomenis panaudoti kaip įrodymus; iš esmės formalaus pobūdžio reikalavimų nesilaikymas pats savaime nedaro surinktų duomenų neteisėtų; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad duomenys gali būti laikomi neteisėtai gautais, jeigu buvo pažeistos žmogaus teisės, proceso principai, buvo panaudota neleistina prievarta, atlikti veiksmai ir jų rezultatai nebuvo tinkamai užfiksuoti, taip pat valdžios institucijos veiksmai atlikti nesilaikant tam veiksmui atlikti numatytų pagrindinių taisyklių, duomenys gauti iš neteisėtų šaltinių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3–1679/2007); tokios taisyklės taikytinos ir duomenims, gaunamiems techninėmis matavimo priemonėmis.

2. Pasak kasatoriaus, sisteminis Metrologijos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies, 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 16 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1, 2 dalių, 19 straipsnio 7 dalies aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad įstatyme nustatytas draudimas teisinėje metrologijoje naudoti matavimo priemones, neturinčias atitikties metrologiniams reikalavimams įvertinimo, yra sietinas su metrologine patikra ir nesietinas su matavimo priemonės tipo patvirtinimu, reglamentuotu Metrologijos įstatymo 18 straipsnyje, kuris įtvirtina matavimo priemonių tipo įvertinimą ir patvirtinimą, neužsimenant apie atitikties metrologiniams reikalavimams įvertinimą ar patvirtinimą. Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 12 ir 13 dalyse įtvirtintų matavimo priemonės tipo įvertinimo ir patvirtinimo sąvokų turinio analizė nesudaro pagrindo teigti, kad matavimo priemonės tipo įvertinimo ir patvirtinimo procedūros apima teigiamą konkretaus matavimo prietaiso atitikties metrologiniams reikalavimams įvertinimą Metrologijos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies prasme. Kasatoriaus teigimu, matavimo priemonės tipo įvertinimas ir patvirtinimas – procedūros, skirtos ne konkrečiam matavimo prietaisui, o jo tipui įvertinti ir patvirtinti; pagal Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 10 dalį matavimo priemonės patikra – kitokia negu matavimo priemonės tipo patvirtinimas procedūra, kuri apima tyrimą bei ženklinimą ir (arba) patikros sertifikato išdavimą, kuria konstatuojama bei patvirtinama, kad matavimo priemonė atitinka teisės aktų reikalavimus. Matavimo priemonės tipo patvirtinimo procedūros pagrindinis tikslas nėra užtikrinti nuolatinį konkrečios matavimo priemonės matavimų tikslumą (patvirtinant matavimo priemonės tipą vertinama ne konkrečiu atveju panaudota matavimo priemonė, bet jos tipas); matavimo priemonės tipo patvirtinimas galioja ilgą laiką, tai svarbus veiksnys, kuris gali lemti aplinkybių, dėl kurių konkrečios matavimo priemonės tikslumas gali pablogėti tokia apimtimi, kad ji nebegalėtų būti naudojama patikimiems matavimams atlikti, atsiradimą. Dėl to, remdamasis Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta matavimo priemonės patikros apibrėžtimi, kasatorius daro išvadą, kad konkrečios matavimo priemonės matavimų tikslumas užtikrinamas priemonės metrologine patikra.

3. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2008 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-23 pakeitus Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių 44 punktą (nustatyta, kad matavimo priemonės gali būti tiekiamos rinkai ir pradedamos naudoti pagal taisykles, taikytas iki 2006 m. spalio 30 d., kol galioja tų matavimo priemonių tipo patvirtinimas arba 10 metų nuo 2006 m. spalio 30 d., jei tipo patvirtinimo galiojimo laikas neribotas) nebeliko kategoriško draudimo naudoti atitinkamas matavimo priemones pasibaigus jų matavimo priemonės tipo patvirtinimui (Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2006 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. V-96 patvirtintų Taisyklių 44 punkte, galiojusiame iki 2008 m. kovo 19 d., buvo įtvirtinta, kad matavimo priemonės, pradėtos naudoti iki šių taisyklių įsigaliojimo, gali būti naudojamos iki matavimo priemonės tipo patvirtinimo sertifikato ar pažymėjimo galiojimo pabaigos arba, jei toks terminas nenustatytas, 10 metų nuo minėto sertifikato ar pažymėjimo išdavimo datos). Tokį pakeitimą kasatorius aiškina kaip draudimo naudoti teisėtai į rinką išleistą matavimo priemonę, kurios tipo patvirtinimo galiojimas pasibaigė, panaikinimą; todėl, įsigaliojus Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2008 m. kovo 13 d. įsakymui Nr. V-23, matavimo priemonės tipo patvirtinimo termino pasibaigimas pats savaime nedaro konkrečių matavimo priemonių, teisėtai išleistų į rinką matavimo priemonės tipo patvirtinimo galiojimo metu, naudojimo visiškai neleistino ir negalimo, o jomis surinktų duomenų – neteisėtų. Kasatorius nurodo, kad elektros apskaitos prietaisas LZQM 331.01, Nr. 61955, atsakovui įrengtas 2009 m. vasario 2 d., o skola pagal šį apskaitos prietaisą užfiksuota 2010 m. balandžio 2 d. (galiojant 2008 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-23 pakeistai Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių redakcijai), kai neliko draudimo naudoti teisėtai į rinką išleistas matavimo priemones, pasibaigus jų tipo patvirtinimo sertifikato galiojimo laikui.

4. Kasatoriaus teigimu, jo poziciją pagrindžia ir nagrinėjamoje byloje dėl jų galiojimo laiko atžvilgiu ar reguliavimo apimties tiesiogiai netaikomų 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/34/EB dėl bendrų nuostatų, susijusių su matavimo priemonėmis ir metrologinės kontrolės metodais, ir 1971 m. liepos 26 d. Tarybos direktyvos 71/316/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su bendromis matavimo priemonių ir metrologinės kontrolės nuostatomis, suderinimo nuostatos.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „Detalės ir technologinė įranga“ prašo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

1. Atsakovas nurodo, kad Metrologijos įstatymo normos nenustato jokios išimties, jog matavimo priemonės, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, gali būti naudojamos ir tiekiamos rinkai be matavimo priemonės metrologinio patvirtinimo, kurį sudaro matavimo priemonės tipo įvertinimas ir patvirtinimas bei matavimo priemonės patikra. Atsakovas laiko nepagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad pagal Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisykles nebūtina atlikti ginčo skaitiklio tipo įvertinimo ir patvirtinimo procedūros bei gauti sertifikatą, užtenka atlikti matavimo priemonės metrologinę patikrą (pirminę, periodinę ar neeilinę), pažymėdamas, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo lydimuoju teisės aktu įgyvendinamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutarimas ). Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad iki 2009 m. gegužės 13 d. galiojusių ir šiuo metu galiojančių Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių 38.1 punkte nustatyta, jog matavimo priemonės naudojimas ar tiekimas apribojamas, jeigu pasibaigė matavimo priemonės tipo patvirtinimo sertifikato galiojimo laikas; tolesnis tokių matavimo priemonių tiekimas rinkai draudžiamas (pagal Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 11 dalį matavimo priemonių tiekimu rinkai laikomas matavimo priemonių tiekimas galutiniam vartotojui). Taigi, Taisyklėse nustatytas draudimas naudoti ir tiekti rinkai (įrengti galutiniam vartotojui) matavimo priemones, kurių tipo patvirtinimo sertifikato galiojimo laikas pasibaigęs. Ieškovo pateikta 2009 m. vasario 5 d. užduotis patvirtina faktą, kad jis 2009 m. vasario 5 d. atsakovo naudojamose patalpose neteisėtai įrengė (patiekė į rinką) elektros apskaitos prietaisą LZQM 331,01 Nr. 61955, nes šios matavimo priemonės tipo patvirtinimo sertifikato galiojimo terminas pasibaigė ir jo tiekimas rinkai buvo draudžiamas nuo 2007 m. liepos 2 d.

2. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad paskutinė skaitiklio patikra atlikta 2008 m. gruodžio 18 d., t. y. prieš ginčo skaitiklio remontą (nuo 2008 m. lapkričio 26 d. iki 2009 m. sausio 8 d.) ir jo sandėliavimą (nuo 2009 m. sausio 8 d. iki 2009 m. vasario 2 d.), darydamas išvadą, jog po skaitiklio sandėliavimo ieškovas privalėjo ne tik gauti jo tipo patvirtinimo sertifikatą arba pratęsti jo galiojimo laiką, bet ir atlikti neeilinę skaitiklio patikrą (Metrologijos įstatymo 19 straipsnio 3 punktas), tačiau to nepadarė.

3. Atsakovas nurodo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog matavimo priemonės naudojimas teisinei metrologijai priskirtose veiklos srityse, neturint matavimo priemonės tipo patvirtinimo sertifikato, laikomas neteisėtu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N662-1254/09). Pažeidus Metrologijos įstatyme nustatytą matavimo priemonės įrengimo ir naudojimo tvarką gauti įrodymai pripažintini neleistinais įrodinėjant šiomis matavimo priemonėmis nustatytus duomenis (CPK 177 straipsnio 2, 3 dalys); matavimo priemonės naudojimo tvarkos nesilaikymas kelia pagristų abejonių dėl ja gautų duomenų patikimumo. Pagal Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 13 dalį matavimo priemonės tipo patvirtinimas – procedūra, kurios metu valstybės įgaliota institucija nustato ir patvirtina, kad matavimo priemonės tipas atitinka nustatytus reikalavimus. Neatlikus šios procedūros, nėra pagrindo teigti, kad matavimo priemonės tipas atitinka nustatytus reikalavimus, kartu kyla pagrįstų abejonių, jog tokia matavimo priemone gauti duomenys gali būti laikomi patikimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N444-731/2009).

4. Atsakovas įsitikinęs, kad ieškovas nepateikė tariamos jo skolos dydį patvirtinančių dokumentų, ieškiniu reikalauja priteisti 56 242,53 Lt, nors prie jo pridėjo 52 242,53 Lt sumai išrašytas sąskaitas faktūras. Šį argumentą atsakovas grindžia aprašydamas byloje esančius faktinius duomenis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai. Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį teisės taikymo aspektu keliami klausimai dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių matavimo priemonių teisinį metrologinį patvirtinimą ir jomis gautų duomenų įrodomosios galios, reiškiant ieškinį dėl skolos už elektros energiją priteisimo.

Dėl elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenų įrodomosios galios sprendžiant ginčą dėl skolos už suvartotą elektros energiją priteisimo

Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuota, kad matavimo priemonėms, naudojamoms nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina, taikomas teisinis metrologinis reglamentavimas – valdymo ir kontrolės veiksmų sistema, kuria siekiama teisingų matavimo rezultatų (Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 30 dalis). Matavimo priemonių teisinį metrologinį patvirtinimą sudaro: pirma, matavimo priemonės tipo įvertinimas ir patvirtinimas; antra, matavimo priemonės patikra (pirminė, periodinė, neeilinė, atrankinė); trečia, kiti veiksmai, nustatyti techniniuose reglamentuose ir kituose teisės aktuose (Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis); už matavimo priemonių, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, metrologinį patvirtinimą atsakingi tokias priemones rinkai patiekiantys, įrengiantys ir naudojantys juridiniai bei fiziniai asmenys (Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad ginčo elektros skaitiklio, kurio rodmenimis kasatorius grindžia savo reikalavimą priteisti skolą už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 5 d. iki 2010 m. liepos 15 d., metrologinė patikra atlikta 2008 m. gruodžio 18 d., elektros skaitiklio tipas LZQM į Lietuvos matavimo priemonių registrą įrašytas ir šio skaitiklio tipo tvirtinimo pažymėjimas galiojo nuo 1998 m. balandžio 8 d. iki 2002 m. sausio 1 d., po pratęsimo – nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2007 m. liepos 1 d. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, apeliacinės instancijos teismas tokį sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad ginčo skaitiklis įrengtas be atlikto teisinio metrologinio patvirtinimo (pasibaigęs matavimo priemonės tipo sertifikato ar pažymėjimo galiojimas), todėl skaitiklio rodmenys nepripažinti leistinais įrodymais, o ieškinys laikytas neįrodytu. Tokie teismo argumentai pripažintini nepagrįstais. Pažymėtina, kad sprendžiant ginčą dėl skolos už suvartotą elektros energiją priteisimo svarbu įvertinti konkretaus elektros skaitiklio, kurio rodmenimis remiantis reiškiamas reikalavimas, duomenis ir jų patikimumą.

Konkrečios matavimo priemonės atitiktis teisės aktų reikalavimams nustatoma atlikus jos patikrą, kuri apima tyrimą, ženklinimą ir (arba) patikros sertifikato išdavimą (Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Reikalavimus atitinkanti matavimo priemonė patvirtinama patikros žymeniu ir (arba) plombuojama ir (arba) išduodamas patikros sertifikatas, suteikiantis teisę naudoti šią matavimo priemonę pagal paskirtį (Metrologijos įstatymo 19 straipsnio 7 dalis). Byloje pateikti duomenys ir teismai nustatė, kad atsakovo skaitiklio metrologinė patikra atlikta 2008 m. gruodžio 18 d., jis pripažintas tinkamu naudoti ir užplombuotas, taip konstatuojant bei patvirtinant konkretaus prietaiso atitiktį nustatytiems reikalavimams. Kitas matavimo priemonių teisinio metrologinio patvirtinimo elementas, minėta, yra matavimo priemonės tipo įvertinimas ir patvirtinimas. Iš bylos duomenų nustatęs, kad yra pasibaigęs atsakovui sumontuoto elektros skaitiklio matavimo priemonės tipo tvirtinimo pažymėjimo galiojimas, apeliacinės instancijos teismas juo užfiksuotų duomenų nepripažino leistinais įrodymais. Teisėjų kolegija su tokia išvada negali sutikti dėl toliau išdėstytų argumentų.

Matavimo priemonės tipo įvertinimas Metrologijos įstatyme apibrėžiamas kaip sistemiškas vieno ar kelių matavimo priemonių identifikuoto tipo arba modelio pavyzdžių parametrų tyrimas ir bandymas bei lyginimas su dokumentų reikalavimais siekiant nustatyti, ar tas tipas gali būti patvirtintas (2 straipsnio 12 dalis), matavimo priemonės tipo patvirtinimas – procedūra, kurios metu valstybės įgaliota institucija nustato ir patvirtina, kad matavimo priemonės tipas atitinka nustatytus reikalavimus (2 straipsnio 13 dalis). Matavimo priemonių tipo įvertinimas ir patvirtinimas atliekamas techninių reglamentų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, patvirtinti matavimo priemonių tipai įrašomi į Lietuvos matavimo priemonių registrą (Metrologijos įstatymo 18 straipsnis).

Toks reguliavimas iš esmės reiškia, kad, įvertinus ir patvirtinus matavimo priemonės tipą, legalizuojama tam tikrų tos pačios paskirties ir vienodos konstrukcijos matavimo priemonių, kurių veikimas pagrįstas tuo pačiu principu, naudojimas. Šioje byloje teismų nustatyta, kad atsakovo skaitiklio tipas LZQM į Lietuvos matavimo priemonių registrą įrašytas ir šio skaitiklio tipo tvirtinimo pažymėjimas galiojo nuo 1998 m. balandžio 8 d. iki 2002 m. sausio 1 d., po pratęsimo – nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2007 m. liepos 1 d. Taigi, matavimo priemonės tipas įgaliotų institucijų buvo vertinamas ir, įtraukiant į matavimo priemonių registrą, pripažintas tinkamu naudoti iki 2007 m. liepos 1 d.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą teisėjų kolegija daro išvadą, kad vien ta aplinkybė, jog prieš tai beveik dešimt metų galiojęs matavimo priemonės tipo tvirtinimo pažymėjimas nebuvo atnaujintas ginčui aktualiu laikotarpiu, nepaneigia konkretaus prietaiso, kurio patikra atlikta Metrologijos įstatymo nustatyta tvarka, galimybės atlikti savo kaip matavimo priemonės funkcijas ir užfiksuoti faktiškai suvartotos energijos kiekį. Byloje aktualu ir tai, kad ginčo skaitiklis pagamintas ir pirmą kartą patiektas į rinką (sumontuotas pas vartotoją) 2000 m., kai galiojo jo tipo tvirtinimo pažymėjimas, todėl nelieka pagrindo teigti, jog šios konkrečios matavimo priemonės tipo parametrai galėjo pasikeisti nei nurodytieji anksčiau galiojusiame tipo tvirtinimo pažymėjime, dėl ko iš esmės ir yra nustatytas reikalavimas atnaujinti tipo tvirtinimo pažymėjimo galiojimą (skaitiklio sumontavimo atsakovui metu galiojusių Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių 41 punktas).

Tokią išvadą patvirtina ir kintantis teisinis reguliavimas – Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2009 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-25 (praėjus mažiau nei trims mėnesiams nuo skaitiklio sumontavimo) pakeitus Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisykles, jų 38.1 punkte nustatyta, kad, pasibaigus matavimo priemonės tipo patvirtinimo sertifikato galiojimo laikui, jau esančios rinkoje matavimo priemonės gali būti naudojamos tol, kol jų metrologinės charakteristikos atitinka nustatytus reikalavimus, o atsakovo elektros energijos skaitiklio metrologinė patikra atlikta 2008 m. gruodžio 18 d. ir jis pripažintas tinkamu naudoti.

Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl skaitiklio rodmenų patikimumo, vertintina byloje esančių įrodymų apie abonento suvartotą elektros energijos kiekį visuma. Tai duomenys apie skaitiklio gedimus, patikrinimus, jo fiksuotus duomenis, ankstesnius mokėjimus ir kt. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybes, pagrindžiančias ginčo skaitiklio rodmenų patikimumą – kasatorius pateikė pažymą, patvirtinančią, kad apskaita veikė ir skaitiklio rodmenys buvo fiksuojami, kasatoriaus nurodytų skaitiklio rodmenų dydis atitiko antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esančiose nuotraukose užfiksuotus duomenis, jose skaitiklio ekrane matomas žymuo E1, iki ginčo skaitiklio pakeitimo 2009 m. vasario 5 d., atsakovui buvo sumontuotas tokio paties tipo skaitiklis, kurio rodmenis vartotojas deklaruodavo teisingai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tokio tipo skaitiklis skirtas dideliems suvartotos elektros energijos kiekiams apskaičiuoti; jis sumontuotas atsakovo gamybinėse patalpose, kasatoriaus pateikti dokumentai patvirtino, jog iki ginčo skaitiklio pastatymo atsakovas suvartodavo beveik 10 kartų daugiau elektros energijos nei po to, ir byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų priežastis, kodėl taip pasikeitė suvartojamos energijos kiekis, nenustatyta, kad atsakovas nutraukė gamybinę veiklą ar ją iš esmės pertvarkė, kas lemtų itin didelį elektros energijos vartojimo poreikio sumažėjimą. Pirmiau nurodytų bylą nagrinėjusių teismų nustatytų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad atsakovo gamybinėse patalpose 2009 m. vasario 5 d. sumontuoto elektros skaitiklio rodmenys pripažintini leistinais įrodymais, kurie, vertinant kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, laikytini patvirtinančiais ieškovo reikalavimo pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismo ir atsakovo nurodomos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys, priimtos administracinėse bylose Nr. N662–1254/2009, Nr. N444–731/2009, bei jose pateikti išaiškinimai nagrinėjamoje byloje netaikytini, nes jų ir šios bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose bylose spręstas klausimas dėl administracinės atsakomybės taikymo asmenims, kurių padarytas pažeidimas įrodinėtas tik pagal Metrologijos įstatymo reikalavimus nepatvirtinto greičio matuoklio užfiksuotais duomenimis. Nagrinėjamu atveju pateikti ne tik matavimo priemonės rodmenys, tačiau ir papildomi juos patvirtinantys dokumentai, ginčo šalis siejo ilgalaikiai teisiniai santykiai, kasatoriui buvo žinomos atsakovo suvartojamos energijos apimtys (tendencijos).

Dėl atsiliepimo į kasacinį skundą argumentų ir reikalavimų

Nesutikdamas su kasaciniu skundu ir jo reikalavimu palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys tenkintas visiškai, atsakovas atsiliepime į kasacinį skundą teikia argumentus dėl priteistos skolos dydžio pagrįstumo ir jį patvirtinančių dokumentų vertinimo. Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriaus byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros (2010 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra serija VEG Nr. 052819 (T. 1, b. l. 12), kuri pakoreguota 2010 m. birželio 23 d. PVM sąskaita faktūra serija VEG Nr. 053703 (T. 1, b. l. 13-17); 2010 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra serija VEG Nr. 061034 (T. 1, b. l. 36) nepagrindžia kasatoriaus nurodomų aplinkybių, jog šis atsakovui suteikė elektros energijos už 56 128,85 Lt, o atsakovas jam sumokėjo 4548,45 Lt, likdamas skolingas 51 580,40 Lt. Atsakovo teigimu, kasatorius ieškinyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas jam nepagrįstai priteisė PVM sąskaitų faktūrų duomenų neatitinkančią sumą, taip pat neįvertino aplinkybės, kad prie atsiliepimo į ieškinį pridėti mokėjimo dokumentai patvirtina, jog atsakovas jau yra sumokėjęs 12 286,93 Lt skolos už suvartotą elektros energiją (T. 1, b. l. 47-61). Tokie atsakovo argumentai buvo pateikti ir apeliacinės instancijos teismui, tačiau, šiam atmetus ieškinį, kaip nepagrįstą leistinais įrodymais, jie liko neišnagrinėti. Šioje nutartyje teisėjų kolegijai pripažinus, kad ginčo skaitiklio rodmenys yra leistini įrodymai, vertintini atsakovo argumentai dėl kasatoriaus reikalavimo pagrįstumo apimties.

Teisėjų kolegija pažymi, kad konkretaus skolos dydžio nustatymas yra fakto klausimas, kurių kasacinis teismas nenagrinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Byloje nesant duomenų ir teismams nenustačius aplinkybių, kokiu pagrindu pakoreguota 2010 m. birželio 23 d. PVM sąskaita faktūra serija VEG Nr. 053703, ar tai darant atsižvelgta į atsakovo atliktus mokėjimus už elektros energiją, ar apskaičiuojant skolą įvertintos visos atsakovo sumokėtos sumos, nėra galimybės atsakovo argumentų išnagrinėti kasaciniame teisme. Dėl to skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes keliami klausimai gali būti išspręsti apeliacinės instancijos teisme (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės bylos rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad už kasacinį skundą ieškovas AB „Lesto“ sumokėjo 1547 Lt žyminio mokesčio. Atsakovas UAB „Detalės ir technologinė įranga“ turėjo 4235 Lt išlaidų advokato pagalbai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 12,20 Lt tokių išlaidų.

Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų bei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti tam šiam teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Birutė Janavičiūtė

Algis Norkūnas