AS-556-846-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo RUAB „Melinga“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo RUAB „Melinga“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Legislator headnote
AI generatedAS-556-846-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 4 d. nutartimi atsisakė priimti RUAB „Melinga“ skundą. Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais ir sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį grąžinti RUAB „Melinga“. Teismas išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai paduoti skundą, kartu teismui pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą skundo teismui padavimo terminą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p., 42 str. 1 d. 3 p.).
Full text
Administracinė byla Nr. AS556-846/2014
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02908-2014-9
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. liepos 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo RUAB „Melinga“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo RUAB „Melinga“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškėjas RUAB „Melinga“ (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. gegužės 26 d. išsiuntė teismui skundą (pašto vokas su spaudu), kuriame prašė panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-42018, 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-42397 ir 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-42656, bei sustabdyti šių sprendimų galiojimą iki teismas išnagrinės pareiškėjo skundą.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 4 d. nutartimi atsisakė priimti RUAB „Melinga“ skundą. Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais ir sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį grąžinti RUAB „Melinga“. Teismas išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai paduoti skundą, kartu teismui pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą skundo teismui padavimo terminą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p., 42 str. 1 d. 3 p.).
Teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2014 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-29/2014).
Trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galbūt pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-862/2013). Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (2013 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-92/2013).
Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (2013 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-996/2013). Iš prie skundo pridėtų dokumentų matyti, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. balandžio 10 d. Nr. (23.31-08)-320A-42018, 2014 m. balandžio 14 d.
Nr. (23.31-08)-320A-42397 ir 2014 m. balandžio 15 d. Nr. (23.31-08)-320A-42656 sprendimus pareiškėjas gavo 2014 m. balandžio 23 d., taigi paskutinė diena skundui paduoti buvo 2014 m. gegužės 23 d. Skundas teismui išsiųstas 2014 m. gegužės 26 d., t. y. praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Atsisakius priimti pareiškėjo skundą, sumokėtas žyminis mokestis pareiškėjui grąžintas.
III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismas, pažeidęs teisės normas, reglamentuojančias procesinių terminų skaičiavimą, padarė klaidingą išvadą, kad pareiškėjas praleido vieno mėnesio skundo (prašymo) administraciniam teismui padavimo terminą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad paskutinė skundo administraciniam teismui padavimo termino diena buvo 2014 m. gegužės 23 d., kadangi pareiškėjui skundžiami sprendimai buvo įteikti 2014 m. balandžio 23 d. Tačiau tokia teismo išvada yra klaidinga, kadangi teismas, skaičiuodamas skundo teismui padavimo procesinį terminą, ignoravo ABTĮ 66 straipsnio 2 dalį.
Šioje straipsnio dalyje nustatyta, kad metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo procesinio termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kuriais nurodyta jo pradžia. Nagrinėjamoje byloje procesinio termino pradžia apibrėžta įvykiu - tai skundžiamų sprendimų įteikimas pareiškėjui, kurie buvo įteikti 2014 m. balandžio 23 d. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą skaičiuojant procesinį terminą neįskaitoma diena, kuria prasideda terminas, t. y. diena, kuomet pareiškėjui buvo įteikti jo apskųsti sprendimai, neįskaitoma į vieno mėnesio skundo (prašymo) administraciniam teismui padavimo terminą.
Todėl procesinio termino eiga prasidėjo 2014 m. balandžio 24 d., t. y. kitą dieną po dienos, kuomet pareiškėjui buvo įtekti jo apskųsti sprendimai. Atitinkamai paskutinė termino diena paduoti teismui skundą turėjo būti 2014 m. gegužės 24 d., tačiau ši diena buvo šeštadienis, t. y. nedarbo diena, todėl pagal ABTĮ 66 straipsnio 4 dalį paskutinė termino diena paduoti teismui skundą buvo 2014 m. gegužės 26 d. Nurodytas teisinis reglamentavimas yra logiškas ir teisingas, kadangi asmenims individualūs teisės aktai gali būti įteikti dienos pabaigoje, todėl šios dienos įskaitymas į skundo (prašymo) teismui padavimo terminą reikštų jos eliminavimą iš bendro skundo (prašymo) teismui padavimo termino.
Priešingas nurodyto teisinio reglamentavimo aiškinimas prieštarautų protingumo ir sąžiningumo principams bei būtų apribota asmenų teisė kreiptis į teismą per visą įstatymo nustatytą terminą. Nurodytas teisinio reglamentavimo aiškinimas atitinka administracinių teismų praktiką (žr., pvz., Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. I-999-621/2011; 2008 m. balandžio 30 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. I-270-355/2008; 2008 m. sausio 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. I-201-257/2008; 2007 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. I-1980-289/2007; 2007 m. gegužės 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. I-1980-289/2007; 2008 m. sausio 29 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. I-253-257/2008; 2008 m. liepos 16 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. I-406-519/2008; 2009 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. I-204-257/2009).
Be to, minėta procesinių terminų skaičiavimo taisyklė yra nustatyta ne tik administraciniame procese, bet ir civiliniame (Civilinio proceso kodekso 73 straipsnio 3 dalis), baudžiamajame (Baudžiamojo proceso kodekso 100 straipsnio 1 dalis) bei administracinio teisės pažeidimo teisenoje (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 249 straipsnio 2 dalis). Šiuose procesuose procesiniai terminai skaičiuojami būtent taip, kaip nurodyta aukščiau. Todėl administraciniame procese aiškinti procesinių terminų skaičiavimo taisykles kitaip negu jos yra aiškinamos kituose procesuose būtų ne tik nepateisinama, bet tai reikštų aiškų asmenų teisėtų lūkesčių ignoravimą, kas atitinkamai lemia asmenų nepasitikėjimą valstybėje priimtais teisės aktais, dėl ko įstatymas netenka autoriteto.
Aukščiau nurodyti argumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė klaidingą išvadą, kad pareiškėjas praleido vieno mėnesio skundo (prašymo) administraciniam teismui padavimo terminą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, t. y. kai praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Viena teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų – reikalavimas, kad nebūtų pažeisti kreipimosi į teismą terminai.
Atskirajame skunde pareiškėjas iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą skundo padavimo termino praleidimą, teigdamas, kad teismas, pažeidęs teisės normas, reglamentuojančias procesinių terminų skaičiavimą, padarė klaidingą išvadą, jog pareiškėjas praleido vieno mėnesio skundo (prašymo) administraciniam teismui padavimo terminą.
Pareiškėjas neneigia, kad skundžiami Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimai jam buvo įteikti 2014 m. balandžio 23 d. Tačiau, pareiškėjo teigimu, paskutinė termino diena paduoti teismui skundą turėjo būti 2014 m. gegužės 24 d.
Pareiškėjas neteisingai aiškina Administracinių bylų teisenos įstatymo 66 straipsnyje numatytas terminų skaičiavimo taisykles ir netinkamai skaičiuoja skundo padavimo terminą.
Pažymėtina, jog ABTĮ 66 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad mėnesiais skaičiuojamo termino eiga prasideda kitą dieną po to kalendorinės datos, kuria nurodyta jo pradžia, ir baigiasi atitinkamą termino paskutinio mėnesio dieną, t. y. paskutinė termino diena yra kalendorinė data, kuria nurodyta termino pradžia, atitinkanti termino paskutinio mėnesio dieną (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-521/2014; 2010 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-542/2010).
Pažymėtina, kad, priešingai nei nurodo pareiškėjas, tokios procesinių terminų skaičiavimo taisyklės yra nustatytos ir kituose procesuose. Pavyzdžiui, Civilinio proceso kodekso 74 straipsnio 2 dalies komentare (Civilinio proceso komentaras, I dalis, Bendrosios nuostatos, I tomas, 2004 m.) nurodyta, kad mėnesiais skaičiuojamas terminas baigsis praėjus nustatytam mėnesių skaičiui, bet tą pačią kalendorinės datos arba įvykio, kuriais žymima termino pradžia, dieną).
Pirmosios instancijos teismas padarė faktinėmis aplinkybėmis pagrįstą išvadą, kad paskutinė diena skundui dėl skundžiamų aktų panaikinimo paduoti buvo 2014 m. gegužės 23 d. Pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2014 m. gegužės 26 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą apskundimo terminą (ABTĮ 33 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas termino skundui paduoti atnaujinti neprašė, todėl pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog terminas skundui paduoti praleistas, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismas tinkamai įvertino taikytinų proceso teisės aktų nuostatas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos, todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta bei pagrįsta ir ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo RUAB „Melinga“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Sutkevičius
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė