AS-153-143/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-153-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05066-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. Š. (toliau – pareiškėjas) 2014 m. lapkričio 24 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Vidaus reikalų ministerija) 2014 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 1D-7272(11) „Dėl diskriminavimo apraiškų panaikinimo ir pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies grąžinimo“; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 15 straipsnio nuostatas neišmokėtą 5 279,04 Lt pensijos dalį. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas nurodė, kad apie teisės pažeidimą sužinojo 2014 m. rugsėjo 1 d., nes Vidaus reikalų ministerija apie priimtus sprendimus dėl pensijos sumažinimo ir jo pratęsimą neinformavo. Pabrėžė, kad apie galimą teisių pažeidimą sužinojo Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui (toliau – Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. priėmus nutarimą, dar iki jo paskelbimo „Valstybės žiniose“ 2012 m. rugsėjo 21 d., o nuo šios datos nebuvo praėję treji metai. Niekas nežinojo, ar Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatų taikymas bus pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pažymėjo, kad yra garbaus amžiaus, sunkiai sergantis pensininkas ir prižiūri sergančią motiną. Jis neturi interneto, neskaito laikraščių, nes turi gydytis, todėl nebuvo laiko galvoti apie galimus pažeidimus. Valdžia kiekvieną mėnesį žadėjo grąžinti sumažintas pareigūnų ir karių pensijas. 2012 m. sausio 1 d. gavęs sumažintą pareigūnų ir karių pensiją, nemanė, kad ir toliau bus galbūt pažeidžiamos jo teisės. Apie tai, kad jo pareigūnų ir karių pensijos mažinimui buvo taikyta Konstitucijos 23, 29 bei 52 straipsniams ir konstituciniam teisinės valstybės principui galbūt prieštaravusi Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostata, nežinojo, nes Vidaus reikalų ministerija jo apie tai neinformavo. Pagrįstai tikėjo, kad jam bus išmokėta neteisėtai sumažinta pareigūnų ir karių pensijos dalis, kadangi išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti jos nemokėjimą. Taip pat pažymėjo, kad ilgai nebūna Lietuvoje, yra rusakalbis, ir tai jam sukliudė nuo Konstitucinio Teismo sprendimo įsigaliojimo jį suprasti. Be to, iki 2013 m. lapkričio 7 d. ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas. Apie tai, kad valstybė nesirengia grąžinti sumažintos pensijos dalies, sužinojo tik 2014 m. spalio 1 d.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi atmetė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą bei, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžino pareiškėjui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 2 d. 1, 8 p., 37 str. 4 d., 105, 106 str., 149 str. 3 d.).

Teismas nurodė, kad antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatas neišmokėtą 5 279,04 Lt pensijos dalį. Teismas vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 bei 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 ir padarė išvadą, jog 3 metų procesinis terminas kreiptis į teismą pripažintas tinkamu ir iš esmės pakankamu, kad pareiškėjas galėtų pareikšti reikalavimą dėl valstybinės pensijos nepriemokos. Nuo 2013 m. sausio 1 d. galiojančios Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies redakcijos 3 metų terminas yra sutrumpintas iki 6 mėnesių, o tai patvirtina įstatymų leidėjo poziciją, kad netgi 6 mėnesių terminas laikytinas pakankamu pažeistoms teisėms apginti. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtintų Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 24 punktą, teismas nustatė, kad pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui išmokėta 2010 m. vasario mėn. Remdamasis pareiškėjo pateiktais duomenimis, nustatė, jog atskiras sprendimas dėl pensijos sumažinimo jam nebuvo siųstas, todėl apie pensijos sumažinimą galėjo sužinoti tik iš atsakovo veiksmų, o būtent – išmokėtos pensijos dydžio. Į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo pareiškėjas kreipėsi tik su 2014 m. lapkričio 21 d. skundu, kurį teismui padavė 2014 m. lapkričio 24 d., t. y. pasibaigus įstatymo nustatytam terminui ginti savo teises. Pareiškėjas žinojo, kada jam turi būti mokama pensija, o iš žiniasklaidos pateikiamos informacijos turėjo būti girdėjęs, kad buvo priimti teisės aktai dėl valstybinių pensijų perskaičiavimo, vadinasi, jis turėjo suprasti ir tikėtis, kad pensijos dydis bus pasikeitęs, dėl to turėjo pasidomėti sumažintos pensijos dydžiu ir per nustatytą terminą kreiptis į teismą. Pareiškėjas akivaizdžiai praleido terminą, per kurį apdairus ir rūpestingas asmuo turi pasirūpinti savo teisių apsauga.

Teismas taip pat vadovavosi ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012 ir 2011 m. lapkričio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011. Nurodė, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas Konstitucinio Teismo interneto tinklalapyje paskelbtas 2012 m. vasario 6 d., o leidinyje „Valstybės žinios“ – 2012 m. rugsėjo 21 d. Taigi nuo oficialaus pranešimo apie teisės pažeidimą iki pareiškėjo kreipimosi į teismą praėjo daugiau nei 2 metai ir 9 mėnesiai. Daugiau nei metai ir 8 mėnesiai yra praėję ir nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 paskelbimo, kurioje nuspręsta reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos taikyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintą 3 metų terminą. Toks termino praleidimas negali būti pateisinamas, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. galiojančios Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcijos 37 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog dėl neteisėto pensijos sumažinimo reikalinga sužinoti ir kreiptis į teismą per 6 mėnesius.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas prašė priteisti neišmokėtos pensijos dalį, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Šiuo metu Konstituciniame Teisme yra priimti nagrinėti du prašymai dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nustatyto pensijų sumažinimo termino pratęsimo iki 2013 m. gruodžio 31 d. (bylų Nr. 12/2013, Nr. 21/2013). Pensijų sumažinimas iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo pratęstas 2012 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XII-92, kuris įsigaliojo nuo 2012 m. gruodžio 31 d. Pirmąją šio įstatymo pagrindu sumažintą pensiją pareiškėjas gavo 2013 m. vasario mėn. Nuo 2013 m. sausio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalis sprendimo apskundimo terminą sutrumpino iki 6 mėnesių (pakeitimas padarytas 2012 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XII-88, t. y. ankstesniu nei 2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92). Vadinasi, skundo dėl tolesnio pensijos sumažinimo iki 2013 m. gruodžio 31 d. padavimo terminas baigėsi 2013 m. rugpjūčio mėn. Kadangi pareiškėjas į teismą kreipėsi su 2014 m. lapkričio 21 d. skundu, kurį teismui pateikė 2014 m. lapkričio 24 d., šį terminą jis praleido daugiau nei metais. Byloje nenustatyta jokių ypatingų aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos pateisinti termino praleidimo priežastis. Nesidomėjimas savo teisine padėtimi bei tikėjimasis, kad pensija bus kompensuota ir be kreipimosi į teismą, nėra priežastys, kurios gali būti pripažįstamos svarbiomis. Nesikreipdamas į teismą per aptartą terminą, pareiškėjas pats pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą, todėl ir praleido terminą skundui paduoti. Toks nepateisinamas pareiškėjo delsimas nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Pareiškėjas turėjo pakankamai ilgą laiką reikalavimui dėl valstybinės pensijos nepriemokos pareikšti, tačiau per nurodytą terminą to nepadarė. Prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių priežasčių, kurias būtų galima svarstyti, aiškinantis, ar jos gali būti laikomos svarbiomis. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos priežastys nėra svarbios ir negalima daryti išvados, jog yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, atmetęs pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, atsisakė priimti aptartą skundo dalį.

Teismas taip pat nurodė, kad pirmuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 1D-7272(11). Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui Vidaus reikalų ministerijos sprendimo nenuginčijimas neužkerta kelio reikalauti neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo. Todėl reikalavimą panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 1D-7272(11) teismas atsisakė priimti, kaip nesukeliantį pareiškėjui teisinių pasekmių ir dėl to nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nekreipė dėmesio į skundo reikalavimus, netinkamai kvalifikavo tarp ginčo šalių susiklosčiusius santykius, nevertino įrodymų, o nutarties motyvacija neišsami. Yra kilęs ginčas dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo pagrįstumo dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatų teisinio reguliavimo nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Ginčo teisinių santykių srityje iki šiol vyrauja teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, teisė į teisminę gynybą turi būti įgyvendinama remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais ir kreipimosi į teismą terminas atnaujintinas. Teismas nesirėmė naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Pabrėžia, kad savo teisių operatyviai negalėjo ginti dėl objektyvių priežasčių. Valstybinių pensijų gavėjų diskriminacija yra tęstinio pobūdžio. Pažymi, jog nereiškia pretenzijų dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Konstituciniame Teisme gautas prašymas spręsti dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio atitikties Konstitucijai, tačiau teismas nesustabdė bylos nagrinėjimo. Be to, teismas nesirėmė Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Neapsaugojus konstitucinių vertybių, nebūtų užtikrinta veiksminga jo teisių teisminė gynyba, socialinis teisingumas bei teisės viršenybė. Atkreipia dėmesį, kad teismo nutartyje nėra argumentacijos dėl bylos sustabdymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjui nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, taikant Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatas, kuriomis šio įstatymo nuostatų galiojimas valstybinių pensijų gavėjams buvo pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d. 2011 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-92 Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, buvo pratęstas 2012 m. ir 2013 m. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatas neišmokėtą pensijos dalį – 5 279,04 Lt, kuri iš esmės (įvertinus prašomą priteisti nepriemokos dalį, remiantis Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktais duomenimis (b. l. 12–13)) sietina su Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymo pratęsimu.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą nagrinėjant ginčus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013), reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai. Nustatant šio termino eigos pradžią, kiekvienu atveju būtina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiškėjas sieja savo reikalavimą, pobūdį ir bylos individualias faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui paskirta valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4, 15 straipsnius buvo perskaičiuojama (pratęstas perskaičiavimas) nuo 2012 m. sausio 1 d. atsakovui nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvieną mėnesį tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas ir perskaičiuojant mokėtinos pensijos dydį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 išaiškino, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2012 m. vasario mėn., t. y. gavęs nurodytu pagrindu sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2012 m. sausio mėn. Į teismą pareiškėjas kreipėsi 2014 m. lapkričio 24 d., t. y. nepraleidęs paminėto 3 metų termino.

Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis keistina, panaikinant pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti skundo dalį dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, ir perduodant šios skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą nutarties dalį (dėl sprendimo panaikinimo) paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį pakeisti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti skundo dalį dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, panaikinti ir perduoti šios skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis