AS-261-1024-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-1024/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00918-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas A. A. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. liepos 7 d. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas) Prienų ir Birštono skyriaus 2014 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. 10VĮ-(14.10.2)-9 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų nutraukimo“ ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyrių skubiai vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą į A. B. žemę, buvusią (duomenys neskelbtini).

Kadangi skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 ir 24 straipsnių reikalavimų, todėl pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, pasiūlant jam pateikti teismui patikslintą skundą, atitinkantį ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimus.

Pareiškėjas 2014 m. liepos 23 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) atnaujinti terminą skundui paduoti; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus 2014 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. 10VĮ-(14.10.2)-9 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų nutraukimo“; 3) įpareigoti atkurti nuosavybės teises.

Prašyme dėl termino atnaujinimo pareiškėjas nurodė, jog apie priimtą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus 2014 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. 10VĮ-(14.10.2)-9 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų nutraukimo“ buvo informuotas Prienų ir Birštono skyriaus 2014 m. sausio 20 d. raštu Nr. 10SD-(14.10.104)-279, kuris gautas 2014 m. sausio 21 d. (pridėta pašto voko kopija). Teigė, kad šio įsakymo neskundė, nes 2013 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo narį A. P., tačiau atsakymo sulaukė tik 2014 m. gegužės 19 d. raštu Nr. S-SW-109. Manydamas, kad skundžiamam 2014 m. sausio 14 d. įsakymui Nr. 10VĮ-(14.10.2)-9 yra įstatymo nustatyta išankstinė ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, pareiškėjas 2014 m. gegužės 12 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri 2014 m. birželio 18 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-1547 pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtu, kadangi minėtas įsakymas turi būti skundžiamas tiesiogiai teismui. Pareiškėjas, siekdamas apginti savo pažeistas teises, prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, nes apskundimo terminą praleido tik dėl to, kad siekė ginčą pirmiausia išspręsti išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

II. Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartimi atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą bei atsisakyta priimti pareiškėjo skundą.

Teismas pažymėjo, jog skundžiamo įsakymo termino pradžia skaičiuotina nuo 2014 m. sausio 21 d., kurią patvirtina ir pats pareiškėjas bei pateikta pašto voko kopija. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjas savo teises gindamas, skundą teismui turėjo pateikti iki 2014 m. vasario 21 d., tačiau manydamas, kad pirmiausiai turi būti pasinaudota privaloma išankstine ginčų ne per teismą nagrinėjimo tvarka, tik 2014 m. gegužės 12 d. pateikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai dėl 2014 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. 10VĮ-(14.10.2)-9 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų nutraukimo“ panaikinimo, o 2014 m. birželio 18 d. minėta institucija paliko skundą nenagrinėtą, nurodydama, kad skundas turi būti pateiktas tiesiogiai teismui. Pareiškėjas skundą teismui pateikė 2014 m. liepos 7 d.

Iš skundo turinio teismas nusprendė, jog pareiškėjo delsimą kreiptis į teismą laiku lėmė tai, kad buvo kreiptasi į Seimo narį. Tačiau teismas pažymėjo tai, kad nuo 2014 m. sausio 21 d. iki 2014 m. gegužės 12 d. jokie veiksmai, susiję su pažeistų teisių gynimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo, operatyviai nebuvo atliekami. Teismas akcentavo, jog asmens kreipimasis į įvairias institucijas, susirašinėjimas su jomis negali pateisinti skundo padavimo termino praleidimo. Ši aplinkybė yra subjektyvaus pobūdžio, susijusi su paties asmens pasirinktu jo elgesio variantu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-10/2012, kt.). Ta aplinkybė, kad pareiškėjas kreipiasi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gina savo teises, negali būti pripažinta svarbia aplinkybe atnaujinti terminą skundui paduoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-1098/2006, 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-339/2007, 2008 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-303/2008, kt.). Pabrėžta ir tai, kad asmeniui, kuris mano, jog jo teisės pažeistos, nėra draudžiama paraleliai tuo pat metu kreiptis ir į teismą, ir į instituciją (nagrinėjamu atveju Seimo narį) dėl jo teisių pažeidimo. Raštas, kuriuo asmuo kreipiasi į instituciją, gali būti vertinamas kaip įrodymas, kad asmuo siekia operatyvaus ir taikaus, geranoriško ginčo išsprendimo, tačiau negali būti traktuojamas kaip įrodymas, kad terminas kreiptis į teismą nepraleistas ar praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-522/2012).

Teismas pridūrė, jog jei pareiškėjas nesuprato tikslios administracinio akto apskundimo tvarkos ir terminų ar nesugebėjo tinkamai įvertinti ginčo situacijos, galėjo kreiptis į teisines paslaugas teikiančius asmenis.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti netenkintas (ABTĮ 34 str. 3 d.), o skundą, esant praleistam skundo padavimo terminui ir jo neatnaujinus, atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą atkurti nuosavybės teises teismo laikytas išvestiniu iš reikalavimo dėl administracinio akto panaikinimo, todėl atsisakius priimti skundą dėl pagrindinio reikalavimo, atsisakytas priimti skundas ir dėl išvestinio reikalavimo (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

III. Pareiškėjas A. A. B. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 30-34), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti terminą skundui paduoti.

Nurodo, kad įstatymo nustatytais terminais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus 2014 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. 10VĮ-(14.10.2)-9 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų nutraukimo“ neskundė, kadangi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, esančią (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 2 d. buvo kreipęsis į Lietuvos Respublikos Seimo narį A. P.. Deja, atsakymo iš jo nesulaukė, tačiau sulaukė rašto iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kuri 2014 m. vasario 19 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-427 atsakė į pareiškėjo kreipimąsi į Seimo narį A. P.. Nesulaukęs atsakymo, pakartotinai kreipėsi į A. P., kuris, pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2014 m. gegužės 19 d. raštu Nr. S-SW-109 nurodė, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o jos sprendimas dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būt apskųstas teismui.

Manydamas, kad toks Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus vedėjos V. A. įsakymas nepagrįstas ir naikintinas ir jis atitinka Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalies sąlygas, įpareigojančias tokio pobūdžio ginčus spręsti išankstine ne teismo tvarka, pareiškėjas 2014 m. gegužės 12 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus vedėjos V. A. 2014 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. 10VĮ-(14.10.2)-9 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų nutraukimo“ ir skubiai spręsti nuosavybės teisių atkūrimą į A. B. žemę, buvusią (duomenys neskelbtini).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas V. P. 2014 m. birželio 18 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-1547 „Dėl skundo nagrinėjimo“ paliko nenagrinėtą pareiškėjo 2014 m. gegužės 12 d. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus vedėjos 2014 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. 10VĮ-(14.10.2)-9 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų nutraukimo“, nurodydamas, kad toks įsakymas turi būti skundžiamas tiesiogiai teismui.

Mano, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, o pareiškėjas savo teisėmis naudojosi protingai, nepiktnaudžiavo jomis, elgėsi sąžiningai, rūpestingai, stengėsi kilusį ginčą išspręsti išankstine neteismine tvarka, t. y. kreipėsi į Seimo narį A. P., pastarajam nurodžius kreiptis į teismą, dar kartą kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir, šiai atsisakius nagrinėti jo prašymą, kreipėsi į teismą. Byloje pateiktos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. vasario 19 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-427 „Dėl paklausimo“ ir Lietuvos Respublikos Seimo nario A. P. 2014 m. gegužės 19 d. rašto „Dėl O. B. pakartotinio prašymo“ kopijos įrodo, kad pareiškėjas sąžiningai, bet dėl savo neraštingumo ir teisinio neišprusimo (neturėjo lėšų advokatui pasamdyti) negalėjo laiku atlikti procesinių veiksmų, t. y. įstatymo nustatytais terminais apskųsti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. 10VĮ-(14.10.2)-9 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų nutraukimo“.

Pažymi, kad teismui neatnaujinus termino skundui paduoti, pareiškėjas neteks galimybės atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. neteks teisių atkurti nuosavybės teises į savo senelio, A. B., nuosavybės teise iki žemės nacionalizacijos Lietuvoje valdytą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu bus pažeistos pareiškėjo teisės, kurias gina Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kadangi praleistas skundo padavimo terminas ir atsisakyta jį atnaujinti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011; 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, kad skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas praleido skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus 2014 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. 10VĮ-(14.10.2)-9 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų nutraukimo“ panaikinimo padavimo terminą, kreipęsis į teismą tik 2014 m. liepos 7 d.

Remiantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1−7 punktuose. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Administracinių teismų praktikoje, sprendžiant klausimus dėl praleistų procesinių terminų atnaujinimo, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažintinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012).

Pareiškėjas termino praleidimo priežastimis nurodo siekimą ginčą pirmiausia išspręsti išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, savo neraštingumą ir teisinį neišprusimą (neturėjimą lėšų advokatui pasamdyti).

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nuo 2014 m. sausio 21 d. (kai gavo skundžiamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus 2014 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. 10VĮ-(14.10.2)-9 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų nutraukimo“) iki 2014 m. gegužės 12 d. (kai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su skundu išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka) jokių veiksmų, susijusių su pažeistų teisių gynimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo, operatyviai neatliko. Be to, kaip nurodo pats pareiškėjas, į Seimo narį A. P. jis buvo kreipęsis dar 2013 m. gruodžio 2 d., t. y. prieš priimant skundžiamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus 2014 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. 10VĮ-(14.10.2)-9 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų nutraukimo“, todėl tai negali būti vertinama, kaip rūpestingas, sąžiningas elgesys, protingas naudojimasis savo procesinėmis teisėmis, nepiktnaudžiavimas jomis.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas turėjo galimybę ir teisę kreiptis ne tik į Seimo narį ar kitą instituciją, bet ir į teismą, tačiau asmens kreipimasis į įvairias institucijas, susirašinėjimas su jomis negali pateisinti skundo padavimo termino praleidimo. Ši aplinkybė yra subjektyvaus pobūdžio, susijusi su paties asmens pasirinktu jo elgesio variantu. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas kreipėsi į kitas institucijas ar kitaip neteismine tvarka gynė savo teises, negali būti pripažinta svarbia aplinkybe atnaujinti terminą skundui paduoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-1098/2006, 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-339/2007, 2008 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-303/2008, kt.). Taigi, pareiškėjas savo paties valia pasirinko kitokį, t. y. netinkamą savo galimai pažeistų teisių ir interesų gynimo būdą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011). Todėl, pareiškėjo argumentai, kad dėl savo neraštingumo ir teisinio neišprusimo (neturėjo lėšų advokatui pasamdyti) negalėjo laiku atlikti procesinių veiksmų, t. y. įstatymo nustatytais terminais apskųsti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus 2014 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. 10VĮ-(14.10.2)-9 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų nutraukimo“, laikytini nepagrįstais ir atmestini.

Taigi, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl savo paties aplaidumo, nerūpestingumo, todėl šis terminas pagrįstai neatnaujintas. Atsižvelgiant į tai, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012), ką pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai ir padarė.

Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, rėmėsi administracinių teismų praktika, suformuota analogiškose bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Taigi, pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. A. B. atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys