A-438-183-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-183/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00031-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 1–4) ir patikslintu skundu (I t., b. l. 40–43) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba) 2012 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-2050 (toliau – ir NŽT sprendimas, ginčijamas sprendimas) bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

Nurodė, kad ginčijamas sprendimas priimtas netinkamai pritaikius Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnį, kuriame įtvirtinta eilės tvarka, pagal kurią, vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose. Norimu įsigyti žemės sklypu jis naudojosi dar iki 2004 m., todėl pateikė prašymą įsigyti šiuos žemės sklypus: 6,03 ha (t. y. 4,90 ha ir 1,13 ha) ir 0,8 ha (t. y. 0,5 ha ir 0,3 ha), tačiau jam buvo pranešta, kad jo norima įsigyti žemė yra atiduota kitiems asmenims, kurie buvo eilėje prieš jį, ir kitas žemės sklypas jam siūlomas nebus, nors pagal Žemės reformos įstatymo (2004 m. liepos 15 d. redakcija) 10 straipsnyje nustatytą eilę buvo privaloma jam pasiūlyti įsigyti laisvą valstybinę žemę.

Pareiškėjas nesutiko su atsakovo išvada, kad jis negali būti laikomas žemės naudotoju nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d. Teigė, kad pagal galiojančias teisės normas ir fizinis asmuo gali būti ūkio subjektas. 2003 m. spalio 8 d. rašte Nr. 03/03-M-147 Z. M. buvo pateiktas atsakymas dėl laisvos žemės, kuriame nurodyta, kad pagal 1999 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1751 patvirtintą (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą buvo suprojektuoti asmeniniai ūkiai ir yra likęs 1,13 ha žemės sklypas. Šį žemės sklypą pareiškėjo šeima išsinuomojo ir juo naudojosi vesdama bendrą ūkį. 2004 m. gegužės 20 d. pareiškėjas buvo informuotas, kad galės šią žemę įsigyti, todėl pateikė prašymą. Jis, kaip fizinis asmuo (ūkio subjektas), minėtu žemės sklypu naudojasi nuo 2003 m. spalio 8 d. Be to, Joniškio rajono savivaldybės administracija 2004 m. vasario 29 d. raštu Nr. 342 jam pranešė, kad pareiškėjo žemės ūkio ir kaimo valda buvo įregistruota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre ir jai suteiktas identifikavimo kodas.

Pareiškėjas nesutiko su atsakovo teiginiu dėl buhalterinės apskaitos vedimo. Nurodė, kad verčiantis ūkininkavimu buhalterinę apskaitą privaloma pateikti tik už paskutinius metus (t. y. 2011 m.), be to, pareiškėjas, kaip mažažemis ūkininkas, nebuvo valstybės remiamas, o 2004‑2010 m. nevykdė ūkinės veiklos (prekybos, paslaugų teikimo).

Paaiškino, kad 1972 m. liepos 18 d. baigė Žeimelio žemės ūkio mokyklą (mechanizaciją, agronomijos kursus), t. y. diplomą įgijo dar iki 2004 m. rugpjūčio 7 d., o jo sūnus V. M. 1999 m. baigė Joniškio žemės ūkio mokyklą ir įgijo ūkininko specialybę.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyrius atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 51–59) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas 1,13 ha ploto, 4,90 ha ploto ir 0,8 ha ploto laisvos valstybinės žemės fondo žeme naudojosi pagal Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašą, patvirtintą Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112. Jis į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto asmenų sąrašą įsigyti 6,03 ha ploto žemės sklypą įtrauktas 12-a eile, pagal kurią žemės ūkio paskirties žemės sklypai parduodami valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektams, ne mažiau kaip metus naudojantiems šiuos žemės sklypus, išskyrus šios dalies 7 punkte nurodytus atvejus. Pareiškėjui, priskirtam 12-ai eilei, negalėjo būti siūlomi jokie kiti laisvos žemės fondo plotai, nes šios eilės pretendentai gali rinktis tik ne mažiau kaip metus naudojamus žemės sklypus. 9-os eilės pretendentai, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 9 punktą, turi pirmumo teisę 12-os eilės pretendentų atžvilgiu rinktis laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypus, todėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimo metu iš laisvos žemės fondo žemės ūkio paskirties žemės sklypus Nr. 489 – 1,13 ha ploto ir Nr. 490 – 4,90 ha ploto 9-os eilės pretendentas pasirinko teisėtai. Ir nors pareiškėjui, pretendentų susirinkime pašauktam 15-a eile, jo norimo pirkti 0,8 ha ploto žemės sklypo neliko, jam buvo pasiūlyti kiti 0,65 ha ir 0,53 ha ploto žemės sklypai, kuriuos pareiškėjas ir pasirinko.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad fizinis asmuo gali būti ir ūkio subjektas bei kad pareiškėjas minėta žeme naudojasi nuo 2003 m. spalio 8 d. Nurodė, kad nors pirmumo teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą visais atvejais turi asmenys, pretenduojantys atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos turėtą žemę, išimtis yra nustatyta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 13 dalyje, tačiau pareiškėjas neatitinka šiame straipsnyje įtvirtintų sąlygų. Pareiškėjo naudojamas 1,13 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2003 m. buvo naudojamas skirtingų (duomenys neskelbtini) šeimos narių: nuo 2003 m. rugsėjo 30 d. su V. M. buvo sudaryta nuomos sutartis dėl 1,78 ha ploto žemės sklypo, nuo 2004 m. liepos 22 d. su Z. M. buvo sudaryta nuomos sutartis dėl 1,93 ha ploto žemės sklypo ir tik nuo 2005 m. spalio 18 d. su pareiškėju buvo sudaryta nuomos sutartis dėl 1,93 ha ploto žemės sklypo. Taigi pareiškėjas negali būti laikomas 1,13 ha ploto žemės sklypo naudotoju nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d.

Pabrėžė, kad pareiškėjas pagal Ūkininko ūkių registro duomenis ūkininku tapo tik nuo 2005 m. balandžio 26 d. ir Nacionalinės žemės tarnybos Joniškio skyriui nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d. turi praktinio ūkininkavimo patirties bei žemės ūkio išsimokslinimo diplomą arba dokumentą, patvirtinantį profesinį pasirengimą ūkininkauti. Be to, pareiškėjas iki Asmenų sąrašo sudarymo nepateikė dokumentų, įrodančių, kad nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d. naudoja norimą pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ir atitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 2 straipsnyje nurodytas sąlygas. Kita privaloma sąlyga fiziniam asmeniui, pageidaujančiam įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise, yra buhalterinės apskaitos vedimas nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d., tačiau pareiškėjas nepateikė pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalo, kuriame nurodyti duomenys apie jo pirktas ir parduotas prekes ir paslaugas 2004–2011 m.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu (I t., b. l. 189–194) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas neatitinka Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje įtvirtintos išimties taikymo sąlygų. Atsakovo padaryta išvada, kad pareiškėjas negali būti laikomas 1,13 ha ploto žemės naudotoju nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d. yra pagrįsta, nes su pareiškėju nuomos sutartis dėl 1,93 ha ploto žemės buvo sudaryta metams (su vėlesniais sutarties pratęsimais tam pačiam laikotarpiui) nuo 2005 m. Ankstesniais laikotarpiais nuomos sutartys buvo sudaromos su pareiškėjo šeimos nariais. Tuo tarpu įstatymas teisę į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę sieja su fiziniu asmeniu (šiuo atveju – pareiškėju), o ne su šeimos nariais ar šeimos ūkiu. Byloje nepateikta įrodymų, kad pareiškėjas žeme naudojosi anksčiau kaip nuo 2005 m., todėl argumentas, kad pareiškėjas, kaip fizinis asmuo, minėtu žemės sklypu naudojosi nuo 2003 m. spalio 8 d., atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas neatitinka ir sąlygos nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d. turėti praktinio ūkininkavimo patirties bei Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka būti įregistravusiam ūkininko ūkį arba turėti praktinio ūkininkavimo patirties ir žemės ūkio išsimokslinimo diplomą arba dokumentą, patvirtinantį profesinį pasirengimą ūkininkauti. Pareiškėjas ūkininku tapo tik nuo 2005 m. balandžio 28 d., ir byloje nėra dokumentų patvirtinančių, kad pareiškėjas nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d. turėtų praktinio ūkininkavimo patirties ir žemės ūkio išsimokslinimo diplomą arba dokumentą, patvirtinantį profesinį pasirengimą ūkininkauti.

Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju išlikęs nekilnojamasis turtas (ginčijamas žemės sklypas) dėl susiklosčiusių faktinių žemėnaudos santykių turi būti grąžinamas buvusiems savininkams, o ne pareiškėjui. Pareiškėjas nuo 2005 m. buvo sudaręs tik trumpalaikes nuomos sutartis (metų laikotarpiui), vėliau kiekvienais metais jos buvo pratęsiamos, tais pačiais metais pareiškėjas tapo ūkininku, todėl pagal Žemės reformos įstatymą ir 2013 m. kovo 25 d. patvirtintą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą pirmumo teisę į šį sklypą turi 9‑os eilės pretendentai, tuo tarpu pareiškėjas yra 12-os eilės pretendentas. Be to, pareiškėjas 2005‑2010 m. nevedė buhalterinės apskaitos, nors tai yra privaloma sąlyga fiziniam asmeniui, pageidaujančiam įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise, o tik deklaravo žemės ūkio naudmenas ir pasėlius tiesioginėms išmokoms gauti.

Teismas nurodė, kad asmenų, pageidaujančių įsigyti valstybinę žemę, mišką ir vandens telkinius, eilė nustatoma pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto Asmenų sąraše įsigyti 6,03 ha žemės įtrauktas 12-a eile, pagal kurią parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektams, ne mažiau kaip metus naudojantiems šiuos žemės sklypus, išskyrus šios dalies 7 punkte nurodytus atvejus. Pareiškėjui, priskirtam 12-ai eilei, negalėjo būti siūlomi jokie kiti laisvos žemės fondo plotai, nes šios eilės pretendentai gali rinktis tik ne mažiau kaip metus naudojamus žemės sklypus, o 9-os eilės pretendentai, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 9 punktą, turi pirmumo teisę 12-os eilės pretendentų atžvilgiu rinktis laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypus. Taigi (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimo metu iš laisvos žemės fondo žemės ūkio paskirties žemės sklypus 9-os eilės pretendentas pasirinko teisėtai, nepažeisdamas Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos eiliškumo tvarkos.

Atsižvelgdamas į tai, kas buvo nurodyta prieš tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra jokio pagrindo.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 1–4), kuriuo prašo šį sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog jo nuomotas 1,13 ha ploto žemės sklypas yra grąžintas buvusiam savininkui, nes iš tiesų žemės sklypas buvo bešeimininkis ir priklausė valstybei. Be to, asmuo, pakviestas 9-a eile, prašė atstatyti nuosavybės teises į 2,93 ha ploto žemės sklypą, tačiau jam buvo atstatyta į 12 ha.

Pažymi, kad jis, kaip fizinis asmuo (ūkio subjektas), ginčo žemės sklypais naudojosi nuo 2003 m. spalio 8 d. , t. y. dar prieš 2004 m. rugpjūčio 7 d. Tai patvirtina byloje esančios nuo 2004 m. gegužės mėnesio pareiškėjo vardu teiktos deklaracijų kopijos, taip pat Joniškio rajono savivaldybės administracijos 2004 m. vasario 29 d. raštas Nr. 342, kuriuo buvo pranešta, jog pareiškėjo žemės ūkio ir kaimo valda įregistruota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre bei jai suteiktas indentifikavimo kodas.

Teigia, kad 2012 m. liepos 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos Joniškio skyriuje buvo pristatytas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos planas, taip pat sudarytas ir pateiktas pretendentų sąrašas. Pareiškėjas pagal pretendentų sąrašą turėjo būti pašauktas 12-a ir 18-a eile. Tačiau 12-a eile atvykus į komisiją pareiškėjui buvo pranešta, kad jo norima įsigyti žemė yra atiduota asmenims, pašauktiems prieš jį. Mano, kad, jei jo prašomas įsigyti žemės sklypas atiduodamas asmeniui, pašauktam anksčiau, tai projekto vadovai turėjo pasiūlyti pareiškėjui rinktis iš likusios laisvos valstybinės žemės prieš tuos pretendentus, kurių eilė yra žemesnė. Tačiau šiuo atveju komisijai pareiškėją pašaukus 18-a eile dėl 0,8 ha žemės sklypo pirkimo, vėlgi buvo pranešta, jog pareiškėjo prašoma įsigyti valstybinė žemė perduota asmenims, buvusiems nuo 13-os iki 18-os eilės.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 13–18) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad jis 1,13 ha ploto žemės sklypą naudojo iki 2004 m. rugpjūčio 7 d. kaip fizinis asmuo ir ūkio subjektas, nes šią žemę deklaravo. Tam, kad būtų galima taikyti Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalies nuostatas, pretendentas turi atitikti daugiau sąlygų, ne tik žemės deklaravimą ilgus metus. Nacionalinės žemės tarnybos Joniškio skyriaus pateiktos valstybinės žemės nuomos sutartys nuo 2003 m. įrodo, kad minėtas žemės sklypas naudotas skirtingų pareiškėjo šeimos narių, ir tik nuo 2005 m. spalio 18 d. su pareiškėju buvo sudaryta nuomos sutartis dėl 1,93 ha ploto žemės sklypo. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie sudarytą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį su V. M. ar Z. M. pagal Ūkininko ūkio įstatymo pakeitimo įstatymą, be to, pareiškėjo ūkininko ūkis įregistruotas 2005 m. balandžio 28 d. Pareiškėjo pateiktos žemės ūkio naudmenų ir (ar) pasėlių deklaracijos įrodo pareiškėjo faktinį 1,13 ha ploto žemės sklypo naudojimą, tačiau ne juridiniu, nuomos ar kitu pagrindu nustatytą žemės naudojimą nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d., atitinkantį Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalies reikalavimus. Tik šiuo metu galiojančių Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171, 21.3.1 punkte nustatytas reikalavimas deklaruojantiems valstybinę žemę, išskyrus asmeninio ūkio žemę, nuo 2013 m. pateikti tos žemės naudojimo ar valdymo teisę patvirtinantį dokumentą. Pagal iki tol galiojusį teisinį reglamentavimą deklaruoti buvo galima ir neturint naudojimo ar valdymo teisę patvirtinančio dokumento. Taigi 1,13 ha ploto žemės sklypo deklaravimas nuo 2004 m. gegužės mėnesio neįrodo žemės naudojimo juridinio pagrindo.

Pažymi, kad pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, kai valstybė atlygina piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal šį įstatymą negrąžinamas natūra, laikomasi negrąžinamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, lygiavertiškumo principo; o 9 dalyje įtvirtinta, jog už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina keliais būdais, vienas kurių yra perduodant lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą, t. y. kitoje vietoje, nei buvusio savininko žemė. Šiuo atveju 9-os eilės pretendentas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimo metu turėjo teisę pasirinkti 2,2908 ha žemės (vertė 16543 Lt), todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 27S-10 pagal buvusią vertę jam leista pasirinkti 12,04 ha žemės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo pirmumo teisės įsigyti 1,13 ha valstybinės žemės sklypą, pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 27VĮ-(14.27.2.)-378 rengiamą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2010 m. birželio 1 d. pateikė prašymą, kuriuo pageidavo pirkti 6,83 ha žemės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, tame tarpe ir ginčo žemės sklypą Nr. 489 -1,13 ha. Vykdant žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo procedūras, pareiškėjas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 27VĮ-(14.27.2)-421 buvo įrašytas į Pretendentų, pageidaujančių gauti žemę nuosavybėn neatlygintinai, pirkti, nuomoti valstybinę žemę, naudotis patikėjimo teise (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą, nurodant, kad jo pageidaujami pirkti valstybinės žemės sklypai, kurių bendras plotas – 6,03 ha, bus projektuojami pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytą 12-ąją eilę, o žemės sklypai, kurių bendras plotas – 0,80 ha, pagal 15-ąją eilę.

Pretendentų, įrašytų į minėtą sąrašą, susirinkimo metu, kuris įvyko 2012 m. liepos 24 d., 9-osios eilės pretendentei, A. T., pasirinkus žemės sklypus Nr. 489 – 1,13 ha ir Nr. 490 – 4,90 ha, (iš viso: 6,03 ha), kuriuos pageidavo pirkti pareiškėjas, buvo nutarta šiuos klypus skirti bei projektuoti A. T..

Pareiškėjo teigimu, buvo pažeista jo pirmumo teisė įsigyti (pirkti) žemės sklypą Nr. 489 – 1,13 ha, kurią jam suteikia Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalis.

Byloje aptariamus teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas ir su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad „Vykdant žemės reformą, žemės įsigijimo nuosavybėn būdai yra:

1) nuosavybės teisių į žemę atkūrimas grąžinant ją natūra arba perduodant ar suteikiant žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą;

2) valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai;

3) valstybinės žemės pardavimas;

4) civiliniai sandoriai dėl žemės.“

Šio įstatymo 6-8 straipsniuose taip pat yra apibūdintos minėtų pirmų trijų, žemės įsigijimo nuosavybėn, būdų sąvokos, nurodyti subjektai, turintys teisę įsigyti žemę nuosavybėn, bei šių būdų įgyvendinimo sąlygos ir tvarka. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 6 straipsnyje, skirtame pirmajam būdui reglamentuoti, nustatyta, kad „Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ją grąžinant, perduodant ar suteikiant nuosavybėn neatlygintinai bei išperkant kaimo ir miesto gyvenamosiose vietovėse tvarką bei sąlygas nustato Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas.“, t. y., žemės įsigijimo nuosavybėn būdą, atkuriant nuosavybės teises jas grąžinant natūra ar perduodant/ suteikiant žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, deleguota reglamentuoti kitai teisės normai - Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui.

Toks reglamentavimas reiškia, kad minėtos dvi teisės normos - Žemės reformos įstatymas ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, tarpusavyje sąveikauja kaip bendroji ir specialioji teisės normos. Šiuo atveju bendroji teisės norma yra Žemės reformos įstatymas, o specialioji - Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas.

Šių dviejų teisės normų sąveika pasireiškia tuo, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas yra nustatomi asmenys (šio įstatymo 2 str.), nekilnojamasis turtas - žemė, miškas, vandens telkiniai (šio įstatymo 3 str.), bei būdas – natūra, arba perduodant ar suteikiant žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai (šio įstatymo 4,5,16 str.) kuriuo asmuo įgyja subjektinę teisę - atkurti nuosavybės teises, o pagal Žemės reformos įstatymo nuostatas yra individualizuojama asmens subjektinė teisė – įsigyti nuosavybėn konkretų žemės sklypą, o būtent, nuosavybėn yra suteikiamas konkretus individualiais požymiais apibūdintas žemės sklypas, kuris yra suformuojamas pagal parengtą atitinkamą žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą (Žemės reformos įstatymo 4 str.), laikantis atitinkamo žemės sklypų formavimo eiliškumo (Žemės reformos įstatymo 10 str.).

Pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą šeštąją eile formuojami sklypai asmenims nurodytiems Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje, kai jiems perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems naudojami žemės sklypai.

Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad asmuo teisę formuoti jam žemės sklypą šeštąja eile gali įgyti esant šioms sąlygoms: 1. asmuo turi atitikti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje nurodytų asmenų kriterijus; 2. jis turi turėti teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kurios atkuriamos perduodant jam neatlygintinai kitą lygiavertį žemės sklypą; 3. formuojamą žemės sklypą jis turi prieš tai naudoti. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 ir 2 straipsnius nuosavybės teisės atkuriamos tiems asmenims, kurie patys arba jų palikuonys ir pan., iki nacionalizacijos turėjo atitinkamą nekilnojamąjį turtą. Šios Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 ir 2 straipsnių nuostatos lemia, kad ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje nurodyti asmenys, turi atitikti šiuos kriterijus.

Šiuo atveju Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalis, šiems asmenims, suteikia privilegiją atkurti nuosavybės teises (įsigyti nuosavybėn) konkretų žemės sklypą, kurį jie naudojo nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d., su sąlyga, jei jie atitinka ir papildomą kriterijų – yra valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektai, atitinkantys Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnyje nurodytas sąlygas.

Byloje duomenų, kad pareiškėjas turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas, nėra. Tokių aplinkybių nenurodo ir pats pareiškėjas.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėjas neturi teisės, į ginčo žemės sklypo formavimą šeštąja eile, pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 27VĮ-(14.27.2.)-378 rengiamą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, A. T. žemės sklypai turėjo būti formuojami 9-ąja eile, o pareiškėjui – 12-ąja ir 15-ąja eilėmis. Visa tai lemia, kad formuojant ginčo žemės sklypą A. T., nebuvo pažeisti Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio reikalavimai.

Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia ir kitus reikalavimus, kuriais galimai buvo pažeista jo pirmumo teisė pasirinkti kitus žemės sklypus (ne ginčo žemės sklypą), kuriuos būtų galėjęs įsigyti nuosavybėn pagal minėtą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, tačiau šiam reikalavimui pagrįsti nenurodo konkrečių aplinkybių, pagal kurias būtų galima nustatyti kokie tai galėjo būti žemės sklypai, kam buvo suteikta teisė juos įsigyti ir pan., t. y., šių reikalavimų nepagrindžia konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais. Toks teismui keliamo reikalavimo nepagrindimas konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais (ABTĮ 22 str. 2d. 7p.), yra pagrindas tokį reikalavimą pripažinti neįrodytu, o tuo pačiu ir nepagrįstu (ABTĮ 57 str. 4 d.).

Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas