A-438-265-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-265/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00747-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 13.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir B. L. dėl termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. M. (toliau – ir pareiškėja) su prašymu (b. l. 1–2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama pratęsti terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius savavališkos statybos metu pastatytam gyvenamajam namui, esančiam žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 12 mėnesių.

Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi buvo nuspręsta įpareigoti pareiškėją per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2012 m. balandžio 12 d.) teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tarp pareiškėjos, trečiojo suinteresuoto asmens B. L. ir Vilniaus miesto savivaldybės buvo sudaryta detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis, kurios sudarymo tikslas buvo pakeisti žemės sklypo tikslinę paskirtį pagal bendrojo plano sprendinius, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Pagal galiojančius bendrojo plano sprendinius teritorija, kurioje pastatyti gyvenamieji namai, yra verslo, gamybos ir pramonės teritorijoje. Pareiškėja su UAB „Meirista“ 2012 m. liepos 24 d. sudarė projektavimo darbų rangos sutartį Nr. DP12-07/04, kad būtų atlikta Vilniaus miesto bendrojo plano dalies analizė. Sutartis buvo nutraukta 2012 m. rugpjūčio 23 d. ir sudaryta nauja – dėl teritorijos detaliojo plano parengimo. Pareiškėja 2013 m. sausio 23 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu perduoti organizatoriaus teises ir pareigas bei sudaryti detaliojo planavimo organizavimo teisių ir pareigų perdavimo sutartį dėl ginčo žemės sklypo. Pasitarimo metu Vilniaus miesto savivaldybės administracija pritarė prašymui ir apie tai informavo pareiškėją 2013 m. vasario 22 d. raštu Nr. A51-21673(2.15.1.21-MP2). Pareiškėjos teigimu, darbai užtruks ilgiau nei teismo nustatytas terminas, todėl jis turi būti pratęstas dėl prieš tai paminėtų priežasčių, kurios nepriklauso nuo pareiškėjos valios ir kurių trukmei ji negali daryti įtakos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – ir inspekcija) atsiliepimu į pareiškėjos prašymą (b. l. 34–35) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis yra įsiteisėjusi, privaloma visiems asmenims ir turėtų būti vykdoma. Taigi materialinis teisinis ginčas yra išspręstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo B. L. atsiliepimu į pareiškėjos prašymą (b. l. 31‑32) prašė jį tenkinti.

Paaiškino, kad ji yra buvusi ginčo žemės sklypo bendrasavininkė. Vėliau žemės sklypas padalintas, ko pasekoje buvo suformuoti 5 žemės sklypai, t. y. nutrauktas žemės sklypų valdymas bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Jai nustatyti terminai reikalavimų įvykdymui Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 18 d. sprendimu buvo pratęsti 12 mėnesių. Ji 2013 m. sausio 23 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu perduoti organizatoriaus teises ir pareigas bei sudaryti detaliojo planavimo organizavimo teisių ir pareigų perdavimo sutartį, kurios tikslas – pakeisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę. Tiek pareiškėjos, tiek ir jos prašymui buvo pritarta.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu (b. l. 65–68) pareiškėjos prašymą tenkino ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. gegužės 26 d. reikalavimo Nr. (101)11.11-87 pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą pratęsė 12 mėnesių, terminą skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja su 2013 m. sausio 23 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo bei sutarties sudarymo, taip pat dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Plano rengimo tikslas – pakeisti pagrindinę tikslinę žemės sklypo naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę. Šiam pareiškėjos prašymui yra pritarta. Pareiškėja su UAB „Meirista“ 2012 m. rugpjūčio 23 d. sudarė projektavimo darbų rangos sutartį atlikti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus. UAB „Meirista“ 2013 m. gegužės 10 d. pažymoje nurodė, kad projektavimo darbų pabaiga numatyta 2013 m. lapkričio 4 d. Taigi pareiškėja aktyviai siekia įteisinti savavališką statybą.

Atsižvelgdamas į tai, kad detaliojo plano sprendiniams įgyvendinti yra nustatytos atitinkamos procedūros, kurios, kaip matyti iš pareiškėjos pateiktų įrodymų, šiuo metu yra vykdomos, ir kurioms pareiškėja negali daryti įtakos, teismas darė išvadą, kad šiuo atveju yra Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos terminui pratęsti. Statybos įstatymo nuostatos suteikia teisę teismui ilgesniam laikui pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymo terminą, jei pareiškėjų nurodytos priežastys bus pripažintos svarbiomis. Teismas sprendė, kad pareiškėjos prašomas pratęsti terminas (12 mėnesių) yra protingas ir pagrįstas.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 73–75), kuriuo prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas, vykdydamas statybos valstybinę priežiūrą, surašė pareiškėjai 2009 m. gegužės 11 d. savavališkos statybos aktą Nr. (101)11.11-76 bei, vadovaudamasis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatomis, 2009 m. gegužės 26 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (101)11.11-87, kuriuo pareiškėja buvo įpareigota savo lėšomis iki 2009 m. rugsėjo 25 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nurodytu terminu reikalavimo neįvykdė, Vilniaus apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi Statybos įstatymo 28 straipsniu, dėl minėto reikalavimo vykdymo su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti statytoją J. M. savo lėšomis per 2 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos, likviduoti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti statomą vieno aukšto gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Civilinės bylos nagrinėjimo metu reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymo klausimas buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A‑639-160/2012 J. M. įpareigojus per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (nuo 2012 m. balandžio 12 d.) teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Nutartyje taip pat buvo nurodyta, kad, jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys nugriaunamas J. M. lėšomis. Šis įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnį yra privalomas. Taigi pareiškėja privalo vykdyti įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį, o ne Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009 m. gegužės 26 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (101)11.11-87. Pareiškėjai, neįvykdžiusiai teismo nutarties, kyla teisinės pasekmės, numatytos CPK normose dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, o ne Statybos įstatymo 28 straipsnyje nurodytos reikalavimo nevykdymo pasekmės.

Pažymi, kad teismas, nagrinėdamas skundus (nagrinėjamu atveju – prašymą) dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Todėl ir nagrinėjamu atveju teismas, prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, privalėjo įsitikinti, ar priimtas sprendimas sukels atitinkamas pasekmes. Sprendimas dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos, tuomet vykdžiusios statybos valstybinės priežiūros funkcijas, reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimo, kai pareiškėja jau yra įpareigota šalinti savavališkos statybos padarinius įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pareiškėjai siekiamų pasekmių negali sukelti, todėl procesas yra beprasmis.

Teigia, kad remiantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi galima nustatytą terminą pratęsti, o ne atnaujinti. Byloje nustatyta, kad 2009 m. gegužės 26 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (101)11.11-87 pareiškėja buvo įpareigota įvykdyti iki 2009 m. rugsėjo 25 d. Tuo tarpu pareiškėja dėl reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo į teismą kreipėsi 2013 m. kovo mėn., t. y. nuo reikalavimo įvykdymo termino pasibaigimo praėjus beveik 4 metams ir kai reikalavimo įvykdymo termino pasibaigimo faktas jau yra sukėlęs prieš tai nurodytas teisines pasekmes. Be to, pasibaigus reikalavimo įvykdymo terminui (2009 m. gegužės 26 d.) dar net negaliojo Statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23(1) straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 28(1) straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymas (Žin., 2010, Nr. 84-4401). Todėl nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo taikyti nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusius Statybos įstatymo pakeitimus.

Pareiškėja atsiliepimu į inspekcijos apeliacinį skundą (b. l. 87–88) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Specialioji teisėjų kolegija 2011 m. rugsėjo 3 d. ir 2011 m. spalio 25 d. nutartyse nurodė, jog, prašant teismo pratęsti reikalavimo vykdymo terminą ilgesniam laikotarpiui, nėra nagrinėjamas pats reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl toks reikalavimas yra administracinis teisinis ir jo išsprendimas civiliniams teisiniams santykiams tiesioginės įtakos nedaro.

Pažymi, kad į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu dėl termino pratęsimo kreipėsi 2013 m. kovo 7 d., t. y. dar nepasibaigus Vilniaus apygardos teismo nutartimi nustatytam terminui (terminas buvo nustatytas iki 2013 m. balandžio 12 d.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo B. L. atsiliepimu į inspekcijos apeliacinį skundą (b. l. 86) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi taisyklės, jog neteisėtos statybos teisinių pasekmių taikymą lemia ne tik pažeidimo padarymo faktas, bet ir aplinkybės, kurios turi reikšmės taikant atitinkamą sankciją. Kurią iš įstatymo nurodytų sankcijų taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių. Teisminės neteisėtos statybos pasekmės turi būti taikomos atsižvelgiant į taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principą. Proporcingumo principas reikalauja surasti ne tik viešojo ir privataus, bet ir privačių interesų pusiausvyrą. Taigi, teismas, spręsdamas dėl neteisėtos statybos civilinių teisinių pasekmių, turi laikytis ginčo šalių interesų derinimo principo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėja prašo teismo pratęsti terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius savavališkos statybos metu pastatytam gyvenamajam namui, esančiam žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 12 mėnesių. Šį prašymą grindžia Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) nuostatomis.

Pagal pareiškėjos kreipimosi į teismą galiojusios Statybos įstatymo 28 straipsnio redakcijos nuostatas (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija), savavališkos statybos padarinių šalinimas, kaip procedūra, susidėjo iš keleto stadijų, nuosekliai einančių viena po kitos, o būtent, nuo savavališkos statybos fakto konstatavimo; termino ir būdo savavališkos statybos padariniams pašalinti nustatymo; šio termino pratęsimo tiek administracine, tiek teismine tvarka; savavališkos statybos įteisinimo administracine tvarka, per nustatytus terminus pašalinus savavališkos statybos padarinius; ir savavališkos statybos padarinių šalinimo teismine tvarka, statytojui per nustatytus terminus nepašalinus savavališkos statybos padarinių. Ši procedūra, savavališkos statybos padarinių šalinimas, yra užbaigiama, kai savavališka statyba nustatyta tvarka yra įteisinama, arba kai likviduojamos tos pasekmės, kurias sukėlė savavališka statyba.

Šis teisinis reguliavimas lemia, kad po to, kai savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra yra užbaigiama Statybos įstatymo 28 straipsnyje (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) nustatyta tvarka, pakartotinai inicijuoti atskirų jos stadijų vykdymą, tame tarpe ir terminų pratęsimo stadijos, nėra teisinio pagrindo.

Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies nuostatas (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija), asmuo kreiptis į teismą su prašymu pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti ilgesniam laikui nei buvo nustačiusios kompetentingos institucijos, galėjo tik šioje savavališkos statybos padarinių šalinimo stadijoje, t. y., kol nebuvo pasibaigę kompetentingos institucijos nustatyti terminai savavališkos statybos padariniams pašalinti.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai 2009 m. gegužės 11 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (101)11.11-76 įpareigojant savo lėšomis iki 2009 m. rugsėjo 25 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai per nustatytus terminus neįvykdžius šio reikalavimo savavališkos statybos padarinių pašalinimo klausimas buvo sprendžiamas teismine tvarka. Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2A‑639-160/2012, pareiškėja buvo įpareigota per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (nuo 2012 m. balandžio 12 d.) teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, o per nustatytą terminą neįvykdžius teismo reikalavimo, savavališkai pastatytą statinį nugriauti savo lėšomis.

Iš šių faktinių aplinkybių matyti, kad Statybos įstatymo 28 straipsnyje (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) numatyta savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra buvo įgyvendinta pilna apimtimi, atlikus visas anksčiau aptartas stadijas.

Tai lemia, kad inicijuoti pakartotinės terminų pratęsimo, sprendžiamos administracine ar teismine tvarka vykdymo stadijos, nebėra galimybės, dėl ko ir tokio klausimo nagrinėjimas teismine tvarka yra nebegalimas.

Be to, kaip minėta, byloje aptariama savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra buvo užbaigta įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A‑639-160/2012. Todėl Statybos įstatymo 28 straipsnio (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) nustatyta tvarka iš naujo administraciniame teisme inicijavus savavališkos statybos padarinių šalinimų terminų pratęsimo klausimą, iš esmės yra sprendžiamas jau įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo klausimas.

Tai savo ruožtu lemia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas byloje sprendimą, kuriuo pratęsė savavališkos statybos padarinių šalinimo terminus, peržengė ir jam suteiktos kompetencijos ribas (ABTĮ 16 str. 1;2 d.; 37 str. 2 d. 2 p.).

Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos prašymo teismui priėmimo klausimą, klaidingai rėmėsi specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, byloje Nr. 3-61-3-01665-2011-5, nes šia nutartimi minėta kolegija nusprendė, kad kol nėra užbaigta savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra ir kai dar tik sprendžiamas nustatytų terminų pratęsimo klausimas, šie ginčai yra teismingi administraciniams, o ne bendrosios kompetencijos teismams, t. y., pareiškėjos inicijuotas teisminis procesas neatitiko nei faktinės nei teisinės situacijos, kurią nagrinėjo minėta kolegija.

Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas, o byla nutrauktina, nes teismas išsprendė ginčą, kuris nėra jam priskirtas, kas sudarė kliūtis pradėti patį teisminį procesą (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.; 101 str. 1 p.).

Dėl šio teisminio proceso ydingumo netenkintini ir pareiškėjos apeliacinės instancijos teismui pareikšti prašymai prijungti bei ištirti atitinkamus įrodymus, susijusius su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. sprendimo vykdymu, civilinėje byloje Nr. 2A‑639-160/2012.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais,

n u t a r i a:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimą, o bylą pagal pareiškėjos J. M. prašymą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas