A-1243-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1243-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01759-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 13.1; 13.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–9), prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Inspekcijos Šiaulių skyrius) 2014 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. 2D-9947-(19.2) ir įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2014 m. gegužės 26 d. skundą dėl savavališkos rekonstrukcijos.

Pareiškėjas paaiškino, jog jam nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas). Žemės sklype taip pat yra RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ nuosavybės teise priklausantis ypatingos kategorijos statinys – kombainų garažas su priestatu. 2014 m. gegužės 16 d. pastebėjo, kad žemės sklype vyksta statybos darbai ir trečiasis suinteresuotas asmuo rekonstruoja savo vieno iš pastatų priestatą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nuardė priestato stogą, sienas ir paaukštino tas konstrukcijas.

Pareiškėjas kreipėsi į Inspekcijos Šiaulių skyrių, prašydamas pagalbos, kad atvyktų į vietą. Inspekcijos Šiaulių skyrius paaiškino, kad vienas iš darbuotojų atostogauja ir jie neturi pakankamai tam išteklių, jog atvyktų į vietą, nurodė viską fotografuoti ir kreiptis raštu. Pareiškėjas 2014 m. gegužės 26 d. pateikė skundą Inspekcijos Šiaulių skyriui ir nuotraukas. Iš trečiojo suinteresuoto asmens nebuvo gavę jokio prašymo ar leidimo, sutikimo rekonstruoti pastatus. Iki šiol trečiasis suinteresuotas asmuo nesiėmė nieko, kad būtų gautas leidimas iš žemės sklypo savininko.

Inspekcijos Šiaulių skyrius atvyko patikrinti, patikrinimas buvo atliktas vietoje, surašytas protokolas ir gavo išvadą, kad tai yra paprastas remontas, nurodyta, jog nebuvo keičiami išorės matmenys ir priestatas buvo remontuotas. Iš atsakymo suprato, jog Inspekcijos Šiaulių skyrius neobjektyviai ištyrė visas aplinkybes, neišmatavo visų parametrų, neatkreipė dėmesio, kad pasikeitė priestato tūris, jog buvo paaukštintas stogas, šoninės sienos. Inspekcijos Šiaulių skyrius privalo surinkti papildomus duomenis ir viską ištirti iki galo.

Inspekcijos Šiaulių skyrius neatkreipė dėmesio į kolonų skaičių, atsiradusių po kadastrinių duomenų matavimo. Kombainų garažo ir priestato kadastriniai matavimai buvo atlikti ir byla yra valstybės įmonės Registrų centre. Priestatas iš tiesų buvo žemesnis negu pagrindinis pastatas. Pagrindinio pastato sienos aukštis buvo 4,50 m, o priestatas buvo 4,30 m aukščio. Kadastrinių duomenų byloje tas pastatas ir priestatas yra nufotografuoti. Inspekcijos Šiaulių skyrius visiškai neskaičiavo nei tūrio, nei pastato aukščio. Tai pagrindiniai kriterijai, ką reikėtų atlikti.

Inspekcijos Šiaulių skyrius nevertino, kad pakito pastato paskirtis. Iki savavališkų statybų tai buvo priestatas garažų paskirties. Patikrinimo metu pamatė, kad ten yra cisternos, jos yra įmontuotos į pastatą. Iš garažų paskirties pastatas tapo kuro talpyklėmis. Pareiškėjo teisės yra pažeistos dėl Inspekcijos Šiaulių skyriaus veiksmų ir dėl savavališkos statybos veiksmų. Trečiasis suinteresuotas asmuo be pareiškėjo sutikimo keičia pastato paskirtį, jį didina ir vis daugiau naudoja žemės sklypo. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesikreipė į žemės savininką dėl pastato rekonstravimo.

Yra nustatytas servitutas, atliekant bet kokius darbus reikalingas savininko sutikimas.

Atsakovas Inspekcijos Šiaulių skyrius atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 42–45) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad atliekant paprastą remontą, avarinius darbus, savininko sutikimas neprivalomas. Nuvykęs specialistas viską išsamiai ištyrė. Prie bylos yra pateikti visi patikrinimo aktai. Buvo surašytas patikrinimo aktas, teismui pateikta medžiaga. Nustatyta, kad statytojas atliko teisiškai įregistruotą ypatingos kategorijos pastato – kombainų garažų priestato – paprasto remonto darbus. Statytojo pateiktoje kadastrų duomenų byloje fiksuoti priestatų prie kombainų garažų matmenys: ilgis, plotis, žemesnė priestato stogo dalis – atitinka faktinius fiksuotus pastato parametrus.

Savavališkos statybos konstatuoti negalėjo. Kadastro duomenų byla turi didesnę reikšmę negu nuotraukos. Pareiškėjo nurodytas argumentas, kad patikrinimo metu nebuvo nustatyti priestato išmatavimai, yra visiškai nepagrįstas. Kai komisija susirenka statybos užbaigimo fakto konstatuoti ir randa neatitikimus 20 cm, tai tie neatitikimai, pagal įstatymą, laikomi leistinais nukrypimais statant naują statinį. Lygiai taip pat paprasto remonto atveju – 20 cm yra leistina. Dėl laikančių kolonų išdėstymo – buvo pateiktas paaiškinimas apie atliktus statybos darbus.

Gavus pareiškėjo skundą ir pagal kadastro bylą dėl kolonų pareiškėjui atsakyta nebuvo. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 10 punktu, naujų laikančių kolonų įrengimas yra laikomas statinio laikančių konstrukcijų stiprinimu ir priskiriamas prie statinio kapitalinio remonto darbų. Kapitalinio remonto atveju nebūtų reikalingas žemės sklypo savininko rašytinis sutikimas. Nei projekto, nei rašytinio sutikimo nereikėtų. Dėl fasado dangos – pareiškėjas teigia, kad Inspekcijos Šiaulių skyrius netyrė ir nevertino, kad sienos buvo pakeistos naujomis.

Stogo ir sienų pakeitimas buvo priskiriamas prie paprasto remonto darbų. Teismo posėdžio metu papildomai pažymėjo, jog tikrino tuos matmenis, kas užfiksuota kadastrų matavimo byloje. Sutikrinti, ar priestato aukštesnioji dalis atitiktų, kas fiksuota kadastrų byloje, nebuvo įmanoma, todėl pareiškėjui buvo pasakyta, kad nepakanka duomenų. Prašė, kad pateiktų visą dokumentaciją, nuosavybę įrodančius dokumentus. Kas buvo pateikta, iš tų dokumentų vertino. Skundą išnagrinėjo nešališkai, pagal surinktus dokumentus, jais vadovavosi.

Aukštis buvo matuotas iš išorės ir iš vidaus. Sunku pasakyti, ar aukštesnė dalis buvo pakelta ar ne. Pareiškėjas mini, kad pakeista pastato paskirtis, tačiau tai ne statybos inspekcijos kompetencija. Tuos dalykus tikrina savivaldybės administracija.

Trečiasis suinteresuotas asmuo RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 39–40; 108–110) prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pastato stogo bei fasado keitimas nepakeičiant pastato išorės matmenų yra pripažįstamas paprastuoju remontu.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu (b. l. 124–131) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad ginčas kilo dėl Inspekcijos Šiaulių skyriaus sprendimo, kuriame nustatyta, jog trečiojo suinteresuoto asmens atlikti bendrosios jungtinės nuosavybės teise (V. P. ir R. P.) valdomame žemės ūkio paskirties žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai (toliau – ir Statytojas) teisiškai įregistruoto ypatingos kategorijos pastato – kombainų garažo su priestatu – darbai pripažintini statinio paprastuoju remontu, todėl, nepaisant to, jog pareiškėjas atliktiems statybos darbams sutikimo nebuvo davęs, nebuvo surašytas savavališkos statybos aktas. Pareiškėjas su tokia sprendimo išvada nesutinka, mano, jog trečiojo suinteresuoto asmens atlikti statybos darbai pripažintini rekonstrukcija, kuri, nesant pareiškėjo sutikimo, laikytina savavališka statyba, todėl atsakovas trečiajam suinteresuotam asmeniui turi surašyti savavališkos statybos aktą.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija nuo 2014 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 18, 19, 20, 21, 71 dalimis, Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – ir STR 1.01.08:2002) 9–14 punktais. Teismas šiuo atveju vertino tai, ar trečiojo suinteresuoto asmens atlikti statybos darbai atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir STR 1.01.08:2002 apibrėžtas rekonstrukcijos ar paprastojo remonto sąvokas. Statybos darbai, kuriuos atliko trečiasis suinteresuotas asmuo, nurodyti ne tik pareiškėjo skunde ir atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimuose, tačiau ir užfiksuoti statybos patikrinimo akte (kontrolinis klausimynas) Nr. SPA-1141-(19.2) (toliau – ir Aktas).

Teismas, pasisakydamas dėl priestato aukščio, pažymėjo, kad pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, jog priestatas buvo žemesnis negu pagrindinis pastatas. Pagrindinio pastato sienos aukštis buvo 4,50 m, o priestatas buvo 4,30 m aukščio. Kadastrinių duomenų byloje matosi, kad priestatas buvo žemesnis 20 cm. Po savavališkos rekonstrukcijos priestato aukštesniojo stogo dalis ir atraminė pagrindinio pastato – kombainų garažo – siena yra vienodo aukščio. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 93 punkte (Pastatų ir jų dalių aukščio (gylio) nustatymas) nurodyta, kad vidaus patalpų aukštis matuojamas kiekvienoje patalpoje, tačiau, jei patalpų aukštis vienodas, pakanka matuoti tik keletą iš jų. Vidaus patalpų aukščiu laikomas aukštis nuo grindų iki lubų. Taisyklių 97 punkte nurodyta, kad nustatant pastato gabaritus matuojamas pastato ir jo dalių išorės aukštis H nuo žemės paviršiaus iki karnizo viršaus. Priestato faktinis aukštesnės dalies vidaus aukštis nuo grindų iki stogo medinės konstrukcijos yra apie 4,20 m. Iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų bylos matyti, jog simboliu „H“ pažymėto pagrindinio pastato aukštis yra 4,6 m, o priestato H – 2,6 m. Priestato faktinis aukštis nuo žemės paviršiaus iki stogo dangos ties bendra su pagrindiniu pastatu siena buvo 4,53 m. Vadovaujantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 „Dėl asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 43.3 punktu, statinių matmenų (aukštis, plotis, ilgis) skirtumai iki 0,2 m yra laikytini neesminiais pagal Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 31.1–31.3 punktų nuostatas.

Teismas, pasisakydamas dėl laikančių kolonų išdėstymo, pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat nurodė, jog Inspekcijos Šiaulių skyrius neatkreipė dėmesio į kolonų skaičių, pareiškėjo teigimu, atsirado papildomai 6 medinės kolonos, kurios nėra užfiksuotos 2005 m. sausio 5 d. kadastro duomenų byloje. Vadovaujantis STR 1.01.08:2002 10 punktu, laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (iš dalies ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. STR 1.01.08:2002 6.4 punkte nurodyta, jog nelaikančios sienos – išorinės ar vidinės sienos (pertvaros) laikančios tik nuosavą svorį, kaip yra ir šiuo atveju. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedu tokios rūšies statybos darbams statybą leidžiantis dokumentas taip pat nėra privalomas, o statinio projektas rengiamas tik statytojo pageidavimu.

Teismas, pasisakydamas dėl fasado dangos, pabrėžė, kad pareiškėjas taip pat teigia, jog Inspekcijos Šiaulių skyrius netyrė, jog priestato sienos buvo pakeistos naujomis. Prieš tai buvo asbestas su karkasu, dabar jos yra pakeistos į metalinius lakštus, skardą. Teismas nurodė, kad vadovaujantis STR 1.01.08:2002 12.4 punktu, fasadų, stogo dangos ar apdailos keitimas yra priskiriamas prie paprastojo remonto darbų. Teismas konstatavo, jog pateiktoje 2005 m. sausio 5 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje fiksuoti priestato kombainų garažo matmenys (ilgis, plotis, žemesnė priestato stogo dalis) atitinka faktinius, fiksuotus statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte Nr. SPA-1141-(19.2) duomenis. Remiantis šiais duomenimis, darytina išvada, jog ypatingos kategorijos pastatas – kombainų garažas su priestatu – buvo pertvarkytas gana ženkliai, tačiau šie statybos darbai negali būti vertinami kaip rekonstrukcija, o aptariami darbai priskirtini paprastajam remontui, nes pertvarkymas atliktas siekiant atnaujinti statinį, stogo ir fasado apdaila buvo sumontuota ant tų pačių konstrukcijų, o esamos laikančios konstrukcijos nebuvo keičiamos kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis, sienos pakeistos į metalinius lakštus, skardą (atitinka STR 1.01.08:2002 12.4 p.). Pareiškėjo nurodytas argumentas, kad tikrinimo metu nebuvo nustatyti priestato išmatavimai, yra visiškai nepagrįstas, nes visi statinio išmatavimai (aukštis, ilgis, plotis) yra nurodyti statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akto Nr. SPA-1141-(19.2) 8 ir 9 puslapiuose.

Teismas sutiko su atsakovo nuomone, jog pagal pateiktas nuotraukas negalima konstatuoti savavališko rekonstravimo, nes duomenys, esantys kadastrinių matavimų byloje, yra teisiškai įregistruoti ir laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią.

Kadangi aptariami statybos darbai negali būti priskirti rekonstrukcijai, o, kaip minėta, vertintini kaip paprastasis remontas, remiantis Statybos techninio reglamento „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 2 punktu anksčiau minėto pastato paprastajam remontui nei paprastojo remonto projektas, nei rašytiniai pritarimai (statybą leidžiantis dokumentas) neprivalomi. Atliekant paprastojo remonto darbus, kai nekeičiami statinio išorės matmenys, kurie gali pažeisti žemės sklypo savininko interesus, minėtiems statybos darbams atlikti tokio sutikimo gauti nereikia. Dėl šios priežasties atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atliktus statybos darbus pripažinti savavališka statyba ir surašyti savavališkos statybos akto ir reikalauti per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius, kaip to reikalauja pareiškėjas.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimai panaikinti Inspekcijos Šiaulių skyriaus 2014 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. 2D-9947-(19.2) ir įpareigoti Inspekcijos Šiaulių skyrių iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2014 m. gegužės 26 d. skundą dėl savavališkos rekonstrukcijos atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ teismo posėdžio metu prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nesant motyvuoto prašymo su detaliu išlaidų apskaičiavimu, teismas neturi pagrindo spręsti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 133–140) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas ir priimtas iš esmės pažeidžiant tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas. Be to, teismui iš esmės nukrypus nuo ginčo dalyko, sprendimu liko neatsakyti pagrindiniai pareiškėjo reikalavimai, todėl sprendimas taip pat laikytinas be motyvų.

2. Inspekcijos Šiaulių skyrius, nagrinėdamas pareiškėjo 2014 m. gegužės 26 d. skundą, absoliučiai netyrė ir nevertino skunde keliamų klausimų – nevertino priestato tūrio, bendro aukščio, priestato laikančiųjų konstrukcijų (kolonų) skaičiaus, priestato sienų aukščio bei statybinės medžiagos. Negana to, susipažinus su Inspekcijos Šiaulių skyriaus surinkta medžiaga, paaiškėjo, kad Inspekcijos Šiaulių skyrius skundžiamą sprendimą priėmė net nesurinkęs visų būtinų dokumentų ir neatlikęs būtinų veiksmų, t. y. neišreikalavo iš RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ visos kombainų garažo ir jo priestato kadastrinių duomenų bylos, priestato statybos dokumentų, neapklausė nei vieno liudininko, mačiusio statybos darbus, net neišmatavo visų priestato išorės matmenų. Skundžiamas sprendimas yra priimtas iš esmės pažeidžiant pagrindines administracines procedūras ir skundų nagrinėjimo taisykles.

3. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007). Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-480/2013). Pareiškėjo skunde išdėstytas ginčo dalykas apima tik skundžiamus neteisėtus Inspekcijos Šiaulių skyriaus veiksmus, t. y. neveikimą ir procedūrų nesilaikymą, priimant sprendimą. Pareiškėjas teismo neprašė įpareigoti Inspekciją surašyti savavališkos statybos aktą. Atitinkamai teismas nagrinėjamoje byloje privalėjo nustatyti, ar Inspekcijos Šiaulių skyrius, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, atliko visus būtinus veiksmus, ar procedūros atitiko reglamentavimą ir, ar Inspekcijos Šiaulių skyrius atsakė į visus pareiškėjo skundo reikalavimus.

4. Teismas absoliučiai nevertino teisės aktų, reguliuojančių ginčo santykius. Teismas netyrė ir nevertino, ar Inspekcijos Šiaulių skyriaus veiksmai, nagrinėjant skundą ir priimant sprendimą, atitinka teisinį reglamentavimą, t. y. ar Inspekcijos Šiaulių skyriaus veiksmai bei Inspekcijos Šiaulių skyriaus sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus, Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintas Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisykles (6 p., 35 p.), Inspekcijos viršininko 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1V-53 patvirtintą Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašą (36 p., 38 p., 43 p.).

5. Teismas sprendimu pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. teismas visiškai ignoravo pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl: (1) pakitusio priestato tūrio; (2) laikančiųjų konstrukcijų (kolonų) skaičiaus; ir (3) absoliučiai netyrė pareiškėjo pateiktų fotonuotraukų. Teismas visiškai netyrė ir nevertino Inspekcijos Šiaulių skyriaus neveikimo.

Atsakovas Inspekcijos Šiaulių skyrius (b. l. 148–150) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti. Teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir visiškai tinkamai nustatė ginčo dalyką, kas akivaizdžiai matyti ir iš paties pareiškėjo pateikto 2014 m. gegužės 26 d. pranešimo apie savavališką statybą, kuriame jis nurodydamas įstatymo nuostatas prašo Inspekcijos ištirti jo nurodytas aplinkybes ir nustatyti savavališkos statybos faktą bei atlikti visas procedūras, susijusias su savavališkos statybos padarinių šalinimu. Nagrinėdamas administracinę bylą teismas išsamiai ištyrė ir išanalizavo visus teisės aktus, reglamentuojančius statinio rekonstravimą, statinio kapitalinį bei paprastąjį remontą, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas, yra nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 152–153) prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti galioti ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu dėl akivaizdaus skundo teisinio ir faktinio nepagrįstumo. Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas, yra teisėtas bei pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija nuo 2014 m. sausio 1 d.) numatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. O statybos valstybinė priežiūra apima:

1) prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų išdavimo terminų laikymosi priežiūrą ir (ar) išduotų prisijungimo sąlygų ir (ar) Specialiųjų reikalavimų teisėtumo tikrinimą;

2) statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą;

3) statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą;

4) statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą;

5) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą;

6) statybos užbaigimo procedūrų atlikimą;

7) šiame įstatyme nurodytų administracinių aktų išdavimą;

8) statomų statinių avarijų tyrimą;

9) asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą;

10) konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą;

11) kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų skaičių;

12) kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius veiksmus (8 str. 2 d.).

Pareiškėjas (apeliantas) 2014 m. gegužės 26 d. kreipėsi į Inspekcijos Šiaulių skyrių su pranešimu apie savavališką statybą (b.l. 13), kuriame nurodė apie RŽŪB „Agrowill Žaidžiūnai“ veiksmus galbūt patenkančius į savavališkos statybos sąvoką, taip pat pranešime iškėlė ginčo statinių teisėtumo aspektus. Inspekcijos Šiaulių skyrius, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, gavęs pastarojo pobūdžio informaciją turėjo atlikti įstatymų leidėjo numatytą pareigą - patikrinti trečiąjį suinteresuotą asmenį, ar jis neįvykdė (nevykdo) savavališkos statybos bei, ar esantys ginčo statiniai pastatyti teisėtai (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 str. 2 d.), kas iš principo ir buvo daryta, tačiau ne visiškai tinkamai.

Skundžiamame 2014 m. birželio 23 d. dokumente „Dėl pranešimo apie savavališką statybą“ nurodoma, jog keliami klausimai dėl arkinio garažo-dirbtuvių ir kombainų garažo statybos teisėtumo, vadovaujantis Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 „Dėl patvirtintų asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“, nebus nagrinėjami (b.l. 11).

Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 41.17 punkte (originali redakcija) buvo nurodyta, kad skundai ir pranešimai nenagrinėjami inter alia dėl statybos neturint Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodyto statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, tačiau pažeidus esminius statinio projekto sprendinius - jei skunde ar pranešime nurodoma, kad statybos darbai atlikti seniau kaip prieš 10 metų.

Nors 2014 m. birželio 23 d. atsakyme nedetalizuojama, kad būtent statybos senaties aplinkybė nulėmė Taisyklių 41.17 punkto taikymą, tačiau apie tai pakankamai aiškiai galima spręsti iš nurodytos normos analizės, nes tik ši faktinė aplinkybė galėjo paneigti Inspekcijos pareigas nurodytas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnyje, bet tai padaryta visiškai nepagrįstai.

Iš administracinėje byloje esančių duomenų matyti, kad tam tikro pobūdžio statybos darbai buvo atlikti 2014 m. gegužės mėnesį. Statytojas atsakovui pateikė 2005 m. sausio 5 d. datuojamą nekilnojamojo daikto kadastro bylą, todėl 2014 m. birželio 23 d., surašant atsakymą pareiškėjui „Dėl pranešimo apie savavališką statybą“ (b.l. 10-11), niekaip negalėjo būti taikoma Taisyklių 41.17 punkto nuostata, nes nebuvo suėjęs 10 metų senaties terminas.

Individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438‑1116/2010. Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011).

Tikrinamoje administracinėje byloje atsisakymas vertinti klausimus dėl arkinio garažo-dirbtuvių ir kombainų garažo statybos teisėtumo, dėl pirmiau nurodytų aplinkybių (padaryta tik bendro pobūdžio teisinė nuoroda be faktinių aplinkybių vertinimo), pripažintinas nepagrįstu ir nesuderinamu su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimais.

Nurodytas pažeidimas yra pakankamas pagrindas naikinti visą 2014 m. birželio 23 d. aktą bei eliminuoja apeliacinės instancijos teismo pareigą tikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį apimtimi dėl savavališkos statybos, kadangi statinių teisėtumo momentas bei savavališka statyba betarpiškai susiję dalykai.

Dėl išdėstytų priežasčių apeliacinis skundas tenkintinas ir Inspekcija įpareigotina iš naujo išnagrinėti 2014 m. gegužės 26 d. „Pranešimą apie savavališką statybą“.

Be kita ko, Vyriausiasis administracinis teismas atkreipia dėmesį, kad trečiaisiais suinteresuotais asmenimis į procesą turėtų būti įtraukiami ir asmenys, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 str. 2 d.).

Šioje administracinėje byloje esantys duomenys rodo, jog žemės sklypas ant kurio yra ginčo statiniai priklauso ir R. P., bet ji į procesą nebuvo įtraukta, nors ir turėjo. Minima pažaida, atsižvelgiant į tai, kad priimtinu sprendimu R. P. teisių bei pareigų apimtis nesikeičia, 2014 m. gegužės 26 d. dokumentas perduotinas iš naujo nagrinėti Inspekcijai, atleidžia nuo teisinės pareigos taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 2 punktą, bet suponuoja poreikį dėmesio atkreipimui į tinkamą procesinių teisės normų taikymą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

V. P. apeliacinį skundą patenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. 2D-9947-(19.2) panaikinti ir įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių iš naujo išnagrinėti V. P. 2014 m. gegužės 26 d. „Pranešimą apie savavališką statybą“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė