AS-261-375-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Legislator headnote
AI generatedAS-261-375-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 23 d. nutartimi (b. l. 31-32) bylą sustabdė iki įsigalios Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimas (sprendimas) byloje Nr. 16/2013 pagal prašymą Nr. 19/2013.
Full text
Administracinė byla Nr. AS261-375/2014
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01887-2013-6
Procesinio sprendimo kategorija 69.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. kovo 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. pareiškėjas V. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2-4), kuriuo prašė panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) viršininko 2013 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 86-S-19784 dėl atsisakymo sumokėti darbo užmokesčio nepriemoką ir priteisti iš atsakovo darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento, t. y. įpareigoti atsakovą išmokėti jam 19 062,50 Lt darbo užmokesčio nepriemoką.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 23 d. nutartimi (b. l. 31-32) bylą sustabdė iki įsigalios Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimas (sprendimas) byloje Nr. 16/2013 pagal prašymą Nr. 19/2013.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį viršija trejus metus, kadangi pareiškėjas skundo dėstomoje dalyje nurodė, kad nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. yra susidariusi 19 062,50 Lt darbo užmokesčio nepriemoka. Vadinasi, šioje byloje būtina taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 298 straipsnį (galiojo iki 2012 m. gruodžio 31 d.) ir 301 straipsnį (2012 m. birželio 26 d. redakcija), numatančius, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.
Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-242-815/2013, kurioje ginčas yra kilęs dėl panašių teisinių santykių, 2013 m. birželio 3 d. priėmė nutartį sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar DK 298 straipsnis (2002 m. birželio 4 d. redakcija) neprieštaravo ir DK 301 straipsnis (2012 m. birželio 26 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, 109 straipsnio 2 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui (prašymas Nr. 19/2013). Nurodyta teisės norma, dėl kurios Konstitucinis Teismas priėmė prašymą, taikytina ir pareiškėjo keliamam ginčui spręsti.
Rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir padarė išvadą, kad pareiškėjo teisės ir teisėti interesai gali būti apginti tiesiogiai nesikreipiant į Konstitucinį Teismą, tačiau sustabdant šios bylos nagrinėjimą, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės prašymą Nr. 19/2013.
II. Pareiškėjas V. A. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 61), kuriame prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Šiaulių apygardos administracinį teismą nagrinėti tą pareiškėjo skundo dalį, kurioje nereikalingas Konstitucinio Teismo išaiškinimas.
Nurodo, jog, remiantis DK 301 straipsniu ir Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, pirmosios instancijos teismas privalo nagrinėti skundą toje dalyje, kurioje neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimas galimas ir be Konstitucinio Teismo išaiškinimo, t. y. už trejus paskutinius metus ir stabdyti skundo nagrinėjimą tik už darbo užmokesčio nepriemokos laikotarpį, viršijantį trejų metų terminą.
Atsakovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
III. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria byla sustabdyta iki įsigalios Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas (sprendimas) byloje Nr. 16/2013 pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 19/2013 (ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p.).
Pareiškėjas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, jog gali būti toliau nagrinėjama jo skundo dalis, kuriai taikytina atitinkama Darbo kodekso norma ir neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimas galimas ir be Konstitucinio Teismo išaiškinimo, t. y. už trejus paskutinius metus ir stabdyti skundo nagrinėjimą tik už darbo užmokesčio nepriemokos laikotarpį, viršijantį trejų metų terminą.
Viena iš bylos nepertraukiamumo principo išimčių yra administracinės bylos sustabdymas, kuomet teismas, neišnagrinėjęs vienos bylos, turi teisę pradėti nagrinėti kitas. Administracinės bylos sustabdymo institutas yra skirtas būtent laikinam procesinių veiksmų atlikimo sustabdymui. Byla tokiu atveju sustabdoma neapibrėžtam terminui dėl įstatyme numatytų objektyvių aplinkybių, kurios dažniausiai nepriklauso (priklauso ne visiškai) nuo teismo ar bylos šalių valios ir kurių buvimas teismui trukdo tinkamai išnagrinėti administracinę bylą.
ABTĮ 98 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti aštuoni bylos sustabdymo pagrindai. Pastaroji teisės norma yra formuluojama imperatyviai – „Teismas sustabdo bylą šiais atvejais“, kas suponuoja, jog ABTĮ 98 straipsnio 1 dalyje numatyti bylos sustabdymo pagrindai yra privalomi ir, esant bent vienam iš šių pagrindų, teismas ex officio privalo sustabdyti administracinę bylą. Tačiau administracinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, todėl teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012, 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-262/2012). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja aplinkybės, sudarančios įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą, kadangi ilgas bylos sustabdymas gali apsunkinti galimybę nustatyti byloje objektyvią tiesą ir pažeisti žmogaus teises.
ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog teismas sustabdo bylą tuo pagrindu, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Negalėjimas išnagrinėti administracinės bylos tol, kol nebus išnagrinėta kita byla, iš esmės reiškia, jog bylą nagrinėjančiam teismui yra reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir tų faktų pats teismas negali nustatyti. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime pateiktu išaiškinimu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-443/2011, 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-524/2011, 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-886/2011), sustabdyti administracinę bylą pagal ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą galima ir tais atvejais, kai kitas teismas analogiškais klausimais ir argumentais jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą ir šis prašymas yra dar neišnagrinėtas, o nagrinėjama administracinė byla nepasižymi jokiomis individualiomis aplinkybėmis, kurios galėtų būti reikšmingos kreipimuisi į Konstitucinį Teismą.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šioje administracinėje byloje taikytinas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnis (galiojo iki 2012 m. gruodžio 31 d.) ir 301 straipsnis (2012 m. birželio 26 d. redakcija), numatantys, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, kadangi pareiškėjas reikalauja priteisti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį daugiau nei už trejus metus (nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. yra susidariusi 19 062,50 Lt darbo užmokesčio nepriemoka). Nustatę, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-242-815/2013, kurioje ginčas yra kilęs dėl panašių teisinių santykių, 2013 m. birželio 3 d. priėmė nutartį sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar DK 298 straipsnis (2002 m. birželio 4 d. redakcija) neprieštaravo ir DK 301 straipsnis (2012 m. birželio 26 d. redakcija), taikytinas ir pareiškėjo keliamam ginčui, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, 109 straipsnio 2 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui (prašymas Nr. 19/2013), nutarė sustabdyti nagrinėjamą administracinę bylą, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės prašymą Nr. 19/2013. Tokiu būdu nustačius aplinkybę, kad keliamas byloje taikytinos teisės normos konstitucingumo klausimas, kuris bus nagrinėjamas Konstituciniame Teisme, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamą administracinę bylą būtina sustabdyti, nepripažinęs nagrinėjamos administracinės bylos, kaip pasižyminčios kokiomis nors individualiomis aplinkybėmis, kurios galėtų būti reikšmingos savarankiškam kreipimuisi į Konstitucinį Teismą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio nuostatomis, stabdoma gali būti tik byla. Sustabdyti skundo nagrinėjimą ar dalį bylos ABTĮ 98 straipsnio prasme nėra galimybės. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas su visais jame keliamais reikalavimais 2013 m. spalio 22 d. Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartimi buvo priimtas (b. l. 11), prasidėjo administracinė byla Nr. I-159-257/2014 pagal pareiškėjo V. A. skundą su visais jame keliamais reikalavimais atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Priėmus visą pareiškėjo skundą, pradėta nagrinėti viena administracinė byla. Dėl šios priežasties pareiškėjo argumentas, kad galima nagrinėti skundo dalį, kurioje neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimas galimas ir be Konstitucinio Teismo išaiškinimo, t. y. už trejus paskutinius metus ir stabdyti skundo nagrinėjimą tik už darbo užmokesčio nepriemokos laikotarpį, viršijantį trejų metų terminą, yra nepagrįstas ir atmestinas.
Pastebėtina, jog pareiškėjo skundas yra vientisas ir priimtas visas, todėl, nesant pareiškėjo skundo dalies atsisakymo (ABTĮ 52 str.), nėra galimybės jo išskaidyti į dalis ir nagrinėti tik iš dalies, juo labiau sustabdyti dalį bylos dėl dalies pareiškėjo reikalavimų. Tačiau tai neužkerta kelio pareiškėjui ateityje pasinaudoti savo teise atsisakyti skundo (jo dalies reikalavimų) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sustabdė nagrinėjamą administracinę bylą iki įsigalios Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas (sprendimas) byloje Nr. 16/2013 pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 19/2013. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
pareiškėjo V. A. atskirojo skundo netenkinti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Stasys Gagys
Romanas Klišauskas