A-492-2588-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492 -2588/2014

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00070-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Virginijos Volskienės (pranešėja), apeliacine ir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Š. skundą atsakovams Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, kompensacijos priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. Š. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą (I t., b. l. 2-11), prašydamas panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK) viršininko 2014 m. sausio 31 d. įsakymą Nr.50-TE-63 (toliau – ir ginčijamas įsakymas, Įsakymas), kuriuo S. Š. atleistas iš vidaus tarnybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą (jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą); grąžinti S. Š. į ankstesnes Panevėžio AVPK Biržų rajono policijos komisariato (toliau – ir Biržų PK) Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyresniojo patrulio pareigas; priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio AVPK, 2 000 litų neturtinės žalos atlyginimą,

Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčijamu įsakymu, atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo išvadą, jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kaip pažeminęs pareigūno vardą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo konstatuota, kad pareiškėjas 2012 m. gegužės 25 d. kartu su juo dirbusiam policijos pareigūnui D. Z. iš automobilį vairavusio A. J. pareikalavus kyšio už administracinio teisės pažeidimo nefiksavimą, būdamas policijos pareigūnu bei ekipažo vyresniuoju, užuot ėmęsis priemonių D.

Z. nusikalstamiems veiksmams užkirsti, savo tylėjimu pritarė minėto asmens daromai nusikalstamai veikai, nesiėmė neatidėliotinų priemonių jai nutraukti. Tarnybinio patikrinimo išvada pagrįsta ikiteisminio tyrimo duomenimis. Nurodė, kad pareiškėjas Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu buvo išteisintas nuo kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 2 dalį (valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų) neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.

Ši nuosprendžio dalis Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu buvo palikta nepakeista. Įvardytuose teismų nuosprendžiuose konstatuota, jog S. Š. nesuprato, kad D. Z. vykdo BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Negalėdamas to suprasti, pareiškėjas negalėjo D. Z. nusikalstamos veikos užkardyti. Todėl tarnybinio patikrinimo išvada prieštarauja teismų nuosprendžiuose nustatytoms aplinkybėms. Pareiškėjo veikoje nėra ne tik nusikaltimo sudėties, bet ir tarnybinio nusižengimo požymių, jis nei savo veikimu, nei neveikimu nepažemino pareigūno vardo, jo atlikti veiksmai ar neveikimas neturėjo įtakos policijos autoritetui, policijos sistemos įvaizdžiui.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nustatyta jo kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisei ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, taip pat nėra nurodyta, kokie jo veiksmai ir kokiu būdu pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, sugriovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ar ją sukompromitavo. Be to, tarnybinis patikrinimas atliktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas.

Pažeistas 8.2 punktas (tarnybinis patikrinimas neatliekamas, o pradėtas turi būti nutrauktas nustačius, jog ikiteisminio tyrimo institucijos sprendimu, teismo sprendimu ar nuosprendžiu įvertinta pareigūno veika, dėl kurios yra gauta informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą, ir joje teisės aktų pažeidimų nekonstatuota), 34 punkte nustatytas 1 mėnesio terminas tarnybinei nuobaudai skirti, jį skaičiuojant nuo Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio priėmimo. Pareiškėjas dėl neteisėto atleidimo išgyveno, patyrė nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, dėl to prašo priteisti neturtinę žalą.

Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą (I t., b. l. 59-64), nurodydamas, kad su skundu nesutinka.

Atsiliepime nurodė, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2012 m. balandžio 30 d. gavus Panevėžio AVPK Imuniteto skyriaus viršininko tarnybinį pranešimą apie tai, kad sulaikyti Biržų PK Viešosios policijos patrulių būrio pareigūnai D. Z. ir D. J., įtariami nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, padarymu, bei nurodžius, jog D. Z. 2012 m. balandžio 25 d. nusikalstamą veiką atliko dirbdamas su S. Š.. S. Š. 2012 m. gegužės 4 d. pranešimu buvo pateiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (dėl policijos pareigūno vardo pažeminimo), kuriame išdėstyta galimo nusižengimo esmė, pažeisti teisės aktai, be kita ko nurodyta, kad būdamas policijos pareigūnu ir žinodamas, kad kyšio reikalavimas ir paėmimas yra nusikalstama veika, pats galimai atliko neteisėtus veiksmus, kuriems užkirsti kelią buvo jo profesinė pareiga, savo veiksmais gali būti pažeminęs policijos pareigūno vardą. S. Š. atžvilgiu pradėjus ikiteisminį tyrimą, tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, o įsiteisėjus Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiui, kuriuo S. Š. buvo išteisintas dėl nusikalstamos veikos padarymo, tarnybinis patikrinimas buvo atnaujintas. Panevėžio AVPK 2014 m. sausio 10 d. pranešimu S. Š. patikslino galimo tarnybinio nusižengimo esmę, nurodydamas, jog jis neužkardė D. Z. neteisėtų veiksmų, kuriems užkirsti kelią buvo jo, kaip policininko, pareiga. Pareiškėjo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti neginčijamu pagrindu atleisti jį nuo atsakomybės už pareigūno vado pažeminimą. D. Z. nusikalstami veiksmai (kyšio reikalavimas ir jo paėmimas) vyko S. Š. akivaizdoje, tai leidžia manyti, kad S. Š. žinojo apie daromą nusikaltimą, į tai nereagavo (savo tylėjimu tam pritarė). Pareiškėjas, būdamas policijos ekipažo vyresniuoju, nesiėmė priemonių daromam teisės pažeidimui užkirsti, o vėliau – ir padarytai nusikalstamai veikai atskleisti. Tuo S. Š. pažeidė Statuto 3 straipsnio 9 dalie 2 punktą, Lietuvos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalie 2 punktą, Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 3, 4.6, 4.8, 4.12, 420, 4.28, 4.29 punktų reikalavimus, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr.5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 28 punkto reikalavimus, tuo pažemino policijos pareigūno vardą.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 18 d. sprendimu (II t., b. l. 45-51) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Panevėžio AVPK Imuniteto skyriaus viršininkas 2012 m. balandžio 30 d. tarnybiniu pranešimu Nr.50-IL-595 informavo Panevėžio AVPK viršininką, kad 2012 m. balandžio 26 d. Panevėžio AVPK Imuniteto skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 50-1-00147-12 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 2 dalyje; atliekant tyrimą, nustatyta, kad 2012 m. balandžio 25 d. apie 23 val. 30 min. Biržuose, Kęstučio g., policijos pareigūnai D. Z. ir S. Š. tarnybos metu iš automobilio VW GOLF, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. J. už neteisėtą neveikimą, t. y. galimai padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nefiksavimą ir netraukimą atsakomybėn reikalavo 500 litų ir tuo pat metu paėmė reikalaujamo kyšio dalį – 50 eurų, likusią dalį nurodę vairuotojui atnešti kitą dieną. Šiam reikalaujamos sumos nurodytu laiku į nurodytą vietą neatnešus, 2014 m. balandžio 28 d. policijos pareigūnų ekipažas, susidedantis iš D. Z. ir D. J., vėl sustabdė A. J. vairuojamą automobilį, reikalavo likusios kyšio sumos, kurią A.

J. per du kartus (320 litų) paliko policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje. D. Z. ir D. J. policijos pareigūnų buvo sulaikyti. Panevėžio AVPK, gavęs šią informaciją, pradėjo tarnybinį patikrinimą, kurį buvo sustabdęs dėl pradėto ikiteisminio tyrimo D. Z., D. J. ir S. Š. atžvilgiu. Panevėžio apygardos teismas 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-50-193/2013 D. Z. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, o S. Š. dėl kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį išteisino, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.

Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendžio dalį dėl S. Š. išteisinimo paliko nepakeistą. Tarnybinis patikrinimas 2014 m. sausio 8 d. buvo atnaujintas, 2014 m. sausio 30 d. surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada dėl buvusio Panevėžio AVPK Biržų PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio D. Z. ir to paties būrio vyresniojo patrulių būrio patrulio S. Š. veiksmų Nr. 50-IS-8 (toliau – ir Išvada), pasiūlyta S. Š. už pareigūno vardo pažeminimą atleisti iš vidaus tarnybos.

Vadovaujantis Išvada, Panevėžio AVPK viršininko 2014 m. sausio 31 d. įsakymu Nr.50-TE-63 S. Š. 2014 m. sausio 31 d. iš vidaus tarnybos buvo atleistas pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalį (už pareigūno vardo pažeminimą).

Teismas pabrėžė, kad skundą teismui pareiškėjas grindžia iš esmės tik išteisinamuoju nuosprendžiu, priimtu jo atžvilgiu, kuriame, anot jo, konstatuota, jog jis nesuprato, kad D. Z. daro nusikalstamą veiką. Teismo posėdyje pareiškėjas išsamių paaiškinimų apie 2012 m. balandžio 25-26 d. įvykius neteikė, teigdamas, kad jis neprisimena nei A. J. vairuoto automobilio sustabdymo fakto, nei A. J. įsėdimo į policijos tarnybinį automobilį fakto, nei vykusio pokalbio tarp A. J. ir D. Z.. Pažymėta, kad S. Š. tokių paaiškinimų neteikė ir tarnybinio patikrinimo atlikimo metu, nurodęs, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas, ir prašęs remtis ikiteisminio tyrimo medžiaga, o vėliau – nuosprendžiu. Ikiteisminio tyrimo metu S. Š. parodymus duoti atsisakė.

Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina ir ši aplinkybė nebuvo ginčijama, kad S. Š. nuo 2012 m. balandžio 25 d. 20 val. iki 2012 m. balandžio 26 d. 8 val. dirbo su D. Z. viename policijos patrulių ekipaže ir buvo ekipažo vyresniuoju. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2012 m. balandžio 26 d. apie 00 val.10 min. tarnybos metu D. Z., patruliuodamas viename ekipaže su S. Š., Biržų mieste, Kęstučio gatvėje, prie pastato Nr.47, S. Š. vairuojant tarnybinį automobilį Škoda Octavia, valst.Nr.(duomenys neskelbtini), ir įjungtų švyturėlių pagalba sustabdžius automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini, kurį vairavo A. J., nurodė pastarajam ateiti į tarnybinį automobilį ir už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolo nesurašymą dėl to, kad A. J. vairavo automobilį neva neprisisegęs saugos diržo bei kad saugos diržų buvo neprisisegę A. J. vairuojamo automobilio keleiviai, už neva padaryto administracinio teisės pažeidimo nefiksavimą iš A. J. pareikalavo 500 litų kyšio; A. J. sutikus su jo reikalavimu, tačiau neturėjus reikiamos pinigų sumos, tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė pinigus atvežti šalia Reformatų gatvės Biržų mieste, kur 00 val.40 min. į nurodytą vietą atvažiavus A. J. ir atvežus 50 eurų, t. y. įsėdus į tarnybinį automobilį, nurodė šiam pinigus padėti tarnybiniame automobilyje, taip D. Z. savo naudai priėmė dalį reikalauto kyšio bei nurodė A. J. kitą dieną 11 val. į tą pačią vietą atvežti likusią reikalauto kyšio dalį. Minėtų teismų nuosprendžiais D. Z. kaltė padarius nurodytą veiką pripažinta įrodyta, jis nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį.

Teismas nurodė, kad remiantis Instrukcija policijos patruliui tarnybos metu draudžiama tarnybai skirtas priemones naudoti ne pagal paskirtį (20.3 p.), įsodinti į tarnybinę transporto priemonę kitus asmenis, išskyrus atvejus, kai būtina (20.9 p.). Pagal Instrukcijos 28 punktą, sustabdęs ar prieš prieidamas prie stovinčios transporto priemonės, policijos patrulis ryšio priemone privalo pranešti budėtojui tikrinimo vietą, transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo priežastį. Sustabdžius A. J. vairuojamą automobilį, apie sustabdymą policijos budėtojui nebuvo pranešta, tarnybiniu automobiliu vykta paimti reikalaujamo kyšio, D.

Z. iš A. J. reikalavo kyšio policijos tarnybiniame automobilyje. S. Š., būdamas policijos patrulio vyresniuoju ir atsakingu už tinkamą policijos patrulio pareigų vykdymą, nesiėmė jokių priemonių Instrukcijos reikalavimų pažeidimams pašalinti, kas sąlygojo D. Z. nusikalstamos veikos galimybę tarnybiniame automobilyje S. Š. akivaizdoje. Teismo posėdyje S. Š. patvirtino, kad tarnybiniame automobilyje Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra jokių kliūčių, trukdančių girdėti, kas automobilyje kalbama. Sėdėdamas šalia D.

Z., reikalaujančio kyšio iš A. J., S. Š. negalėjo negirdėti D. Z. ir A. J. pokalbio turinio, tuo labiau, kad toks pokalbis vyko per du kartus (D. Z. reikalaujant kyšio ir po 30 min. A. J. dalį reikalaujamų pinigų atnešus į tarnybinį automobilį), tačiau nesiėmė jokių priemonių daromam nusikaltimui užkirsti, sulaikyti teisės pažeidimą padariusį asmenį, pranešti policijos įstaigai. Tuo S. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimą, pažeidė Išvadoje nurodytas Etikos kodekso normas.

Teismas, remdamasis Statuto 25 straipsnio 1 dalimi, Aprašo 35 punktu pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pareiškėjas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį buvo išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, nereiškia, jog jo veiksmai negali sudaryti pagrindo konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą, kaip vieną iš Statuto 53 straipsnio 1 dalyje numatytų atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindų. Pažymėta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nuosprendyje konstatuota aplinkybė, jog S. Š. veika vykdant policijos patrulio vyresniojo funkcijas, taigi, būnant tiesiogiai atsakingu už tinkamą policijos patruliui pavestų funkcijų vykdymą, kai jo kolega ekipažo patrulis D.

Z. pareikalavo iš sustabdyto automobilio vairuotojo A. J. kyšio už galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo nefiksavimą ir dalį šio kyšio priėmė, o S. Š. į tai nesureagavo, gali būti vertinama kaip netinkamas policijos patrulio vyresniojo pareigų atlikimas.

Teismas sprendė, kad toks pareiškėjo, kaip policijos pareigūno, elgesys, kai buvo nepaisyta svarbių teisės aktų reikalavimų, ir tai sudarė sąlygas kitam policijos pareigūnui įvykdyti nusikaltimą, akivaizdžiai žemina policijos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą išaiškinti teisės pažeidimus, užtikrinti teisės aktų laikymąsi, autoritetą, ne tik prieštarauja įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms, bet ir nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš pareigūnų. Tai patvirtina pareiškėjo įvykdytų veiksmų pasekmių, numatytų Statuto 2 straipsnio 7 dalyje, faktą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš tarnybos atleistas nepažeidžiant Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyto termino.

Pripažinęs, kad atsakovo veiksmai, susiję su pareiškėjo atleidimu iš tarnybos, buvo teisėti teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (II t. b. l. 53-61), kuriame prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog teismas privalėjo vadovautis faktais, nustatytais baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėjas buvo išteisintas dėl kaltinimo, kuris iš esmės atitinka tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas tarnybinio tyrimo aplinkybes. Pareiškėjo tvirtinimu, teismo nustatytos aplinkybės, kad S. Š., sėdėdamas tarnybiniame automobilyje šalia D. Z., reikalaujančio kyšio iš A. J., negalėjo negirdėti šių asmenų pokalbio turinio, prieštarauja baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytiems faktams, kad S. Š. nežinojo, jog bus ar yra kyšininkaujama jo akivaizdoje ir nenorėjo veikti kartu su D. Z.. Pareiškėjas mano, kad jo veiksmų vertinimas baudžiamosios ir tarnybinės atsakomybės kontekste negali iš esmės skirtis. S. Š. veiksmai niekaip nesąlygojo D. Z. nusikalstamų veiksmų atsiradimo ar galimybės jiems atsirasti. Tvirtina, kad sprendime nenurodyti ir nepagrįsti objektyvūs pareiškėjo veiksmai, prieštaraujantys pareigūnų veiklą ir etiką reglamentuojantiems teisės aktams, nenustatyta kaltė dėl neteisėtų veiksmų padarymo.

Pareiškėjas nurodo, kad Instrukcijos 28 punkto, kurio pažeidimą pareiškėjui inkriminavo teismas, reikalavimai pranešti budėtojui apie sustabdytą transporto priemonę netaikomi, jei transporto priemonė stabdoma policinių priemonių metu, tokiu atveju informaciją apie patikrintų transporto priemonių skaičių ir priemonės rezultatus tarnybiniu pranešimu budėtojui pateikia už priemonės vykdymą atsakingas pareigūnas. Pareiškėjas teigia 2012 m. bandžio 25 d. užpildęs patrulio darbo rezultatų ataskaitą, nurodydamas visas patikrintas transporto priemones.

Pareiškėjas tvirtina, kad teismo nuosprendžiu įvertinus pareiškėjo veiksmus, tarnybinis patikrinimas turėjo būti nutrauktas remiantis Aprašo 8.2 punktu. Pažymi, kad atnaujinus tarnybinį tyrimą nuobauda nebuvo paskirta per vieną mėnesį, kaip reikalauja Aprašo 34 punktas, o terminas nuobaudai paskirti pratęstas jau jam pasibaigus.

Patenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą pareiškėjas, vadovaudamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 straipsnio 3 dalimi, prašo priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką. Už patirtus nepatogumus, dvasinį sukrėtimą pareiškėjas prašo priteisti 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 65-69), kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas tvirtina, kad pareiškėjo išteisinimas baudžiamojoje byloje negali būti neginčijamu pagrindu atleisti jį nuo atsakomybės už pareigūno vardo pažeminimą. Mano, kad pareiškėjas negalėjo negirdėti pokalbio tarp D. Z. ir A. J. ir ši aplinkybė nėra nuginčyta. Baudžiamojoje byloje teismas konstatavo, kad byloje nėra nustatyta kaltinamųjų D. Z. ir S. Š. bendrininkavimo kyšininkavime požymių. D. Z. atliekant dalį alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių kaltinamasis S. Š. dalyvavo, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas spręsti, kad jis žinojo, jog D. Z. šiuos objektyviuosius požymius realizuoja, o S. Š. nori, kad D. Z. taip veiktų. Teismas pasisakė, kad faktinės aplinkybės leidžia manyti, kad S. Š. žinojo D. Z. nustatytą ir nefiksuotą administracinio teisės pažeidimo faktą ir į tai nereagavo, tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad S. Š. tyčia apėmė vykdytojo ir bendrininkavimo veiksmus, kuriais pastarasis siekė kyšio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, ne kartą buvo pasakęs, kad šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas Statute, nors ir nurodytas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų (tarp jų ir kai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos), yra savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Pastarojo punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas“ išaiškinimas. Pareigūno vardo pažeminimas Statuto 2 straipsnio 7 dalies prasme yra susijęs su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymu: 1) pareigūno kaltės dėl atitinkamos jo padarytos veikos (veikimo ar neveikimo), susijusios ar nesusijusios su tarnybinių pareigų atlikimu; 2) ši veika turi sukelti pasekmes – akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Statuto 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžtos veikos pasekmes akivaizdžiai žeminančiu vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančiu pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojančiu, laikytinas toks pareigūnų elgesys, kuris akivaizdžiai kertasi su įprastinėmis visuotinai pripažintomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš atitinkamos statutinės sistemos pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-165/2005, 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2008 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-520/2009, 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010, 2010 m. liepos 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A575-945/2010, 2012 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2412/2012 ir kt.). Toks aiškinimas yra siejamas su statutinės valstybės tarnybos ypatumais.

Statuto 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vidaus tarnyba grindžiama įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, vienvaldiškumo ir kolegialumo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principais. Pagal nuolatinį bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principą pareigūnas privalo: gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises bei laisves; sužinojęs apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat pats būdamas liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui; gavęs žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdamas pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, suteikti nukentėjusiesiems neatidėliotiną medicinos ar kitą būtiną pagalbą; imtis priemonių fizinių, juridinių asmenų ar valstybės turtui gelbėti stichinių nelaimių, avarijų, katastrofų ar kitų ekstremalių situacijų atvejais; saugoti jam patikėtas ar sužinotas einant tarnybines pareigas valstybės, tarnybos bei komercines paslaptį (Statuto 3 straipsnio 9 dalies 1-5 punktai). Pareiga pranešti apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pačiam būnant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai, nustatyta Policijos veiklos įstatyme (21 str. 1 d. 2 p.).

Pagal Statuto 12 straipsnio 2 dalį, kurioje suformuluota privalomoji pareigūno priesaikos dalis, pareigūnas prisiekia tarnauti Lietuvos valstybei šiais žodžiais: „ <...>, prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas (-a) žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti man patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.

Policijos pareigūnų etikos kodekso 3 straipsnyje, kuriame įtvirtinti tarnybos policijoje profesinės etikos principai: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo, pavyzdingumo, reglamentuojamas policijos pareigūnų elgesys tarnybos metu (4 p.), taip pat numatyta, kad policijos pareigūnas neturi toleruoti kolegų daromų teisės pažeidimų (8 p.).

Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresnysis patrulis S. Š. 2012 m. balandžio 25 d. nuo 20 val. dirbo viename policijos patrulio ekipaže su buvusiu to paties būrio patruliu D. Z.. 2012 m. balandžio 26 d. apie 0.10 val, tarnybos metu, vairuodamas automobilį Škoda Oktavia, v. n. (duomenys neskelbtini), Biržuose, Kęstučio g., prie pastato Nr. 47, įgungtų švyturėlių pagalba sustabdė automobilį VW Golf, v. n. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. J., ir radijo ryšiu apie tai nepranešė policijos įstaigos budėtojui. A. J. atėjus į tarnybinį automobilį ir D. Z. pareikalavus iš A. J. 500 Lt kyšio už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už administracinio teisės pažeidimo protokolo nesurašymą, kad automobilį A. J. vairavo neprisisegęs saugos diržo ir, kad saugos diržų neprisisegę automobilio keleiviai, už neva padaryto administracinio teisės pažeidimo nefiksavimą, būdamas ekipažo vyresniuoju, užuot ėmęsis priemonių D. Z. nusikalstamiems veiksmams užkirsti, savo tylėjimu pritarė D. Z. daromai nusikalstamai veikai, nesiėmė neatidėliotinų priemonių nusikalstamai veikai užkirsti. 0.40 val. kartu su D. Z. nuvažiavo Reformatų gatve, kur A. J. D. Z. S. Š. akivaizdoje perdavė dalį D. Z. reikalauto kyšio – 50 eurų ir vėl nesiėmė neatidėliotinų priemonių nusikalstamai veikai užkirsti (I t., b. l. 21).

Teisėjų kolegijos vertinimu tarnybinis nusižengimas įrodytas tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, kurie apibendrinti paminėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje.

Pareiškėjo argumentas, kad tiriant tarnybinį nusižengimą negalėjo būti padarytos kitokios išvados, nei baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėjas buvo išteisintas dėl kyšininkavimo, atmestinas kaip nepagrįstas.

Statuto 25 straipsnyje numatyta, kad pareigūnai už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą.

Teisėjų kolegija pažymi kad, sprendžiant dėl pareigūno tarnybinės atsakomybės, jo veiksmų teisėtumo vertinimas netapatus tų pačių veiksmų vertinimui pagal baudžiamąją teisę. Administracinę bylą dėl pareigūno patraukimo tarnybinės atsakomybėn nagrinėjantis teismas vertina nurodytus veiksmus nagrinėjamam administraciniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. tarnybinę atsakomybę, tarnybinių pareigų atlikimą reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal administracinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, sprendžiantis dėl pareigūnų tarnybinės atsakomybės, sprendžia iš esmės dėl kitokio pobūdžio pasekmių, kurias sukėlė padarytas tarnybinis nusižengimas, todėl išvados dėl tam tikrų veiksmų teisėtumo gali būti skirtingos, negu padarytosios baudžiamajame procese.

Bylos duomenys patvirtina, kad baudžiamajame procese pareiškėjui buvo pareikštas įtarimas dėl to, kad jis 2012 m. balandžio 26 d., Biržų mieste, tarnybos metu, vykdydamas įgaliojimus, bendrininkų grupėje su D. Z., iš anksto susitarus tarpusavyje, kad tarnybos metu dirbant viename ekipaže ir nustačius galimus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir asmeniui, galimai padariusiam pažeidimą, sutikus duoti kyšį už pažeidimo nefiksavimą dokumentuose, nefiksuoti pažeidimo, priimti iš asmens kyšį, tiesiogiai reikalavo savo ir bendrininko naudai 500 Lt kyšio iš automobilį VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) vairavusio A. J. už neteisėtą neveikimą, t. y. už nefiksavimą Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir asmens netraukimo administracinėn atsakomybėn bei priėmė iš A. J. 50 eurų kyšį. Šiais veiksmais S. Š. buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje (valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų). Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje pareiškėjas buvo išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.

Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendyje, be kita ko, konstatuota, kad faktinės bylos aplinkybės – fiksuoti D. Z. ir A. J. susitikimai, pokalbiai ir veiksmai, vykę S. Š. akivaizdoje, leidžia manyti, kad S. Š. žinojo D. Z. nustatytą ir nefiksuojamą administracinio teisės pažeidimo faktą ir į tai nereagavo. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, liudytojų parodymais, kitais įrodymais teismas konstatavo, kad negalima daryti išvados, jog S. Š. tyčia apėmė vykdytojo ar bendrininko veiksmus, kuriais pastarasis siekė kyšio.

Tačiau būtent paminėti baudžiamojoje byloje nustatyti faktai, kurie nagrinėjamu atveju įgyja prejudicinę galią (S. Š. žinojimas apie D. Z. nustatytą ir nefiksuojamą administracinio teisės pažeidimo faktą ir nereagavimas į tai), lėmė tarnybinio patikrinimo dalyką ir tokių pareiškėjo veiksmų vertinimą tarnybinės atsakomybės požiūriu. Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo (I t., b. l. 73) pareiškėjui nurodoma, kad jis įtariamas tuo, jog 2012 m. balandžio 26 d. apie 0.10 val., patruliui D. Z. sustabdžius automobilį VW Golf, v. n. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. J., ir nustačius šio asmens galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, pareiškėjas radijo ryšiu apie sustabdytą automobilį nepranešė policijos įstaigos budėtojui, taip pat kolegai D. Z. reikalaujant kyšio ir vėliau jį paimant, nesiėmė neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią D. Z. daromam teisės pažeidimui. Nagrinėjamu atveju esminis požymis, atribojantis tariamai padarytos nusikalstamo veikos objektyviąją pusę nuo inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo objektyviosios pusės yra subjekto atliekamų veiksmų pobūdis – jo pasyvus elgesys nulemia nusikalstamos veikos sudėties nebuvimą, tačiau yra pagrindas tarnybinio nusižengimo sudėčiai konstatuoti, nes tarnybos veiksmus reglamentuojantys teisės aktai reikalauja veikti aktyviai, pasyvus elgesys reiškia būtent netinkamą tarnybos pareigų atlikimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nesiėmęs veiksmų užkirsti kelią D. Z. daromam teisės pažeidimui pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą policijos pareigūno pareigą, Išvadoje nurodytas Etikos kodekso nuostatas, o nepranešimas radijo ryšiu apie sustabdytą automobilį policijos įstaigos budėtojui suteikė pagrindą konstatuoti pareiškėjo veiksmuose Instrukcijos 28 punkto, įpareigojančio sustabdžius ar prieš prieinant prie stovinčios transporto priemonės, ryšio priemone pranešti budėtojui tikrinimo vietą, transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo ar tikrinimo priežastį, pažeidimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtino, kad jis neturėjo pareigos pranešti apie sustabdytą transporto priemonę budėtojui, kadangi ji buvo sustabdyta policinių priemonių metu. Tokiu atveju remiantis Instrukcijos 28 punktu šio punkto reikalavimai netaikomi, o informaciją apie priemonės vykdymo metu patikrintų transporto priemonių skaičių ir priemonės rezultatus tarnybiniu pranešimu budėtojui pateikia už priemonės vykdymą atsakingas pareigūnas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad automobilis VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. J., buvo stabdoma policinių priemonių metu, todėl šį jo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad toks pareiškėjo, kaip policijos pareigūno, elgesys, kai buvo nepaisyta svarbių teisės aktų reikalavimų, ir tai sudarė sąlygas kitam policijos pareigūnui įvykdyti nusikaltimą, akivaizdžiai žemina policijos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą išaiškinti teisės pažeidimus, užtikrinti teisės aktų laikymąsi, autoritetą, ne tik prieštarauja įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms, bet ir nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš pareigūnų. Tai paneigia pareiškėjo argumentą, kad teismas nevertino padaryto tarnybinio nusižengimo pasekmių. Pareiškėjas savo paaiškinimuose pripažino, kad yra susipažinęs su policijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų, tame tarpe ir Etikos kodekso, nuostatomis, todėl įrodžius, kad pareiškėjas neveikė taip, kaip jį įpareigojo veikti šie teisės aktai, yra akivaizdi ir pareiškėjo kaltė dėl tokio neveikimo.

Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo termino

Statuto 26 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, o kai kompetentinga institucija atlieka tyrimą, tarnybinį patikrinimą šio straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo pabaigos dienos ar motyvuotos tarnybinio patikrinimo išvados šio straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatytu atveju surašymo dienos; sprendimas šio straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytu atveju priimamas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo motyvuotos tarnybinio patikrinimo išvados surašymo dienos; negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus, kai tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingai institucijai atliekant tarnybinį ar kitą patikrinimą; šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos.

Statuto 26 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad jeigu paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai; tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir paaiškėjus, kad dėl šios pareigūno veikos yra pradėtas baudžiamasis procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena; jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba pasibaigia baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo.

Duomenys apie pareiškėjo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą paaiškėjo ir tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo inicijuotas 2012 m. balandžio mėnesį. Šis patikrinimas 2012 m. gegužės 25 d. buvo sustabdytas paaiškėjus, kad pareiškėjo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas (I t., b. l. 69). Bylos duomenys patvirtina, kad nuosprendis baudžiamojoje byloje, dėl kurios buvo sustabdyta tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra, įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 2 d. (I t., b. l. 37). Tarnybinio patikrinimo procedūra buvo atnaujinta tik 2014 m. sausio 8 d., t. y. pasibaigus vieno mėnesio tarnybinės nuobaudos skyrimo terminui, ir 2014 m. sausio 13 d. pratęsta 30 dienų (I t., b. l. 70, 71). Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta 2014 m. sausio 31 d.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju naikinamasis terminas paskirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą yra treji metai (Statuto 26 straipsnio 4 dalis). Naikinamasis nuobaudos paskyrimo terminas nebuvo pažeistas, todėl šiuo atveju, vertinant Statuto 26 straipsnio 9 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino skirti tarnybinę pasibaigus baudžiamajam procesui praleidimo įtaką pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumui, esminis vertinimo kriterijus yra tai, ar dėl pažeidimo nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių ištyrimas ir ar tai galėjo lemti nepagrįsto sprendimo priėmimą. Vadovaujantis teismų praktika, esminę reikšmę, analizuojant, ar buvo pažeistos pagrindinės procedūros taisyklės, turi: pirma, ar nebuvo pabloginta pareigūno, kuris įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, teisinė padėtis; antra, ar nebuvo suvaržytos jam Tvarkos 16 punkte garantuojamos teisės (pvz., teisė teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus; baigus tarnybinį patikrinimą, susipažinti su tarnybinio tikrinimo išvada bei tyrimo metu surinkta medžiaga; tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros metu turėti advokatą ar kitą įgaliotą atstovą; pavaldumo tvarka apskųsti tikrintojo veiksmus). Apžvelgiamoje byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas dėl minėto pažeidimo būtų netekęs galimybės realizuoti savo teisę dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje. Taigi teisėjų kolegija tokį pažeidimą vertiną kaip formalų tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros pažeidimą, kuris negali lemti ginčijamo įsakymo neteisėtumo (žr. pvz. 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756–3075/2011).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai jas įvertino, tinkamai taikė tarnybinę atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Romanas Klišauskas

Virginija Volskienė