AS-662-1250-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS662-1250/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04597-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. D.-Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. D.-Š. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. D.-Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. BRK-8057(12.4) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjos pateiktą mokėjimo prašymą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų.

Teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnį, 5 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą, 22 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 14 punktą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012 ir kt. Iš pareiškėjos skundo turinio ir pridėtų dokumentų nustatyta, kad 2014 m. liepos 22 d. Agentūra, išnagrinėjusi pareiškėjos mokėjimo prašymą, sprendimu Nr. BRK-6389(12.4) nusprendė, jog pareiškėjai suteikiama 64 725,25 Lt paramos suma vietoj prašytos 99 838,64 Lt.

Netinkamomis išlaidomis pripažinta 19 507,44 Lt kūdrų įrengimo ir atnaujinimo (3 vnt.) išlaidų suma. Pareiškėja, nesutikdama su priimtu sprendimu, pateikė du skundus, t. y. 2014 m. liepos 22 d. skundą „Dėl pirmojo mokėjimo prašymo patikros“ Agentūrai su prašymu pakartotinai atlikti kūdrų patikrą ir nustatyti tikslius kūdrų matavimus, bei 2014 m. liepos 30 d. skundą „Dėl sprendimo sumažinti mokėtinos paramos sumą“ Žemės ūkio ministerijai (toliau – ir Ministerija). Agentūra, išnagrinėjusi pareiškėjos 2014 m. liepos 22 d. skundą, 2014 m. rugsėjo 11 d. ginčijamu sprendimu Nr. BRK-8057(12.4) informavo pareiškėją, kad buvo atlikta pakartotinė kūdrų patikra vietoje, kurios metu nustatyta, kad vienos deklaruotos kūdros plotas yra didesnis, negu nurodytas miškotvarkos projekte bei paramos lėšomis finansuojamas kūdrų įrengimo plotas, o kitos kūdros įrengimo vieta nesutampa su nurodyta miškotvarkos projekte, pripažinta, jog abiejų minėtų kūdrų įrengimo išlaidos yra netinkamos finansuoti paramos lėšomis, todėl Agentūros 2014 m. liepos 22 d. priimtas sprendimas Nr. BRK-6389(12.4) lieka galioti.

Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, jog ginčijamu sprendimu atsakovas konstatavo iš esmės analogiškas faktines aplinkybes kaip ir prieš tai 2014 m. liepos 22 d. Agentūros priimtame sprendime Nr. BRK-6389(12.4). Įvertinus sprendime pateiktą informaciją matyti, kad ji pareiškėjai tiesiogiai nesukuria teisių ar pareigų, ja nėra pritaikomos poveikio priemonės, todėl negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o skundas, kuriame yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtinas teismų. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėja, pateikdama skundą teismui, iš esmės siekia, kad būtų pervarstytas iš naujo mokėjimo prašymas, tačiau iš ginčijamo Agentūros 2014 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. BRK-6389(12.4) turinio matyti, kad šis klausimas minėtu sprendimu nebuvo spręstas.

Padaryta išvada, kad pareiškėjos skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Atsisakius priimti pareiškėjos skundą dėl sprendimo panaikinimo, atsisakyta priimti ir išvestinį reikalavimą – įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjos pateiktą mokėjimo prašymą. Pareiškėjai grąžintinas sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).

II. Pareiškėja J. D.-Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde išdėsto, jog Agentūros 2014 m. liepos 22 d. sprendimą, kuriame buvo nurodyta paramą skirti iš dalies, 64 725,25 Lt sumą vietoj prašytos 99 838,64 Lt sumos, pareiškėja apskundė Ministerijai. 2014 m. rugpjūčio 29 d. Ministerija pateikė raštą, kuriuo informavo, jog mokėjimo prašymas bus nagrinėjamas iš naujo vadovaujantis paskutinės patikros duomenimis, apie priimtą sprendimą Jus informuos Agentūra. Agentūra buvo įpareigota iš naujo atlikti patikrinimą ir priimti sprendimus, todėl darytina išvada, kad Ministerija įpareigojo atsakovą iš naujo priimti sprendimą. 2014 m. rugsėjo 11 d. atsakovas priėmė ginčijamą sprendimą, kuriame nurodė, jog išnagrinėjus 2014 m. liepos 22 d. pateiktą skundą buvo atlikta pakartotinė patikra vietoje ir jos metu nustatyta, kad vienos kūdros plotas viršija miškotvarkos projekte nurodytą bei paramos lėšomis finansuojamą kūdros plotą, o kitos kūdros ploto vieta neatitinka miškotvarkos projekte nurodytos vietos. Be to, papildomai minėtame sprendime nurodoma, kad pareiškėja pirmo patikrinimo metu (2014 m. birželio 3 d.) ir antro patikrinimo metu (2014 m. rugpjūčio 22 d.) Agentūros tikrintojui parodė skirtingas kūdras, t. y. didesnės deklaruotos kūdros abiejų tikrinimų metu nurodyta buvimo vieta sutampa, o mažesnės deklaruotos kūdros patikrinimų metu nurodyta buvimo vieta skiriasi. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pakartotinės patikros rezultatus, atsakovas priėmė sprendimą, kuriuo paliko galioti 2014 m. liepos 22 d. sprendimą. Kadangi ginčijamas Sprendimas yra naujesnis 2014 m. liepos 22 d. sprendimo atžvilgiu, todėl būtent šis Sprendimas, o ne anksčiau priimtas, sukelia pareiškėjai teisines pasekmes. Būtent atsakovo 2014 m. rugsėjo 11 d. priimtas sprendimas, kuriuo iš naujo išnagrinėjus mokėjimo prašymą nuspręsta skirti tik dalį prašytos paramos, sukėlė pareiškėjai teisines pasekmes. 2014 m. liepos 22 d. sprendimas buvo skundžiamas Ministerijai, kuri 2014 m. rugpjūčio 29 pateikė raštą, kuriame nurodė, kad įpareigojo atsakovą iš naujo atlikti patikrinimą ir priimti sprendimą. Toks Ministerijos įpareigojimas lėmė, kad pareiškėja tikėjosi sprendimo, kuriuo bus panaikintas ankščiau minėtas 2014 m. liepos 22 d. sprendimas.

Atsižvelgdama į šią aplinkybę, pareiškėja anksčiau nesikreipė į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tokiu būdu praleisdama terminą skundui dėl 2014 m. liepos 22 d. sprendimo paduoti. Pareiškėjos atžvilgiu sprendimas buvo priimtas 2014 m. liepos 22 d., todėl skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui galėjo būti paduotas iki 2014 m. rugpjūčio 21 d. Dėl šios priežasties skundas dėl 2014 m. liepos 22 d. sprendimo, praleidus apskundimo terminą, net negalėjo būti pateiktas teismui netgi nustačius, kad būtent šis sprendimas pareiškėjai sukėlė teisines pasekmes. 2014 m. liepos 14 d. pateiktame skunde pareiškėja prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo įpareigoti Agentūrą, kad būtų iš naujo įvertintas pareiškėjos pateiktas mokėjimo prašymas. Tokiu atveju, jeigu skundas dėl Sprendimo būtų išnagrinėtas ir patenkintas, tai lemtų, jog būtų panaikinti visi anksčiau priimti sprendimai, t. y. 2014 m. liepos 22 d. sprendimas (jeigu, teismo nuomone, jo Ministerija nepanaikino) ir skundžiamas Sprendimas, todėl skundas turėjo būti priimtas nagrinėti. Sprendimas yra analogiškas atsakovo priimtam 2014 m. liepos 22 d. sprendimui, todėl tiek 2014 m. liepos 22 d. sprendimas, tiek Sprendimas sukelia teisines pasekmes pareiškėjai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 15–20 straipsniai. Šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Pareiškėja nagrinėjamu atveju siekia apskųsti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. BRK-8057(12.4), kuriame nurodyta, jog <...> kūdrų įrengimo išlaidos yra netinkamos finansuoti paramos lėšomis, todėl Agentūros 2014 m. liepos 22 d. priimtas sprendimas Nr. BRK-6398(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ lieka galioti.

Bylos duomenys patvirtina, jog Agentūra 2014 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. BRK-6389(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ nusprendė, jog pareiškėjai suteikiama 64 725,25 Lt paramos suma vietoj prašytos 99 838,64 Lt; netinkamomis išlaidomis pripažinta 19 507,44 Lt kūdrų įrengimo ir atnaujinimo (3 vnt.) išlaidų suma; taip pat pritaikyta prašomos ir paskaičiuotos paramos sumų skirtumo dydžio sankcija. Pareiškėja, nesutikdama su priimtu sprendimu, pateikė du skundus, t. y. 2014 m. liepos 22 d. skundą „Dėl pirmojo mokėjimo prašymo patikros“ Agentūrai su prašymu pakartotinai atlikti kūdrų patikrą ir nustatyti tikslius kūdrų matavimus (b. l. 43-44), bei 2014 m. liepos 30 d. skundą „Dėl sprendimo sumažinti mokėtinos paramos sumą“ Žemės ūkio ministerijai (b. l. 45-46).

Ministerija 2014 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 31N-Š-1325-1000 „Dėl skundo nagrinėjimo“ informavo pareiškėją, jog pareiškėjos mokėjimo prašymas bus nagrinėjamas iš naujo vadovaujantis paskutinės patikros duomenimis, apie priimtą sprendimą ją informuos Agentūra.

Agentūra, išnagrinėjusi pareiškėjos 2014 m. liepos 22 d. skundą, 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. BRK-8057(12.4) informavo pareiškėją, kad buvo atlikta pakartotinė kūdrų patikra vietoje, kurios metu nustatyta, kad vienos deklaruotos kūdros plotas yra didesnis, negu nurodytas miškotvarkos projekte bei paramos lėšomis finansuojamas kūdrų įrengimo plotas, o kitos kūdros įrengimo vieta nesutampa su nurodyta miškotvarkos projekte, pripažinta, jog abiejų minėtų kūdrų įrengimo išlaidos yra netinkamos finansuoti paramos lėšomis, todėl Agentūros 2014 m. liepos 22 d. priimtas sprendimas Nr. BRK-6389(12.4) lieka galioti.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Agentūros 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimas Nr. BRK-8057(12.4) „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjai tiesiogiai nesukuria teisių ar pareigų, ja nėra pritaikomos poveikio priemonės. Taip pat pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog Agentūros 2014 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. BRK-6389(12.4) klausimas dėl pareiškėjos mokėjimo prašymo nebuvo spręstas. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Agentūros 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimas Nr. BRK-8057(12.4) buvo priimtas atlikus pakartotinę patikrą vietoje, kuri buvo susijusi su pareiškėjos mokėjimo prašymu. Pirminis pareiškėjos mokėjimo prašymo patikros įvertinimas buvo atliktas Agentūros 2014 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. BRK-6389(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“. Tokia byloje susiklosčiusi situacija suponuoja išvadą, jog pareiškėjos 2014 m. gegužės 26 d. pateikto mokėjimo prašymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, reg. Nr. 21M-KV-12-1-0141534-MP001 nagrinėjimą sudarė administracinė procedūra, kurios metu buvo priimti du sprendimai. Agentūros 2014 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. BRK-6389(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ galutiniu būtų galima laikyti tik tokiu atveju, jei pareiškėja 2014 m. liepos 22 d. skundu nebūtų prašiusi atlikti papildomos patikros vietoje ir Agentūra savo ruožtu jo nebūtų atlikusi. Agentūra 2014 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. BR6-9318(1.14) „Dėl pakartotinės patikros“ informavo pareiškėją, jog Agentūroje buvo išnagrinėtos pareiškėjos skunde išdėstytos aplinkybės ir priimtas sprendimas atlikti užsakomąją patikrą vietoje pagal pareiškėjos paramos paraišką. Be to, pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų, nesutikdama ir norėdama apskųsti Agentūros 2014 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. BRK-6389(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“, o Agentūros ir Žemės ūkio ministerijos veiksmai pareiškėjai sukūrė lūkestį, jog jos mokėjimo prašymas bus išnagrinėtas iš naujo. Atlikus pakartotinę patikrą vietoje (2014 m. rugpjūčio 22 d. patikros vietoje ataskaita Nr. V-VV-0682753), Agentūra priėmė 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. BRK-8057(12.4) „Dėl informacijos pateikimo“ ir tokiu būdu užbaigė administracinę procedūrą bei nusprendė, jog nėra pagrindo koreguoti anksčiau dėl pareiškėjos mokėjimo prašymo priimtą sprendimą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat į Agentūros 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. BRK-8057(12.4) „Dėl informacijos pateikimo“ priėmimo aplinkybes ir jo turinį, nėra pagrindo vertinti, jog pareiškėjos norimas apskųsti sprendimas nedaro įtakos jos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad siekiant realiai apginti galimai pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta ABTĮ – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 10 str.) (2009 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1238/2009).

Nagrinėjamu atveju susiklosčius tokiai išskirtinei situacijai, teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo išaiškinti pareiškėjai teisę pašalinti skundo trūkumus ir apskųsti abu administracinės procedūros metu priimtus sprendimus. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. birželio 19 d.) 218 punktą, pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, nesutikdami su Agentūros ir (arba) ministerijos sprendimais, veikimu ar neveikimu, gali tiesiogiai kreiptis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją arba Vilniaus apygardos administracinį teismą teisės aktų nustatyta tvarka.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neteisingai aiškino bei taikė proceso teisės normas, nepagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjos siekiamas apskųsti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. BRK-8057(12.4) negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, nes pareiškėjai nesukuria tiesioginių teisių ar pareigų, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina kaip nepagrįsta, o pareiškėjos skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. D.-Š. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos J. D.-Š. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Anatolijus Baranovas Veslava Ruskan