A-179-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-179-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03278-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 32

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Dainiui Vaičiūnui,

atsakovo atstovams A. Š., A. J.,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovei I. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „CSC Telecom“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „CSC Telecom“ skundą atsakovui Ryšių reguliavimo tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „TEO LT“ dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „CSC Telecom“ (toliau – ir UAB „CSC Telecom“, pareiškėjas) 2013 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1-7), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) direktoriaus 2013 m. liepos 16 d. įsakymą Nr. 1V-1090 „Dėl kai kurių ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ (toliau – ir Įsakymas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovas atliko ryšio paslaugų rinkos tyrimą bei priėmė ginčijamą Įsakymą. Mano, kad akcinė bendrovė „TEO LT“ (toliau – ir AB „TEO LT“) ir toliau turi būti laikoma ūkio subjektu turinčiu didelę įtaką visose mažmeninėse rinkose, o veiksminga konkurencija galima, kai nėra didelę įtaką tam tikroje rinkoje turinčių subjektų. Tarnybos nustatytas neženklus AB „TEO LT“ užimamos rinkos dalies mažėjimas nepanaikina fakto, kad šis ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį. Nacionalinių skambučių vartotojams rinkoje (privatus sektorius) AB „TEO LT“ pagal pajamas užima 98 procentus, pagal pokalbių trukmę – 97 procentus, o pagal abonentų skaičių – 99,1 procentus rinkos.

Likusią, itin mažą šios rinkos dalį, dalijasi 26 ūkio subjektai. Dominuojančią AB „TEO LT“ padėtį patvirtina ir nacionalinių skambučių vartotojams rinkos dalies stabilumas, kuris buvo fiksuojamas ir anksčiau. Bet kokie pokyčiai rinkoje be papildomų įpareigojimų neįmanomi, nes AB „TEO LT“ tinklas pritaikytas aptarnauti 1,5 milijono vartotojų, ir joje negali būti savarankiškai egzistuojančios efektyvios konkurencijos. AB „TEO LT“ padėtis vertinama kaip super dominuojanti ir tik Tarnybos įpareigojimai minimaliai užtikrina sąlygas konkurencijai.

Panaikinus įpareigojimus, konkurencija visiškai nebus įmanoma. AB „TEO LT“ turi prieigą prie finansinių išteklių, gali vykdyti vertikalią integraciją. Nurodytos aplinkybės tvirtina, kad AB „TEO LT“ tiesiogiai nesusiduria su konkurencija, o jei susiduria tai gali daryti vienpusę lemiamą įtaką rinkoje. AB „TEO LT“ užimamos rinkos neženklus mažėjimas yra nulemtas Tarnybos taikytų įpareigojimų, todėl tol, kol šis ūkio subjektas dominuoja rinkoje, nustatyti įpareigojimai negali būti panaikinti. Tarnyba neišsprendė fiksuoto ryšio operatorių iškeltų problemų, susijusių su trečiojo suinteresuoto asmens taikomomis akcijomis ir specialiais trumpalaikiais pasiūlymais, vertikalia integracija, per aukšta infrastruktūros suteikimo paslaugų kaina, taikomu draudimu perparduoti mažmenines paslaugas, per žemomis mažmeninėmis kainomis, judriojo telefono ryšio operatorių taikomų skambučių užbaigimo ir mažmeninių paslaugų kainų santykiu, kai mažmeninė kaina akivaizdžiai žemesnė už didmeninės paslaugos kainą, skambučių kaina į alternatyvius fiksuoto ryšio operatorius iš trečiojo suinteresuoto asmens tinklo.

Europos Komisija 2013 m. liepos 12 d. sprendime nurodė, kad AB „TEO LT“ priklausančios rinkų dalys tebėra didelės bei didmeninio lygmens reguliavimas nėra tinkamas, nes AB „TEO LT“ mažmeniniai tarifai yra mažesni nei didmeninio lygmens sąnaudos. AB „TEO LT“ naudojasi galimybe daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją. Super dominuojančio subjekto kainų sumažinimas nereiškia, kad rinkoje atsirado konkurencija. Tarnyba rėmėsi tik AB „TEO LT“ pateiktais statistiniais duomenimis, kurie nebuvo patikrinti.

Be to, net ir minimalūs konkurencijos požymiai buvo galimi tik Tarnybai nustačius įpareigojimus dominuojančiam subjektui.

Atsakovas Ryšių reguliavimo tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 31–38) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Tarnybos veiklą ir įgaliojimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ir ER Įstatymas) nuostatos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad, įgyvendindama ER Įstatymo 8 straipsnio nustatytus tikslus, Tarnyba turi turėti tam tikrą veikimo laisvę, t. y. iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris yra tinkamiausias, šios veikimo laisvės taip pat turi paisyti ir teismas, atlikdamas Tarnybos priimtų administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo kontrolę (2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-2203/2006). Europos Sąjungos teismai taip pat savo praktikoje laikosi nuostatos, kad institucijos, kurioms suteikiama veikimo laisvė, privalo laikytis nustatytų procedūrų, nepiktnaudžiauti valdžia ir neviršyti jos suteiktų galių, todėl ir teismo atliekama teisės aktų ir veiksmų, kuriais įgyvendinama diskrecijos laisvė, kontrolė turi būti atliekama atsižvelgiant į institucijos turimą vertinimo laisvę.

Tarnyba 2012 metais inicijavo Viešųjų vietinio ir (arba) nacionalinio telefono ryšio paslaugų, teikiamų vartotojams fiksuotoje vietoje, rinkos, Viešųjų vietinio ir (arba) nacionalinio telefono ryšio paslaugų, teikiamų paslaugų gavėjams, išskyrus vartotojus, fiksuotoje vietoje, rinkos, Viešųjų tarptautinio telefono ryšio paslaugų, teikiamų vartotojams fiksuotoje vietoje, rinkos ir Viešųjų tarptautinio telefono ryšio paslaugų, teikiamų paslaugų gavėjams išskyrus vartotojus, fiksuotoje vietoje rinkos (toliau – Rinkos) tyrimus ir gautus rezultatus suderino su Europos Komisija, taip pat gavo Konkurencijos tarybos išvadą dėl atlikto tyrimo rezultatų. Nei viena institucija nenustatė netikslumų. Tam, kad nurodytoms Rinkoms būtų taikomas ex-ante reguliavimas, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje 2007/879/EB, Tarnyba turi atlikti trijų kriterijų testą, t. y. turi įrodyti, kad: egzistuoja didelės ir pastovios patekimo į rinką kliūtys; egzistuoja tokia rinkos struktūra, dėl kurios per atitinkamą laikotarpį negali atsirasti veiksminga konkurencija; vien konkurencijos teisės nepakanka, norint imtis tinkamų priemonių, skirtų atitinkamam rinkos nepakankamumui ištaisyti. Netenkinus bent vieno iš nurodytų kriterijų, ex-ante reguliavimas negali būti taikomas. Trijų kriterijų taikymo gairėse nurodyta, kad turi būti vertinami tokie veiksniai kaip: įėjimo į rinką barjerai, infrastruktūros kontrolė, masto ir kiekio ekonomija, užimamos rinkos dydis, kainų pokyčiai, egzistuojanti ir potenciali konkurencija, plėtros barjeras.

Pažymėjo, kad pareiškėjas klaidina teismą, nes AB „TEO LT“ dominavimą užimama rinkos dalimi grindžia tik viena rinka, nors Tarnyba tyrė keturias rinkas. Dominuojanti padėtis negali būti nustatyta remiantis tik tuo, kad ūkio subjektas užima didelę rinkos dalį. Tarnyba nustatė, kad kiti veiksniai – egzistuojanti ir potenciali konkurencija, mažėjantys plėtros barjerai, yra tie veiksniai, kurių pagrindu gali būti konstatuota, kad AB TEO LT negali būti taikomas ex-ante reguliavimas.

Atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų reaguodamas į Europos Komisijos pateiktas pastabas, t. y. 2013 m. balandžio 1 d. sumažino skambučių užbaigimo viešuosiuose fiksuoto ryšio tinkluose paslaugų kainas, ginčijamo įsakymo įsigaliojimą nukėlė iki 2014 m. sausio 1 d., pradėjo skambučių inicijavimo viešajame ryšių tinkle, teikiamame fiksuotoje vietoje, rinkos tyrimą ir kt. Atlikto tyrimo ataskaitos projektas buvo pateiktas nacionalinei viešajai konsultacijai, savo pastabas teikė ir pareiškėjas. Atsižvelgusi į konsultacijos metu gautas pastabas, Tarnyba patikslino tyrimo ataskaitą ir Įsakymą, kuriuos pateikė Europos Komisijai, todėl Tarybos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 1V-297 patvirtintų Rinkos tyrimų taisyklių nuostatų nepažeidė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „TEO LT“ atsiliepimu į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 23–29) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad pagal 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimtos Pagrindų direktyvos 2002/21/EB Dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (toliau – Pagrindų direktyva) 27 d., ex-ante reguliavimas turi būti taikomas ten, kur nėra veiksmingos konkurencijos, jei nustatoma, kad konkurencija rinkoje yra veiksminga, nacionalinė reguliavimo institucija neskiria ir nepalieka galioti jokių specifinių įpareigojimų, o jei jie jau paskirti – tokius įpareigojimus panaikina. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje 2007/879/EB bei ELPA priežiūros institucijos 2008 m. lapkričio 5 d. rekomendacijoje nurodoma, kad ex-ante reguliavimo taikymas ne visuomet yra pateisinamas, tokio reguliavimo turi būti atsisakyta, jei ir be reguliavimo rinkose yra veiksminga konkurencija, t. y. jei nė vienas operatorius neturi didelės įtakos rinkoje, pagal Pagrindų direktyvos 14 straipsnį.

Tarnybos teisė panaikinti didelę įtaką rinkoje turėjusiems ūkio subjektams nustatytus įpareigojimus įtvirtinta ER Įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje. Nors ginčo Rinkos nepatenka į Rekomendacijose nurodytas rinkas, kurioms taikomas trijų kriterijų testas, Tarnyba, atlikdama tyrimą, pagrįstai taikė trijų kriterijų testą ir rėmėsi nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais bei Europos Komisijos gairėmis ir rekomendacijomis (Rekomendacijų 17 punktas ir ER Įstatymo16 straipsnio 6 dalis). Atlikusi tyrimą, Tarnyba nustatė, kad Rinkose egzistuoja efektyvi konkurencija, todėl netenkinamas antrasis trijų kriterijų testo punktas. Europos Komisija pritarė Tarnybos padarytoms išvadoms apie būtinybę naikinti ex-ante reguliavimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 30 d. sprendimu (VII t., b. l. 1-9) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Elektroninių ryšių paslaugų, elektroninių ryšių tinklų, susijusių priemonių ir susijusių paslaugų reguliavimo suderintą sistemą ir nacionalinių reguliavimo institucijų užduotis ir procedūras, kurios užtikrintų, kad reguliavimo sistema būtų suderintai taikoma visoje Bendrijoje, nustato 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir tarybos Direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos. Pagrindų direktyvoje nustatyta, kad ex-ante reguliavimo įsipareigojimai būtų taikomi ten, kur nėra veiksmingos konkurencijos. Remiantis Pagrindų direktyva Europos Komisija 2007 m. gruodžio 17 d. priėmė rekomendaciją 2007/879/EB dėl elektroninių ryšių sektoriaus atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų, kurioms gali būti taikomas ex-ante reguliavimas pagal Europos Parlamento ir tarybos Direktyvą 2002/21/EB (toliau – Rekomendacija), kurios 18 dalyje taip pat nurodoma, kad ex-ante reguliavimas negali būti taikomas arba jo turi būti atsisakyta, jei ir be reguliavimo tose rinkose yra veiksminga konkurencija. ER Įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, jeigu atlikus atitinkamos rinkos tyrimą nustatoma, jog jos charakteristikos negali pateisinti įpareigojimų, nurodytų šiame straipsnyje, taikymo ir (arba) joje nėra didelę įtaką turinčių ūkio subjektų, Tarnyba panaikina didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turėjusiems ūkio subjektams nustatytus įpareigojimus, jei tokie buvo nustatyti. Tarnyba, nustačiusi, jog nėra pagrindo taikyti anksčiau ūkio subjektui nustatytų ex-ante įpareigojimų, turi diskrecijos teisę priimti sprendimą dėl jų panaikinimo.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas, nors ginčija visą Tarnybos direktoriaus 2013-07-16 įsakymą Nr. 1V-1090, pateikiami argumentai tik dėl to, kad AB TEO LT nustatyti ex-ante įpareigojimai negalėjo būti panaikinti Viešųjų vietinio ir (arba) nacionalinio telefono ryšio paslaugų, teikiamų vartotojams fiksuotoje vietoje ir Viešųjų vietinio ir (arba) nacionalinio telefono ryšio paslaugų, teikiamų paslaugų gavėjams, išskyrus vartotojus, fiksuotoje vietoje, rinkose, nes šiose rinkose AB TEO LT užima dominuojančią padėtį. Argumentų dėl to, kad nepagrįstai buvo panaikinti AB TEO LT nustatyti ex-ante įpareigojimai tarptautinių telefono ryšio paslaugų rinkose, pareiškėjas neteikė, todėl vertino tik tai, ar Tarnybos atlikto Rinkų tyrimo rezultatai, sudaro pagrindą pripažinti, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo AB TEO LT taikyti ex-ante įpareigojimus Viešųjų vietinio ir (arba) nacionalinio telefono ryšio paslaugų, teikiamų vartotojams fiksuotoje vietoje ir Viešųjų vietinio ir (arba) nacionalinio telefono ryšio paslaugų, teikiamų paslaugų gavėjams, išskyrus vartotojus, fiksuotoje vietoje, rinkose.

Teismas, nesant ginčo byloje, ar pagrįstai Tarnyba, atlikdama tyrimą, vadovavosi Rekomendacijose nustatytu trijų kriterijų testu, dėl to papildomai nepasisakė. Pagal trijų kriterijų testą, tam, kad galėtų būti taikomi ex-ante įpareigojimai, turi in corpore egzistuoti tokie kriterijai: 1) didelės ir pastovios patekimo į rinką kliūtys; 2) rinkos struktūra yra tokia, dėl kurios per atitinkamą laikotarpį negali atsirasti veiksminga konkurencija; 3) vien konkurencijos nepakanka, norint imtis tinkamų priemonių, skirtų atitinkamam rinkos nepakankamumui ištaisyti. Tarnyba nustatė, kad AB „TEO LT“ neatitinka antrojo kriterijaus, nes tiriamose rinkose egzistuoja veiksminga konkurencija.

Teismas pažymėjo, kad, atlikdama Rinkų tyrimą, Tarnyba be AB „TEO LT“ užimamos rinkos dydžio bei pačios rinkos struktūros, vertino ir kitus šiuo atveju reikšmingus kriterijus, t. y. kainų pokyčius, egzistuojančią ir potencialią konkurenciją, rinkų plėtros barjerus. Išvadas, kad gali būti panaikinti AB „TEO LT“ atžvilgiu nustatyti ex-ante įpareigojimai, Tarnyba padarė remdamasi ištirtų faktinių aplinkybių visuma ir konstatavo, kad konkurencija nurodytose rinkose egzistuoja, AB „TEO LT“ sumažino teikiamų paslaugų kainas ir neprisiims rizikos jų didinti dėl to, kad patiria konkurencinį spaudimą ne tik iš kitų viešųjų fiksuoto telefono ryšio paslaugų tiekėjų, bet ir iš judriojo ryšio paslaugų tiekėjų, be to, konkurencingumui įtakos turi ir naujų technologijų sklaida elektroninių ryšių srityje. Tarnyba taip pat konstatavo, kad AB „TEO LT“ užimamos rinkos dydis negali daryti įtakos kitų viešųjų fiksuoto telefono ryšio paslaugų tiekėjams, nes iš esmės konkurenciją kelia didėjantis judriojo ryšio paslaugų vartojimas.

Teismas akcentavo, kad Tarnybos išvados yra pagrįstos įvertinus 2007–2011 metais įvykusius Nacionalinių skambučių rinkos pakitimus, tiek pagal gaunamas pajamas, tiek pagal abonentų skaičių ir pokalbių trukmę, taip pat įvertinus judriojo ryšio paslaugų operatorių teikiamų paslaugų kainų pokyčius, bei šios rinkos pokyčius ir jos įtaką fiksuoto telefono ryšio paslaugų kainoms, rinkos struktūrai ir t. t. Pareiškėjo skundas grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais apie AB „TEO LT“ dominavimą Nacionalinių skambučių rinkoje, tačiau jiems patvirtinti nėra pateikti jokie objektyvūs duomenys, neįvardinta, kuriais faktais Tarnyba neturėjo ir negalėjo remtis, atlikdama tyrimą.

Teismas sutiko su Tarnybos išvadomis, kad Nacionalinių skambučių rinkos struktūros ir teikiamų viešųjų fiksuoto telefono ryšio paslaugų kainoms įtakos turi ne AB „TEO LT“ užimama padėtis rinkoje, bet ir tai, kad bendra rinkos dalis mažėja dėl sparčios alternatyvių elektroninių ryšių paslaugų vartojimo sklaidos, taip pat nuolat mažėjančių viešųjų judriojo ryšio paslaugų kainų. Vertindama, ar yra pagrindas naikinti AB „TEO LT“ nustatytus ex-ante įpareigojimus, Tarnyba taip pat atsižvelgė į potencialią konkurenciją, t. y. kaip šių įpareigojimų panaikinimas gali daryti įtaką AB „TEO LT“ veiksmams Nacionalinių skambučių rinkose. Tarnyba, priimdama ginčijamą Įsakymą, laikėsi nustatytos procedūros ir ataskaitos bei įsakymų projektus pateikė viešajai konsultacijai, taip pat išsiuntė Konkurencijos tarybai ir Europos komisijai. Tarnyba, priimdama galutinę ataskaitą bei ginčijamą įsakymą, iš dalies į tam tikras pastabas atsižvelgė. Europos Komisija, susipažinusi su jai pateiktu ataskaitos projektu, 2013 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. SG-Greffe(2013)D/10962 leido Tarnybai priimti planuojamą priemonę. Konkurencijos taryba pastabų ar pasiūlymų dėl pateiktų ataskaitos ir įsakymų projektų neturėjo. Todėl ginčijamą Įsakymą teismas pripažino teisėtu.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (t. VII, b. l. 11-22), kuriame prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei paskirti byloje ekspertizę ir pavesti ekspertui atsakyti į klausimus: 1. Ar viešųjų vietinio ir (arba) nacionalinio, ir tarptautinio telefono ryšio paslaugų, teikiamų vartotojams ir paslaugų gavėjams, išskyrus vartotojus, teikiamų fiksuotoje vietoje, rinkų tyrimo metu Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos surinkti duomenys neabejotinai rodo, kad rinkose (visose dalyse) atsirado veiksminga (efektyvi) konkurencija; 2. Ar viešųjų vietinio ir (arba) nacionalinio, ir tarptautinio telefono ryšio paslaugų, teikiamų vartotojams ir paslaugų gavėjams, išskyrus vartotojus, teikiamų fiksuotoje vietoje, rinkų tyrimo metu Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos surinkti duomenys neabejotinai rodo, kad rinkose (visose ar dalyje) atsirado veiksminga (efektyvi) konkurencija; 3. Ar viešųjų vietinio ir (arba) nacionalinio, ir tarptautinio telefono ryšio paslaugų, teikiamų vartotojams ir paslaugų gavėjams, išskyrus vartotojus, teikiamų fiksuotoje vietoje, rinkų tyrimo metu Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos surinkti duomenys neabejotinai rodo, kad konkurencijos būklė ir AB „TEO LT“ statusas rinkose pakito ne dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus nustatytų įpareigojimų AB „TEO LT“ atžvilgiu taikymo rinkose; 4. Ar viešųjų vietinio ir (arba) nacionalinio, ir tarptautinio telefono ryšio paslaugų, teikiamų vartotojams ir paslaugų gavėjams, išskyrus vartotojus, teikiamų fiksuotoje vietoje, rinkų tyrimo metu Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos surinkti duomenys neabejotinai rodo, kad Tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1V-1090 „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ nuo 2014 m. sausio 1 d. panaikinus Tarybos direktoriaus nustatytus įpareigojimus AB „TEO LT“ atžvilgiu rinkose (visose ar dalyje) konkurencijos veiksmingumas (efektyvumas) nesumažės.

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo prašė skirti teismo ekspertizę atsakyti į klausimus, kuriems reikalingos specialios srities žinios, tačiau teismas prašymo netenkino, nurodydamas, kad teismas nevertina administracinio akto bei veiksmų politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar tinkamai taikyti teisės aktai, nepažeisti įstatymai, ar administracinis subjektas neviršijo kompetencijos, ar priimtas aktas neprieštarauja tikslams ir uždaviniams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-390/2011 nurodė, kad aktas ginčijamas ekonominio pobūdžio teiginiais, galėjo būti grindžiamas įrodymais, gautais pasitelkus specialiąsias žinias. Ekspertams turėjo būti pateikti klausimai, susiję su Įsakymo priėmimo pagrindu, o ne su ekonominiu tikslingumu. Teismas, priimdamas sprendimą rėmėsi tik atsakovo pateiktais duomenimis, su kuriais pareiškėjas nesutinka.

Mano, kad AB „TEO LT“ turi didelę įtaką rinkoje, o veiksminga konkurencija pagal ER Įstatymo 3 straipsnio 70 dalį turi būti suprantama kaip situacija, kai rinkoje nėra didelę įtaką turinčių ūkio subjektų. AB „TEO LT“ pagal 2013 metų Rinkų tyrimo ataskaitą bei remiantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, ER Įstatymo 15 straipsniu, laikytinas ūkio subjektu turinčiu didelę įtaką rinkoje, todėl bet kokie pokyčiai rinkoje be papildomų įpareigojimų neįmanomi. AB „TEO LT“ užimamos Rinkų dalys tiek pagal pajamas, tiek pagal pokalbių trukmę, tiek pagal abonentų skaičių rodo, kad Rinkose iš esmės nėra konkurentų, nes jų užimama dalis absoliučiai nereikšminga, o tai gali daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje.

AB „TEO LT“ laikytinas superdominuojančiu ūkio subjektu, tai reiškia, kad tiesiogiai iš esmės nesusiduria su konkurencija bei gali daryti vienpusę lemiamą įtaką rinkoje. Nustatyti įpareigojimai buvo skirti sudaryti efektyvias sąlygas konkurencijai, tačiau ji nėra tokia efektyvi. Įpareigojimus reikia tik didinti, o ne mažinti. Tarnyba nėra išsprendusi fiksuoto ryšio operatorių iškeltų problemų, susijusių su antikonkurenciniu poveikiu mažmeninėje fiksuoto ryšio rinkoje, t. y. susijusių su trečiojo suinteresuoto asmens taikomomis akcijomis ir specialiais trumpalaikiais pasiūlymais, vertikalia integracija, per aukšta infrastruktūros suteikimo paslaugų kaina, taikomu draudimu perparduoti mažmenines paslaugas, per žemomis mažmeninėmis kainomis, judriojo telefono ryšio operatorių taikomų skambučių užbaigimo ir mažmeninių paslaugų kainų santykiu, kai mažmeninės paslaugų kainos akivaizdžiai mažesnės už didmenines paslaugų kainas, diskriminacine skambučių kaina į alternatyvius fiksuoto ryšio operatorius iš trečiojo suinteresuoto asmens tinklo, ir dėl to mažosios ryšio tiekimo įmonės gali būti išstumtos iš rinkos.

Rinkos padėtis iki 2013 metų beveik nepakito. Europos Komisija savo pastabose nurodė, kad kainų pokyčiai gali rodyti konkurenciją mažmeniniu lygiu, tačiau AB „TEO LT“ priklausančios atitinkamų rinkų dalys yra didelės ir mažėjo labai lėtai, be to, AB „TEO LT“ mažmeniniai tarifai yra mažesni nei didmeninio lygmens sąnaudos. Įmonės, užimančios rinkoje nuo 1 iki 3 procentų negali efektyviai konkuruoti su AB „TEO LT“. Tarnyba rėmėsi AB „TEO LT“ pateiktais statistiniais duomenimis, kurie nebuvo patikrinti. Tarnyba, atlikdama tyrimą, rėmėsi visiškai nereikšmingais kriterijais ir visiškai nesirėmė kriterijais, kurie reikšmingi.

Ginčijamas Įsakymas prieštarauja Tarnybos tikslams ir uždaviniams, dėl kurių ji buvo įsteigta.

Atsakovas Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. VII, b. l. 26-33) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad bylose dėl Tarnybos atliktų tyrimų yra būtina tik teisinė ekonominių rodiklių interpretacijos kontrolė, apimanti įrodymų materialinio tikrumo, patikimumo, nuoseklumo, pagrįstumo tikrinimą. Tarnybos diskrecijos teisės ribose teisminė kontrolė turi apsiriboti tinkamų procedūrų laikymosi nustatymu, ar kompetencija neviršyta, ar Tarnyba rėmėsi tikrais faktais, ar rėmėsi teisiškai reikšmingais kriterijais, ar Tarnybos aktai neprieštarauja jos įsteigimo tikslams ir uždaviniams, ar nepadaryta vertinimo klaidų (2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-2203-06). Pareiškėjo suformuluoti klausimai ekspertui iš esmės klausia, ar reikia reguliuoti AB „TEO LT“ ūkio subjekto veiklą taikant jam ex-ante įpareigojimus. Pareiškėjo klausimai yra ekonominio pobūdžio, o tai nepriklauso administracinių teismų kompetencijai, todėl nėra pagrindo skirti ekspertizę.

Paaiškina, kad kiekvienai institucijai, reguliuojančiai ūkinę veiklą Lietuvoje, yra suteikiama tam tikra veikimo ir priemonių pasirinkimo laisvė, vertinimo laisvė, į kurią turi atsižvelgti ir teismas. Rinkų tyrimas buvo atliktas vadovaujantis teisės aktais, Tarnyba visapusiškai, objektyviai išnagrinėjo ir įvertino visas aplinkybes. Siekiant išvengti subjektyvumo, rinkų tyrimo rezultatai suderinti su Europos Komisija, bei gauta Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos išvada, kurioje nurodyta, kad jokie trūkumai nenustatyti. Tarnyba, atsižvelgdama į Rekomendacijų reikalavimus ir Trijų kriterijų taikymo gairėse aprašytą praktiką, atliko testą, kurio metu vertino rinkos dydį ir struktūrą, kainų pokyčius, egzistuojančią ir potencialią konkurenciją, plėtros barjerus bei konstatavo, kad egzistuojanti ir potenciali konkurencija, mažėjantys plėtros barjerai rodo efektyvios konkurencijos atsiradimą, dėl ko ex-ante reguliavimas Rinkose yra negalimas. Užimamos rinkos dydis nėra vienintelis veiksnys, kuris turi būti įvertintas tiriant ar atitinkamoje rinkoje yra ūkio subjektas, turintis didelę įtaką rinkoje, būtina įvertinti kriterijus, ar įėjimo į rinką barjerai yra aukšti. Be to, pareiškėjas Europos Komisijos pastabas interpretavo sau palankia linkme. Europos Komisija turėjo pastabų dėl skirtumų tarp mažmeninių ir didmeninių kainų, tačiau leido Tarnybai priimti siūlomas priemones. Tarnyba įvertino ir nacionalinės viešosios konsultacijos metu gautas pastabas, šias pastabas teikė ir pareiškėjas, tačiau pastabų aptarime nedalyvavo. Pareiškėjas AB „TEO LT“ laiko turinčiu didelę įtaką ūkio subjektu remiantis Konkurencijos įstatymo nuostatomis, tačiau jos skiriasi nuo Didelės įtakos rinkoje nustatymo gairių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „TEO LT“ atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. VII, b. l. 34-43) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad teismas pagrįstai neskyrė ekspertizės, kadangi Tarnyba profesionaliai dirbanti nepriklausoma institucija skatinanti konkurenciją elektroninių ryšių ir pašto sektoriuose. Institucijoje dirba pakankamai specialistų ir ekspertų, turinčių specialių žinių bei galinčių įvertinti Rinkas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas netinkamai pritaikė Trijų kriterijų testą. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai taip pat nekilo jokių abejonių dėl Rinkų tyrimo ir priimto sprendimo. Pareiškėjas turėjo teisę savo lėšomis pasisamdyti ekspertus ir pateikti teismui išvadas, o ne grįsti skundą bendro pobūdžio teiginiais apie AB „TEO LT“ dominavimą rinkoje.

Paaiškina, kad vien tik užimamos rinkos dalis nėra pagrindas ūkio subjektą pripažinti dominuojančiu atitinkamoje elektroninių ryšių rinkoje ir šiam rinkos subjektui taikyti nustatytus įpareigojimus.

Tarnybos teisė panaikinti didelę įtaką rinkoje turėjusiems ūkio subjektams nustatytus įpareigojimus įtvirtinta ER Įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje. Nors ginčo Rinkos nepatenka į Rekomendacijose nurodytas rinkas, kurioms taikomas trijų kriterijų testas, Tarnyba, atlikdama tyrimą, pagrįstai taikė trijų kriterijų testą ir rėmėsi nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais bei Europos Komisijos gairėmis ir rekomendacijomis (Rekomendacijų 17 punktas ir ER Įstatymo16 straipsnio 6 dalis).

Atlikusi skambučių rinkų tyrimus, Tarnyba nustatė, kad Skambučių rinkose vystosi efektyvi konkurencija. Mano, kad nustatyti įpareigojimai mažmeninėje rinkoje buvo pertekliniai ir sudarė AB „TEO LT“ nelygias konkurencines sąlygas. Europos Komisija pateikė pastabas, į kurias reikia atkreipti dėmesį, tačiau iš esmės pritarė Tarnybos ketinimui koreguoti rinkų reguliavimą. Pareiškėjo skundas grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais. Įsakymas įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d., taigi rinkos jau nuo šios datos veikia savarankiškos konkurencijos pagrindu. Pastebi, kad nuo šios datos nėra fiksuoti jokie AB „TEO LT“ veiksmai, kurie darytų įtaką konkurencijai rinkoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčo esmė

Byloje ginčijamas atsakovo Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. 1V-1090, kuriuo nuspręsta, kad atlikti Rinkų tyrimų duomenys patvirtina, jog nėra pagrindo AB „TEO LT“ taikyti ankstesniais Tarnybos direktoriaus įsakymais nustatytus ex-ante įpareigojimus, todėl, vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymo 17 straipsnio 7 dalimi, netekusiais galios buvo pripažinti Tarnybos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 18 d. įsakymas Nr. 1V-988, 2008 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. 1V-819, 2006 m. rugsėjo 18 d. įsakymas Nr. 1V-992, 2006 m. rugsėjo 18 d. įsakymas 1V-990, 2008 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. 1V-821 ir 2006 m. rugsėjo 18 įsakymas Nr. 1V-994.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Tarnybos 2013 m. liepos 16 d. įsakymais Nr. 1V-1088, Nr. 1V-1089, Nr. 1V-1087, Nr. 1V-1086 apibrėžtose rinkose veiksmingos konkurencijos nustatymas remiantis atlikto Rinkų tyrimo išvadomis, kurios sudarė pagrindą panaikinti anksčiau AB TEO LT nustatytus ex-ante įpareigojimus.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis pareiškėjo skundo argumentais, ginčijamo įsakymo teisėtumą tyrė tik dėl AB „TEO LT“ nustatytų ex-ante įpareigojimų nepagrįsto panaikinimo Viešųjų vietinio ir (arba) nacionalinio telefono ryšio paslaugų, teikiamų vartotojams fiksuotoje vietoje ir Viešųjų vietinio ir (arba) nacionalinio telefono ryšio paslaugų, teikiamų paslaugų gavėjams, išskyrus vartotojus, fiksuotoje vietoje, rinkose, ir nenagrinėjo ex-ante įpareigojimų tarptautinių telefono ryšio paslaugų rinkose panaikinimo teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo skundo, konstatavo, kad išvados dėl ex-ante įpareigojimų panaikinimo yra pagrįstos, nes konkurencija nurodytose rinkose egzistuoja, AB „TEO LT“ sumažino teikiamų paslaugų kainas ir neprisiims rizikos jų didinti dėl to, kad patiria konkurencinį spaudimą ne tik iš kitų viešųjų fiksuoto telefono ryšio paslaugų tiekėjų, bet ir iš judriojo ryšio paslaugų tiekėjų, konkurencingumui įtakos turi ir naujų technologijų sklaida elektroninių ryšių srityje, AB „TEO LT“ užimamos rinkos dydis negali daryti įtakos kitų viešųjų fiksuoto telefono ryšio paslaugų tiekėjams, nes iš esmės konkurenciją lemia didėjantis judriojo ryšio paslaugų vartojimas.

Pareiškėjas, apeliaciniu skundu nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, išklausyti žodinius paaiškinimus, teigė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skirti teismo ekspertizę, kuri atsakytų į klausimus, ar visose keturiose Tarnybos apibrėžtose rinkose atsirado veiksminga konkurencija, kokią įtaką šiam procesui turėjo ex-ante įpareigojimų nustatymas, ar jų panaikinimas nesumažins konkurencijos veiksmingumo. Šią ekspertizę prašė skirti apeliacinės instancijos teismą. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl konkurencijos veiksmingumo apibrėžtose rinkose, teigė, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai neįvertino superdominuojančios AB „TEO LT“ padėties rinkose, nenagrinėjo argumentų dėl ryšio operatorių iškeltų problemų, susijusių su antikonkurenciniu poveikiu mažmeninėje fiksuoto ryšio rinkoje, t. y. susijusių su trečiojo suinteresuoto asmens taikomomis akcijomis ir specialiais trumpalaikiais pasiūlymais, vertikalia integracija, per aukšta infrastruktūros suteikimo paslaugų kaina, taikomu draudimu perparduoti mažmenines paslaugas, per žemomis mažmeninėmis kainomis, judriojo telefono ryšio operatorių taikomų skambučių užbaigimo ir mažmeninių paslaugų kainų santykiu, kai mažmeninės paslaugų kainos akivaizdžiai mažesnės už didmenines paslaugų kainas, diskriminacine skambučių kaina į alternatyvius fiksuoto ryšio operatorius iš trečiojo suinteresuoto asmens tinklo, kai dėl to mažosios ryšio tiekimo įmonės gali būti išstumtos iš rinkos.

Administracinėje byloje nagrinėjamo ginčo ribos

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas. Baigiamajame teismo akte turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam baigiamajam teismo aktui pagrįsti, jame negali būti nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo baigiamojo teismo akto priėmimui, baigiamasis teismo aktas turi būti aiškus byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims (žr.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą). Atitinkamai dėl šių priežasčių administracines bylas nagrinėdami teismai turi įvertinti visas ginčui aktualias faktines aplinkybes, taikytinas teisės normas ir tuo remdamiesi priimti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Be to, ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 2 dalis expressis verbis numato, jog administracinis teismas, priimdamas teismo sprendimą inter alia įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas byloje.

Taigi ginčui reikšmingų aplinkybių nustatymas yra, be kita ko, reikšminga teisingumo vykdymo sąlyga. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegijai, susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimu, posėdžio protokolu, kilo abejonių, ar pagrįstai bylos nagrinėjimo ribos buvo apibrėžtos ginčijamo įsakymo teisėtumo tyrimu tik dėl AB „TEO LT“ nustatytų ex-ante įpareigojimų nepagrįsto panaikinimo Viešųjų vietinio ir (arba) nacionalinio telefono ryšio paslaugų, teikiamų vartotojams fiksuotoje vietoje ir Viešųjų vietinio ir (arba) nacionalinio telefono ryšio paslaugų, teikiamų paslaugų gavėjams, išskyrus vartotojus, fiksuotoje vietoje, rinkose, nes tiek prašydamas skirti ekspertizę pirmosios instancijos teismą, tiek apeliacinės instancijos teismą, pareiškėjas įtraukė klausimus ir dėl ex-ante įpareigojimų tarptautinių telefono ryšio paslaugų rinkose panaikinimo teisėtumo.

Be to, pirmosios instancijos teismo sprendime nėra atsakyta į skundo argumentus dėl alternatyvių fiksuoto ryšio operatorių iškeltų problemų, susijusių su antikonkurenciniu poveikiu mažmeninėje fiksuoto ryšio rinkoje, t. y. susijusių su trečiojo suinteresuoto asmens taikomomis akcijomis ir specialiais trumpalaikiais pasiūlymais, vertikalia integracija, per aukšta infrastruktūros suteikimo paslaugų kaina, taikomu draudimu perparduoti mažmenines paslaugas, per žemomis mažmeninėmis kainomis, judriojo telefono ryšio operatorių taikomų skambučių užbaigimo ir mažmeninių paslaugų kainų santykiu, kai mažmeninės paslaugų kainos akivaizdžiai mažesnės už didmenines paslaugų kainas, diskriminacine skambučių kaina į alternatyvius fiksuoto ryšio operatorius iš trečiojo suinteresuoto asmens tinklo, kai dėl to mažosios ryšio tiekimo įmonės gali būti išstumtos iš rinkos.

Sprendžiant, kokia apimtimi turi būti nagrinėjama byla, esmine aplinkybe laikytinas faktinių ginčo ribų nustatymas atsižvelgiant į pripažintų netekusiais galios Tarnybos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 1V-988, 2008 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1V-819, 2006 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 1V-992, 2006 m. rugsėjo 18 d. įsakymu 1V-990, 2008 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1V-821 ir 2006 m. rugsėjo 18 įsakymu Nr. 1V-994 AB „TEO LT“ nustatytų įpareigojimų pobūdį ir apimtis.

Tarnybos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 18 d. įsakymu 1V-990 buvo apibrėžta Viešųjų vietinio ir (arba) nacionalinio telefono ryšio paslaugų, teikiamų paslaugų gavėjams, išskyrus vartotojus, fiksuotoje vietoje rinka – kaip visą Lietuvos Respublikos teritoriją aprėpianti (nacionalinė) rinka, kurią sudaro fiksuotoje vietoje viešuoju telefono ryšio tinklu teikiami Nacionaliniai skambučiai Paslaugų gavėjams nepriklausomai nuo šių skambučių teikimo būdo. Nacionalinių skambučių Paslaugų gavėjams paslaugas tiriamojo laikotarpio pabaigoje (2005 m. gruodžio 31 d.) teikusi TEO LT, AB (iki 2006 m. gegužės 5 d. bendrovės pavadinimas buvo AB „Lietuvos telekomas“), užėmė 89,70 proc. Nacionalinių skambučių Paslaugų gavėjams rinkos.

Tarnybos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 1V-992 buvo apibrėžta Viešųjų tarptautinio telefono ryšio paslaugų, teikiamų vartotojams fiksuotoje vietoje rinka – kaip visą Lietuvos Respublikos teritoriją aprėpianti (nacionalinė) rinka, kurią sudaro fiksuotoje vietoje viešuoju telefono ryšio tinklu teikiami Tarptautiniai skambučiai vartotojams nepriklausomai nuo šių skambučių teikimo būdo. Tarptautinių skambučių Vartotojams paslaugas tiriamojo laikotarpio pabaigoje (2005 m. gruodžio 31 d.) teikė TEO LT, AB, užėmusi 73,62 proc. Tarptautinių skambučių vartotojams rinkos.

Tarnybos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 18 įsakymu Nr. 1V-994 buvo apibrėžta Viešųjų tarptautinio telefono ryšio paslaugų, teikiamų paslaugų gavėjams, išskyrus vartotojus, fiksuotoje vietoje rinka apibrėžiama – kaip visą Lietuvos Respublikos teritoriją aprėpianti (nacionalinė) rinka, kurią sudaro fiksuotoje vietoje viešuoju telefono ryšio tinklu teikiami Tarptautiniai skambučiai paslaugų gavėjams, nepriklausomai nuo šių skambučių teikimo būdo. Tarptautinių skambučių paslaugų gavėjams paslaugas tiriamojo laikotarpio pabaigoje (2005 m. gruodžio 31 d.) teikė TEO LT, AB, užėmusi 63,37 proc. Tarptautinių skambučių paslaugų gavėjams rinkos.

Tarnybos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 1V-988 buvo apibrėžta Viešųjų vietinio ir (arba) nacionalinio telefono ryšio paslaugų, teikiamų vartotojams fiksuotoje vietoje rinka – kaip visą Lietuvos Respublikos teritoriją aprėpianti (nacionalinė) rinka, kurią sudaro fiksuotoje vietoje viešuoju telefono ryšio tinklu teikiami Nacionaliniai skambučiai Vartotojams, nepriklausomai nuo šių skambučių teikimo būdo. Nacionalinių skambučių Vartotojams paslaugas tiriamojo laikotarpio pabaigoje (2005 m. gruodžio 31 d.) teikė TEO LT, AB, užėmusi 99,35 proc. Nacionalinių skambučių Vartotojams rinkos.

Minėtų įsakymų atitinkamais punktais buvo konstatuota, kad apibrėžtose rinkose konkurencija nėra veiksminga, potenciali konkurencija ribota, ūkio subjektas TEO LT buvo pripažintas turinčiu didelę įtaką šiose rinkose ir jam buvo nustatyti Kainų kontrolės ir sąnaudų apskaitos įpareigojimai –

užtikrinti, kad Nacionalinių skambučių Paslaugų gavėjams, Tarptautinių skambučių vartotojams, Tarptautinių skambučių paslaugų gavėjams, Nacionalinių skambučių Vartotojams kaina nebūtų mažesnė nei kaina, orientuota į sąnaudas, apskaičiuotas pagal pilnai paskirstytų sąnaudų metodą (angl. Fully Distributed Costs – FDC), ir pateikti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai tai patvirtinančius dokumentus;

tvarkyti sąnaudų apskaitą pagal Sąnaudų apskaitos pagal pilnai paskirstytų sąnaudų metodą taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2006 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1V-737 „Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1V-1164 „Dėl Sąnaudų apskaitos pagal pilnai paskirstytų sąnaudų metodą taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ ;

tvarkyti apskaitą pagal Apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2006 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1V-738 „Dėl Apskaitos atskyrimo taisyklių ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų patvirtinimo“.

Tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1V-819 ir 2008 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1V-821 buvo palikti galioti 2006 m. rugsėjo 18 d. įsakymai 1V-988 ir 1V-990, konstatuota, kad Nacionalinių skambučių vartotojams paslaugas tiriamojo laikotarpio pabaigoje (2007 m. birželio 30 d.) teikusi TEO LT, AB užėmė 99,79 proc. Nacionalinių skambučių vartotojams rinkos, bei kad Nacionalinių skambučių paslaugų gavėjams paslaugas tiriamojo laikotarpio pabaigoje (2007 m. birželio 30 d.) teikusi TEO LT, AB užėmė 93,08 proc. Nacionalinių skambučių paslaugų gavėjams rinkos, ir nustatyta pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 32 straipsnį ūkio subjektui TEO LT, AB įpareigojimas netaikyti diskriminacinės kainodaros; nurodyta, kad privalo užtikrinti, kad taikoma kainodara būtų nediskriminacinė ir skambučių kainų skirtumas į kitus fiksuoto telefono ryšio tinklus būtų pagrįstas skambučių užbaigimo TEO LT, AB tinkle ir kituose Lietuvos Respublikos viešuosius fiksuoto ryšio tinkluose kainos skirtumu.

Tarnybos 2013 m. liepos 16 d. įsakymais Nr. 1V-1087, Nr. 1V-1086, Nr. 1V-1089, Nr. 1V-1088 (1 t., b.l. 39-49), be kita ko, naujai nustatyta,

kad Nacionalinių skambučių paslaugų gavėjams rinka apibrėžiama kaip nacionalinė (apimanti visą Lietuvos Respublikos teritoriją) rinka, kurią sudaro skambučiai į geografinius ir negeografinius numerius, esančius toje pačioje arba kitoje numeracijos zonoje, teikiami metaline vytos poros linija, naudojant ISDN (angl. Integrated Services Digital Network), PSTN (angl. Public Switched Telephone Network) ir IP (angl. Internet Protocol) technologijas, šviesolaidine ryšio, bendraašio kabelio, UTP (angl. Unshielded Twisted Pair) ir STP (angl. Shielded Twisted Pair) linijomis, naudojant IP technologiją; TEO LT, AB tiriamojo laikotarpio pabaigoje (t.y. 2011 m. gruodžio 31 d.) užėmė 72,9 proc. nacionalinių paslaugų gavėjams rinkos, matuojant pagal abonentų skaičių;

kad Nacionalinių skambučių vartotojams rinka apibrėžiama kaip nacionalinė (apimanti visą Lietuvos Respublikos teritoriją) rinka, kurią sudaro skambučiai į geografinius ir negeografinius numerius, esančius toje pačioje arba kitoje numeracijos zonoje, teikiami metaline vytos poros linija, naudojant ISDN (angl. Integrated Services Digital Network), PSTN (angl. Public Switched Telephone Network) ir IP (angl. Internet Protocol) technologijas, šviesolaidine ryšio, bendraašio kabelio, UTP (angl. Unshielded Twisted Pair) ir STP (angl. Shielded Twisted Pair) linijomis, naudojant IP technologiją; TEO LT, AB tiriamojo laikotarpio pabaigoje (t.y. 2011 m. gruodžio 31 d.) užėmė 97,2 Nacionalinių skambučių vartotojams rinkos, matuojant pagal abonentų skaičių;

kad Tarptautinių skambučių paslaugų gavėjams rinka apibrėžiama kaip nacionalinė (apimanti visą Lietuvos Respublikos teritoriją) rinka, kurią sudaro skambučiai į operatorių viešuosius ryšių tinklus, teikiami metaline vytos poros linija, naudojant ISDN (angl. Integrated Services Digital Network), PSTN (angl. Public Switched Telephone Network) ir IP (angl. Internet Protocol) technologijas, šviesolaidine ryšio, bendraašio kabelio, UTP (angl. Unshielded Twisted Pair) ir STP (angl. Shielded Twisted Pair) linijomis, naudojant IP technologiją; TEO LT, AB tiriamojo laikotarpio pabaigoje (t.y. 2011 m. gruodžio 31 d.) užėmė 50,4 proc. Tarptautinių skambučių paslaugų gavėjams rinkos, matuojant pagal skambučių trukmę;

kad Tarptautinių skambučių vartotojams rinka apibrėžiama kaip nacionalinė (apimanti visą Lietuvos Respublikos teritoriją) rinka, kurią sudaro skambučiai į operatorių viešuosius ryšių tinklus, teikiami metaline vytos poros linija, naudojant ISDN (angl. Integrated Services Digital Network), PSTN (angl. Public Switched Telephone Network) ir IP (angl. Internet Protocol) technologijas, šviesolaidine ryšio, bendraašio kabelio, UTP (angl. Unshielded Twisted Pair) it STP (angl. Shielded Twisted Pair) linijomis, naudojant IP technologiją; TEO LT, AB tiriamojo laikotarpio pabaigoje (t.y. 2011 m. gruodžio 31 d.) užėmė 70,5 proc. Tarptautinių skambučių vartotojams rinkos, matuojant pagal skambučių trukmę.

Tarnybos 2013 m. liepos 16 d. įsakymai Nr. 1V-1086, Nr. 1V-1087, Nr. 1V-1088, Nr. 1V-1089, kuriais apibrėžtos rinkos ir ūkio subjektų užimamos konkrečios rinkos dalys, nėra ginčijami byloje. Be to, reikšmingomis byloje pripažintinos aplinkybės, susijusios su AB „TEO LT“, kaip didelę įtaką atskirose rinkose turinčiam ūkio subjektui, taikomais galiojančiais kitais Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytais įpareigojimais (vieši duomenys www.rrt.lt/lt/teisine-informacija). Taigi pareiškėjo argumentų dėl panaikintų įpareigojimų pagrįstumas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant tiek į apibrėžiamas rinkas, kuriose panaikinti įpareigojimai, tiek į išlikusių įpareigojimų reikšmę.

Dėl efektyvios konkurencijos rinkose, kaip pagrindo netaikyti įpareigojimų ex-ante

Elektroninių ryšių paslaugų, elektroninių ryšių tinklų, susijusių priemonių ir susijusių paslaugų reguliavimo suderintą sistemą ir nacionalinių reguliavimo institucijų užduotis ir procedūras, kurios užtikrintų, kad reguliavimo sistema būtų suderintai taikoma visoje Bendrijoje, nustato 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir tarybos Direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva). Pagrindų direktyvoje nustatyta, kad ex-ante reguliavimo įsipareigojimai būtų taikomi ten, kur nėra veiksmingos konkurencijos, t. y. rinkose, kur yra viena ar kelios įmonės, turinčios didelę įtaką rinkoje, ir kur nacionalinės ar Bendrijos konkurencijos teisės priemonių nepakanka šiai problemai išspręsti; vertindamos, ar tam tikroje rinkoje konkurencija yra veiksminga, ir vertindamos didelę įtaką rinkoje, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų analizuoti, ar konkretaus produkto ar paslaugos rinka yra veiksmingai konkurencinga konkrečioje geografinėje srityje, kuri gali būti apibrėžta kaip visa atitinkamos valstybės narės teritorija ar tik jos dalis arba kaip valstybių narių teritorijų kaimyninių dalių bendra teritorija. Veiksmingos konkurencijos analizėje turėtų būti tiriama, ar rinka turi perspektyvų ateityje tapti konkurencine, taigi ar veiksmingos konkurencijos nebuvimas yra ilgalaikis. Pagrindų direktyvos 16 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad, nustačiusi, jog atitinkamoje rinkoje yra veiksminga konkurencija, nacionalinė reguliavimo institucija turi panaikinti jau paskirtus ex-ante įpareigojimus.

Remiantis Pagrindų direktyva Europos Komisija 2007 m. gruodžio 17 d. priėmė rekomendaciją 2007/879/EB dėl elektroninių ryšių sektoriaus atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų, kurioms gali būti taikomas ex-ante reguliavimas pagal Europos Parlamento ir tarybos Direktyva 2002/21/EB (toliau – Rekomendacija), kurios 18 d. taip pat nurodoma, kad ex-ante reguliavimas negali būti taikomas arba jo turi būti atsisakyta, jei ir be reguliavimo tose rinkose yra veiksminga konkurencija. Minėtų rekomendacijų 5 punkte nustatyta, kad siekiant nustatyti rinkas, kurioms gali būti taikomas ex ante reguliavimas, reikėtų taikyti toliau nurodytus suvestinius kriterijus. Pirmasis kriterijus – didelės ir pastovios patekimo į rinką kliūtys. Tai gali būti struktūrinio, teisinio arba reguliuojamojo pobūdžio kliūtys. Tačiau atliekant perspektyvinę analizę atitinkamoms rinkoms nustatyti, kurioms būtų taikomas ex ante reguliavimas, dėl dinamiško elektroninių ryšių rinkos pobūdžio ir veikimo dar reikėtų atsižvelgti į galimybes įveikti kliūtis patekti į rinką per tam tikrą laiką. Todėl antrasis kriterijus taikomas tik toms rinkoms, kurių struktūra neleidžia atsirasti veiksmingai konkurencijai per tam tikrą apibrėžtą laikotarpį. Taikant šį kriterijų tiriama konkurencijos būklė, esant kliūtims patekti į rinką. Trečiasis kriterijus yra tai, kad vien tik taikant konkurencijos teisę nebūtų tinkamai išspręstas atitinkamas rinkos nepakankamumo klausimas. Analogiški kriterijai išdėstyti Rekomendacijų 2 dalies a), b), c) punktuose išdėstomi tie patys kriterijai rinkų apibrėžimui, kurių įvykdymą turi užtikrinti nacionalinės institucijos.

Įpareigojimai, kuriuos Tarnyba gali nustatyti ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, įtvirtinti ERĮ 17 straipsnio 1 dalyje. To paties straipsnio 17 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, jeigu atlikus atitinkamos rinkos tyrimą nustatoma, jog jos charakteristikos negali pateisinti įpareigojimų, nurodytų šiame straipsnyje, taikymo ir (arba) joje nėra didelę įtaką turinčių ūkio subjektų, Tarnyba panaikina didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turėjusiems ūkio subjektams nustatytus įpareigojimus, jei tokie buvo nustatyti.

Didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčiais subjektais Įstatymo 15 straipsnis apibrėžia kaip ūkio subjektus, kurie vieni ar kartu su kitais ūkio subjektais užima padėtį, prilygintiną dominuojančiai, t. y. tokią ekonominės galios padėtį, kuri suteikia jam galią elgtis pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, klientų ir, galiausiai, vartotojų (1 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kai ūkio subjektas turi didelę įtaką vienoje rinkoje, jis gali būti laikomas turinčiu didelę įtaką artimai susijusioje rinkoje, jei sąsajos tarp šių dviejų rinkų leidžia vienoje rinkoje turimą įtaką panaudoti kitoje rinkoje ir taip sustiprinti ūkio subjekto įtaką rinkoje. Taip pat subjektas laikomas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, kai, atlikus rinkos tyrimą, tai yra nustatyta Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu, ir laikomas tokiu tol, kol kito rinkos tyrimo metu Ryšių reguliavimo tarnybos atitinkamu sprendimu nenustatoma, kad šis ūkio subjektas didelės įtakos atitinkamoje rinkoje neturi (3 dalis). Įstatymo 3 straipsnio 70 dalis veiksmingą konkurenciją rinkoje apibrėžia kaip situaciją atitinkamoje rinkoje, kai nėra didelę įtaką toje rinkoje turinčių ūkio subjektų.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar Tarnyba pagrįstai panaikino anksčiau ūkio subjektui AB TEO LT taikytus ex-ante įpareigojimus, rėmėsi Tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 16 d. patvirtinta tyrimo ataskaita Nr. (43.4)LD-1593, kuri parengta remiantis atliktais Rinkų tyrimais, pradėtais 2012 m., RRT direktoriui priėmus 2012 m. balandžio 24 d. įsakymą Nr. 1V-525 „Dėl Viešųjų vietinio ir (arba) nacionalinio telefono ryšio paslaugų, teikiamų vartotojams fiksuotoje vietoje, Viešųjų tarptautinio telefono ryšio paslaugų, teikiamų vartotojams fiksuotoje vietoje, Viešųjų vietinio ir (arba) nacionalinio telefono ryšio paslaugų, teikiamų paslaugų gavėjams, išskyrus vartotojus, fiksuotoje vietoje, Viešųjų tarptautinio telefono ryšio paslaugų, teikiamų paslaugų gavėjams, išskyrus vartotojus, fiksuotoje vietoje, rinkų tyrimų“.

Elektroninių ryšių įstatymo 16 straipsnio, detaliai reglamentuojančio Rinkos tyrimus, 1 dalyje įtvirtinta, kad Rinkos tyrimą atlieka Ryšių reguliavimo tarnyba. Tarnyba taip pat nustato rinkos tyrimo taisykles.

Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Rinkos tyrimo procedūrą sudaro šie etapai:

1) atitinkamos rinkos (produktų (paslaugų) ir geografinės), kurios charakteristikos gali pateisinti įpareigojimų, nurodytų šio Įstatymo 17 straipsnyje, taikymą, apibrėžimas;

2) tyrimas, ar konkurencija atitinkamoje rinkoje yra veiksminga, ir, jeigu konkurencija nėra veiksminga, didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčių ūkio subjektų įvardijimas;

3) šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytų įpareigojimų nustatymas, pakeitimas ir (arba) panaikinimas didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams.

Įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Ryšių reguliavimo tarnyba, tirdama rinkas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, Europos Sąjungos teise ir atsižvelgia į Europos Komisijos gaires bei rekomendacijas, taip pat Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos priimtas nuomones ir bendrąsias pozicijas. Taigi Įstatymo 16 straipsnio nuostatos ne tik nustato RRT kompetenciją atlikti Rinkos tyrimus, bet ir detalizuoja, kaip ši kompetencija turi būti įgyvendinama.

Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad Tarnyba, taikydama Rekomendacijose numatytą trijų kriterijų testą ir vertindama rinkos dydį bei struktūrą, kainų pokyčius, egzistuojančią ir potencialią konkurenciją, plėtros barjerus, pagrįstai nustatė, kad AB TEO LT neatitinka antrojo kriterijaus, nes tiriamose rinkose egzistuoja veiksminga konkurencija.

Pareiškėjas, apeliaciniu skundu nesutikdamas su išvada, kad tiriamose rinkose egzistuoja veiksminga konkurencija, teigia, kad teismas neatliko jo skunde nurodytų argumentų analizės, netyrė AB TEO LT dominuojančios padėties rinkoje, aplinkybių, patvirtinančių, kad šis ūkio subjektas nesusiduria iš esmės su konkurencija ir gali daryti vienpusę įtaką rinkai, t. y. neatsižvelgė į Lietuvos Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, kurie apibūdina dominuojančios padėties atitinkamoje rinkoje požymius. Mano, kad tai turi būti nustatyta atsižvelgiant į ūkio subjektui tenkančią atitinkamos rinkos dalį pagal Ataskaitos 2.2 punktą, padėties stabilumą, kuris išlieka nepakitęs nuo 2006 m., į tai, kad didmeniniai įpareigojimai nėra efektyvūs; teigia, kad kainų sumažinimas neįrodo efektyvios rinkos konkurencijos, nėra žymios AB TEO LT rinkos dalies praradimo, Tarnyba rėmėsi teisiškai nereikšmingais kriterijais. Kad atsakyti į pareiškėjo keliamus klausimus, byloje turėjo būti skiriama teismo ekspertizė.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus motyvus, kuriais grindžiama teismo išvada dėl veiksmingos konkurencijos egzistavimo apibrėžtose rinkose, iš esmės jiems pritaria, todėl apelianto kvestionuojamų aplinkybių detaliai neanalizuoja, tik atkreipia dėmesį į keletą aktualių apsekų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs dėl veiksmingos konkurencijos nustatymo elektroninių ryšių rinkose, visuomeninius santykius, susijusius su elektroninių ryšių paslaugomis, reguliuoja specialus įstatymas, kurio reguliavimo dalyką reglamentuojantys tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai yra įgyvendinami pagal šio Įstatymo nuostatas (tarp jų dėl atitinkamų ginčų sprendimo, sankcijų taikymo) nepažeidžiant šių teisės aktų sąlygų ir Europos Sąjungos institucijų kompetencijos, bei kurį taikydamos valstybės institucijos pagal kompetenciją atsižvelgia į atitinkamas Europos Bendrijų Komisijos rekomendacijas (Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 1 straipsnio 1, 3, 4 d.). Tai reiškia, kad Tarnyba, atitinkamais įsakymais apibrėžusi elektroninių ryšių rinkas (Viešųjų vietinio ir (arba) nacionalinio telefono ryšio paslaugų, teikiamų vartotojams fiksuotoje vietoje, Viešųjų tarptautinio telefono ryšio paslaugų, teikiamų vartotojams fiksuotoje vietoje, Viešųjų vietinio ir (arba) nacionalinio telefono ryšio paslaugų, teikiamų paslaugų gavėjams, išskyrus vartotojus, fiksuotoje vietoje, Viešųjų tarptautinio telefono ryšio paslaugų, teikiamų paslaugų gavėjams, išskyrus vartotojus, fiksuotoje vietoje, rinkas), spręsdama dėl veiksmingos konkurencijos nustatymo bei ūkio subjekto dominuojančios padėties, negalėjo apsiriboti tik Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodomais kriterijais, ji privalėjo vadovautis Rekomendacijose įtvirtintais kriterijais, kurie turi būti patikrinti, kai siekiama nustatyti rinkas, kurioms gali būti taikomas ex ante reguliavimas. Dominuojanti padėtis negali būti nustatyta remiantis tik tuo, kad užimama didelė rinkos dalis, nagrinėjamu atveju turi būti nustatomi ir kiti kriterijai (paslaugų teikėjo dydis, įėjimo į atitinkamą rinką barjerai, infrastruktūros kontrolė, masto ir kiekio ekonomija, vertikali integracija, potencialios konkurencijos nebuvimas, plėtros barjerai ir kt.).

Tarnybos direktoriaus patvirtintos 2013 m. liepos 16 d. tyrimo ataskaitos Nr. (43.4)LD-1593 išvados, parengtos pritaikius trijų kriterijų testą, įvertinus rinkos dydį bei struktūrą, kainų pokyčius, egzistuojančią ir potencialią konkurenciją, plėtros barjerus, patvirtina, kad ex ante įpareigojimų taikymas TEO LT, AB neatitinka antrojo kriterijaus (t. y. rinkos struktūros pokyčių per tam tikrą apibrėžtą laikotarpį, konkurencijos būklės vertinimas, esant kliūtims patekti į rinkas), nes tiriamose rinkose egzistuoja veiksminga konkurencija.

Išvada dėl veiksmingos konkurencijos Viešųjų vietinio ir (arba) nacionalinio telefono ryšio paslaugų, teikiamų vartotojams fiksuotoje vietoje, rinkoje, grindžiama vidutinės Nacionalinių skambučių vartotojams kainos, vienam ūkio subjektui užimant 97,2 proc. atitinkamos rinkos, matuojant abonentų skaičiumi, patiriamu konkurenciniu spaudimu kainomis iš Nacionalinių judriojo ryšio skambučių vartotojams paslaugų teikėjų, t. y. egzistuoja konkurencija su judriojo ryšio skambučių paslaugų teikėjais, kuri patvirtina paslaugų konvergencijos procesus, o pastarieji – apie efektyvios konkurencijos atsiradimo požymius.

Ataskaitoje atlikta analizė patvirtina, kad potencialus Nacionalinių skambučių vartotojams paslaugos teikėjas, norėdamas pradėti teikti šias paslaugas ir išvengti didelių investicijų į savo nuosavo viešojo fiksuoto ryšio tinklo infrastruktūrą, o taip pat mažesnėmis investicijomis greičiau pasiekti masto ir įvairovės ekonomiją, gali pasinaudoti TEO LT, AB teikiamomis su Nacionalinių skambučių vartotojams paslaugomis vertikaliai susijusiomis didmeninėmis paslaugomis; mažesnis investicijų poreikis taip pat mažina finansinių išteklių poreikį. Apibendrinant padaryta išvada, kad esant bendram Nacionalinių skambučių vartotojams paslaugų teikimo reguliavimui, nustatančiam paslaugų teikimo sąlygas, ir reguliavimui su Nacionalinių skambučių vartotojams paslaugomis vertikaliai susijusiose atitinkamų didmeninių paslaugų rinkose (Vartotojams teikiamos prieigos prie viešojo telefono ryšio tinklo fiksuotoje vietoje rinka; Skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose telefono ryšio tinkluose, teikiamuose fiksuotoje vietoje, rinka; Skambučių inicijavimo viešame telefono ryšio tinkle, teikiamame fiksuotoje vietoje, rinka; Didmeninės (fizinės) tinklo infrastruktūros prieigos (įskaitant iš dalies arba visiškai atsietą prieigą) fiksuotoje vietoje, rinka; Didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos rinka); įėjimo į Nacionalinių skambučių vartotojams rinką barjerai mažėja, tuo pačiu mažėja ir plėtros barjerai atitinkamoje rinkoje.

Išvada dėl veiksmingos konkurencijos Viešųjų vietinio ir (arba) nacionalinio telefono ryšio paslaugų, teikiamų paslaugų gavėjams, išskyrus vartotojus, fiksuotoje vietoje, rinkoje, grindžiama šiokiu tokiu kainų mažėjimu dėl judriojo ryšio skambučių paslaugų rinkos spaudimo, kitų paslaugų teikėjų atitinkamų rinkos dalių tiriamuoju laikotarpiu padidėjimu: matuojant pajamomis – nuo 5,79 proc. iki 11,71 proc., o matuojant abonentų skaičiumi – nuo 15 proc. iki 27,1 proc., t. y. nepaisant to, kad TEO LT, AB užima didelę rinkos dalį, tiriamuoju laikotarpiu stebima auganti kitų paslaugų teikėjų konkurencija, ypač kainos atžvilgiu.

Ataskaitoje atlikta analizė taip pat patvirtina, kad, kaip ir prieš tai aptartos rinkos atveju, potencialus Nacionalinių skambučių paslaugų gavėjams paslaugų teikėjas norėdamas pradėti teikti šias paslaugas, gali pasinaudoti TEO LT, AB teikiamomis vertikaliai susijusiomis paslaugomis, ir mažesnėmis sąnaudomis greičiau pasiekti masto bei įvairovės ekonomiją. Apibendrinant padaryta išvada, kad esant bendram Nacionalinių skambučių paslaugų gavėjams paslaugų teikimo reguliavimui, nustatančiam paslaugų teikimo sąlygas, ir reguliavimui su Nacionalinių skambučių paslaugų gavėjams paslaugomis vertikaliai susijusiose atitinkamų didmeninių paslaugų rinkose, įėjimo į aptariamą rinką barjerai mažėja, tuo pačiu mažėja ir plėtros barjerai atitinkamoje rinkoje.

Išvada dėl veiksmingos konkurencijos Viešųjų tarptautinio telefono ryšio paslaugų, teikiamų vartotojams fiksuotoje vietoje, rinkoje, grindžiama tarptautinių skambučių vartotojams kainos kritimu 40,9 proc., kai vienas subjektas užima 70,5 proc. tiriamos rinkos, matuojant pokalbių trukme, tai reiškia, kad TEO LT, AB konkuruoja su kitais paslaugų teikėjais (jų taikytos vidutinės kainos visu tiriamuoju laikotarpiu buvo mažesnės) ir rinkoje atsiranda potenciali konkurencija. Be to, nagrinėjamos rinkos mažėjimą (pagal pajamas – 53,1 proc., pagal skambučių trukmę – 20,6 proc.), tikėtina, sąlygoja daugiafunkcinių komunikuoti skirtų paslaugų atsiradimas (el. paštas, Skype, pokalbių (angl. chat) ir pan.), kuris daro konkurencinį spaudimą tiek TEO LT, AB, tiek kitiems paslaugų teikėjams.

Ataskaitoje pažymėta, kad tiriamuoju laikotarpiu TEO LT, AB taip pat galiojo įpareigojimai teikiant didmenines paslaugas, kurios yra sudėtinės Tarptautinių skambučių vartotojams paslaugų grandinės dalys (skambučių inicijavimo, tranzito ir užbaigimo kainos kontrolės įpareigojimai, galimybės abonentams naudotis kito paslaugų teikėjo paslaugomis užtikrinimo įpareigojimai, prieigos prie viešojo telefono ryšio tinklo vietoje įpareigojimai, didmeninės atsietos prieigos, šviesolaidinės ryšių linijos prieigos, vietinių UTP ir STP linijų prieigos, ryšių kabelių kanalų, šviesolaidinių linijų skaidulos prieigos įpareigojimai, elektroninių ryšių tinklų nuomos įpareigojimai, plačiajuosčio ryšio prieigos įpareigojimai), bei apibendrinta, kad esant bendram Tarptautinių skambučių vartotojams teikimo reguliavimui, nustatančiam paslaugų teikimo sąlygas, bei reguliavimui su Tarptautinių skambučių vartotojams paslaugomis vertikaliai susijusiose atitinkamų didmeninių paslaugų rinkose įėjimo į Tarptautinių vartotojams gavėjams rinką barjerai mažėja, tuo pačiu mažėja ir plėtros barjerai atitinkamoje rinkoje.

Išvada dėl veiksmingos konkurencijos Viešųjų tarptautinio telefono ryšio paslaugų, teikiamų paslaugų gavėjams, išskyrus vartotojus, fiksuotoje vietoje, rinkoje, grindžiama paslaugos kainos kritimu ir TEO LT, AB rinkos dalies sparčiu mažėjimu: paslaugos kainos kritimas per 6 metus sudarė 59,8 proc., bei nuo 2009 m. konkurencija tarp TEO LT, AB ir kitų paslaugų teikėjų yra ypač aktyvi; TEO LT, AB dalis tiriamoje rinkoje, matuojant pokalbių trukme, sumažėjo 21,5 proc. ir 2011 m. sudarė 50,4 proc.

Ataskaitoje įvertinta, kad tiriamuoju laikotarpiu, kaip ir prieš tai aptartoje rinkoje, TEO LT, AB galiojo įpareigojimai teikiant didmenines paslaugas, kurios yra sudėtinės Tarptautinių skambučių paslaugų gavėjams paslaugų grandinė dalys (skambučių inicijavimo, tranzito ir užbaigimo kainos kontrolės įpareigojimai, galimybės abonentams naudotis kito paslaugų teikėjo paslaugomis užtikrinimo įpareigojimai, prieigos prie viešojo telefono ryšio tinklo vietoje įpareigojimai, didmeninės atsietos prieigos, šviesolaidinės ryšių linijos prieigos, vietinių UTP ir STP linijų prieigos, ryšių kabelių kanalų, šviesolaidinių linijų skaidulos prieigos įpareigojimai, elektroninių ryšių tinklų nuomos įpareigojimai, plačiajuosčio ryšio prieigos įpareigojimai), bei apibendrinta, kad esant bendram Tarptautinių skambučių paslaugų gavėjams teikimo reguliavimui, nustatančiam paslaugų teikimo sąlygas, bei reguliavimui su Tarptautinių skambučių paslaugų gavėjams paslaugomis vertikaliai susijusiose atitinkamų didmeninių paslaugų rinkose įėjimo į Tarptautinių skambučių paslaugų gavėjams rinką barjerai mažėja, tuo pačiu mažėja ir plėtros barjerai atitinkamoje rinkoje.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atlikdama Rinkų tyrimą, taip pat spręsdama dėl veiksmingos konkurencijos, tiriamose rinkose Tarnyba be AB TEO LT užimamos rinkos dydžio bei pačios rinkos struktūros, vertino ir kitus šiuo atveju reikšmingus kriterijus, t. y. kainų pokyčius, egzistuojančią ir potencialią konkurenciją, rinkų plėtros barjerus. Išvadas, kad gali būti panaikinti AB TEO LT atžvilgiu nustatyti ex-ante įpareigojimai, Tarnyba padarė remdamasi ištirtų faktinių aplinkybių visuma bei remdamasi teisės aktuose nustatytais kriterijais ir konstatavo, kad veiksminga konkurencija nurodytose rinkose egzistuoja, AB TEO LT sumažino teikiamų paslaugų kainas ir neprisiims rizikos jų didinti dėl to, kad patiria konkurencinį spaudimą ne tik iš kitų viešųjų fiksuoto telefono ryšio paslaugų tiekėjų, bet ir iš judriojo ryšio paslaugų tiekėjų, be to, konkurencingumui įtakos turi ir naujų technologijų sklaida elektroninių ryšių srityje. Tarnybos išvados yra pagrįstos įvertinus 2007–2011 metais įvykusius Nacionalinių skambučių rinkos pakitimus, tiek pagal gaunamas pajamas, tiek pagal abonentų skaičių ir pokalbių trukmę, taip pat įvertinus judriojo ryšio paslaugų operatorių teikiamų paslaugų kainų pokyčius, bei šios rinkos pokyčius ir jos įtaką fiksuoto telefono ryšio paslaugų kainoms, rinkos struktūrai, bei taikomą bendrąjį reguliavimą ir galiojančius įpareigojimus didmeninių paslaugų rinkose, ir kt.

Rinkos tyrimo metu siekiant objektyvumo, atsižvelgiant Į Elektroninių ryšių įstatymo 16 straipsnio 7 ir 12-17 dalis, Pagrindų direktyvos 7 straipsnio 3-5 dalis, rinkos tyrimo rezultatai derinami su Europos Komisija, taip pat gaunama Lietuvos Respublikos konkurencijos tarnybos išvada. Pastaroji, išnagrinėjusi Ataskaitos projektą ir Tarnybos sprendimų projektus, nenustatė Ataskaitos trūkumų arba netikslumų atitinkamų Rinkų apibrėžimuose, jų nustatymo metodikoje bei kitoje pateiktoje informacijoje, susijusioje su konkurencijos teisės aspektais (Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2013 m. gegužės 7 d. raštas Nr. (2.30-25)-6V-778. Europos Komisija 2013 m. liepos 15 d. raštu Nr. SG-Greffe (2013) D/ 10962 taip pat pranešė, kad pagal Pagrindų direktyvos 7 straipsnio 7 dalį RRT gali priimti planuojamą priemonę, o priėmusi apie ją notifikuoti Komisiją.

Pareiškėjas, apeliaciniu skundu nesutikdamas su RRT atliktu Rinkos tyrimu ir Ataskaitos išvadomis dėl veiksmingos konkurencijos tiriamose rinkose, nekvestionuodamas tyrimo metu surinktų duomenų patikimumo, prašė skirti teismo ekspertizę, kuri atsakytų į klausimus, ar tiriamose rinkose atsirado veiksminga (efektyvi) konkurencija, ar ūkio subjektas TEO LT, AB gali būti laikomas praradusiu didelę įtaką turinčio subjekto statusą (prilyginamą dominuojančiam), bei ar konkurencijos būklę rinkose kito dėl nustatytų ex-ante įpareigojamų, ar jų panaikinimas neturės neigiamos įtakos konkurencijos būklei. Teisėjų kolegija, atsisakydamas tenkinti pareikštą prašymą, pažymi, kad nagrinėjamam ginčui aktualus vertinimas – ar tiriamose rinkose atsirado veiksminga (efektyvi) konkurencija – teisės aktais yra priskirtas RRT kompetencijai. Taigi pareiškėjas, prašydamas skirti teismo ekspertizę, kuri atsakytų iš esmės į tuos klausimus, kurie Įstatymu priskirti RRT kompetencijai, turėtų pateikti argumentus, patvirtinančius, kad Tarnyba (jos specialistai, parengę ataskaitą) neturi reikiamos kvalifikacijos surinktiems duomenims įvertinti, ir/ar kad vertinimas buvo atliekamas šališkai ir neobjektyviai, ir/ar kad buvo nepaisyta įstatyme nustatytų Tarnybos aptariamos kompetencijos įgyvendinimo sąlygų, ir/ar kad pateiktos išvados akivaizdžiai neatitinka faktinių duomenų, nėra įvertinti teisinio reglamentavimo prasme aktualūs aspektai. Be to, remiantis Trijų gairių testu, buvo vertinamas ne tik konkretaus subjekto užimamas rinkos dydis, konkurencijos pokyčius lėmusios priežastys, bet ir kiti ex-ante įpareigojimų taikymui konkrečiose mažmeninėse rinkose reikšmingi veiksniai – rinkos struktūros pokyčiai per tam tikrą apibrėžtą laikotarpį, konkurencijos būklės vertinimas, esant kliūtims patekti į rinkas, atsižvelgta į rinkų konvergenciją, galiojantį aktualų reguliavimą ir įpareigojimų taikymą didmeninėse rinkose, todėl keliamas siauras klausimas dėl ūkio subjekto TEO LT, AB dominuojančios padėties tiriamose rinkose apibrėžimo iš esmės tik pagal vieną požymį yra selektyvaus pobūdžio ir neaktualus sprendžiant kilusį ginčą.

Kiti apeliacinio skundo argumentai, kad Tarnyba nėra išsprendusi fiksuoto ryšio operatorių iškeltų problemų, susijusių su antikonkurenciniu poveikiu mažmeninėje fiksuoto ryšio rinkoje, t. y. susijusių su trečiojo suinteresuoto asmens taikomomis akcijomis ir specialiais trumpalaikiais pasiūlymais, vertikalia integracija, per aukšta infrastruktūros suteikimo paslaugų kaina, taikomu draudimu perparduoti mažmenines paslaugas, per žemomis mažmeninėmis kainomis, judriojo telefono ryšio operatorių taikomų skambučių užbaigimo ir mažmeninių paslaugų kainų santykiu, kai mažmeninės paslaugų kainos akivaizdžiai mažesnės už didmenines paslaugų kainas, diskriminacine skambučių kaina į alternatyvius fiksuoto ryšio operatorius iš trečiojo suinteresuoto asmens tinklo, ir dėl to mažosios ryšio tiekimo įmonės gali būti išstumtos iš rinkos, teisėjų kolegijos nuomone nepatenka į sprendžiamo byloje ginčo dalyką, nes nėra rinkų tyrimo dalyku. Pareiškėjas, nurodydamas šiuos teiginius, nepateikė argumentų, kad nurodomos aplinkybės turėjo būti vertinamos tiriant rinkas ir sprendžiant dėl veiksmingos konkurencijos pagal Rekomendacijose apibrėžtus kriterijus.

Apeliacinio skundo argumentai, kad tiriamų rinkų padėtis iki 2013 metų beveik nepakito, į tai atkreipė dėmesį Europos Komisija savo pastabose nurodydama, kad kainų pokyčiai gali rodyti konkurenciją mažmeniniu lygiu, tačiau TEO LT, AB priklausančios atitinkamų rinkų dalys yra didelės ir mažėjo labai lėtai, be to, TEO LT, AB mažmeniniai tarifai yra mažesni nei didmeninio lygmens sąnaudos, taip pat nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą Tarnybos sprendimą. Nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi Europos Komisijos pritarimas planuojamos priemonės priėmimui (t.y. ex-ante įpareigojimų panaikinimui), savo ruožtu Komisijos pritarimas RRT ketinimui nedelsiant pakoreguoti susijusių didmeninių rinkų reguliavimą, kuo greičiau pasiūlyti naują iš dalies pakeistą šių rinkų reguliavimą neturi būti suprantamas kaip sąlyga ex-ante įpareigojimų panaikinimui, nes tai yra susiję su didmeninio lygmens rinkų reguliavimu, kuris turi būti taikomas savarankiškai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindų pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Tarnybos 2013 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. 1V-1090, kuriuo nuspręsta, kad atlikti Rinkų tyrimų duomenys patvirtina, jog nėra pagrindo TEO LT, AB taikyti ankstesniais Tarnybos direktoriaus įsakymais nustatytus ex-ante įpareigojimus, todėl, vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymo 17 straipsnio 7 dalimi, netekusiais galios buvo pripažinti Tarnybos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 18 d. įsakymas Nr. 1V-988, 2008 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. 1V-819, 2006 m. rugsėjo 18 d. įsakymas Nr. 1V-992, 2006 m. rugsėjo 18 d. įsakymas 1V-990, 2008 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. 1V-821 ir 2006 m. rugsėjo 18 įsakymas Nr. 1V-994, yra pagrįstas ir teisėtas, pareiškėjo skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „CSC Telecom“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Stasys Gagys

Virginija Volskienė