eAS-110-143/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-110-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04914-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas R. V. (toliau – pareiškėjas) 2014 m. lapkričio 10 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. spalio 7 d. įsakymą Nr. 7P-90 „Dėl antstolio R. V. įgaliojimų pasibaigimo“ (toliau – ir Įsakymas) bei priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – atsakovas, Teisingumo ministerija) bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymu jis atleistas iš antstolių, išbrauktas iš Lietuvos antstolių sąrašo ir įpareigotas perduoti liudijimą, patvirtinantį teisę vykdyti antstolio veiklą, antstolio pažymėjimą ir antstolio ženklą.

Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 12 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą.

Pareiškėjas nurodė, kad, pagal Antstolių įstatymo 12 straipsnio 5 dalį, pasibaigus antstolio įgaliojimams, vykdomosios bylos ir kiti dokumentai, neišmokėtos išieškotos piniginės lėšos ar turtas perduodami kitam antstoliui (antstoliams), antstolio archyvas perduodamas Lietuvos antstolių rūmams, taip pat įforminama antstolio darbuotojų darbo teisinių santykių pabaiga. Taigi dėl neteisėto Įsakymo neteks darbo ir pajamų jo kontoros darbuotojai. Pajamų neteks ir jis pats, nes bus perimtos jo vykdomosios bylos ir klientai, bus nutrauktos sutartys dėl kontoros patalpų nuomos, buhalterinių paslaugų teikimo, telekomunikacinių paslaugų, archyvavimo paslaugų, pašto paslaugų, duomenų teikimo ir kitos kontoros organizavimą užtikrinančios sutartys, dėl to bus pažeistos jo ir trečiųjų asmenų teisės bei turtiniai interesai. Todėl yra pagrįstas pagrindas manyti, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, nes bus padaryta nepamatuojama žala jo ir trečiųjų asmenų teisėms ir turtiniams interesams, o jų atkūrimas bus labai apsunkintas ar neįmanomas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 18 d. nutarties dalimi atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas, spręsdamas prašymą, vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. 2006 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS4-366/2006, 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-782/2009, 2009 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010, 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011). Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei išdėstytus argumentus, nusprendė, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra susijusios ne su būsimo teismo sprendimo tinkamu įvykdymu, t. y. ne su potencialios grėsmės, jog šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, galimybe, o su skundžiamų aktų neigiamomis pasekmėmis pareiškėjui bei jo darbuotojams. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė pakankamai duomenų, jog yra pagrindas sustabdyti skundžiamo įsakymo galiojimą ir jog, nesustabdžius jo galiojimo, teismui priėmus sprendimą pastarąjį panaikinti, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su jo galimais finansiniais nuostoliais, klientų, pajamų, darbuotojų praradimu, galimos žalos atlyginimo sudėtingumu bei jo grįžimu į darbą, nesudaro pagrindo taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Atkreipė dėmesį, kad, pasikeitus aplinkybėms, proceso dalyvis turi teisę bet kurioje proceso stadijoje kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutarties dalį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Yra visiškai pagrįstas pagrindas spręsti, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismo vertinimas yra akivaizdžiai neteisingas ir neprotingas. Ūkinės veiklos subjektas, galiojant skundžiamam įsakymui, bus tiesiog likviduotas, todėl turės iš naujo pradėti veiklą. Į atsilaisvinusią vietą įstatymų nustatyta tvarka gali būti paskirtas naujas antstolis. Buvusios padėties atkūrimas taps negalimas.

2. Teismui priėmus sprendimą panaikinti ginčijamą įsakymą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų bei taptų negalimas, nes antstolio kontoros po galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos tiesiog fiziškai jau seniai nebus, nebus nei patalpų, nei darbo priemonių, nei darbuotojų, nei vykdomųjų bylų. Skundžiama nutartis prieštarauja teisingumo, protingumo principams, sveikai nuovokai, kuriais teismas turi vadovautis nagrinėdamas bylas.

3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi analogišku atveju taikė reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdė Atestavimo komisijos sprendimo, kuriuo nuspręsta jo neatestuoti, galiojimą, kol teismas išspręs šio akto teisėtumo klausimą.

4. Teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, pažeidė teisminės gynybos principą.

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirojo skundo nepatenkinti.

Atsakovas nurodo, kad teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės buvo susijusios ne su būsimo teismo sprendimo įvykdymu, o su pasekmėmis, kurios galbūt atsiras pareiškėjui ir jo darbuotojams dėl pareiškėjo atleidimo iš antstolių. Tai, kad pareiškėjui bus sukelta tam tikrų sunkumų ir nepatogumų, nesudaro pagrindo tvirtinti, jog ginčijamo akto galiojimas neatitaisomai paveiks pareiškėjo interesus. Pareiškėjo nurodomi argumentai dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nukreipti į ateitį ir grindžiami prielaidomis, todėl negali būti pakankamu pagrindu taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjo galimi finansiniai praradimai ir nuostoliai, susiję su klientais, darbuotojais, kontoros patalpomis ir kitomis organizacinėmis priemonėmis, negali būti pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, o galbūt padarytą žalą ir praradimus pareiškėjas galės prisiteisti teismine tvarka. Be to, kadangi faktiškai kontoros veikla jau pasibaigė, o vykdomosios bylos ir dokumentai bei neišmokėtos lėšos ir turtas perduoti kitiems antstoliams, nėra jokios prasmės taikyti pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas inicijavo ginčą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 7P-90 „Dėl antstolio R. V. įgaliojimų pasibaigimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo įsakymu pareiškėjas iš esmės atleistas iš antstolių vadovaujantis Antstolių įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 5 punktu, t. y. paskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš antstolių. Pareikštam reikalavimui užtikrinti pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo akto galiojimo laikiną sustabdymą (ABTĮ 71 str. 3 d. 3 p.).

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą (antstolio veiklos pabaiga ir su tuo sietina žala), sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog negalima daryti išvados, kad, nepritaikius pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, pasunkėtų arba pasidarytų negalimas teismo sprendimo įvykdymas. Iš tiesų, šios priemonės taikymo būtinybė iš esmės siejama ne su teismo sprendimo įvykdymo negalimumu ar apsunkinimu, o daugiau su galimomis Įsakymo pagrindu atsirasiančiomis neigiamomis pasekmėmis. Jei pareiškėjas dėl neteisėto akto, kuris būtų panaikintas, patirtų žalą, ją galėtų išsiieškoti remdamasis žalos atlyginimo instituto taisyklėmis. Kaip paminėta, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas visuomet turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso. Remiantis atsakovo pateikta informacija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 1R-314 „Dėl vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų lėšų ar turto, perimto, bet neperduoto išieškotojui, ir antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolio R. V. įgaliojimams“ paskirtiems Kauno apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiantiems antstoliams perduotos pareiškėjo nebaigtos vykdyti vykdomosios bylos ir kiti dokumentai, neišmokėtos lėšos ir turtas. Taip pat antstolio padėjėjos, kurios dirbo pareiškėjo kontoroje, pateikė prašymus dėl atleidimo iš antstolio padėjėjų. Be to, pareiškėjo kontoros patalpų savininkas informavo Teisingumo ministeriją, kad jis inicijavo nuomos sutarties nutraukimą, nes pareiškėjas nuo 2014 m. rugsėjo mėn. nemoka už patalpų nuomą.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi pagrįstai nusprendė nesiimti priemonių reikalavimui užtikrinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutarties dalis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis