A-492-821-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492 -821/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02318-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.; 38.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Turto vertinimo priežiūros tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Resolution valuations“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. L. (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. liepos 3 d. su skundu (I t., b. l. 1-7) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. GT-36(13)-S (toliau – ir ginčijamas sprendimas), kuriuo jam skirta drausminė nuobauda – pastaba, ir priimti naują sprendimą – drausmės bylą nutraukti.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2013 m. gegužės 22 d. Turto vertinimo priežiūros tarnyba (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) parengė procedūrinio pobūdžio išvadą bei teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo dėl jo veiksmų, rengiant turto vertinimo ataskaitą Nr. LT-13-03-12-6292 (toliau – ir Ataskaita) Turto arba verslo vertintojų garbės teismui (toliau – ir Garbės teismas). Garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, ginčijamu sprendimu nutarė pareiškėjui skirti Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytą drausminę nuobaudą – pastabą.

Nurodė, jog apie iškeltą drausmės bylą jam tapo žinoma tik po to, kai Tarnyba 2013 m. gegužės 23 d. pranešimu jį informavo. Teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo ir procedūrinio pobūdžio išvadą pareiškėjas gavo tik po to, kai savo iniciatyva pateikė prašymą atsakovui dėl drausmės bylos medžiagos pateikimo.

Pareiškėjas teigė, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, Garbės teismas viršijo savo kompetencijos ribas, kadangi nuobaudą paskyrė ne už Tarnybos nustatytus pažeidimus, tačiau už pažeidimus, kuriuos nustatė jis pats. Nurodė, kad Garbės teismo kompetencija nustatyta Įstatymu ir Garbės teismo nuostatais, šiuose teisės aktuose nėra numatyta, jog į Garbės teismo kompetenciją įeitų turto vertinimo ataskaitų teisingumo nagrinėjimas ir atitinkamo sprendimo priėmimas, tokia teisė suteikta tik Tarnybai.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Tarnyba nėra nustačiusi jos neatitikties Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Pažymėjo, jog nei Garbės teismo parengiamojo posėdžio metu, nei skundžiamo sprendimo priėmimo metu Tarnyba jokio teisinę galią turinčio individualaus teisės akto dėl nagrinėjamos Ataskaitos teisingumo ar neteisingumo dar nebuvo priėmusi, buvo parengta tik procedūrinio pobūdžio išvada, su kuria pareiškėjas nebuvo supažindintas, joje nebuvo numatyta apskundimo galimybė. Individualus administracinis aktas dėl nagrinėjamos Ataskaitos atitikties keliamiems reikalavimams buvo parengtas ir išsiųstas tik po Garbės teismo sprendimo priėmimo, t. y. 2013 m. gegužės 31 d.

Atsakovas Turto vertinimo priežiūros tarnyba, nesutikdamas su pareiškėjo skundu, pateikė atsiliepimą (I t., b. l. 98-101), kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad vadovaujantis Įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi, Tarnyba pagal asmenų raštu pateiktą arba Tarnybos turimą informaciją apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus teikia Garbės teismui teikimą iškelti turto vertintojui drausmės bylą. Garbės teismas, priimdamas sprendimą skirti drausminę nuobaudą, įvertina vertintojo padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir galiojančias vertintojui paskirtas drausmines nuobaudas. Tarnyba, vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu, turėdama informacijos apie turto vertintojo padarytus teisės aktų pažeidimus, parengia teismui teikimą dėl drausmės bylos turto vertintojui iškėlimo, tačiau pažeidimus konstatuoja ir drausminę nuobaudą už juos turto vertintojui skiria tik Garbės teismas.

Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, jog ginčijamame sprendime Garbės teismas konstatavo vertintojo padarytus teisės aktų pažeidimus, bet ne Ataskaitos atitiktį Įstatymo 22 straipsnio bei Turto vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) reikalavimams. Tuo tarpu Ataskaitos neatitiktis minėtiems teisės aktams buvo konstatuota Tarnybos 2013 m. gegužės 31 d. išvadoje.

Pažymėjo, kad Tarnybos išvados dėl vertintojo veiksmų rengiant turto vertinimo ataskaitas yra pateikiamos tik Garbės teismui, jose, vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu pateikiama Tarnybos susisteminta informacija apie vertintojo atliktą vertinimą. Tokios Tarnybos išvados nėra skundžiamos, kadangi sprendimą dėl padarytų pažeidimų priima Garbės teismas. Teisės aktai nenumato pareigos Tarnybai išvadų kopijas siųsti turto vertintojams, kurių veikla tiriama. Garbės teismui nutarus iškelti drausmės bylą, vadovaujantis Garbės teismo nuostatų 26.1 punktu, vertintojui suteikiama teisė susipažinti su visa drausmės bylos medžiaga, gauti išrašus ir nuorašus. Nagrinėjamu atveju tiek pasirengimo Garbės teismui, tiek pati Garbės teismo procedūra vyko laikantis visų teisės aktų reikalavimų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Resolution valuations“ pateikė atsiliepimą (I t., b. l. 95-96) į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad pateiktą skundą palaiko. Mano, kad pareiškėjo išdėstyti argumentai ir motyvai bei pateikti įrodymai pilnai pagrindžia pareiškėjo reikalavimą ir yra pakankami tam, kad skundas būtų patenkintas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 14 d. sprendimu (II t., b. l. 109-114) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl Garbės teismo negalėjimo skirti drausminės nuobaudos už Ataskaitos neatitiktį Įstatymo bei Metodikos reikalavimams tol, kol nebuvo Tarnybos sprendimo dėl Ataskaitos atitikties, nes Garbės teismas nesprendė dėl Ataskaitų atitikties teisės aktų reikalavimams, o nagrinėjo pareiškėjo veiksmus rengiant Ataskaitą ir sprendime konstatavo Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei Turto ir verslo vertinimo metodikos reikalavimų pažeidimus.

Sprendime pažymėjo, jog atsakovas pagrįstai teigia, kad kadangi turto vertintojams drausmės bylos keliamos iš esmės už teisės aktų pažeidimus, rengiant turto vertinimo ataskaitas, Tarnybos ir Garbės teismo funkcijos vertinant ataskaitas iš dalies sutampa, nes abu subjektai nagrinėja ataskaitoms keliamus reikalavimus ir jų laikymąsi. Turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nesilaikymas reiškia turto vertintojo padarytus pažeidimus, už kuriuos jam gali būti paskirta drausminė nuobauda (ją skiria Garbės teismas), kartu tai gali būti pagrindas Tarnybai pripažinti turto vertinimo ataskaitą neteisinga (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis).

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog Garbės teismas neturėjo pagrindo iškelti jam drausmės bylos pagal Tarnybos 2013 m. gegužės 22 d. išvadą, nes tai tik procedūrinio pobūdžio dokumentas, o ne individualus administracinis aktas. Tarnybos išvados dėl vertintojo veiksmų rengiant turto vertinimo ataskaitas yra pateikiamos tik Garbės teismui, jose pateikiama Tarnybos informacija apie vertintojo atliktą vertinimą. Tokios Tarnybos išvados neskundžiamos, nes sprendimą dėl padarytų pažeidimų priima Garbės teismas, t. y. vertintojo veiksmus kvalifikuoja kaip pažeidimus.

III. Pareiškėjas V. L., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 118-123), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė ir nepasisakė dėl pareiškėjo įrodinėjamos esminės aplinkybės, pagal kurią Garbės teismo sprendimas priimtas viršijant Garbės teismo kompetencijos ribas. Pareiškėjas, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui nurodo, kad Garbės teismas, peržengdamas jam teisės aktų suteiktas teisių ir pareigų ribas, išnagrinėjęs drausmės bylą, skyrė jam drausminę nuobaudą ne už kompetentingos institucijos nustatytus pažeidimus, tačiau už pažeidimus, kuriuos veikdamas ultra vires nustatė jis pats. Nagrinėjamu atveju Tarnyba Ataskaitos neatitikties nustačiusi nebuvo. Toks sprendimas buvo priimtas tik po ginčijamo sprendimo priėmimo.

Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Garbės teismas ir Tarnyba atlieka ataskaitų atitikties Įstatymo ir Metodikos reikalavimams vertinimą, tačiau toks teismo įsitikinimas, anot apelianto, yra klaidingas, kadangi teisės aktai aiškiai nustato, kad ataskaitų atitiktį vertina vienintelis subjektas – Tarnyba ir kad tol, kol šis subjektas ir (arba) teismas nepripažįsta ataskaitų neteisingomis, jos yra laikomos teisingomis ir galiojančiomis.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė pareiškėjo argumentą dėl Garbės teismo negalėjimo skirti drausminės nuobaudos tol, kol nėra Tarnybos sprendimo dėl ataskaitos neatitikties bei nustatė, kad Garbės teismas jokių procedūrų nepažeidė.

Nurodo, jog teismas be pagrindo rėmėsi Tarnybos Garbės teismui parengta procedūrine išvada kaip įrodymu byloje, patvirtinančiu pareiškėjo neva padarytus pažeidimus.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl teismo posėdžio metu išdėstytų esminių ir bylos baigčiai reikšmės turinčių argumentų, pagal kuriuos Garbės teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, kadangi pastarasis sprendimas buvo priimtas ir pasirašytas trijų narių, iš kurių vienas privalėjo nusišalinti nuo drausmės bylos nagrinėjimo dėl asmeninio suinteresuotumo drausmės bylos baigtimi. Dėl šios priežasties drausmės bylos nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui nebuvo susidaręs reikiamas narių skaičius.

Nurodo, kad skundžiamame sprendime nebuvo vertinti ir teismo posėdžio metu pareiškėjo išsakyti argumentai, susiję su 2013 m. gegužės 29 d. atliktu Ataskaitos patikslinimu. Teismo posėdyje buvo nurodyta, kad ištaisyti techninio pobūdžio netikslumai neturėjo būti vertinami kaip Ataskaitos trūkumai, kurių pagrindu skiriama drausminė nuobauda, kadangi Garbės teismo posėdžio metu šie techninio pobūdžio trūkumai buvo ištaisyti.

Atsakovas Turto vertinimo priežiūros tarnyba, nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, pateikė atsiliepimą (II t., b. l. 130-136), kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistu, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad priešingai nei teigia apeliantas, iš teismo sprendime išdėstytų motyvų darytina išvada, kad teismas įvertino pareiškėjo argumentus dėl Garbės teismo kompetencijos ir pripažino, kad ji viršyta nebuvo. Akcentuoja, kad pareiškėjo teiginiai dėl Garbės teismo viršytos kompetencijos yra visiškai nepagrįsti, kadangi Garbės teismas, nagrinėdamas pareiškėjo drausmės bylą ir skirdamas drausminę nuobaudą, laikėsi visų teisės aktuose nustatytų procedūrų. Pažymi, jog Garbės teismas turi teisę savarankiškai nustatyti teisės aktų pažeidimus ir kiekvienu atveju spręsti tiek drausmės bylos iškėlimo klausimą, tiek dėl vertintojo padarytų ar nepadarytų pažeidimų. Garbės teismo sprendime nebuvo konstatuotas Ataskaitos neteisingumas, kadangi šiam teismui tokia kompetencija, kaip ir nurodo pareiškėjas, teisės aktuose nėra numatyta.

Pastebi, kad pareiškėjas tiek skunde, tiek ir apeliaciniame skunde iš esmės ginčija teisės aktuose reglamentuotą Garbės teismo sprendimo priėmimo ir Tarnybos išvados dėl ataskaitos atitikties procedūrą. Atkreipia dėmesį į tai, kad teisės aktai, priešingai nei teigia pareiškėjas, numato, jog Garbės teismui išnagrinėjus vertintojo drausmės bylą, Tarnyba, įvertinusi savo pirminę išvadą dėl vertintojo veiksmų bei Garbės teismo sprendime nustatytas aplinkybes, priima sprendimą dėl ataskaitos teisingumo.

Dėl Tarnybos ir Garbės teismo funkcijų dubliavimo nurodo, jog pareiškėjas klaidingai interpretuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus. Garbės teismo nagrinėjimo dalykas yra vertintojo profesinė atsakomybė, jam vykdant teisės aktuose reglamentuotą veiklą, o tuo tarpu Tarnybos – vertintojo veiklos produktas – parengta vertinimo ataskaita, ir nors abiejų subjektų nagrinėjimo rezultatai tam tikrais aspektais gali sutapti, tai nereiškia, kad jų funkcijos yra dubliuojamos.

Dėl Garbės teismo nario privalėjimo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo pažymi, kad aplinkybių, keliančių abejonių Garbės teismo nario nešališkumu nustatyta nebuvo, todėl nebuvo ir jokio pagrindo jam nusišalinti nuo drausmės bylos nagrinėjimo.

Dėl pareiškėjo nurodomo Ataskaitos trūkumo dėl techninio pobūdžio netikslumo, nurodė, jog pareiškėjo padaryta klaida lėmė galutinę išvadą dėl nustatyto vertės dydžio, todėl tokio pobūdžio klaida ataskaitoje negali būti taisoma ir negali būti laikoma techninio pobūdžio. Be to, atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjui drausminė nuobauda paskirta ne tik už padarytą klaidą, dėl kurios padidėjo turto vertė, bet ir už tai, kad nustatyta turto rinkos vertė nėra pagrįsta nuosekliais skaičiavimais bei nustatyti kiti teisės aktų pažeidimai.

Atsakovas pastebi, kad tiek skunde, tiek ir apeliaciniame skunde dėl teisės aktų pažeidimų nėra pasisakoma, todėl atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjas sutinka su padarytu pažeidimu, o skundžia tik procedūrines aplinkybes, kurios atliktos vadovaujantis teisės aktais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Resolution valuations“, palaikydamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, pateikė atsiliepimą (II t., b. l. 127), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčo esmė

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Turto arba verslo vertintojų garbės teismo kompetencija nagrinėjant turto arba verslo vertintojų drausmės bylas sprendžiant dėl jų padarytų Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo įstatymo, Turto ir verslo vertinimo metodikos pažeidimus.

Pareiškėjui Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimu 2013 m. gegužės 30 d. Nr. GT-36(13)-S buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba. Garbės teismas, susipažinęs su Turto vertinimo tarnybos išvada Nr. GT-46(13)-I „Dėl vertintojo V. L. veiksmų rengiant turto vertinimo ataskaitą Nr. LT-13-03-12-6292“ bei vertintojo (pareiškėjo) paaiškinimais, konstatavo, kad Ataskaitoje nustatyta turto rinkos vertė nėra pagrįsta nuosekliais skaičiavimais, nes nepateikiamos taikytų pataisų koeficientų dydžių skaičiavimo sekos; skaičiuojant vertinamo objekto vertę lyginamuoju metodu, Ataskaitoje nurodomi skirtingi duomenys apie lyginamąjį objektą Nr. 2, ir tai negali būti laikoma klaida, nes dėl neteisingo tarpinio duomens galutinė objekto vertė padidėjo 54 000 Lt, ir padarė išvadą, kad vertinamo nekilnojamojo turto vertės nustatymas laikytinas nepakankamu ir nepagrįstu, vertintojas Ataskaitą parengė nesilaikydamas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Turto ir verslo vertinimo metodikos 62.4, 83.5 punktuose nustatytų reikalavimų, pažymėjo, kad teisės normų nustatytų pareigų nevykdymas yra teisės pažeidimas – drausminis nusižengimas. Pareiškėjas, apeliaciniu skundu kvestionuodamas Garbės teismo sprendimą, teigė, kad jis nėra kompetentingas vertinti Ataskaitos atitiktį Įstatymo ir Metodikos reikalavimams, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog vienas iš Garbės teismo narių turėjo pareigą nusišalinti nuo drausmės bylos nagrinėjimo, be to, nuobauda buvo paskirta už techninio pobūdžio pažeidimą, kuris buvo pašalintas.

V. Dėl turto arba verslo vertintojų Garbės teismo kompetencijos

Apeliantas, nesutikdamas su garbės teismo sprendimu, teigia, kad Garbės teismas jam drausminę nuobaudą skyrė ne už kompetentingos institucijos nustatytus pažeidimus, tačiau už pažeidimus, kuriuos veikdamas ultra vires nustatė pats. Turto vertinimo priežiūros tarnybos išvada, kad Ataskaita neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Turto ir verslo vertinimo metodikos 62.4, 83.5 punktuose nustatytų reikalavimų buvo priimta tik 2013 m. gegužės 31 d.

Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 28 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato, kad Turto arba verslo vertintojų garbės teismo pareiga yra nagrinėti turto arba verslo vertintojų drausmės bylas, Įstatymo 29 straipsnyje yra įtvirtinta, kad už šio įstatymo, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų, Turto ir verslo vertinimo metodikos, Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso pažeidimus Turto arba verslo vertintojų garbės teismas turto arba verslo vertintojui skiria vieną iš šio straipsnio 4 dalyje nurodytų drausminių nuobaudų. Minėtos įstatymo nuostatos aiškiai apibrėžia Garbės teismo kompetenciją nustatyti paminėtų teisės aktų pažeidimus nagrinėjant turto arba verslo vertintojų drausmės bylas pagal gautus Priežiūros įstaigos teikimus (Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192). Pareiškėjo drausmės byla buvo nagrinėjama pagal Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2013 m. gegužės 22 d. teikimą Nr. GT-46(13)-T „Dėl drausmės bylos iškėlimo“, prie teikimo buvo pridėta Tarnybos 2013 m. gegužės 22 d. išvada Nr. GT-46(13)-I „Dėl vertintojo V. L. veiksmų, rengiant turto vertinimo ataskaitą Nr. LT-13-12-6292 (t. II, b. l. 44-47).

Apelianto teiginys, kad tik Tarnybai nustačius, jog Ataskaita neatitinka Įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų, Garbės teismas būtų kompetentingas priimti sprendimą drausmės byloje, teisiškai nėra pagrįstas, nes įstatyme yra nustatyta savarankiška Garbės teismo kompetencija, ir nėra nustatyta, kad jis gali spręsti dėl turto ar verslo vertintojo padarytų pažeidimų rengiant Ataskaitą tik tokiu atveju, kai gauna Tarnybos išvadą dėl ataskaitos neatitikties. Garbės teismo sprendimo sukeliamos teisinės pasekmės yra orientuotos į paties vertintojo subjektines teises, gi Tarnybos išvada, kad Ataskaita neatitinka Įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų reikšminga siekiant panaudoti pačią ataskaitą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. A556-2434/2013 akcentuojama, kad atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, laikytina, kad Tarnyba nagrinėja paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties TVVPĮ nustatytiems reikalavimams, o Garbės teismas vertina turto vertintojo galimai padarytus pažeidimus, t y. tiria, ar, vertinant turtą ir rengiant ataskaitą, nebuvo pažeisti TVVPĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų reikalavimai.

VI. Dėl turto arba verslo vertintojų Garbės teismo sprendimo pagrįstumo

Apeliantas, kvestionuodamas paties Garbės teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nurodė du esminius aspektus – kad jo sudėtis buvo neteisėta bei kad atsakomybė buvo pritaikyta iš esmės už techninę klaidą ataskaitoje, kuri buvo ištaisyta.

Reikalavimai Garbės teismo sudėčiai yra nustatyti Įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje, kuri numato, kad garbės teismą sudaro penki nariai, tris narius jų sutikimu, turinčius ne žemesnę kaip vertintojo kvalifikaciją, tarpusavio sutarimus skiria asociacijos, vienijančios tik turto ir (ar) verslo vertintojus ir (arba) turto arba verslo vertinimo įmones, iš tik turto ir (arba) turto ir (arba) verslo vertintojus vienijančių asociacijos narių ir (arba) tik turto arba verslo vertintojų, kurie turto arba verslo vertinimo įmonėse dirba darbo sutarties pagrindais arba kurie yra individualios įmonės savininkai ar ūkinės bendrijos tikrieji nariai; du narius valstybės tarnautojus jų sutikimu, turinčius ne mažesnį kaip trejų metų valstybės tarnybos stažą ir turto arba verslo vertinimą reglamentuojančių teisės aktų projektų rengimo arba dalyvavimo juos rengiant patirtį, skiria Finansų ministerija. Turto arba verslo vertintojų garbės teismo personalinę sudėtį tvirtina ir pirmininką bei jo pavaduotoją iš Turto arba verslo vertintojų garbės teismo narių skiria finansų ministras.

Pareiškėjas, nesutikdamas su garbės teismo sudėtimi, nurodo, kad jo narys S. D. privalėjo nusišalinti nuo drausmės bylos nagrinėjimo dėl asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi, nes jis yra kitos įmonės, kuri verčiasi turto ir verslo vertinimo veikla, akcininkas. Teisėjų kolegija vien šios aplinkybės nepripažįsta minėto garbės teismo nario suinteresuotumui bylos baigtimi ir tik tuo grindžiamam šališkumui patvirtinti, nurodyta aplinkybė nepatenka į Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų 3.2.1. – 3.2.3. punktuose numatytus atvejus, kai Garbės teismo narys negali nagrinėti bylos.

Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentų, kad drausminė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta nesant tam pakankamo faktinio pagrindo, tik dėl techninės klaidos ataskaitoje, plačiau nenagrinėja, nes šios aplinkybės išsamiai išanalizuotos tiek Tarnybos 2013 m. gegužės 22 d. išvadoje, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime, išdėstytiems motyvams teisėjų kolegija pritaria ir jų nekartoja.

Teisėjų kolegija, konstatuodama, kad pareiškėjui už padarytus pažeidimus drausminė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, yra proporcinga padaryto pažeidimo sunkumui, pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, apeliacinio skundo netenkina.

Byloje aplinkybės buvo grindžiamos pateiktais rašytiniais įrodymai, šalys neteikė apeliacinės instancijos teismui naujų įrodymui, todėl byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, skirti žodinį nagrinėjimą nebuvo pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė