AS-282-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-282-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00427-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. E. E. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. E. E. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant uždarajai akcinei bendrovei „Sigitos balansai“ dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas G. E. E. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2014 m. lapkričio 11 d. raštą Nr.235D-(914.23.104.)-750 bei įpareigoti atsakovą pateikti atsakymą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi (b. l. 12-13) atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas iš skundo turinio bei prie jo pridėtų dokumentų nustatė, jog pareiškėjas 2014 m. spalio 12 d. pareiškimu kreipėsi į atsakovą, prašydamas nutraukti kaimyninio žemės sklypo nuomos sutartį, sudarytą tarp atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sigitos balansai“. Ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus 2014 m. lapkričio 11 d. raštu pareiškėjui atsakyta, kad jis valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo klausimo nenagrinės, kol teisme nebus išspręsta atitinkama civilinė byla. Taigi, G. E. E. teismui teikiamu skundu yra keliamas ginčas dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalimi, Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimais, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo, nuomos santykiai, nepaisant subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų, todėl ginčas dėl valstybinės žemės pardavimo, nuomos teismingas bendrosios kompetencijos teismui (Specialiosios kolegijos nutartys 2013 m. liepos 9 d. (teismingumo byla Nr. T-72/2013), 2013 m. spalio 7 d. (teismingumo byla Nr. T-96/2013), 2013 m. spalio 24 d. (teismingumo byla Nr. T-99/2013-6), 2013 m. lapkričio 26 d. (teismingumo byla Nr. T-119/2013) ir kt.) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2014 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-493/2014 ir kt.), pripažino, jog teismui paduotu skundu kildinamas ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kadangi byla nepriskirtina tam teismui. Pareiškėjui nurodyta, kad su tokiu skundu jis turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas G. E. E. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 15-18), kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą, reikalavimą formulavo konkrečiai valstybės institucijai ir gynė konstitucinę (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.) ir įstatyminę (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas) savo teisę gauti informaciją iš valstybės institucijos klausimu, tiesiogiai susijusi su pareiškėjo teisėmis ir teisėtais interesais, kurio sprendimas gali pašalinti pareiškėjo teisių pažeidimą, ir prašė tiek, kiek leidžia įstatymas.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis surašyta pažeidžiant ABTĮ 106 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nes ji visiškai nemotyvuota ir teisiškai neargumentuota. Iš jos turinio negalima suprasti motyvų, leidusių teismui nuspręsti, kad šioje byloje tarp pareiškėjo ir atsakovo susiformavo civiliniai teisiniai santykiai.

Pažymi, jog privatinės teisės normos reglamentuoja santykius tarp žmonių ir jų susivienijimų, taip pat žmonių ir jų susivienijimų santykius su valstybės ir savivaldybių institucijomis, kai šie santykiai nesusiję su valdymo ar valdžios funkcijų vykdymu. Privatinės teisės normų reglamentuojamų santykių dalyviai nėra pavaldūs vieni kitiems. Didžioji dalis šių santykių atsiranda sutarčių pagrindu. Šalys sutartis sudaro laisva valia. Privatinės teisės pagrindas – privatus, t. y. konkretaus asmens interesas. Šiai teisei būdinga individuali privačių asmenų iniciatyva. Teisių atsiradimas paprastai priklauso nuo jų valios. Privatinei teisei būdingas privatus interesas gali būti turtinis (pvz., nuosavybė, darbų atlikimas, paveldėjimas, išlaikymo teikimas ar gavimas ir pan.) ir neturtinis – asmeninis (pvz., šeima, garbė ir orumas, autorystė ir pan.). Tačiau šiuo atveju pareiškėjo santykiuose su atsakovu to nėra ir būti negali. Kadangi viešoji teisė reglamentuoja žmonių ar jų grupių (susivienijimų) santykius su valstybe ar jos įstaigomis, savivaldybėmis ar jos įstaigomis, kai pastarosios atlieka valstybės ar vietos valdžios ir valdymo funkcijas; šių santykių dalyviams būdingas pavaldumas, todėl ginčas dėl to, tinkamai ar ne atsakovas atliko tai, kas viešosios teisės priskirta jo kompetencijai, yra visa apimtimi administracinis ginčas, nagrinėtinas Panevėžio apygardos administraciniame teisme. Pagal savo pobūdį ginčas atitinka ginčų kategoriją, numatytą ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Būtent Panevėžio apygardos administracinis teismas turi nuspręsti, teisėtas ar ne atsakovo neveikimas, pasireiškiantis atsisakymu vykdyti jam imperatyvia norma (Žemės įstatymo 9 str. 14 d.) nustatytą pareigą, turi ar ne jis teisę nevykdyti savo pareigos, kol bendrosios kompetencijos teismas ne pagal jo ieškinį neapibrėžtą laiko tarpą spręs bylą, jeigu atsakovas tokią teisę turi, tuomet koks įstatymas jam taip leidžia elgtis ir ar tikrai leidžia, ir t. t.

Atkreipia dėmesį į tai, kad teismo pateiktos Specialiosios teisėjų kolegijos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys yra priimtos iš esmės skirtingose faktinėmis aplinkybėmis bylose, todėl tai nelaikytina nei teismo precedentu, nei teismų praktika, kuria privalėtų teismas remtis, nagrinėdamas pareiškėjo skundą. Nagrinėjamoje byloje, skirtingai, nei teismo nurodytose bylose, reikalaujama įpareigoti viešojo administravimo subjektą tik atsakyti į skundą įstatymo nustatyto turinio dokumentu. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS492-493/2014 suformuota taisykle, kad administraciniam teismui yra priskirta tirti, ar viešojo administravimo subjektas surinko pakankamai faktinių duomenų sprendimo priėmimui, ar jo veikimas ar neveikimas yra teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, kadangi byla nepriskirtina tam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A602-2143/2012, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas turi atsisakyti priimti skundą, kai byla nepriskirtina teismo kompetencijai.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Tokiu būdu, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas iš skundo turinio bei prie jo pridėtų dokumentų nustatė, jog pareiškėjas 2014 m. spalio 12 d. pareiškimu kreipėsi į atsakovą, prašydamas nutraukti kaimyninio žemės sklypo nuomos sutartį, sudarytą tarp atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sigitos balansai“, o atsakovas ginčijamu sprendimu atsakė, jog tokio klausimo nenagrinės, kol bus išspręsta atitinkama civilinė byla. Teismo nuomone, pareiškėjo teismui teikiamu skundu yra keliamas ginčas dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo, o jis nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus 2014 m. lapkričio 11 d. raštą Nr. 235D-(914.23.104.)-750, kuriuo pareiškėjui atsakyta, kad valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo klausimas nebus nagrinėjamas, kol teisme nebus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-5969-812/2014, kadangi teismo nutartis šioje byloje turės įtakos sprendimui dėl valstybinės žemės sklypo nuomos (b. l. 6-7), bei prašydamas įpareigoti atsakovą pateikti atsakymą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Taip pat iš byloje esančių dokumentų bei pareiškėjo atskirojo skundo matyti, jog jis siekia, kad atsakovas nutrauktų su trečiuoju suinteresuotu asmeniu UAB „Sigitos balansai“ valstybinės žemės sklypo (kaimyninis sklypas) nuomos sutartį (Žemės įstatymo 9 str. 14 d.), o atsakovo atsisakymas tai padaryti (ginčijamas sprendimas) yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi laukti civilinės bylos baigties nėra prasmės, nes akivaizdu (anot pareiškėjo, ir pats atsakovas tai pripažįsta), jog kaimyninis valstybinės žemės sklypas naudojamas ne pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (b. l. 8-9; 15-18).

Taigi, atsižvelgiant į tai, vertintina, jog šiuo atveju pareiškėjo teismui teikiamu skundu yra keliamas ginčas ne dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo, o dėl atsakovo atsisakymo nagrinėti pareiškėjo 2014 m. spalio 12 d. pareiškime pateiktą prašymą (klausimą) teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjo iškelti klausimai: teisėtas ar ne atsakovo atsisakymas, turi ar ne jis teisę nevykdyti savo pareigos, kol bendrosios kompetencijos teismas ne pagal jo ieškinį neapibrėžtą laiko tarpą spręs bylą, jeigu atsakovas tokią teisę turi, tuomet koks įstatymas jam taip leidžia elgtis ir ar tikrai leidžia, ir t. t., yra nukreipti į atsakovo veiksmus, nagrinėjant pareiškėjo 2014 m. spalio 12 d. pareiškimą, kurie, pareiškėjo manymu, neatitiko teisės aktų (šiuo atveju Viešojo administravimo įstatymo) reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje teismas nagrinėtų ne klausimą dėl valstybinės žemės nuomos apskritai, o tai, ar atsakovas turėjo teisę nenagrinėti valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo klausimo, kol bendrosios kompetencijos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-5969-812/2014, ar tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2014 m. spalio 12 d. pareiškimą ir pan. Todėl ABTĮ 15 straipsnio prasme tokie pareiškėjo skunde keliami reikalavimai gali būti savarankišku bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyku. Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, formaliai taikė skundo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo G. E. E. atskirąjį skundą tenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys