A-399-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-399-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02286-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 14.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. L., L. G., R. V. ir sodininkų bendrijai „Ąžuolynė“ dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 1–5, 29–33) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir NŽT, Vilniaus rajono skyrius, atsakovas) 2012 m. liepos 27 d. išvadą Nr. 48SD-(14.48.104)-6025 (toliau – ir Išvada) ir įpareigoti Vilniaus rajono skyrių pakartotinai surašyti išvadą.

Paaiškino, kad 2010 m. lapkričio 30 d. su skundu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų. 2007 metais su UAB „Kagema“ sudarė sutartį dėl žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); toliau – ir Sklypas Nr. 79), kadastrinių matavimų. Atliekant kadastrinius matavimus, paaiškėjo, kad gretimas sklypas Nr. 78 (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); toliau – ir Sklypas Nr. 78), kurio ribos yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, neatitinka faktinio naudojimo ribos tarp Sklypų Nr. 78 ir Nr. 79 ir perdengia Sklypą Nr. 79 maždaug apie 60 kv. m. Sklypo Nr. 78 kadastrinius matavimus atliko J. V. įmonė „KGM“ (dabar – UAB „Kagema“). Pareiškėjas prašė patikrinti Sklypo Nr. 78 kadastrinių matavimų bylą ir įpareigoti UAB „Kagema“ patikslinti Sklypo Nr. 78 kadastro duomenis.

Nurodė, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-A-1442-43 pasiūlė atlikti Sklypo Nr. 79 kadastrinius matavimus ir, nustačius, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, skiriasi daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nustatyta Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, (toliau – ir Nuostatai) 1 priede, vadovaujantis Nuostatų 21 punktu, apie tai raštu informuoti užsakovą ir žemėtvarkos skyriaus vedėją. Šiuo atveju matavimo darbai gali būti tęsiami tik po to, kai teisės aktų nustatyta tvarka bus patikslinti teritorijų planavimo dokumentai bei juose suformuoto žemės sklypo ribos.

Teigė, kad UAB „Akroinvest“ atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustatė, jog žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, skiriasi daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, ir apie tai informavo Vilniaus rajono skyrių bei prašė surašyti išvadą. Vilniaus rajono skyrius surašė išvadą, kad Sklypo Nr. 79 kadastriniai matavimai ir kadastro duomenų bylos rengimo darbai gali būti tęsiami tik patikslinus riboženklių vietą vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumentą, išlaikant nurodytą kelio plotį (pagal Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 2.3-8068-(41) patvirtintą (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą; toliau – ir 2009 metų Formavimo ir pertvarkymo projektas). Šį atsakymą skundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri 2012 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. (AG-24/03-2012) įpareigojo Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių iki 2012 m. kovo 9 d. pakartotinai išnagrinėti UAB „Akroinvest“ 2011 m. kovo 15 d. prašymą.

Paaiškino, jog Išvadoje atsakovas nustatė, kad pateiktame Sklypo Nr. 79 plane žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose (2009 metų Formavimo ir pertvarkymo projekte) suprojektuotų ribų, t. y. matininko G. K. parengtame Sklypo Nr. 79 plane M 1:500 nurodytos ribos tarp ribų posūkio taškų Nr. 1–2 yra 31,50 m (turėtų būti 31,96 m), tarp ribų posūkio taškų Nr. 2–3 yra 20,04 m (turėtų būti 20,35 m), tarp ribų posūkio taškų Nr. 3–4 yra 31,77 m (turėtų būti 31,93 m). Pareiškėjas teigė, jog Vilniaus rajono skyrius mano, kad šiuo atveju teritorijų planavimo dokumento tikslinimas nereikalingas, o Sklypo Nr. 79 kadastriniai matavimai ir kadastro duomenų bylų rengimo darbai gali būti tęsiami tik patikslinus žemės sklypų ribas ir riboženklių vietą vietovėje pagal patvirtintą 2009 metų Formavimo ir pertvarkymo projektą, t. y. atliekant Sklypo Nr. 79 kadastrinius matavimus turi būti išlaikomi 2009 metų Formavimo ir pertvarkymo projekte nurodyti atstumai tarp Sklypo Nr. 79 ribų posūkio taškų Nr. 1, 2, 3, 4.

Pareiškėjas darė prielaidą, kad išlaikius nustatytus atstumus, minėto žemės sklypo ploto paklaida neviršys maksimalios leistinos (ribinės) ploto paklaidos. Teigė, jog Išvadoje nenurodyta, dėl kokių priežasčių žemės sklypo plotas neleistinai sumažėjo. Jei matavimai bus atlikti vadovaujantis minėtu projektu, vis tiek susidarys ploto trūkumas. Vilniaus rajono skyrius Išvadą surašė neišanalizavęs turimos medžiagos ir neatlikęs žemės sklypo patikrinimo vietovėje. (duomenys neskelbtini) teritorijos ribų plane, kuris 2007 m. rugpjūčio 2 d. buvo patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos, nurodyta, jog Sklypo Nr. 79 plotas yra 693 kv. m, gretimo Sklypo Nr. 78 – 630 kv. m, o žemės sklypo Nr. 77 – 630 kv. m. 2009 metų Formavimo ir pertvarkymo projekte nurodyta, kad Sklypo Nr. 79 plotas yra 693 kv. m. (faktiškai naudojamas plotas yra 640 kv. m), Sklypo Nr. 78 plotas – 630 kv. m (plotas atitinka faktinį naudojimą), žemės sklypo Nr. 77 – 630 kv. m (faktiškai naudojamas plotas 673 kv. m), taip pat sklype punktyrine linija pažymėta, kaip turi skirti sklypą Nr. 77 ir Nr. 78 bendra riba.

Pareiškėjas teigė, jog atliekant Sklypo Nr. 78 matavimus buvo padaryta klaida ir šis pasislinko į pareiškėjo pusę, dėl to jo žemės sklypas sumažėjo, o žemės sklypas Nr. 77 padidėjo 43 kv. m. Kadangi situacija dėl bendros ribos tarp Sklypų Nr. 79 ir Nr. 78 paaiškėjo 2007 metais, todėl pareiškėjas raštu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) valdybą ir ši informavo, kad reikia papildomai atlikti Sklypų Nr. 77, 78, 79 matavimus.

Tvirtino, kad projekto rengėjas, nustatęs, jog pareiškėjo žemės sklypo plotas skiriasi nuo įregistruoto žemės sklypo ploto, turėjo kreiptis į apskrities viršininką, tačiau to nepadarė. Atsakovas, surašydamas Išvadą, taip pat neatkreipė dėmesio į šį faktą. Vilniaus rajono skyrius turėjo nustatyti aptartus pažeidimus ir, vadovaudamasis Nuostatų 21 punktu, inicijuoti teritorijų planavimo dokumento patikslinimą. Pareiškėjas nesutiko su Išvadoje išreikšta rekomendacija, kad reikia pataisyti žemės sklypo planą pailginus žemės sklypo linijų ilgius: tarp ribų posūkio taškų Nr. 1–2 yra 31,50 m (turėtų būti 31,96 m), tarp ribų posūkio taškų Nr. 2–3 yra 20,04 m (turėtų būti 20,35 m), tarp ribų posūkio taškų Nr. 3–4 yra 31,77 m (turėtų būti 31,93 m). Teigė, jog tokiu atveju vadovaudamasis rekomendacija, nustatydamas savo žemės sklypo ribas, pažeistų besiribojančių sklypų ribas, kurios buvo nustatytos pagal ilgalaikį faktinį naudojimą.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 41–47) prašė bylą nutraukti dėl praleisto termino skundui paduoti.

Paaiškino, kad Sklypas Nr. 78 Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Išanalizavus gretimo sklypo kadastro duomenis, nustatyta, kad J. V. įmonė „KGM“ 2005 m. vasario 1 d. atliko žemės Sklypo Nr. 78 kadastrinius matavimus. Pareiškėjas, kaip kviestinis asmuo, su paženklintomis žemės sklypo ribomis sutiko ir 2005 m. vasario 7 d. pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte. Su paženklintomis žemės sklypo ribomis sutiko ir gretimų žemės Sklypų Nr. 77 ir Nr. 89 savininkai bei (duomenys neskelbtini) pirmininkas. Pagal sodo sklypo plane M 1:500 pateiktą informaciją, Sklypo Nr. 78 šiaurės ir pietų riba yra 20 m, o rytų ir vakarų – 31,5 m. J. V. įmonės „KGM“ parengtame žemės sklypo plane M 1:500 nurodyti linijų ilgiai bei plotas sutampa su sodininkų bendrijos generaliniame plane nurodytais linijų ilgiais bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotu žemės sklypo plotu – 0,0630 ha. Sklypo Nr. 78 kadastriniai matavimai parengti vadovaujantis žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11, 27 punktais, žemės sklypo paženklinimo–parodymo aktas užpildytas pagal Taisyklių 29.8 punkto reikalavimus, žemės sklypo planas parengtas pagal Taisyklių 53 punkto nuostatas.

Nurodė, jog 2011 m. kovo 15 d. UAB „Akroinvest“ matininkas G. K., atlikęs Sklypo Nr. 79 kadastrinius matavimus, nustatė, kad jo plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, todėl raštu informavo Vilniaus rajono skyrių apie šio žemės sklypo ploto skirtumą viršijančią leistiną (ribinę) ploto paklaidą atlikus kadastrinius matavimus. Vilniaus rajono skyriaus specialistai patikrino, ar Sklypo Nr. 79 plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų, skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotų žemės sklypų) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede.

Paaiškino, jog Vilniaus rajono skyriaus specialistai nustatė, kad Sklypo Nr. 79 juridinis plotas yra 693 kv. m. Grafiškai apskaičiavus minėto žemės sklypo plotą pagal 2009 metų Formavimo ir pertvarkymo projekte nurodytus linijų ilgius plotas yra 640 kv. m. Šiuo atveju maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida ± 0,02√0,0693 = ± 0,0053 ha (± 0,02√P (P – juridinis plotas) yra maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede). Iš 693 kv. m atėmus 53 kv. m (maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida) yra 640 kv. m. Toks minėto žemės sklypo plotas neviršija maksimalios leistinos (ribinės) ploto paklaidos. Vilniaus rajono skyriaus specialistai padarė išvadą, kad matininkas, atlikdamas minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus, nesivadovavo galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu – 2009 metų Formavimo ir pertvarkymo projektu, kuriuo pakeistos kai kurių (duomenys neskelbtini) sklypų, tarp jų ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 4107/1303:00006, ir Sklypo Nr. 79, ribos. Atsakovas nesutiko su argumentu, kad nustatant pareiškėjui priklausančio sklypo ribas pagal aptartą formavimo ir pertvarkymo projektą, būtų pažeistos besiribojančių sklypų ribos, nes gretimo sklypo (kadastrinis Nr. 4107/1303:0080) ribos taip pat performuotos šiuo projektu.

Nurodė, jog Vilniaus rajono skyriaus specialistai patikrino ir gretimo žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4107/1303:0006, ribas ir nustatė, kad minėto žemės sklypo juridinis plotas yra 630 kv. m, maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida po kadastrinių matavimų ± 0,02√0,0630 = ± 0,0050 ha. Atsakovas pažymėjo, jog grafiškai apskaičiavus 630 kv. m plotas pridėjus 0,0050 kv. m būtų lygus 680 kv. m, darė išvadą, kad toks minėto žemės sklypo plotas neviršija maksimalios leistinos (ribinės) ploto paklaidos.

Pažymėjo, jog 2009 m. balandžio 1 d. Vilniaus apskrities administracijos Žemės tvarkymo departamento Žemės naudojimo valstybinės kontrolės skyriaus specialistai, patikrinę (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, surašė teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (30)-6.6-233, kuriuo pasiūlė tvirtinti minėtą projektą. Minėtas projektas 2007 m. lapkričio 20 d. buvo suderintas su (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininku, 2009 m. vasario 24 d. – su Bezdonių seniūnijos seniūnu, o 2009 m. kovo 2 d. – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27-297 – su Vilniaus rajono savivaldybės administracija. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini), esančios Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), daugumos žemės sklypų ribos yra suformuotos atliekant kadastrinius matavimus pagal 2009 metų Formavimo ir pertvarkymo projektą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 28 d. sprendimu (I t., b. l. 174‑181) pareiškėjo skundą tenkino, t. y. panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. liepos 27 d. raštą dėl išvados Nr. 48SD‑(14.48.104)-6025, įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių išnagrinėti iš naujo UAB „Akroinvest“ 2011 m. kovo 15 d. prašymą ir priimti faktiniais duomenimis pagrįstą sprendimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi (I t., b. l. 198–207), iš dalies tenkindamas atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. G. atsiliepimu į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 17) prašė jį išnagrinėti teismo nuožiūra ir nurodė, kad jai priklausantis žemės sklypas Nr. 88 su pareiškėjui priklausančiu Sklypu Nr. 79 ribojasi tik galine sklypo dalimi. Ginčas vyksta tarp Sklypų Nr. 78 ir Nr. 79 savininkų, todėl jai įtakos neturi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. L. atsiliepimu į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 20–21) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad, atliekant jai priklausančio Sklypo Nr. 78 kadastrinius matavimus, jokių klaidų nebuvo padaryta, pareiškėjas pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte. Atliktų kadastrinių matavimų metu nustatyti Sklypo Nr. 78 linijų ilgiai bei plotas sutampa su Generaliniame plane nurodytais linijų ilgiais ir nustatytu sklypo plotu. Kadastriniai matavimai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir nustatyta tvarka nenuginčyti, todėl laikomi teisingais.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos „Ąžuolynė“ atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 3 d. sprendimu (II t., b. l. 76‑80) pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. liepos 27 d. išvadą Nr. 48SD-(14.48.104)-6025 ir įpareigojo atsakovą UAB „Akroinvest“ 2011 m. kovo 15 d. pateiktą prašymą išnagrinėti iš naujo bei priimti objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis pagrįstą sprendimą, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 100 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Sklypo Nr. 79 kadastriniai matavimai atlikti ir ginčijama išvada priimta vadovaujantis 2009 m. Formavimo ir pertvarkymo projektu. Kaip paaiškėjo teisminio bylos nagrinėjimo metu, 2009 m. Formavimo ir pertvarkymo projektu, patvirtintu Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 2.3-8068-(41), buvo suprojektuoti sklypai, buvę valstybinės žemės plote, kurį naudojo (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. (30)-6.6-233, projekto rengimo tikslas – valstybinės žemės plotų išpirkimas ir perdavimas besiribojančių sklypų savininkams. Šių aplinkybių atsakovas neginčija, t. y. pripažįsta, kad, priimant ginčijamą išvadą, atliktų kadastrinių matavimų neatitikimai negalėjo būti vertinami remiantis 2009 m. Formavimo ir pertvarkymo projektu, nes juo nebuvo keičiamos privačių žemės sklypų, suformuotų (duomenys neskelbtini) Generaliniame plane, ribos, todėl kadastriniai matavimai turėjo būti atliekami pagal (duomenys neskelbtini) Generalinį planą ir žemės sklypo privatizavimo schemą. Byloje susiklosčiusi faktinė situacija lemia, kad pareiškėjo ginčijama Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. liepos 27 d. išvada Nr. 48SD-(14.48.104)-6025, kurioje nurodyta Sklypo Nr. 79 kadastrinius matavimus atlikti patikslinus žemės sklypų ribas ir riboženklių vietą vietovėje pagal 2009 m. Formavimo ir pertvarkymo projektą, negali būti laikoma teisėta, nes neatitinka byloje neginčytinai nustatytų aplinkybių, t. y., kad privataus žemės sklypo kadastriniai matavimai neturi būti atliekami pagal 2009 m. Formavimo ir pertvarkymo projektą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. liepos 27 d. išvada Nr. 48SD‑(14.48.104)-6025 yra naikintina, o atsakovas įpareigotinas UAB „Akroinvest“ 2011 m. kovo 15 d. pateiktą prašymą išnagrinėti iš naujo ir priimti objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis pagrįstą sprendimą.

III. Atsakovas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 84–86), kuriuo prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė nei dėl Sklypo Nr. 79 plano M 1:500, parengto matininko G. K., atlikus kadastrinius matavimus (toliau – ir Planas), atitikimo teritorijų planavimo dokumentams, t. y. (duomenys neskelbtini) generaliniam planui, nei dėl Plano atitikimo Sklypo Nr. 79 privatizavimo schemai. Taip pat nevertino Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. balandžio 8 d. rašto Nr. 48SD-(14.48.9.)-3278, kuriame buvo išanalizuotas Sklypo Nr. 79 Plano atitikimas (duomenys neskelbtini) generaliniam planui ir Sklypo Nr. 79 privatizavimo schemai. Minėtame rašte nustatyta, kad Sklypo Nr. 79 Planas neatitinka (duomenys neskelbtini) generalinio plano ir žemės sklypo privatizavimo schemos. Teismas taip pat neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad, priėmus teismo sprendimą, pareiškėjas turės kreiptis į Vilniaus rajono skyrių su Sklypo Nr. 79 Planu, neatitinkančiu minėtų teritorijų planavimo dokumentų, o Vilniaus rajono skyrius pakartotinai nagrinės Sklypo Nr. 79 Plano atitikimą teritorijų planavimo dokumentams ((duomenys neskelbtini) generaliniam planui, Sklypo Nr. 79 privatizavimo schemai), ir vėl nustatys tas pačias aplinkybes, dėl kurių kils tokios pačios teisinės pasekmės, kaip ir dėl pareiškėjo ginčijamos Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. liepos 27 d. išvados Nr. 48SD-(14.48.104.)-6025.

Pažymi, kad pareiškėjui jam priklausančio Sklypo Nr. 79 kadastrinius matavimus atlikus pagal galiojančius (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo dokumentus, t. y. (duomenys neskelbtini) generalinį planą, Sklypo Nr. 79 privatizavimo schemą, ir nustačius, kad žemės sklypo plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, bus pagrindas kreiptis į Vilniaus rajono skyrių dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente išvados parengimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui neišsamiai įvertinus byloje surinktus duomenis buvo priimtas neteisingas ir nepagrįstas sprendimas, kuris sudaro prielaidas ateityje ginčui kilti.

Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (II t., b. l. 89–91) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad matininkas G. K. atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustatė, jog žemės sklypo plotas sumažėjo neleistinumo ribose, kreipėsi į NŽT dėl išvados surašymo. NŽT šiuo atveju turėjo nustatyti žemės sklypo skirtumo priežastis. Pareiškėjo nuomone, žemėtvarkos skyrius, pirma, turi išanalizuoti besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus, antra, kitą kartografinę medžiagą, kuri Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme apibūdinama, kaip geodezinių tinklų sudarymo ir atnaujinimo medžiaga, žemėlapiai, aerofotografinės nuotraukos, kosminės nuotraukos, erdvinių duomenų rinkiniai ir kita (10 straipsnio 14 punktas). Ginčijamoje 2012 m. liepos 27 d. išvadoje Nr. 48SD-(14.48.104.)-6025 yra nurodyta, kad matininkas turi vadovautis (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektu, patvirtintu Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 2.3-8068-(41). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šiuo projektu nebuvo performuojami privatūs sklypai, o buvo formuojami 5 valstybiniai sklypai. Šias teismo išvadas patvirtina byloje esantys įrodymai (planavimo sąlygos projektui, projekto patikrinimo aktas ir kiti dokumentai), be to, atsakovas neginčija fakto, kad projektu buvo formuojami valstybiniai sklypai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. L. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (II t., b. l. 93) nurodo, kad sutinka su priimtu teismo sprendimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje sprendžiamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. liepos 27 d. išvados Nr. 48SD-(14.48.104)-6025 (toliau – Išvada), kuria buvo konstatuota, kad UAB „Akroinvest“ pamatuotos ginčo žemės sklypo Nr. 79 ribos neatitinka 2009 metų Formavimo ir pertvarkymo projekte suprojektuotų ribų bei buvo nuspręsta, jog teritorijų planavimo dokumento tikslinimas nereikalingas, o ginčo žemės sklypo Nr. 79 kadastriniai matavimai ir kadastro duomenų rengimo darbai gali būti tęsiami tik patikslinus žemės sklypų ribas ir riboženklių vietą vietovėje pagal 2009 metų Formavimo ir pertvarkymo projektą, o išlaikius nustatytus atstumus minėto žemės sklypo ploto paklaida neviršys maksimalios leistinos (ribinės) ploto paklaidos.

Byloje nustatyta, kad atliekant pareiškėjui priklausančio žemės sklypo Nr. 79 kadastrinius matavimus buvo nustatyta, jog šio sklypo faktinis plotas yra 0,0629 ha, o Nekilnojamojo turto registre įregistruotas plotas – 0,0693 ha, todėl susidaro ploto skirtumas (trūkumas) - 64 kv. m., kuris viršija maksimalią leistiną ribinę paklaidą. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktu buvo prašoma atsakovo nustatyti žemės sklypo ploto skirtumo priežastis ir surašyti išvadą dėl sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir teritorijų planavimo dokumento patikslinimo būtinumo.

Pareiškėjas savo nesutikimą su ginčijama Išvada iš esmės grindžia tuo, kad žemės sklypų Nr. 77; 78 ir 79 ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų, nes sklypas Nr. 77 yra padidintas sklypo Nr. 79 sąskaita, atitinkamai perstumiant sklypus Nr. 78 ir 79, tačiau, pareiškėjo nuomone, turėtų būti tikslinamos ne jam priklausančio žemės sklypo ribos (konfigūracija) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis, o teritorijų planavimo dokumento duomenys, jo sklypo ribas ir plotą suprojektuojant taip, kad jis atitiktų plotą, kuris yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (0,0693 ha).

Iš bylos taip pat matyti, kad byloje kilusį ginčą šalys sprendė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (Nuostatai) nustatyta tvarka.

Pagal Nuostatų 21 punktą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1181 redakcija), <...> „Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad <...> žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau vadinama - žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.

Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. - apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. - Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų organizatorių.“

Iš šios teisės normos matyti, kad joje yra numatyta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Ir tik nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti: 1. arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; 2. arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją).

Apibendrinant darytina išvada, kad šioje teisės normoje yra įtvirtinta taisyklė, nustatanti viešojo administravimo subjektui leistino elgesio ribas, o būtent, viešojo administravimo subjekto teises ir pareigas šių teisinių santykių srityje bei sąlygas, kurioms esant viešojo administravimo subjektui (žemėtvarkos skyriui) atsiranda teisė priimti sprendimus dėl klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo.

Minėta, kad pagrindinė sąlyga, kuri sudaro prielaidas žemėtvarkos skyriui atitinkamu būdu veikti yra situacija (faktinė aplinkybė), kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), kurią išspręsti galima: arba tikslinant žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; arba tikslinant teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją).

Kadangi viešojo administravimo subjektui yra leidžiama tiek, kiek yra nustatyta teisės aktais reglamentuojančiais jo veiklą, todėl žemėtvarkos skyriui nėra suteikta teisė veikti kitais atvejais, kurie nepatenka į Nuostatų 21 punkto ribas.

Minėta, kad pareiškėjas savo reikalavimą – nustatyti jo sklypui atitinkamo dydžio ir konfigūracijos ribas, iš esmės grindžia tuo, jog žemės sklypų Nr. 77; 78 ir 79 ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų, nes sklypas Nr. 77 yra padidintas sklypo Nr. 79 sąskaita, atitinkamai perstumiant sklypus Nr. 78 ir 79, t.y., nurodo, kad gretimas sklypas Nr. 78 yra pažeidęs pareiškėjui priklausančio sklypo (Nr. 79) ribas, o pastarojo (Nr. 78), atitinkamai ribas yra pažeidęs sklypas Nr. 77.

Šiuos pareiškėjo teiginius patvirtina kadastrinių matavimų, atliktų dėl pareiškėjo žemės sklypo, bylos duomenys – matininko G. K. 2011 m. vasario 7 d. aiškinamasis raštas bei žemės sklypo Nr.79 plano duomenys, kuriuose yra pažymėtas pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribų pažeidimo faktas gretimu sklypu Nr.78.

Iš bylos taip pat matyti, kad pareiškėjo sklypas nustatyta tvarka, iki byloje nagrinėjamų įvykių, vietovėje nebuvo paženklintas (t. 1 b. l. 81). Ši aplinkybė leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad riba tarp pareiškėjo sklypo bei gretimo sklypo, teisine prasme, Nr. 78 nėra aiški.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad byloje nagrinėjamu atveju galimai yra kilęs ginčas dėl ribų tarp gretimų žemės sklypų. Tačiau tokio pobūdžio ginčų sprendimas yra reglamentuojamas Civilinio kodekso 4.45 straipsniu, o ne Nuostatų 21 punktu, pagal kurį (CK 4.45 str.), tokio pobūdžio ginčus yra priskirta spręsti bendros kompetencijos teismams, o ne žemėtvarkos skyriui.

Iš bylos taip pat matyti, kad UAB „Akroinvest“ 2011 m. kovo 15 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas Nuostatų 21 punkto tvarka išspręsti susidariusią situaciją dėl pareiškėjo žemės sklypo ribų, nurodydamas anksčiau aptartas aplinkybes apie sklypų Nr. 77;78;79 ribų neatitikimą, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

Byloje nagrinėjamu atveju atsakovas, visų pirma, turėjo ištirti bei nustatyti, ar UAB „Akroinvest“ nurodyti faktai atitinka tikrovę ar ne, ir tik nustatęs atitinkamas aplinkybes priimti vieną iš galimų sprendimų: jeigu UAB „Akroinvest“ nurodyti faktai atitinka tikrovę, t. y., nustatęs, kad yra kilęs ginčas dėl ribų tarp gretimų sklypų, kurių ribos nėra aiškios – atsisakyti spręsti tokį ginčą, išaiškinant pareiškėjui tokio ginčo sprendimo tvarką; o jeigu UAB „Akroinvest“ nurodyti faktai neatitinka tikrovės, o yra sąlygos numatytos Nuostatų 21 punkte, priimti vieną iš sprendimų numatytų šiame punkte.

Iš bylos matyti, kad atsakovas aptartų aplinkybių netyrė ir reikšmingų bylai aplinkybių nenustatė, t. y., netyrė bei nevertino UAB „Akroinvest“ nurodytų aplinkybių, kad pareiškėjo žemės sklypo ribų suformuoti negalima dėl gretimų sklypų Nr. 77;78 ribų neatitikimo, kurios galimai užeina ant pareiškėjo sklypo ribų.

Vien dėl šios priežasties atsakovo Išvada negali būti pripažinta pagrįsta ir teisinga. Kita vertus, kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas savo Išvadą grindė ne tais teritorijų planavimo dokumentais, kuriuos turėjo taikyti, spręsdamas Nuostatų 21 punkte numatytus klausimus.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas