AS-533-822/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-533-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05688-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 81

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Š. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. Š. 2014 m. gruodžio 27 d. teismui išsiuntė skundą, kuriame prašoma: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 1D-8708(11); 2) priteisti iš Vidaus reikalų ministerijos neteisėtai neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 18 569,76 Lt, susidariusią per laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Nurodė, kad terminas skundui dėl valstybinės pensijos nepriemokos paduoti turi būti skaičiuojamas nuo Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo, t. y. nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. Pareiškėjas teigia, jog buvo įsitikinęs, kad įstatymai, kuriais remiantis jam buvo perskaičiuojama pensija, neprieštarauja Konstitucijai, kad pensijos mažinimas yra laikinas ir praėjus sunkmečiui, jos bus atstatytos, o praradimai – kompensuoti. Tik Konstituciniam Teismui priėmus ir paskelbus nutarimą suprato, kad pensijos buvo sumažintos nepagrįstai ir pažeidžiant konstitucinius principus. Mano, kad termino paduoti skundą dėl pensijos nepriemokos nepraleido, tačiau jeigu teismas vertintų, kad terminas praleistas, prašo jį atnaujinti dėl nurodytų objektyvių ir svarbių aplinkybių. Taip pat prašė atsižvelgti į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, kad įstatymų leidėjas iki šiol nėra sureguliavęs pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavėjams teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, todėl dėl šių priežasčių buvo žymiai apsunkinta asmenų teisė į teisminę gynybą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 5 d. priėmė nutartį, kuria pareiškėjui pasiūlė iki 2015 m. vasario 5 d. pašalinti skundo trūkumus – pateikti įrodymus, iš kurių būtų galima spręsti, kad nuo 2013 m. kovo 12 d. iki kreipimosi į teismą buvo objektyvių priežasčių, trukdžiusių kreiptis į teismą.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį ir patenkinti jo prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, skundą priimti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 16 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą priimti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad 2015 m. sausio 5 d. teismo nutartis, kuria pareiškėjui nustatytas terminas skundo trūkumams šalinti, aukštesnės instancijos teismui negali būti skundžiama, nes tokio apskundimo Administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nenumato. Be to, paminėta nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai.

III. Pareiškėjas J. Š. su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartimi nesutinka. Atskirajame skunde (b. l. 24–27) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, patenkinti pareiškėjo prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir skundą priimti.

Pareiškėjas remiasi savo skunde pirmosios instancijos teismui nurodytomis aplinkybėmis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Prašo atsižvelgti į tai, kad ginčo santykius reguliuojančių teisės aktų aiškinimas ir taikymas yra sudėtingas, o teisminė praktika suformuota tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje, į pareiškėjo kaip pensininko socialinį statusą, pažeistos teisinės vertybės svarbą, ginčo santykių socialinį jautrumą bei vadovaujantis teisingumo protingumo ir sąžiningumo principais, vertinti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo J. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutarties, nes ši nutartis neskundžiama atskiruoju skundu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad 2015 m. sausio 5 d. nutartis, kuria pareiškėjui nustatytas terminas skundo trūkumams šalinti, aukštesnės instancijos teismui negali būti skundžiama, nes tokia galimybė nenumatyta Administracinių bylų teisenos įstatyme. Be to, paminėta nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 149 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nenustačius ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies sąlygų, teismo nutarties skųsti atskiruoju skundu negalima. Taigi atskirojo skundo objektais gali būti ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys.

Paprastai laikoma, kad teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, kai dėl jos priėmimo procesas apskritai negali prasidėti (pavyzdžiui, nutartis atsisakyti priimti skundą) ar tam tikrais atvejais toliau tęstis (pavyzdžiui, nutartis, kuria atsisakoma tenkinti pareiškėjo prašymą dėl administracinės bylos atnaujinimo), arba dėl nutarties priėmimo procesas byloje užbaigiamas (pavyzdžiui, nutartis palikti skundą nenagrinėtą) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-866/2014).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutarties, kuria pareiškėjui nustatytas terminas skundo trūkumams šalinti, nėra skundžiama atskiruoju skundu, nes ja neužkertamas kelias proceso eigai ir administracinė byla toliau galės būti nagrinėjama. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama 2015 m. sausio 16 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutarties panaikinimo.

Teisėjų kolegija dėmesį atkreipia ir į tai, kad atskirajame skunde (b. l. 24–27) pareiškėjas iš esmės pateikia argumentus, nesusijusius su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartimi. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai neatnaujino jam 3 metų termino skundui paduoti, nors šio klausimo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš viso nesprendė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo J. Š. atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo J. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė