A-146-1806-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-1806/2013

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00223-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. B. prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. B. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu ir patikslintu skundu (I t., b. l. 2–5, 111–114), prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) Panevėžio skyriaus 2012 m. liepos 2 d. sprendimą nepritarti žemės sklypo, esančio J. Bielinio g. 24, Panevėžyje, kadastro Nr. 2701/0020:149, detaliajam planui; 2) panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2012 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. 12D-16, kuriuo nutarta nederinti žemės sklypo, esančio J. Bielinio g. 24, Panevėžyje, kadastro Nr. 2701/0020:149, detaliojo plano ir įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisiją derinti pateiktą žemės sklypo detalųjį planą.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 22 d. sprendimu (I t., b. l. 193–197) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėja apeliaciniu skundu (II t., b. l. 1–4) prašė panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą, 2014 m. sausio 20 d. nutartimi (II t., b. l. 33–43) pareiškėjos apeliacinį skundą patenkino iš dalies ir Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą pakeitė, t. y.: panaikino Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus 2012 m. liepos 2 d. sprendimą bei Panevėžio miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2012 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. 12D-16 nederinti žemės sklypo J. Bielinio g. 24, Panevėžys, detaliojo plano ir įpareigojo Panevėžio miesto savivaldybės Nuolatinę statybos komisiją šio detaliojo plano derinimo klausimą išnagrinėti iš naujo ir priimti sprendimą; likusią Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Pareiškėja V. B. 2014 m. sausio 31 d. padavė Panevėžio apygardos administraciniam teismui 2014 m. sausio 30 d. prašymą (II t., b. l. 45) dėl 1 300 Lt teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir 700 Lt teismo išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 28 d. nutartimi (II t., b. l. 66–70) priteisė pareiškėjai iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos 412,50 Lt, o iš atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos – 137,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą, o prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, atlyginimo atmetė.

Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą (II t., b. l. 96–98), kuriame prašė panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 28 d. nutarties dalį dėl atsisakymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti iš atsakovų 700 Lt išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. spalio 8 d. nutartimi (II t., b. l. 124–126) Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį iš dalies pakeitė – t. y. perdavė pareiškėjos V. B. 2014 m. sausio 30 d. prašymo dalį dėl teismo išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinę bylą apeliacine tvarka, spręsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas <...>.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad jeigu skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012, 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2013 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-630/2013, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2322/2013, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-381/2014, 2014 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1360/2014, 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-1120/2014, kt.).

Iš administracinės bylos dokumentų matyti, kad pareiškėja kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą nesutikdama su Panevėžio miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2012 m. liepos 2 d. protokoliniu sprendimu Nr. 12D-16 nederinti žemės sklypo (J. Bielinio g. 24, Panevėžys) detaliojo plano, taip pat su šios Komisijos nario – Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus atstovo sprendimu nederinti šio detaliojo plano. Skunde ir patikslintame skunde (I t., b. l. 2–5, 111–114) pareiškėja prašė panaikinti minėtus sprendimus ir įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės Nuolatinę statybos komisiją derinti pateiktą detalųjį planą. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 22 d. sprendimu (I t., b. l. 193–197) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka patikrinęs administracinę bylą, 2014 m. sausio 20 d. nutartimi (II t., b. l. 33–43) pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė, t. y. panaikino Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus 2012 m. liepos 2 d. sprendimą bei Panevėžio miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2012 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. 12D-16 nederinti žemės sklypo J. Bielinio g. 24, Panevėžys, detaliojo plano ir įpareigojo Panevėžio miesto savivaldybės Nuolatinę statybos komisiją šio detaliojo plano derinimo klausimą išnagrinėti iš naujo ir priimti sprendimą, likusią Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje administracinėje byloje tarp šalių kilęs ginčas ½ dalimi, arba 50 procentų, buvo išspręstas pareiškėjos naudai, nes galutiniu teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartimi) buvo patenkinti pareiškėjos skundo reikalavimai panaikinti ginčijamus atsakovų administracinius aktus, tačiau iš esmės liko netenkintas reikalavimas dėl įpareigojimo Panevėžio miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisiją suderinti pateiktą žemės sklypo detalųjį planą. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuotina, kad pareiškėjos patirtos su administracinės bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlygintinos ½ dalimi, arba 50 proc.

Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (nagrinėjamu atveju taikytina redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 20 d.) 7 punkte nustatyta, kad priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d. galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 patvirtintas minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydis – 1 000 Lt (t. y. 289,62 Eur).

Pareiškėja prašo priteisti jai iš atsakovų 700 Lt išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, t. y. 600 Lt atstovavimo išlaidų, sumokėtų advokatui už apeliacinio skundo parengimą, ir 100 Lt žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą. Nurodytų išlaidų atsiradimo faktą patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai: 2012 m. liepos 12 d. atstovavimo sutartis (I t., b. l. 26), 2013 m. balandžio 3 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. 70 dėl pavedimo advokatui surašyti pareiškėjos vardu apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kurioje sutarta dėl 600 Lt užmokesčio advokatui (II t., b. l. 6), 2013 m. balandžio 3 d. pareiškėjos teismui paduotas apeliacinis skundas dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimo (II t., b. l. 1–4), 2013 m. balandžio 3 d. banko mokėjimo nurodymas dėl 600 Lt pervedimo advokatui už apeliacinio skundo surašymą (II t., b. l. 7) ir banko mokėjimo nurodymas dėl 100 Lt žyminio mokesčio pervedimo už apeliacinio skundo padavimą teismui (II t., b. l. 5). Nustatytų faktinių duomenų pagrindu galima teigti, kad pareiškėja realiai patyrė prašomas atlyginti išlaidas, susijusias su administracinės bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.9 punktu, už apeliacinio skundo parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 3 MMA. Vadinasi, pareiškėjos prašoma atlyginti atstovavimo išlaidų, sumokėtų advokatui už apeliacinio skundo parengimą, suma (600 Lt) neviršija Rekomendacijų numatyto maksimalaus užmokesčio už atitinkamą advokato suteiktą teisinę paslaugą dydžio (3 x 1 000 Lt = 3 000 Lt). Kadangi pareiškėjos skundo reikalavimai šioje administracinėje byloje įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu buvo tenkinti ½ dalimi, spręstina, kad pareiškėja turi teisę reikalauti iš atsakovų ne daugiau nei 300 Lt (600 Lt / 2), arba 86,89 Eur, su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai iš atsakovų 100 litų žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinio skundo padavimą teismui. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 39 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.), už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo buvo mokamas 50 litų žyminis mokestis (nuo 2015 m. sausio 1 d. nustatytas 14 eurų mokesčio dydis). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja sumokėjo (II t., b. l. 5) daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą, bei vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio (2013 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XII-348 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d.) 1 dalies 1 punkto ir 3 dalies nuostatomis, permokėta žyminio mokesčio dalis, t. y. 50 Lt (arba 14 Eur), grąžintina pareiškėjai. Kita sumokėta mokesčio dalis (50 Lt), pritaikius anksčiau nustatytą pareiškėjos tenkintų reikalavimų dalies proporciją (½), t. y. 25 Lt (arba 7,24 Eur), priteistina pareiškėjai iš atsakovų.

Kaip minėta, pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti savo išlaidų atlyginimą iš priešingos administracinio ginčo (bylos) šalies. Vadinasi, konkrečiu atveju pareiškėja turi teisę gauti savo patirtų išlaidų atlyginimą iš atsakovo. Tačiau pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje atsakovais dalyvavo net 3 savarankiškos institucijos: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Panevėžio miesto savivaldybės administracija ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Administracinių teismų praktikoje sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo esant šalių daugetui atsižvelgiama į tai, kurie subjektai turi pareigą atlyginti laimėjusios šalies išlaidas, kokiomis dalimis ir kokiu būdu. Vien tas faktas, kad pralaimėjusios šalies pusėje yra keli subjektai automatiškai nereiškia, kad visi jie privalės atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Šioje administracinėje byloje pareiškėja, kaip minėta, ginčijo Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus 2012 m. liepos 2 d. sprendimą nepritarti žemės sklypo detaliajam planui ir Panevėžio miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2012 m. liepos 2 d. sprendimą, kuriuo nutarta nederinti žemės sklypo detaliojo plano. Šie administraciniai aktai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartimi panaikinti ir Panevėžio miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisija įpareigota detaliojo plano derinimo klausimą nagrinėti iš naujo ir priimti sprendimą. Pažymėtina, kad pareiškėja nei skunde, nei patikslintame skunde nekėlė jokių reikalavimų trečiojo atsakovo – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos – atžvilgiu. Teismo baigiamuoju aktu šiam atsakovui taip pat nebuvo nustatyta jokių privalomų nurodymų. Todėl Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos negali būti laikoma atsakinga dėl pareiškėjos patirtų išlaidų, susijusių su šios bylos nagrinėjimu, susidarymo, taigi, šios išlaidos priteistinos pareiškėjai iš dviejų kitų atsakovų.

Remiantis išdėstytais argumentais, konstatuotina, kad pareiškėjai iš atsakovų iš viso priteistina 94,13 Eur (86,89 + 7,24). Atsižvelgus į galutiniu teismo procesiniu sprendimu nustatytų patvarkymų pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad minėta išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, suma priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. 47,07 Eur iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir 47,07 Eur iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 42 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. B. prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kodas 188704927, 47,07 Eur (keturiasdešimt septyni eurai septyni euro centai) ir iš atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, kodas 288724610, 47,07 Eur (keturiasdešimt septyni eurai septyni euro centai) su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių išlaidų atlyginimą.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 14 (keturiolika) eurų dydžio permokėtą žyminio mokesčio dalį, sumokėtą iš V. B. sąskaitos, esančios AB SEB banke, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, esančią „Swedbank“, AB (mokėjimo nurodymas Nr. 233, 2013 m.).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas