AS-525-1060-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS525-1060/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06105-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. O. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. O., uždarajai akcinei bendrovei „Batrima“, J. O., D. S., B. E. G., D. Ž., J. S. L., V. B., Palangos miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. O. su skundu (b. l. 1−4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. (18-2)-D8-6920 (toliau – ir Sprendimas);

2) įpareigoti atsakovą Ministeriją patenkinti jo 2013 m. liepos 2 d. prašymą dėl pajūrio juostos ribų pakeitimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 5 d. nutartimi (b. l. 19−20) atsisakė priimti K. O. skundą. Nutarė nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį grąžinti K. O..

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 32 straipsnio 1−2 dalimis. Pažymėjo, kad iš pareiškėjo teismui pateikto skundo bei jo priedų, matyti, kad jis nesutiko su pajūrio juostos ribų specialiojo plano sprendiniais, teikė pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų pakeitimo, todėl ginčas pagal TPĮ 32 straipsnio 2 dalį privalėjo būti nagrinėjamas ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka.

Teismas nustatė, kad išnagrinėjusi pareiškėjo 2013 m. liepos 2 d. pateiktus pasiūlymus dėl pajūrio juostos ribų pakeitimo specialiajame plane, Ministerija atsakė skundžiamu Sprendimu, kurį pareiškėjas galėjo skųsti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos.

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 1 punktą, valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą valstybės, Vyriausybės, Vyriausybės įgaliotos institucijos ir apskrities lygmens bendrojo bei specialiojo teritorijų planavimo (išskyrus žemėtvarkos schemas) bei valstybės sienos, krašto apsaugos ir strateginės reikšmės objektų teritorijų detaliojo planavimo atlieka Aplinkos ministerijos įgaliota institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Iš prie skundo pridėtų dokumentų nustatyta, kad Ministerijos Sprendime nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka, todėl pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 28 d. raštu paprašė tai nurodyti, o 2013 m. rugsėjo 16 d. išsiuntė Ministerijai pakartotinį prašymą pakeisti nustatytą pajūrio juostos ribą. Ministerija 2013 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. (18-2)-D8-7735 pareiškėjui nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 19 d. raštas yra laikytinas administraciniu sprendimu, kuris gali būti skundžiamas TPĮ 32 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka. Pareiškėjas, nepaisydamas to, kad jam buvo nurodyta 2013 m. rugpjūčio 19 d. rašto apskundimo tvarka, kreipėsi ne į valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančią instituciją (Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos), o į teismą.

Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad analizuojamoje situacijoje privaloma išnaudoti ikiteisminę ginčo nagrinėjimo procedūrą, t. y. kreiptis į valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančią instituciją (Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos) dėl Ministerijos Sprendimo panaikinimo. Tačiau pareiškėjas įrodymų, patvirtinančių, kad prieš kreipdamasis į administracinį teismą minėtą Ministerijos sprendimą apskundė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nepridėjo, todėl jo skundą, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atsisakyta priimti.

Pažymėta, jog pareiškėjo argumentai, kad šiuo atveju laikytina, jog jis pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, nes jam nebuvo išaiškinta 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo apskundimo tvarka, o jis buvo atidus bei rūpestingas – pakartotinai rašė prašymus Ministerijai, atmestini. Nurodyti pareiškėjo argumentai galėtų būti vertintini kaip aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, tačiau jos neįrodo, kad pareiškėjas yra pasinaudojęs TPĮ 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

III. Pareiškėjas K. O. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 22−23), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti skundą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Atskirajame skunde nurodo, kad po to, kai dar kartą kreipęsis į Ministeriją, sužinojo, kad skundžiamas Sprendimas laikytinas sprendimu ir galėjo būti apskųstas, pareiškėjas atsakovui pateikė raštą, kuriuo prašė 2013 m. rugsėjo 16 d. prašymą laikyti skundu ir perduoti jį nagrinėti kompetentingai institucijai. Taigi dėjo visas pastangas, kad atsakovo padaryta klaida, Sprendimo apskundimo tvarkos nenurodymas, nepakenktų pareiškėjo 2013 m. liepos 2 d. pasiūlymo nagrinėjimui, buvo suinteresuotas, kad pasiūlymas būtų išnagrinėtas laiku ir laikantis visų procedūrų. Teigia, kad Ministerija gavusi pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 16 d. raštą, kuris savo turiniu atitiko skundo reikalavimus, turėjo jį persiųsti teritorijų planavimo priežiūrą vykdančiai institucijai arba grąžinti palikus nenagrinėtu. Tačiau Ministerija to nepadarė, pati skundą išnagrinėjo, jį įvardijusi kaip dar vieną pasiūlymą. Mano, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pasiūlymas buvo išnagrinėtas 2013 m. rugpjūčio 18 d., nebuvo pagrindo tokį pat prašymą teikti dar kartą, juo labiau, kad prašymų teikimo laikas jau buvo pasibaigęs. Tad 2013 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjo skundą laikyti dar vienu prašymu būtų tiesiog nelogiška. Iš pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas laikėsi TPĮ 32 straipsnyje nustatytos ginčo nagrinėjimo tvarkos: parašė skundą, jį (dėl atsakovo padarytos klaidos) pateikė atsakovui ir prašė šį skundą perduoti nagrinėti kompetentingai institucijai. Kadangi išankstinio ginčo nagrinėjimo tvarka buvo pasinaudota, skundas priimtinas nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 25 straipsnio 1 dalis numato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Tokios tvarkos nesilaikymas yra vienas iš pagrindų atsisakyti priimti teismui teikiamą skundą − administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

Nagrinėjamam ginčui aktualaus Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalis numato, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę, visuomenės pasiūlymų kopijas arba šių pasiūlymų kopijas kompiuterinėje laikmenoje ir kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu. Atsakymas gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Valstybinę priežiūrą atliekanti institucija per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalį, skundams dėl planavimo organizatoriaus atsakymo į asmenų pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų yra nustatyta privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka (žr. pvz., 2009 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-157/2009 ir kt). Pastebėtina, kad Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies turinys nuo 2010 m. sausio 1 d. iš esmės nepakito (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas (II dalis) Administracinė jurisprudencija Nr. 20).

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Ministerijai pateikė 2013 m. liepos 2 d. Pasiūlymą dėl pajūrio juostos ribų specialiojo plano dalies pakeitimo. Ministerija į pastarąjį raštą atsakė 2013 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. (18-2)-D8-6920 Dėl pajūrio juostos ribų pakeitimo specialiojo plano. Šiame rašte nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka, todėl pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 28 d. raštu kreipėsi į Ministeriją, prašydamas nurodyti, kokiam individualiam teisės aktui priskirtinas Ministerijos 2013 m. rugpjūčio 19 d. atsakymas Nr. (18-2)-D8-6920 ir koks yra jo paskundimo terminas (b. l. 11). 2013 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjas Ministerijai išsiuntė, kaip nurodyta pačiame rašte, paaiškinimus, kurie padės iškilusią problemą išsiaiškinti išsamiau (b. l. 12−14).

Ministerija 2013 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. (18-2)-D8-7735 nurodė, kad pasiūlymų teikimo rengiamiems teritorijų planavimo dokumentams ir ginčų nagrinėjimo tvarką nustato Teritorijų planavimo įstatymas, kurio 32 straipsnyje nurodyta, kad planavimo organizatoriaus atsakymas pasiūlymus pateikusiame asmenims gali būti apskųstas valstybinę teritorijų priežiūrą atliekančiai institucijai per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Valstybinę priežiūrą atliekanti institucija per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui.

Pažymėta, kad Aplinkos ministerijos 2013 m. rugpjūčio 19 d. raštas Nr. (18-2)-D8-6920 yra sprendimas, kuriuo, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsniu, planavimo organizatorius motyvuotai atsakė į suinteresuotos visuomenės pasiūlymą (b. l. 15). Pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 30 d. Ministerijai išsiuntė raštą, kuriame nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. rugpjūčio 19 d. rašte Nr. (18-2)-D8-6920 apskundimo tvarka nurodyta nebuvo, pareiškėjas savo skundą išsiuntė 2013 m. rugsėjo 16 d. Aplinkos ministerijai.

Taip pat nurodė, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinė procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui (b. l. 16). Ministerija 2013 m. spalio 7 d. raštu Nr. (18-2)-D8-8385 pateikė atsakymą į pareiškėjo prašymą koreguoti pajūrio juostos ribą, pateikė ministerijos specialistų nuomonę prašyme keliamais klausimais.

Taigi, pareiškėjas siekdamas, kad planavimo organizatorius atsižvelgtų į jo pasiūlymus teritorijų planavimo procese, pateikė pasiūlymą. Į jį buvo atsakyta, tačiau nenurodyta šio atsakymo apskundimo tvarka. Pareiškėjui paprašius ją nurodyti, tai buvo padaryta, tačiau, pareiškėjas, neatsižvelgdamas į tai, vėl kreipėsi į Ministeriją, nurodydamas, kad ankstesnis jo kreipimasis laikytinas skundu ir turi būti persiųstas kompetentingai institucijai. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas iki paduodamas skundą teismui pats būtų kreipęsis į valstybinę priežiūrą atliekančią instituciją – Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. Tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas, nors ir žinodamas jam privalomą aptariamo rašto išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarką, ja tinkamai nepasinaudojo, o išankstinės skundų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos nesilaikymas, minėta, yra pagrindas atsisakyti skundą priimti. Šios aplinkybės nepašalina ir tai, jog pareiškėjas Ministerijos prašė jo 2013 m. rugsėjo 16 d. prašymą laikyti skundu ir perduoti nagrinėti kompetentingai institucijai.

Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta ir paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo K. O. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Anatolijus Baranovas

Skirgailė Žalimienė