AS-168-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-168-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05059-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai ir Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. lapkričio 21 d. teismui padavė skundą, prašydamas:

1) priimti skundą nagrinėjimui ir patenkinti skundą – pripažinti atsakovų neveikimą ir viešojo administravimo subjektų vilkinimą atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus;

2) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu – kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės su prašymu spręsti, ar skundžiamas Lietuvos Respublikos Seimo aktas – 2014 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto protokolas Nr. 112-P-39 ir jame priimtas sprendimas nenagrinėti V. K. skundų neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 14, 18, 23, 25, 28, 29, 30, 46, 47 straipsniams, 55 straipsnio 1 daliai, 59 straipsnio 4 daliai, 60 straipsnio 1, 3, 4 dalims, 63 straipsnio 1 dalies 5 punktui, 68 straipsnio 1 daliai, 69 straipsnio 1 daliai, 74, 75, 76 straipsniams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams;

3) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu – kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos Seimo nario L. T. veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ar Lietuvos Respublikos Seimo narys L. T. nepažeidė Konstitucijos ir (ar) nesulaužė duotos priesaikos;

4) patenkinti skundą ir pripažinti viešojo administravimo subjekto neveikimą, t. y. pareigų nevykdymą, ar vilkinimą spręsti reikalus bei įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti atitinkamą sprendimą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą;

5) patenkinti skundą ir panaikinti skundžiamą aktą – 2014 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto protokolo Nr. 112-P-39 priimtą sprendimą nenagrinėti V. K. skundų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis nesutinka su Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto 2014 m. spalio 22 d. priimtu sprendimu bei šio komiteto pirmininko L. T. veikla. Pagal ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostatas, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų). Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2008 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 2434, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija yra biudžetinė valstybės įstaiga, kuri padeda Seimui įgyvendinti jo funkcijas ir užtikrina Seimo veiklą. Taigi nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto sprendimai bei Lietuvos Respublikos Seimo nario L. T., kaip šio komiteto pirmininko, veikla nėra teismingi teismams. Atsižvelgiant į tai, teismai negali vertinti šios komisijos sprendimų ir atitinkamai įpareigoti ją atlikti kokius nors veiksmus. Dėl to teismas skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės ir prašant spręsti, ar byloje taikoma Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams, tarptautinėms sutartims bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės su prašymu spręsti, ar skundžiamas Lietuvos Respublikos Seimo aktas – Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto 2014 m. spalio 22 d. protokolas Nr. U2-P-39 ir jame priimtas sprendimas nenagrinėti pareiškėjo skundų neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 14, 18, 23, 25, 28, 29, 30, 46, 47 straipsniams, 55 straipsnio 1 daliai, 59 straipsnio 4 daliai, 60 straipsnio 1, 3, 4 dalims, 63 straipsnio 1 dalies 5 punktui, 68 straipsnio 1 daliai, 69 straipsnio 1 daliai, 74, 75, 76 straipsniams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės ir prašant spręsti, ar Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro D.

V. ir jam pavaldžių prokurorų veiksmai ir neveikimas bei priimti poįstatyminiai teisės aktai (ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-9-064-04 bei nagrinėdamas 2013 m. lapkričio 21 d. skundą, reg. Nr. 5.6-5110, ir kita) neprieštarauja inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalies nuostatai: „Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja <...> prokuroras“ ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir jam pavaldžių prokurorų veiksmai ir neveikimas neprieštarauja inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalies nuostatai:

„Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teisės bei teisėtus interesus.“; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės ir prašant spręsti, ar Lietuvos Respublikos Seimo narys L. T. nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 14, 18, 23, 25, 28, 29, 30, 46, 47 straipsnių, 60 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 6 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų ir, ar nesulaužė duotos priesaikos ir/ar nepadarė veikas turinčios nusikaltimo ir korupcijos požymių; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės ir prašant spręsti, ar Lietuvos valdžios ir valstybės institucijų veiksmai ir neveikimas nagrinėjant pareiškėjo skundus dėl Lietuvos Respublikos pilietės G.

K. ir pareiškėjo diskriminacijos, bei priimti poįstatyminiai teisės aktai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1, 3 straipsniams, 6 straipsnio 1 daliai, 8, 13, 14 straipsniams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 18, 23, 25, 28, 29, 30, 109, 110 straipsniams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutarties forma ir turinys neatitinka įstatymo reikalavimų bei nutartyje netinkamai ir neteisingai pritaikytas ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas, tinkamai nutartį nemotyvuojant, ignoruojant Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybės principą, nepateikiant objektyvių tinkamų motyvų. Teismas tinkamai, išsamiai ir kokybiškai neišnagrinėjo pareiškėjo skundo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis nustato, kad tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, tai reiškia, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija privalėjo būti vykdoma ir taikoma.

Teismas fakto ir teisės klausimą išnagrinėjo neteisingai, be to, padarė esminius materialinius ir procesinius teisės normų pažeidimus – žmogaus teisių ir viešo intereso pažeidimus. Esminis proceso ir materialinės teisės normų pažeidimas, kad teismas nereagavo į Lietuvos valdžios ir valstybės institucijų pareigūnų šiurkščius Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimus, nusikalstamas veikas. Vilniaus apygardos administracinis teismas ex officio (savo iniciatyva) turėjo pareigą šalinti tokius neteisėtus veiksmus, užkertant kelią Lietuvos valdžios ir valstybės institucijų pareigūnų tęsiamai nusikalstamai veiklai ir korupcijai.

Teismas priėmė neteisingą, šališką procesinį sprendimą, nemotyvuotai ir nepagrįstai atėmė pareiškėjo teisę į teismą, pažeidė ABTĮ nuostatas reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą. Teisę į teisingą teismą pažeista tuo aspektu, kad teismas nagrinėdamas administracinę bylą visai nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, tarptautinių ir nacionalinių teismų suformuotos praktikos, doktrinų ir kt. Teismas nepagrįstai atsisakė ištaisyti teismų ir teisėsaugos institucijų padarytas klaidas, nepagrįstai nesikreipė į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, negynė pažeistų žmogaus teisių ir laisvių, neužkirto kelio žmogaus teisių diskriminacijai, nusikaltimams ir korupcijai.

Teismas netinkamai įvertino pareiškėjo skunde išdėstytas faktines aplinkybes, jas neanalizavo ir netyrė, todėl teismo nutartyje netinkamai pritaikė ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį ir nepagrįstai netaikė ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies. Teismas neatsižvelgė, kad Lietuvos Respublikos Seimas, kaip viešojo administravimo subjektas, dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario L. T. galbūt šiurkščių Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų pažeidimo, nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė spręsti ginčą dėl teisės viešojo administravimo srityje, kurį savo neveikimu sukėlė atsakovai.

Teismas netinkamai taikė ABTĮ 16 straipsnį, nesilaikė įstatymo viršenybės principo ir netaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Teismas taiko ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostatas, neatsižvelgiant į tai, kad jos galbūt prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei teisingumo teisinės valstybės principams ir šališkai netaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalių, 110 straipsnio ir ABTĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas netinkamai taiko Lietuvos Respublikos kanceliarijos nuostatus patvirtintus Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2008 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 2434, ir neatsižvelgė į šių nuostatų pažeidimą: teismo nutartyje tik cituoja Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2008 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 2434 patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos nuostatų 1 punktą, tačiau neatsižvelgė, kad šių nuostatų Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija neįgyvendino ir juos pažeidė, tai įrodo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos neveikimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Vertindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kita vertus, pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija asmeniui suteikia ne tik teises, bet nustato ir pareigas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis numato, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų. Specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į administracinį teismą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti konstatavęs, kad, vadovaujantis ABTĮ 16 straipsnio 2 dalimi, tokio pobūdžio ginčai nepriskirtini administracinio teismo kompetencijai.

Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, išvardytos ABTĮ 15 straipsnyje. Ginčai, kurių administraciniai teismai nesprendžia, nurodyti to paties įstatymo 16 straipsnyje. ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).

Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime nagrinėdamas ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies (2007 m. gruodžio 18 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai pažymėjo, kad administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą. ABTĮ nėra nuostatų, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių teisinių santykių.

Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis motyvuota, iš jos turinio ir nurodytų atsisakymo priimti skundą procesinių pagrindų yra aišku, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, ABTĮ 16 straipsnio 2 dalimi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto sprendimai bei Lietuvos Respublikos Seimo nario L. T., kaip šio komiteto pirmininko, veikla nėra teismingi teismams. Taigi šiuo aspektu teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, yra pagrįsta ir teisėta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnyje įtvirtinta, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai (1 dalis), taip pat ar Konstitucijai ir įstatymams neprieštarauja Respublikos Prezidento aktai, Respublikos Vyriausybės aktai (2 dalis). Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnis, detalizuodamas šią Konstitucinę nuostatą (Konstitucijos 102 str. 2 d.) dėl bylų žinybingumo Konstituciniam Teismui, nustato, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja bylas dėl: 1) įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 2) Respublikos Prezidento aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams; 3) Vyriausybės aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams. Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktas reglamentuoja, kad Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui. Pagal minėtą įstatymų nustatytą teisinį reguliavimą Konstitucinis Teismas vykdo konstitucinę teisminę kontrolę tik dėl Konstitucijos 105 straipsnyje numatytų teisės aktų.

Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto 2014 m. spalio 22 d. protokolą Nr. 112-P-39 nepagrįstai priskiria teisės aktams dėl kurių galima konstitucinės justicijos byla. Tas pats pasakytina ir dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą spręsti, ar Lietuvos Respublikos Seimo nario L. T. veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ar Lietuvos Respublikos Seimo narys L. T. nepažeidė Konstitucijos ir (ar) nesulaužė duotos priesaikos. Šiuos pareiškėjo argumentus paneigia Konstitucijos 105 straipsnis ir Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnis, taip pat Konstitucinio Teismo jurisprudencija.

Remdamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius