AS-315-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-315-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03019-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. Š. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. Š. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama netaikyti jai žyminio mokesčio, įpareigoti atsakovą Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) taikyti priverstinio išieškojimo sustabdymą, įpareigoti atsakovą pripažinti beviltiška mokestinę nepriemoką dėl buvusios ir esamos pareiškėjos ekonominės padėties, panaikinti 2014 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-31325 ir pagal pareikštus reikalavimus netaikyti galimo arešto J. Š. nekilnojamajam turtui ir banko sąskaitoms.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi (b. l. 31–33) atsisakė priimti pareiškėjos skundą, neatnaujinęs praleisto skundo padavimo termino. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėja skundžia teismui VMI 2014 m. kovo 19 d. sprendimą, kuris jai susipažinti buvo išsiųstas VMI 2014 m. kovo 24 d. raštu (gavo 2014 m. kovo 25 d.), tad vėliausiai į teismą pareiškėja turėjo kreiptis 2014 m. balandžio 25 d. Šiaulių apygardos administraciniam teismui skundą pareiškėja išsiuntė tik 2014 m. gegužės 23 d., t. y. praleidusi įstatymu nustatytą trisdešimties dienų terminą. Į Vilniaus apygardos administracinį teismą pareiškėja kreipėsi 2014 m. birželio 3 d. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes bei remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėja praleido 1 mėnesio terminą minėtam VMI sprendimui apskųsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2014 m. spalio 22 d. išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartį paliko nepakeistą (b. l. 50–52).

Pareiškėja 2014 m. lapkričio 24 d. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 53), kuriuo prašė panaikinti VMI 2014 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-31325, sustabdyti priverstinį išieškojimą ir pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi (b. l. 94–95), be kita ko, pareiškėjos atskirąjį skundą priimti atsisakė.

Nurodė, kad ABTĮ nenumato galimybės teikti pakartotinį atskirąjį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra priėmęs galutinę ir neskundžiamą nutartį pareiškėjos skundo priėmimo klausimu. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas atsisako priimti skundą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

III. Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi, prašo ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti VMI 2014 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-31325, sustabdyti priverstinį išieškojimą ir pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti VMI 2014 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-31325, sustabdyti priverstinį išieškojimą ir pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška. Šis atskirasis skundas buvo pateiktas po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. spalio 22 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą nagrinėti, netenkinus jos prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Nagrinėjamame pareiškėjos atskirajame skunde prašoma Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti, tačiau nenurodoma jokių argumentų dėl šios nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 149 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.“ Pagal to paties įstatymo 130 straipsnio 2 dalies 7 punktą atskirajame skunde turi būti nurodomas apelianto prašymas (atskirojo skundo dalykas). Skundo reikalavimas (jo formuluotė) yra neatsiejamai susijęs su apeliacinės instancijos teismo teisėmis, t. y. ką minėtas teismas turi teisę nutarti, išnagrinėjęs gautą atskirąjį skundą. ABTĮ 151 straipsnyje nustatyta, kad „apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi: 1) palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą; 2) pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį iš dalies; 3) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; 4) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo“.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja atsisakytame priimti atskirajame skunde (b. l. 53) suformulavo reikalavimus panaikinti VMI 2014 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. (23.31‑08)‑320A‑31325, sustabdyti priverstinį išieškojimą ir pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška, t. y. nurodė iš esmės tuos pačius reikalavimus, kaip ir savo skunde, kurį įsiteisėjusia teismo nutartimi buvo atsisakyta priimti nagrinėti, tačiau pareiškėja minėtu atskiruoju skundu neginčijo jokios pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties, taigi Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjamu atskiruoju skundu ginčijama 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą atsisakė priimti teisėtai ir pagrįstai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino taikytinų teisės aktų nuostatas, todėl priėmė teisėtą nutartį. Pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos L. Š. atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys