A-492-985-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492 -985/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03198-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės (pranešėja) rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. A., M. J., S. Š., R. (R.) Š., T. S., Vilniaus universitetui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas 2012 m. gruodžio 13 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kurį patikslino (I t., b. l. 1-6; 28-34), prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2012 m. lapkričio 21 d. atsakymą Nr. lSS-(7.5)-2204 „Dėl namų valdos padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje“ (toliau – ir Atsakymas); 2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2)-5997 dalį dėl suprojektuoto natūra grąžintino 0,13 ha žemės sklypo (Nr. 118) S. A..

Pareiškėjas pažymėjo, kad skundžiamu Atsakymu, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2012 m. spalio 5 d. skundą dėl jam nuosavybės teise priklausančio kitos paskirties namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje, atsakovas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas nėra įsiterpęs tarp privačių arba išnuomotų valstybinių žemės sklypų ir į tai, kad suprojektuotas grąžinimui natūra trečiajam suinteresuotam asmeniui S. A., pareiškėjo pageidaujamas pirkti 380 kv. m plotas negali būti parduotas.

Pareiškėjas su tokiu atsakovo vertinimu nesutiko. Pažymėjo, kad pagal Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) 2.15. punktą įsiterpusiais pripažįstami ne tik tie sklypai, kurie yra tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, bet ir tokie sklypai, kurie yra tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) ir kuriuos sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Tvirtino, kad pareiškėjo pageidaujamas pirkti žemės plotas atitinka Nutarimo 2.15. punkte nurodytą įsiterpusio žemės ploto apibūdinimą, t. y. prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo esantis žemės plotas, nors ir ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, tačiau jis yra įsiterpęs tarp privataus pareiškėjo žemės sklypo ir šiaurinėje šio žemės sklypo pusėje esančio kelio, ir šį žemės plotą sudaro siaura tik apie 15 m pločio juosta bei šlaitas, t. y. šioje žemės juostoje absoliuti aukščio altitudė nuo 180 m viršutinėje dalyje leidžiasi iki 178 m žemutinėje dalyje ir sudaro apie 8 laipsnių nuolydžio kampą.

Akcentavo, kad atsakovo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius dar 2012 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-71 „Dėl plano rengimo“ pritarė, kad būtų rengiamas pareiškėjo žemės sklypo planas, padidinant žemės sklypo plotą apie 380 kv. m iš šiaurinės žemės sklypo pusės laisvoje valstybinėje žemėje. Be to, pareiškėjas parengė pastarojo žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pagal kurį prie pareiškėjo žemės sklypo buvo prijungtas įsiterpęs 367 kv. m žemės plotas laisvoje valstybinėje žemėje, ir šis žemės sklypo planas buvo suderintas su NŽT Vilniaus miesto skyriumi bei patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 30-1399.

Mano, kad NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gruodžio 1 d. įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2)-5997 turi įtakos pareiškėjo teisėms ir interesams, kadangi jame kaip pagrindas atsisakyti tenkinti pareiškėjo skundą nurodyta ir pareiškėjui iki tol nežinota nauja aplinkybė, jog 2011 metais rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą laisvoje valstybinėje žemėje, kurios dalį pareiškėjas nori pirkti iš valstybės, jau buvo suprojektuotas natūra grąžintinas 0,13 ha žemės sklypas (Nr. 118) S. A. ir būtent dėl to pareiškėjui negali būti parduotas pagal patvirtintą žemės sklypo planą prie pareiškėjo žemės sklypo prijungtas įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas.

Mano, kad atsakovo argumentas, jog pareiškėjo siekiamas įsigyti įsiterpęs žemės plotas yra suprojektuotas grąžinimui natūra, negali būti pagrindas atsisakyti tenkinti pareiškėjo skundą, kadangi įsiterpęs žemės plotas laisvoje valstybinėje žemėje, kuris pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 30-1399 patvirtintą žemės sklypo planą buvo prijungtas prie pareiškėjo žemės sklypo, nepriklauso buvusiai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijai ir nebuvo Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. 1-1304 priskirtas Vilniaus miestui. Pažymėjo, kad dar iki minėto įstatymo priėmimo įsiterpęs žemės plotas, kuris prijungtas prie pareiškėjo žemės sklypo, kaip ir pareiškėjo žemės sklypas jau buvo Vilniaus miesto ribose, t. y. (duomenys neskelbtini)gyvenamajame kvartale. Todėl pareiškėjo minimas įsiterpęs žemės plotas negalėjo būti priskirtas Vilniaus miestui nei 1996 m., nei vėliau priimtų teisės aktų pagrindu. Atsižvelgiant į tai, įsiterpusio žemės ploto vietoje negalėjo būti suprojektuotas natūra grąžintinas 0,13 ha žemės sklypas pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą, t. y. pagal tvarką, kuri taikoma nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę ir žemę, kuri Vilniaus miesto savivaldybės teritorijai priskirta po 1995 m. birželio 1 d. atkūrimui.

Atsakovas NŽT pateikė atsiliepimą į skundą (I t., b. l. 114-126), prašydamas pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsakovas pažymėjo, kad 2012 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. lSS-(7.5)-2204 pareiškėjui paaiškino, jog jo pageidaujamas prisijungti prie namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), 380 kv. m valstybinės žemės plotas vakarinėje dalyje ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, rytinėje dalyje – su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu bei nuosavybės teise valdomu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), šiaurinėje dalyje – su panaudos teise valdomu Vilniaus universiteto žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pietinėje dalyje – su pareiškėjo nuosavybės teise valdomu namų valdos žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nėra galimybės formuoti įsiterpusio žemės sklypo tais atvejais, kai vienas iš besiribojančių valstybinės žemės sklypų yra perduotas panaudos teise valdyti ir ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjo patikslintame skunde išsakytu teiginiu, kad valstybinės žemės plotas, kurį pageidauja įsigyti iš valstybės, nepriklauso (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijai, kurioje 2011 metais buvo rengiamas žemės reformos žemėtvarkos projektas ir šis valstybinės žemės plotas nebuvo priskirtas Vilniaus miestui 1996 m. balandžio 24 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymu, nei vėliau priimtų teisės aktų pagrindu.

Atkreipė dėmesį į tai, kad ankstesniuose (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektuose (patvirtintuose 2004 m. ir 2007 m.), taip pat 2011 metais rengiant šios kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, teritorija, kurioje G. M. pageidavo įsigyti valstybinės žemės, pažymėta kaip po 1995 m. birželio 1 d. priskirta Vilniaus miestui. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas iki 1940 metų nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, po 1995 m. birželio 1 d. priskirtame Vilniaus miesto teritorijai, žemės natūra grąžinimo klausimas, asmeniniam ūkiui skirtų ir naudojamų žemės sklypų, taip pat namų valdų, valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, kitų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių, paplūdimių ir kt.) formavimo klausimas yra sprendžiamas rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus.

Todėl pareiškėjo teiginys, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis turėjo organizuoti bei planus tvirtinti savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 106 punktu, yra nepagrįstas.

Kadangi nuo 2000 metų Vilniaus miesto savivaldybės detaliaisiais planais suprojektuota teritorija, kurioje buvo rengiamas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektas, nebuvo priskirta valstybės išperkamai žemei pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 2 punktą, todėl šioje teritorijoje 2011 metais rengiant (duomenys neskelbtini)kadastro vietovės žemėtvarkos projektą pagrįstai buvo projektuojami žemės sklypai (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams, pageidaujantiems šioje vietovėje atkurti nuosavybės teises natūra, tarp jų ir S. A..

Atsakovo teigimu, pareiškėjas nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kada sužinojo apie ginčijamą NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 1 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-5997. Pažymėjo, kad pareiškėjas iki (duomenys neskelbtini)kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo neteikė pastabų, pretenzijų pasiūlymų, natūra grąžintinas 0,13 ha žemės sklypas Nr. 118 suprojektuotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl reikalavimas dėl jo dalies panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. A. pateikė atsiliepimą į skundą (I t., b. l. 190-193), prašydama nutraukti administracinę bylą, o jos nenutraukus pareiškėjo skundo netenkinti.

Mano, kad pareiškėjas praleido terminą apskųsti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2011 m. gruodžio 1 d. įsakymą. Pažymi, kad apie minėtą įsakymą pareiškėjas sužino dar 2012 metų pavasarį. Nurodė, kad pareiškėjo pageidaujamas įsigyti žemės sklypas nelaikytinas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų, todėl skundžiamu Atsakymu pagrįstai atsisakyta jį parduoti pareiškėjui be aukciono.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. J. pateikė atsiliepimą į skundą (II t., b. l. 78-79), nurodydamas, kad palaiko pareiškėjo skundo argumentus.

M. J. pažymėjo, kad norimą grąžinti natūra žemės plotą sudaro labai siaura juosta, kurioje dėl sklypo siaurumo sunkiai įmanomas namų valdos įkūrimas, prie jo nėra jokio privažiavimo, todėl sprendimas atkurti toje vietoje nuosavybės teises yra sunkiai suprantamas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus universitetas pateikė atsiliepimą į skundą (II t., b. l. 81), prašydamas spręsti bylą teismo nuožiūra.

Nurodė, kad universitetas į 380 kv. m laisvos valstybinės žemės pretenzijų neturi, todėl savo nuomonės byloje nereiškia.

Tretieji suinteresuoti asmenys T. S., S. Š. ir R. Š. pateikė atsiliepimą į skundą (II t., b. l. 82-83), prašydami pareiškėjo skundą tenkinti.

Nurodė pritariantys pareiškėjo argumentams ir palaikantys jo skundą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu (II t., b. l. 84-92) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. lSS-(7.5)-2204 „Dėl namų valdos padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje“ pareiškėjui atsisakyta parduoti prie jam nuosavybės teise priklausančio kitos paskirties namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį 380 kv. m laisvą žemės sklypą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos padarė išvadą, kad pareiškėjo pageidaujamas nuosavybės teise įsigyti žemės sklypas nelaikytinas įsiterpusiu žemės sklypu. Skundžiamame akte pažymėta, kad prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo esantis jo pageidaujamas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas ribojasi su panaudos teise valdomu Vilniaus universiteto žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), su laisvos valstybinės žemės fondo žeme ir privačios nuosavybės teise valdomu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėta, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto reikalavimus, žemės plotas turi būti įsiterpęs tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų). Padaryta išvada, kad pagal galiojantį reglamentavimą nėra galimybės formuoti įsiterpusio žemės sklypo tais atvejais, kai vienas iš besiribojančių žemės sklypų yra perduotas patikėjimo teise valdyti ir ribojasi su laisvos valstybinės žemės fondo žeme. Pažymėta, kad laisvoje valstybinėje žemėje, kurią pareiškėjas siekia įsigyti iš valstybės, 2011 metais rengiant (duomenys neskelbtini)kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, pareiškėjo pageidaujamoje įsigyti žemėje S. A. suprojektuotas natūra grąžintinas 0,13 ha žemės sklypas Nr. 118. Šis žemėtvarkos projektas patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-5997 „Dėl buvusios (duomenys neskelbtini)kadastro vietovės teritorijos, Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. I-1304 priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“.

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą, Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktą įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.

Nurodė, kad iš Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus 2012 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. Nr. 30-1399 patvirtinto žemės sklypo plano, prilyginto detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko duomenų matyti, jog pageidaujamas prisijungti prie pareiškėjo namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), 367 kv. m valstybinės žemės plotas vakarinėje dalyje (gretimybė 3-4) ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, rytinėje dalyje (gretimybė 5-6, 6-7) – su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu bei privačios nuosavybės teise valdomu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), šiaurinėje dalyje (gretimybė 4-5) – su Vilniaus universiteto panaudos teise valdomu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pietinėje dalyje (gretimybė 7-3) – su pareiškėjo nuosavybės teise valdomu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš minėtų dokumentų matyti, kad kelias yra Vilniaus universiteto panaudos teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) teritorijoje. Taigi, minėti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo pageidaujamas nuosavybės teise įsigyti žemės sklypas neatitinka įsiterpusiam žemės sklypui keliamų reikalavimų. Pažymėjo, kad pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą nėra galimybės formuoti įsiterpusio žemės sklypo tais atvejais, kai vienas iš besiribojančių valstybinės žemės sklypų yra perduotas panaudos teise valdyti ir ribojasi su atskiru (-ais) žemės sklypu (-ais) nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Konstatavo, kad žemės sklypas, kurį norėtų įsigyti pareiškėjas nėra įsiterpęs tarp privačių arba išnuomotų valstybinių žemės sklypų.

Nustatęs aplinkybę, kad pareiškėjas neturi teisės įsigyti minėtą žemės sklypą, kaip įsiterpusį, teismas vertino, kad jis neturi teisės reikalauti, jog būtų panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 1 d. įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2)-5997 „Dėl buvusios (duomenys neskelbtini)kadastro vietovės teritorijos, Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu Nr. I-1304 priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ dalyje dėl suprojektuoto natūra grąžintino 0,13 ha žemės sklypo (sklypo Nr. 118) trečiajam suinteresuotam asmeniui S. A.. Pažymėjo, jog šis skundžiamas aktas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukuria. Teismas tuo pagrindu atmetė minėtą pareiškėjo reikalavimą, o esant situacijai, kuomet pareiškėjas neturi teisės prašyti jį panaikinti, dėl šio reikalavimo esmės, nepasisakė.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 101-107), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas 2014 m. kovo 3 d. pateikė prašymą prijungti prie bylos papildomus dokumentus.

Pareiškėjas mano, kad teismas netinkamai aiškino Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktą. Pažymi, kad pareiškėjo pageidaujamas įsigyti žemės sklypas atitinka įsiterpusiam žemės plotui keliamus reikalavimus, kadangi šį žemės plotą sudaro siaura (apie 15 m.) pločio juosta bei šlaitas, jis yra tarp pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir šalia šiaurinėje sklypo dalyje esančio kelio, todėl nebuvo kliūčių pripažinti žemės sklypą įsiterpusiu. Mano, kad aplinkybė, jog kelias yra valstybinio žemės sklypo, perduoto panaudos teise valdyti kitam asmeniui, teritorijoje nesusijusi su Nutarimo 2.15 punkte nurodytos išimties taikymu.

Pareiškėjas teigia, jog jis savo teisių negali įgyvendinti dėl įstatymo spragos, kadangi Nutarimo 2.15 punkte kalbama apie nuomos teisinius santykius, tačiau nekalbama apie panaudą. Pareiškėjo teigimu, vien valstybinės žemės sklypo panaudos faktas negali būti pakankamas pagrindas atsisakyti pripažinti ir apginti pareiškėjo teises, kadangi tai prieštarauja teisingumo principui. Jo manymu, teismas turėjo ne formaliai taikyti teisės aktų nuostatas, tačiau vertinti ginčo teisinius santykius per teisingumo prizmę. Pareiškėjo įsitikinimu, Nutarimo 2.15 punkte įtvirtintas reglamentavimas pagal analogiją turėtų būti taikomas ir tais atvejais, kai valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs tarp privataus ir (arba) valstybinės žemės sklypo, kuris yra valdomas panaudos teise. Mano, kad Nutarime numatytos išimtys tik dėl nesuformuotų valstybinės žemės plotų.

Nurodo, kad teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo pateikto Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimo.

Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2011.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 112-114), prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad teismas pagrįstai atmetė skundą, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

Tretieji suinteresuoti asmenys M. J., T. S., S. Š. ir R. Š. pateikė atsiliepimus į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 116-117; 124-125, 127-128), prašydami apeliacinį skundą tenkinti.

Nurodo, kad visiškai sutinka su apelianto pozicija.

Trečiojo suinteresuoto asmens S. A. atstovas advokatas Gediminas Gudeliauskas 2013 m. gruodžio 12 d. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 119-121), prašydamas apeliacinį skundą atmesti. Nurodė sutinkantis su teismo sprendimo motyvais. Mano, kad teismas tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Žemės įstatymo ir Nutarimo nuostatas, jo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti jo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Advokatas Gediminas Gudeliauskas 2014 m. gegužės 20 d. raštu pranešė teismui, kad (duomenys neskelbtini)mirė trečiasis suinteresuotas asmuo S. A., o jos palikimą priėmė M. J., tačiau paveldėjimo byla nėra užbaigta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Pateikė išrašą iš 2014 m. gegužės 7 d. sudarytos su M. J. teisinių paslaugų sutarties.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjo teisė įsigyti besiribojančio žemės sklypo dalį, kai šis žemės sklypas suformuotas grąžinti natūra atkuriant nuosavybės teises.

Dėl trečiojo suinteresuoto asmens S. A. teisių perėmimo

Apeliacinės instancijos teisme 2014 m. gegužės 20 d. buvo gautas advokato Gedimino Gudeliausko pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) mirė trečiasis suinteresuotas asmuo byloje S. A., kartu pateiktas notarės V. S. – Malcienės 2014 m. balandžio 3 d. išduotas liudijimas apie palikimo priėmimą, tvirtinantis, kad palikimą priėmė testamentinė įpėdinė dukra M. J.. Remiantis liudijimu apie palikimo priėmimą bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 55 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad tais atvejais, kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos, šiuo atveju dėl asmens mirties, trečiasis suinteresuotas asmuo S. A. byloje keistina į teisių perėmėją M. J.. Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo dalyvavimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų privalomi tam asmeniui, vietoj kurio dalyvauja teisių perėmėjas (ABTĮ 55 str. 2 d.).

Dėl laisvos žemės ir nuosavybės teisių atkūrimo

Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2)-5997 „Dėl buvusios (duomenys neskelbtini)kadastro vietovės teritorijos, Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. I-1304 priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ 1.2 punktu buvo patvirtintas asmenų, kuriems buvusios (duomenys neskelbtini)kadastro vietovės teritorijos, Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. I-1304 priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme, suformuoti žemės sklypai, sąrašas, į kurį įtrauktas suprojektuotas trečiajam suinteresuotam asmeniui S. A. natūra grąžintinas 0,13 ha žemės sklypas Nr. 118, esantis (duomenys neskelbtini). Remiantis duomenimis byloje, pareiškėjo pageidaujamas įsigyti 380 kv. m žemės plotas, besiribojantis su jam priklausančiu žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), patenka į suprojektuoto natūra grąžintino 0,13 ha ploto žemės sklypo ribas.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje 2 punkte yra įtvirtinta laisvos žemės fondo sąvoka – tai žemės, miško ir vandens telkinio plotai, kurie nepriskiriami prie valstybės paimtos ir išperkamos žemės ir kurių susigrąžinti natūra nepageidauja piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, taip pat žemės, miško ir vandens telkinio plotai, kurie lieka pagal šį įstatymą atkūrus nuosavybės teises į grąžintinus didžiausius žemės, miško ir vandens telkinio plotus. Minėta teisės norma nustato sąlygas, kurioms esant žemės plotai gali būti priskiriami laisvos žemės fondui – tai gali būti valstybės paimta ir išperkama žemė, arba žemė, kurios natūra nepageidauja susigrąžinti teisę į nuosavybės teisių atkūrimą turintys piliečiai, arba žemės plotai, kurie lieka atkūrus nuosavybės teises į didžiausius įstatyme numatytus plotus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, kad žemės plotas, kurį jis siekia prijungti prie savo namų valdos sklypo, atitiktų įstatyme nustatytas laisvos žemės fondo sąlygas. Priešingai, byloje nėra ginčijama trečiojo suinteresuoto asmens teisė atkurti nuosavybės teises natūra, ir įstatymo leidėjas jo teisių ir interesų apsaugai teikia prioritetą. Aplinkybė, kad šalia suprojektuoto natūra grąžintino žemės sklypo yra privatūs namų valdos sklypai, kurių savininkai suinteresuoti padidinti savo namų valdos sklypus įsigydami iš valstybės dalį natūra grąžintino atkuriant nuosavybės teises žemės sklypo, yra nepakankama ginčijamą žemės sklypą priskirti valstybės išperkamai žemei, nes to nenumato Atkūrimo įstatymo 12 straipsnis, įtvirtinantis sąlygas, kurioms esant žemės sklypai yra priskiriami valstybės išperkamiems. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje numatytų sąlygų sąrašas yra išsamus, teismų praktikoje plačiau šios sąlygos vertinamos tik esant žemės sklypų poreikiui viešiesiems visuomenės interesams tenkinti.

Pareiškėjo argumentas, kad žemės reformos žemėtvarkos projektu (duomenys neskelbtini)kadastro vietovės ginčo teritorija projektuojama neteisėtai, nes ji Vilniaus miesto teritorijai buvo priskirta ne Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. I-1304 dėl Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo, bet anksčiau, Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos prezidiumo 1987 m. kovo 27 d. įsaku Nr. XI-1551 „Dėl Vilniaus miesto ribų nustatymo“, yra neįrodytas, jo teiginys, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą, tarp jų ir suinteresuotam asmeniui S. A., Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis turėjo organizuoti bei planus tvirtinti savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 106 punktu, yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios pagrįstų galimus pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimus priimant Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 1 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-5997 „Dėl buvusios (duomenys neskelbtini)kadastro vietovės teritorijos, Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. I-1304 priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“, tokių duomenų nėra nurodyta ir Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2012 m. vasario 22 d. nutarime Nr. 1.27.-15, kuriuo paliktas galioti nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Konstatavusi, kad nuosavybės teisių atkūrimui teiktinas prioritetas, remdamasi išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2)-5997 ginčijamą dalį.

Dėl įsiterpusio žemės sklypo įsigijimo sąlygų

Pareiškėjas, kreipdamasis dėl jo manymu įsiterpusio žemės sklypo įsigijimo, rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata, kad valstybinės žemės sklypai, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio, parduodami be aukciono šių sklypų savininkams. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas minėtos Žemės įstatymo nuostatos taikymą išaiškino pabrėždamas, kad be aukciono parduodami valstybinės žemės sklypai turi atitikti šias sąlygas:

1) turi būti įsiterpę tarp privačių žemės sklypų;

2) neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems argumentams dėl prašomo parduoti žemės sklypo dalies neatitikimo įsiterpusio žemės sklypo faktiniams ir teisiniams kriterijams, bei jų iš naujo nekartoja, tačiau papildomai atkreipia dėmesį, kad toks žemės sklypas turi būti laisvas. Žemės įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio teisės norma, kad laisvos valstybinės žemės fondui priskiriama neperduota naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė, kuri pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių atkūrimą, negrąžintina natūra.

Žemės įstatymo 10 straipsnis, nustatantis specialias valstybinės žemės perleidimo sąlygas, turi būti aiškinamas ir taikomas tik įvertinus bendrąsias sąlygas. Esant priešingiems interesams, prioritetas teikiamas nuosavybės teisių atkūrimui natūra grąžinant teisės aktų nustatyta tvarka suformuotą žemės sklypą, ir tik išsprendus šį klausimą pareiškėjas galėtų kreiptis dėl likusios laisvos valstybinės žemės įsigijimo Žemės įstatymo 10 straipsnyje nustatytomis sąlygomis. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. lSS-(7.5)-2204 „Dėl namų valdos padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje“ vien dėl aplinkybės, kad pageidaujamoje įsigyti žemėje suprojektuotas natūra grąžintinas 0,13 ha žemės sklypas Nr. 118, pagrįstai atsisakyta pareiškėjui parduoti prie jam nuosavybės teise priklausančio kitos paskirties namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), esantį 380 kv. m žemės sklypą.

Konstatavus pastarąją aplinkybę, kiti pareiškėjo skundo argumentai dėl ginčijamo administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo neturi teisinės reikšmės ir plačiau neaptarinėtini. Apelianto prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo prie nagrinėjamos bylos teisėjų kolegija netenkina iš esmės dėl tų pačių priežasčių – teikiami duomenys nesusiję nei su ginčijamu administraciniu aktu, nei su byloje sprendžiamu individualiu ginču.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, papildomai išdėsčiusi motyvus dėl aktualaus teisės normų aiškinimo byloje, sprendimą palieka nepakeistą, apeliacinio skundo netenkina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė