A-492-799-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A492-799/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00919-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 16.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Paareiškėja R. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1-7), prašydama: 1) panaikinti Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2013 m. vasario 26 d. išvadą Nr. 407-I-56 (toliau – ir Išvada); 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio įsakymu Nr. 460-ĮVK(T)-1 sudarytą Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją iš naujo įvertinti jos 2012 metų tarnybinę veiklą; 3) įpareigoti Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją (toliau – ir Vertinimo komisija) nustatyti iš naujo atlikto atitinkamo jos tarnybinio vertinimo komisijos išvados siūlymo priėmimo datą – 2013 m. vasario 26 d.

Nurodė, kad, vadovaujantis 2007 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio įsakymu Nr. 400ĮVK-198 patvirtintais Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Komisijų biuro (toliau – ir Biuras) nuostatais, 2010 m. vasario 10 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio įsakymu Nr. 460-P-SK-44 buvo priskirta dirbti Atominės energetikos komisijoje (toliau – ir Komisija). Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2007 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 460-PA-20 patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Komisijų biuro patarėjo pareigybės aprašymo 4 punkte nurodoma, kad Seimo kanceliarijos Komisijų biuro patarėjo pareigybė reikalinga padėti vykdyti komisijos, kuriai yra priskirtas patarėjas, uždavinius ir funkcijas; siekiant užtikrinti komisijai pavestų funkcijų vykdymą ir tinkamai organizuoti jai priskirtos komisijos veiklą, visi darbai turi būti suderinti tik su komisijos pirmininku (pareigybės aprašymo 18 ir 19 punktai); patarėjas turi vykdyti ir nenuolatinio pobūdžio Komisijų biuro vedėjo pavedimus bei kitas su biuro veikla susijusias funkcijas; už teisės aktais pavestų funkcijų vykdymą ji turi atsiskaityti tik komisijos pirmininkui; Komisijų biuro vedėjas užtikrina tik Komisijų biuro darbo organizavimą, drausmę ir dokumentų tvarkymą.

Nurodė, kad tiesioginės vadovės (Biuro vedėjos) prašymu 2013 m. sausio 7 d. elektroniniu paštu nusiuntė jai parengtą vertinimo išvados projektą, kurį 2013 m. sausio 8 d. patikslino. Jame pareiškėja nurodė savo atliktas užduotis, tarp jų ir papildomas veiklos užduotis, ir įvertino savo veiklą „labai gerai“, kadangi jos manymu, pareiškėja įvykdė ir viršijo 2012 m. sausio 19 d. Vertinimo išvadoje Nr. 84 jai numatytus veiklos rezultatus, tačiau tiesioginė vadovė su tokiu pareiškėjos vertinimu nesutiko ir vertinimo išvadą pataisė, parašydama savo komentarus, išbraukdama pareiškėjos įrašytas papildomas jos įvykdytas užduotis. Pareiškėja nurodė atsisakiusi pasirašyti vertinimo išvadą ir dėl savo tarnybinės veiklos vertinimo kreipėsi į Vertinimo komisiją. Pareiškėjos nuomone, tiesioginės vadovės išvados yra nepagrįstos, šališkos.

Nurodė, kad Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos Vertinimo komisija, pareiškėjos prašymu įvertinusi tiesioginio vadovo surašytą 2012 metų tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kurioje pareiškėjos 2012 metų tarnybinės veiklos rezultatai įvertinti „gerai“, 2013 m. vasario 26 d. išvadoje Nr. 407-1-56 pareiškėjos tarnybinės veiklos rezultatus taip pat įvertino „gerai“, todėl jos teisinė padėtis karjeros valstybės tarnyboje nepasikeitė. Mano, kad Vertinimo komisija, atlikdama valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo pagrįstumo patikrinimo funkciją, nevertino tarnybinės veiklos įvertinimo, neanalizavo, kokiais įrodymais paremtas tiesioginio vadovo vertinimas, nepatikrino, kuo grindžiami šį vertinimą apibūdinantys teiginiai ir jų teisingumas, neištyrė reikšmingų faktinių aplinkybių, nepaisant jos pastebėjimų ir prašymų, ir taip vertinimą atliko netinkamai, neobjektyviai ir nepagrįstai. Teigia, kad Vertinimo komisija nesilaikė Lietuvis Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas, VTĮ), Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų vertinimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 (toliau – ir Taisyklės) reikalavimų. Vertinimo komisijos posėdžio metu užduoti klausimai nebuvo susiję su pareiškėjai priskirtų funkcijų vykdymu, veikla nebuvo vertinama pagal produktyvumą, kokybę ir kompetenciją.

Atsakovas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija pateikė atsiliepimą į skundą (I t. b. l. 78-81).

Nurodė, kad pareiškėjos tarnybinė veikla 2012 m. buvo vertinama teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad Vertinimo komisija išanalizavo pareiškėjos užpildytą vertinimo anketą, tiesioginio vadovo vertinimo balą ir komentarus, vertinimo išvadą, posėdžio metu uždavė klausimus pareiškėjai, taip pat atsižvelgė į tiesioginio vadovo paaiškinimus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 17 d. sprendimu (III t., b. l. 28-40) pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėja R. B. yra Seimo kanceliarijos Komisijų biuro patarėja (A lygio 14 kategorijos karjeros valstybės tarnautoja). Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2010 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 460-P-SK-44 R. B. paskirta dirbti Atominės energetikos komisijoje. Nustatyta, kad 2013 m. sausio 7 d. 16.16 val. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Komisijų biuro vedėjai J. Š. pareiškėja elektroniniu paštu išsiuntė parengtą vertinimo išvados projektą, kuriame surašė praėjusių metų veiklos rezultatus, einamųjų metų užduotis ir veiklos rezultatų vertinimo rodiklius.

Pareiškėja 2013 m. sausio 8 d. 15.09 val. elektroniniu paštu išsiuntė pataisytą vertinimo išvados projektą ir tą pačią dieną 15.35 val. Biuro vedėja elektroniniu paštu atsiuntė suderinti patikslintą vertinimo išvadą. R. B. 2013 m. sausio 8 d. 16.23 val. išsiuntė Biuro vedėjai vertinimo išvadą, kurioje savo veiklą įvertino „labai gerai“. 2013 m. sausio 21 d. buvo surašyta galutinė R. B. tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. 460-GI-253, kurioje jos tarnybinė veikla įvertinta „gerai“, paaiškinta, kad pareiškėja atsisako padėti dirbti Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms, informaciją apie Komisijos darbą pateikia atmestinai.

Išvadoje pareiškėjos kvalifikacija įvertinta „3“ ir nurodyta, kad rekomenduojami konfliktinių situacijų valdymo ir sprendimo, darbo komandoje, raštų rengimo mokymai. Nustatyta, kad pareiškėja atsisakė pasirašyti 2013 m. sausio 21 d. vertinimo išvadą Nr. 460-GI-253, todėl buvo surašytas atsisakymo susipažinti su tarnybinės veiklos vertinimo išvada aktas, kurį pasirašė Biuro vedėja J. Š., Biuro patarėja J. I. ir Personalo skyriaus vedėja J. K.. Pareiškėja Vertinimo komisijai pateikė prašymą įvertinti jos veiklą „labai gerai“ ir pakelti pareigybės kategoriją.

Nurodė, kad dirbdama pagal pareigybės aprašymą įvykdė visus planuotus uždavinius (užduotis) ir viršijo visus sutartus vertinimo rodiklius, o Atominės energetikos komisijos pirmininkas jos kvalifikaciją vertino „labai gerai“. Prie prašymo pareiškėja pateikė 2013 m. sausio 24 d. pačios užpildytą tarnybinės veiklos vertinimo išvadą. 2013 m. vasario 26 d. įvyko R. B. tarnybinės veikos vertinimas Vertinimo komisijoje ir buvo surašyta išvada Nr. 407-I-56, kurioje pareiškėjos veikla įvertinta „gerai“ (komisijos nariai V.

V. ir G. A. pateikė atskirąją nuomonę – įvertino pareiškėjos veiklą „labai gerai“).

Remdamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintomis Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklėmis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, teismas sprendė, kad diskrecijos teisę surašyti vertinimo išvadą turi tiesioginis vadovas ir ši išvada neprivalo būti derinama su vertinamu valstybės tarnautoju. Tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos tiesioginė vadovė J. Š. derino išvadą su pareiškėja, o vėliau surašė kitokią išvadą, negu pareiškėjos pateiktas jos parengtas projektas, nėra teisės aktuose nustatytos vertinimo tvarkos pažeidimas, kadangi nei pagal VTĮ, nei pagal Taisyklių nuostatas vertinimo išvada neprivalo būti derinama su tarnautoju, o tuo atveju, jei tarnautojas parengia išvados projektą, toks projektas neįpareigoja tiesioginio vadovo. Atsižvelgdamas į išdėstytas nuostatas, teismas atmetė pareiškėjos argumentus dėl tiesioginio vadovo surašytos išvados neteisėtumo dėl jos nesuderinimo ar klastojimo.

Teismas taip pat vertino, kad pareiškėjai atsisakius dalyvauti pokalbyje su tiesiogine vadove, tiesioginė vadovė J. Š. pagrįstai pateikė pastabas vertinimo akte ir surašė vertinimo išvadą be pokalbio su pareiškėja. Laikantis Taisyklių 11 punkto nuostatų, pareiškėjai atsisakius pasirašyti vertinimo išvadą, buvo surašytas aktas.

Teismas nustatė, kad 2012 m. sausio 19 d. surašytoje pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 84 jai 2012 metams buvo nustatyti šie veiklos uždaviniai: 1) parengti Atominės energetikos komisijos išvadų projektus dėl teisės aktų projektų; 2) parengti Atominės energetikos komisijos pasiūlymus teisės aktų projektams pagal komisijos veiklos kryptį ir kompetenciją; 3) padėti Atominės energetikos komisijos pirmininkui sušaukti komisijos posėdžius, taip pat susitikimus su atominės energetikos specialistais bei parengti posėdžiams ir susitikimams reikalingą medžiagą; 4) parengti Atominės energetikos komisijos 2012 m. darbo plano projektą; 5) dalyvauti tarpinstituciniuose koordinaciniuose pasitarimuose dėl kaimynystėje planuojamų statyti atominių elektrinių branduolinės saugos ir aplinkosauginiams klausimams spręsti. Pareiškėjai buvo nustatyti šie jos 2012 metų veiklos rezultatų vertinimo rodikliai: 1) parengti 4 Komisijos išvadų projektai dėl teisės aktų projektų; 2) parengti 2 pasiūlymai teisės aktų projektams, susijusiems su Komisijos nagrinėjamais klausimais; 3) suorganizuoti 5 Komisijos posėdžiai ir šiems posėdžiams parengta reikalinga medžiaga, suorganizuoti 5 Komisijos narių susitikimai su energetikos specialistais ir šiems susitikimams parengta reikalinga informacija; 4) parengtas Komisijos 2012 m. darbo plano projektas ir pateiktas Komisijos nariams susipažinti bei priimti sprendimą; 5) dalyvauta 3 tarpinstituciniuose koordinaciniuose pasitarimuose dėl kaimynystėje planuojamų statyti atominių elektrinių branduolinės saugos ir aplinkosauginiams klausimams spręsti.

Nustatyta, kad vertindama R. B. veiklą, Biuro vedėja J. Š. 2013 m. sausio 21 d. išvadoje nurodė, kad, vykdydama pirmąją užduotį, pareiškėja parengė 15 Komisijos išvadų projektų dėl teisės aktų projektų. Atsižvelgus į tai, kad jai buvo suformuluota užduotis parengti 4 Komisijos išvadų projektus dėl teisės aktų projektų, laikyta, kad pirmosios užduoties įvykdymo rodikliai viršyti. R. B. 2013 m. sausio 21 d. vertinimo išvadoje nurodyta, kad, vykdydama antrąją užduotį, pareiškėja parengė 9 pasiūlymus teisės aktų projektams, susijusiems su Komisijos nagrinėjamais klausimais, tačiau ji laikyta neįvykdyta. Įvertinus bylos duomenis bei liudytojo A. K. parodymus, spręsta, kad R. B. nurodyti pasiūlymai yra išvadų dėl teisės aktų projektų sudėtinė dalis, jie nelaikytini pasiūlymais teisės aktų projektams, kaip buvo nurodyta vertinimo išvadoje. Nustatyta, kad pareiškėja suorganizavo 6 Komisijos posėdžius ir šiems posėdžiams parengė reikalingą medžiagą, suorganizavo 7 Komisijos narių susitikimus su energetikos specialistais ir šiems susitikimams parengė reikalingą informaciją. Taigi daryta išvada, kad trečiosios užduoties įvykdymo rodikliai viršyti. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja, vykdydama ketvirtąją užduotį, parengė Komisijos 2012 m. darbo plano projektą ir pateikė Komisijos nariams susipažinti bei priimti sprendimą. Taigi ši užduotis yra įvykdyta, bet jos įvykdymo rodikliai neviršyti (vykdydama šią užduotį, pareiškėja atliko tik tai, kas buvo numatyta, nieko daugiau, negu numatyta, nepadarė). Pareiškėja dalyvavo 5 tarpinstituciniuose koordinaciniuose pasitarimuose dėl kaimynystėje planuojamų statyti atominių elektrinių branduolinės saugos ir aplinkosauginiams klausimams spręsti, taigi šios užduoties įvykdymo rodikliai laikyti viršytais.

Pareiškėjos tiesioginė vadovė J. Š. vertinimo anketoje pareiškėjos lyderystę įvertino „2“, nurodžiusi, kad pareiškėja nepalaiko padalinyje dirbančių kolegų profesinio tobulėjimo siekių, nevertina kolegų nuomonės, neskatina tarpusavio bendradarbiavimo, neatsiliepia į prašymus padėti, kategoriškai atsisako padėti Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms, nepadeda kitiems, informacija nesidalija, pasiūlymų, kaip tobulinti darbo metodus ir procesus, kitiems neteikia. Tiesioginė vadovė J. Š. vertinimo anketoje pareiškėjos supratimą apie žmogiškųjų išteklių valdymą įvertino „3“ balais ir nurodė, kad R. B. pagalbos nesiūlo ir jos neprašo, nesistengia geranoriškai paaiškinti sprendimų priežasties. Tiesioginė vadovė pareiškėjos finansų valdymą ir analizės bei pagrindimo įgūdžius įvertino „5“, tačiau nurodė, kad informaciją ji parengia atmestinai.

Spręsdamas dėl pareiškėjos kvalifikacijos vertinimo, teismas rėmėsi liudytojų parodymais, pačios pareiškėjos pateiktais paaiškinimais, rašytiniais įrodymais ir sprendė, kad vertinimo anketoje nurodytos pastabos dėl pareiškėjos kvalifikacijos (nesiūlo ir neprašo pagalbos, neatsiliepia į prašymus padėti, informaciją parengia atmestinai, pasiūlymų kitiems neteikia, nepadeda kitiems, nevertina kolegų nuomonės, neskatina tarpusavio bendradarbiavimo ir kt.) iš esmės yra pagrįstos, todėl jos kvalifikacija pagrįstai įvertinta „3“ balais. Tai, kad buvęs Komisijos pirmininkas R. Ž. paliudijo, jog pareiškėja, jo nuomone, Komisijoje dirba labai gerai, nekeičia tiesioginės vadovės padarytų išvadų, kadangi pareiškėja eina Biuro patarėjos pareigas ir yra tiesiogiai pavaldi Biuro vedėjai.

Teismas pažymėjo, kad pagal pareigybės aprašymo 23 punktą pareiškėja yra tiesiogiai pavaldi Komisijų biuro vedėjai, t. y. J. Š., o pagal 22 punktą – pareiškėja turi vykdyti kitas su Komisijų biuro veikla susijusias funkcijas ir biuro vedėjo nenuolatinio pobūdžio pavedimus, reikalingus Kanceliarijos tikslams pasiekti. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus, kad pagal jos pareigybės aprašymo 18–19 punktus visus darbus ji turi suderinti tik su Komisijos pirmininku ir neprivalo vykdyti pareigybės aprašyme tiesiogiai nenurodytų tiesioginio vadovo pavedimų ir nurodymų.

Kitus pareiškėjos atliktus darbus teismas vertino kaip jos pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, kurios atskirai nebuvo įtrauktos į metų veiklos užduotis, vykdymą, ir sprendė, kad jie pagrįstai neįrašyti į vertinimo išvadą.

Teismas nustatė, kad Vertinimo komisija vertinimo metu laikėsi Taisyklių 18–23 punktuose nustatytos tvarkos, jokių procedūrinių pažeidimų teismas nenustatė. Pažymėjo, jog pokalbyje su pareiškėja buvo nagrinėjama jos tarnybinė veikla, vertinti jos gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, kvalifikacija ir nustatytų užduočių vykdymo rezultatai. Vertinimo komisija nagrinėjo vertinimo anketoje tiesioginio vadovo pažymėtus komentarus, išklausė pareiškėjos poziciją, ji nurodė, kad niekas nėra prašęs pagalbos, kiekviena komisija turi skirtingus darbus, todėl neįsivaizduoja, kaip gali kontaktuoti su visiškai skirtingus klausimus kuruojančiomis komisijomis, su kai kuriais komitetais kontaktuoja. Pareiškėja patvirtino, kad su laikinosiomis komisijomis nebendradarbiauja, nurodė, kad de jure yra atskaitinga Biuro vadovei, tačiau pagal susiklosčiusią praktiką jos neinformuoja, kada ateina į darbą, kada iš jo išeina. Vertinimo komisijai pareiškėja patvirtino, kad neina dirbti į Seimo laikinąsias komisijas, nurodė, kad taip yra dėl didelio darbo krūvio.

Teismas pažymėjo, jog teismo posėdyje apklausti liudytojais Vertinimo komisijos nariai patvirtino, kad posėdyje buvo vertinti R. B. gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jos kvalifikacija ir nustatytų užduočių vykdymo rezultatai. Kaip matyti iš Vertinimo komisijos narių G. A. ir V. V. parodymų, jie pareiškėjos veiklą įvertino „labai gerai“ iš esmės dėl to, kad pareiškėja seniai dirba ir nėra skatinta, turi žemiausią kvalifikacinę klasę, todėl turėtų būti paskatinta.

Teismas, apibendrinęs išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, darė išvadą, kad jokių esminių pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos Vertinimo komisijos 2013 m. vasario 26 d. priimtos vertinimo išvados teisėtumui, nenustatyta. Iš ištirtų įrodymų, liudytojų apklausos matyti, kad pareiškėjos tiesioginės vadovės pateiktos pastabos iš esmės pagrįstos, Vertinimo komisija tinkamai ir laikydamasi taisyklėse nustatytų reikalavimų atliko pareiškėjos vertinimą, todėl jos tarnybinė veikla pagrįstai įvertinta gerai. Dėl nurodytų priežasčių R. B. skundas atmestas.

III. Pareiškėja R. B. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą (III, t., b. l. 46-54), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, ar pareiškėja įvykdė antrąją jai suformuotą užduotį, kadangi Vertinimo komisijoje ši užduotis nebuvo aptariama ir nebuvo vertinama kaip neįvykdyta. Be to, teismas neatsižvelgė į pareiškėjos pateiktą išvadą dėl jos veiklos vertinimo 2012 m.

Teismas neįvertino, kad pareiškėjai buvo nustatyta užduotis (4 užduotis), kurios viršyti objektyviai neįmanoma.

Mano, kad teismas nenustatė esminės faktinės aplinkybės, kad pareiškėja viršijo pagrindinius praėjusių metų veiklos rezultatus. Teismas nepatikrino, ar Vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumo patikrinimo funkciją ir laikėsi sprendimų priėmimo procedūros. Teismas nepatikrino, ar pareiškėja privalo dirbti negaunama papildomo atlygio Seimo laikinosiose tyrimo komisijose, ar jai buvo nustatyta tokia užduotis. Tvirtina, kad jos pareigybė reikalinga padėti vykdyti tik nuolatinės komisijos, kuriai pareiškėja yra priskirta, t. y. Atominės energetikos komisijos, uždavinius ir funkcijas. Nei pareigybės aprašyme, nei pareiškėjos veiklos uždaviniuose nebuvo nurodyta pareiškėjos pareiga padėti Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms. Pareiškėja neigia žodžiu ar raštu gavusi tiesioginės vadovės pavedimą aptarnauti tokią komisiją. Pažymi, kad Biuro vedėja, nesuderinusi su pareiškėja, vertinimo išvadoje kitiems metams įrašė uždavinį padėti dirbti Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms.

Mano, kad Biuro vedėjos parodymai yra abstraktūs, įrodinėjimo našta nepagrįstai perkelta pareiškėjai.

Teismas nukrypo nuo vienodos teismų praktikos, pasisakydamas dėl pareiškėjos dalyvavimo Vertinimo komisijos posėdyje.

Pažymi, kad 2012 m. iš Biuro vedėjos buvo gauti tik trys pavedimai, kurie buvo įvykdyti ir pastabų dėl jų nebuvo pareikšta. Vertinimo komisijos procedūros metu apie tai nebuvo diskutuota.

Nesutinka su teismo vertinimu, kad darbai, kurie nebuvo įrašyti kaip 2012 m. užduotys, pagrįstai neįrašyti į Išvadą.

Teigia, kad teismas neįvertino, jog Biuro vedėjos teiginiai (nevertina kolegų nuomonės, neskatina tarpusavio bendradarbiavimo, neatsiliepia į prašymus padėti ir kt.) yra abstraktūs, nepagrįsti faktiniais duomenimis. Biuro vedėja, žinodama, kad pareiškėjos pareigybė reikalinga padėti vykdyti Komisijos, kuriai ji yra priskirta, uždavinius ir funkcijas pripažino, kad pildydama kvalifikacijos anketą apie lyderystę, supratimą apie žmogiškųjų išteklių valdymą, nesiteiravo apie pareiškėją šios Komisijos pirmininko. Išskiria liudytojo R. Ž. parodymus, kadangi šis asmuo buvo Atominės energetikos komisijos pirmininkas ir jis patvirtino, kad pareiškėja turi lyderiui būdingų savybių, palaiko Komisijos narių siekius ir iniciatyvas, dalinasi turima informacija. Biuro vedėja nei teismui, nei Vertinimo komisijai nepateikė duomenų, kad pareiškėja nebendradarbiavo su teisės akto projekto svarstymui paskirto pagrindinio komiteto biuro darbuotojais.

Teismas nustatė, kad pareiškėja rengia raštus su klaidomis, tačiau neįvertino, kad šis klausimas nebuvo nagrinėjamas vertinimo procedūros metu.

Pažymi, kad už teisės aktų pavestų funkcijų vykdymą pareiškėja atsiskaito tik Komisijos pirmininkui, o tiesioginė viršininkė Komisijai pavestų užduočių neplanavo, neorganizavo ir nevykdė, taip pat neatliko priežiūros funkcijų ir nesiteiravo Komisijos pirmininko apie pareiškėjos pareigybės aprašyme numatytų funkcijų atlikimą.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, prašydamas šį skundą atmesti.

Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su 4 užduoties vykdymu, atsakovas nurodo, kad pareiškėja pokalbio su tiesioginiu vadovu metu turėjo galimybę išsakyti abejones dėl užduoties, kurios, jos tvirtinimu, neįmanoma viršyti. Be to, tokia pati užduotis pareiškėjai suformuota ateinantiems metams, kas leidžia manyti, kad toks užduoties formavimas pareiškėjai atrodo tinkamas. Nesutinka su pareiškėjos pateiktu šios užduoties vertinimu. Mano, kad pareiškėja galimai neteisingai interpretuoja kompetencijas „analizė ir pagrindimas“ ir „informacijos valdymas“. Teigia, kad Biuro vedėjos vertinime atsispindėjo, jog pareiškėja turi prastus informacijos valdymo gebėjimus. Nurodo, jog pati pareiškėja pripažino, kad remia Komisijos narių, t. y. Seimo narių, tačiau ne savo kolegų profesinius siekius. Tvirtina, kad pareiškėjai buvo suteikta galimybė išsakyti savo argumentus Vertinimo komisijos posėdyje. Pažymi, kad teismas turėjo vertinti ne tai, ar pareiškėjai turi būti papildomai mokama už darbą Seimo laikinosiose tyrimo komisijose, bet tai, ar pareiškėja vykdė tiesioginio vadovo nurodymą. Mano, kad apeliantė nepagrįstai absoliutina pareigą už savo veiklą atsiskaityti tik Komisijos pirmininkui, nes Įstatymas numato, kad valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina tiesioginis vadovas. Nepagrįstu laiko apeliantės argumentą, kad veiklos užduotys nustatytos nesuderinus su ja, kadangi Įstatymas numato, jog vertinimo išvadą parengia tiesioginis tarnautojo vadovas. Mano, kad pareiškėjos pavaldumas Biuro vadovei suponuoja jos atskaitingumą šiai vadovei. Pažymi, kad į teismo vertinimo ribas neįeina Seimo kanceliarijos vidaus struktūros optimalumo vertinimo klausimai. Mano, kad teismas įvertino atliktas tarnybinės veiklos procedūras ir nustatė, kad jos atliktos laikantis teisės aktų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2013 m. vasario 26 d. išvados Nr. 407-I-56, kuria nuspręsta pareiškėjos tarnybinę veiklą 2012 m. vertinti „gerai“ teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjos tarnybinė veikla 2012 m. buvo vertinama Komisijoje jos pačios prašymu, pareiškėjai nesutinkant su savo tiesioginės vadovės vertinimo išvada, kuria pareiškėjos tarnybinė veikla įvertinta „gerai“. Pareiškėja mano, kad viršijo jai 2012 metams nustatytas veiklos užduotis, todėl jos tarnybinė veikla turėjo būti įvertinta „labai gerai“.

Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 22 ir 221 straipsniai bei juos detalizuojančios inter alia valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo tvarką, valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustatančios vertinimo taisyklės. Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus, vykdant jam suformuluotas užduotis (VTĮ 22 str. 3 d.). Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų vertinimo taisyklių bei Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909, 9 punktas (2012 m. rugsėjo 5 d. redakcija) numato, kad tiesioginis vadovas kasmet, pokalbio su valstybės tarnautoju metu, aptaria valstybės tarnautojo užpildytą vertinimo anketą ir valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, valstybės tarnautojui nustatytų užduočių vykdymo rezultatus, nustato einamųjų metų užduotis, aptaria valstybės tarnautojo karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą. Po pokalbio su valstybės tarnautoju tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketą (įrašo atitinkamą komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su valstybės tarnautojo nurodytu balu, ir nurodo kitokį balą) ir pagal valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados formą (šių Taisyklių 2 priedas) surašo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą. Išvadoje tiesioginis vadovas vertina valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą. Valstybės tarnautojo kvalifikacija ir jo gebėjimas atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas ir pasiekti rezultatai vykdant jam suformuluotas užduotis vertinami pagal vertinimo kriterijus.

Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą; valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą; sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina gerai); vertinimo komisijos išvados surašymą (18 p.). Taisyklių 19 punktas (2012 m. rugsėjo 5 d. redakcija) nustato, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikaciją ir jam nustatytų užduočių vykdymo rezultatus. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas vertinimo komisijoje susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo (Taisyklių 20 p.).

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje dalyvaujančių asmenų nurodytas faktines ir teisines bylos aplinkybes, įvertinęs surinktus įrodymus, nustatė, kad Vertinimo komisijos Išvada yra pagrįsta ir teisėta, kad pareiškėjos tarnybinė veikla įvertinta laikantis teisės aktų reikalavimų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra šio tarnautojo tiesioginio vadovo bei vertinimo komisijos kompetencija, tačiau ji nėra išimtinė kompetencija, nes šie subjektai yra saistomi Taisyklių nustatytų ir jiems privalomų vertinimo kriterijų, metodikos, tarnybinės veiklos vertinimo skalės (Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 29 dalis, Taisyklių 1 priedas). Šiais Taisyklių nustatytais kriterijais teismas turi vadovautis, spręsdamas atitinkamų vertinimo komisijos padarytų išvadų pagrįstumo klausimą. Nagrinėjamoje byloje įvertinus pareiškėjos nurodomas aplinkybes, kurių pagrindu ji nesutinka su Vertinimo komisijos Išvada, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad komisija, pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertindama „gerai“, pažeidė Taisyklių nustatytus ir jai privalomus vertinimo kriterijus, metodiką, tarnybinės veiklos vertinimo skalę.

Gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas ir užduočių vykdymo rezultatai vertinami „labai gerai“, kai valstybės tarnautojas, atlikdamas pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, įvykdė užduotis ir viršijo visus sutartus vertinimo rodiklius. Gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas ir užduočių vykdymo rezultatai vertinami „gerai“, kai valstybės tarnautojas, atlikdamas pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, įvykdė užduotis ir viršijo kai kuriuos sutartus vertinimo rodiklius (Taisyklių 2 priedas 2012 m. rugsėjo 5 d. redakcija). Valstybės tarnautojo kvalifikacija pagal pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo metu galiojusį Taisyklių 5 priedą (2012 m. rugsėjo 5 d. redakcija) buvo vertinama pagal šiuos kriterijus: lyderystė, supratimas apie žmogiškųjų išteklių valdymą, programų ir projektų valdymas, finansų valdymas, analizė ir pagrindimas.

Pareiškėjos tiesioginė vadovė pareiškėjos gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas ir užduočių vykdymo rezultatus įvertino 4 balais iš penkių galimų, nurodydama, kad pareiškėja atsisako dirbti Seimo laikinosiose komisijose, atmestinai pateikia informaciją apie darbą. Vertindama pareiškėjos kvalifikaciją tiesioginė vadovė nurodė, kad pareiškėja nepalaiko padalinyje dirbančių kolegų profesinio tobulėjimo siekių, nevertina kolegų nuomonės, neskatina tarpusavio bendradarbiavimo, neatsiliepia į prašymus padėti, kategoriškai atsisako padėti dirbti Seimo laikinosioms komisijoms, nepadeda kitiems, nesidalina informacija, neteikia kitiems pasiūlymų, neprašo pagalbos ir jos nesiūlo, nesistengia geranoriškai paaiškinti sprendimų priežasties, informaciją parengia atmestinai. Pareiškėjos kvalifikacija buvo įvertinta 3 balais iš penkių galimų. Bendrai pareiškėjos tarnybinė veiklą jos tiesioginė vadovė J. Š. įvertino „gerai“. Vertinimo komisija savo narių balsų dauguma pareiškėjos tiesioginės vadovės vertinimui pritarė ir pareiškėjos tarnybinę veiklą 2012 metais taip pat įvertino „gerai“.

Pirmosios instancijos teismas Vertinimo komisijos išvadą pripažino pagrįsta.

Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos reikalavimą, atsižvelgdamas į pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus ir šioje byloje nagrinėjamo administracinio ginčo ribas, pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 straipsnis) Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio ir Taisyklėmis nustatytų reikalavimų kontekste išsamiai patikrino tiek Vertinimo komisijos, tiek pareiškėjos tiesioginės vadovės pateiktos tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagal nustatytus kriterijus pagrįstumą, tiek procedūras. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis iš esmės sutinka. Teismas išsamiai patikrino ir įvertino pareiškėjos tiesioginės vadovės ir Vertinimo komisijos padarytų išvadų dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos 2012 metais teisingumą ir pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas sprendime išdėstė įrodymus, kuriais buvo grindžiamos teismo išvados, nurodė argumentus, dėl kurių atmetė pareiškėjos teiginius ir motyvus. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, byloje surinktų faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų vertinimu, išskyrus tai, dėl ko apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisakys atskirai.

Pirmiausia pažymėtina tai, kad pareiškėjos pareigybės aprašyme įtvirtintas jos tiesioginis pavaldumas Biuro vedėjui (23 p.), kuris pagal savo pareigybės paskirtį, be kita ko, privalo užtikrinti reikiamą Biuro darbo organizavimą bei Biurui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, vertinti Biuro valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą (I t., b. l. 50), todėl šio asmens teisė ir kompetencija vertinti pareiškėjos tarnybinę veiklą negali būti kvestionuojama. Nors pareiškėja nurodo, kad jos tiesioginės vadovės teiginiai apibūdinant pareiškėjos kvalifikaciją yra abstraktūs, niekuo nepagrįsti, tačiau iš Vertinimo komisijos posėdžio stenogramos (II. t., b. l. 18-24) matyti, kad pati pareiškėja patvirtino vadovės nurodytas aplinkybes, kad nebendradarbiauja su kitais padaliniais, nepadeda kitiems ir pati neprašo pagalbos, nesidalina informacija, nepadeda Seimo laikinosioms komisijoms.

Pažymėtina, kad pareiškėja dirba Seimo kanceliarijos Komisijų biuro patarėja, todėl vertinant jos kvalifikaciją pagrįstai atsižvelgta į tai, kaip pareiškėja bendrauja ir bendradarbiauja būtent su Seimo kanceliarijos Komisijų biuro darbuotojais. Nepagrįsta pareiškėjos nuomonė, kad jos funkcijoms nepriskirtinas darbas Seimo laikinosiose komisijose. Pareiškėja Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2007 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 460-P-407 nuo 2007 m. rugpjūčio 31 d. buvo perkelta į Seimo komisijų biuro patarėjos pareigybes (I t., b. l. 136).

Seimo kanclerio 2007 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 400ĮVK-198 patvirtintuose Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos komisijų biurų nuostatuose įtvirtintas biuro uždavinys yra aptarnauti Seimo nuolatines ir laikinąsias komisijas (I t., b. l. 44-45). Nors pareiškėja Seimo kanclerio įsakymu ir buvo paskirta į Atominės energetikos komisiją, jos pareigybės aprašymo 22 punkte yra nurodyta, kad pareiškėja vykdo kitas su Biuro veikla susijusias funkcijas ir Biuro vedėjo nenuolatinio pobūdžio pavedimus, reikalingus Kanceliarijos strateginiams tikslams pasiekti.

Nepaisant to, kad pareiškėja neigia gavusi konkretų pavedimą aptarnauti Seimo laikinąsias komisijas, Vertinimo komisijos posėdžio metu ji pripažino, kad Biuro vedėja teiravosi, ar pareiškėja sutiktų dirbti tokį darbą, taip pat pripažino, kad ji nesutiko dirbti Seimo laikinosiose komisijose. Pareiškėjos procesiniuose dokumentuose atsispindi kategoriška jos pozicija dėl darbo Seimo laikinosiose komisijose. Taigi Vertinimo komisija turėjo pagrindą pripažinti pagrįstomis pareiškėjos tiesioginės vadovės pastabas dėl pareiškėjos kvalifikacijos ir pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų vykdymo.

Pasisakant dėl pirmosios instancijos teismo argumentų, susijusių su pareiškėjai 2012 metams nustatytų užduočių atlikimo vertinimu, pirmiausiai pažymėtina tai, kad teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo (pareiškėjos) tarnybinės veiklos rezultatų, kaip ir jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjos tiesioginė vadovė ir Vertinimo komisija laikė neįvykdyta pareiškėjai suformuotą užduotį parengti 2 pasiūlymus teisės aktų projektams, susijusiems su Komisijos nagrinėjamais klausimais. Biuro vedėjos J. Š. pasirašytoje vertinimo išvadoje įrašyta, kad pareiškėja pateikė 9 pasiūlymus teisės aktų projektams, susijusiems su Komisijos nagrinėjamais klausimais. Minėtoje išvadoje nėra jokių įrašų, patvirtinančių, kad ši užduotis laikyta neįvykdyta. Priešingai, atsižvelgiantį į tai, kad pareiškėja buvo nurodžiusi, kad pateikė 15 pasiūlymų teisės aktų projektams, susijusiems su Komisijos nagrinėjamais klausimais, o Biuro vedėja pakoregavo išvadą, nurodydama, kad yra parengti 9 pasiūlymai, darytina išvada, kad ši užduotis buvo laikoma įvykdyta. Apie minėtos užduoties vykdymą nebuvo kalbama ir Vertinimo komisijos posėdžio metu (II t., b. l. 18-24). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino pareiškėjos tarnybinės veiklos rezultatus ir konstatavo, kad užduotis parengti 2 pasiūlymus teisės aktų projektams, susijusiems su Komisijos nagrinėjamais klausimais, yra neįvykdyta. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje metu buvo vertinama jos rengtų dokumentų kokybė. Tiesioginės vadovės vertinimo išvadoje apie klaidas pareiškėjos rengtuose dokumentuose neužsimenama, Vertinimo Komisijos posėdžio metu šis klausimas taip pat nebuvo aptariamas, duomenų, kad į bylą pateikti dokumentai (II t., b. l. 27-41) buvo pateikti Vertinimo komisijai nėra, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Išvados pagrįstumą grindė argumentais apie pareiškėjos daromas klaidas rengiant šiuos dokumentus.

Nepaisant paminėtų pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumų, teisėjų kolegija mano, kad jie neturi įtakos galutinei teismo išvadai ir nekeičia galutinio vertinimo rezultato, kaip ir ta aplinkybė, kad pareiškėja atliko darbus, kurie nebuvo įrašyti į 2012 metų užduotis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad šie darbai nebuvo vertinti kaip atlikti, taip pat, kad vertinimo metu į juos visiškai nebuvo atsižvelgta, nepaisant tos aplinkybės, kad jie tiesioginės vadovės buvo išbraukti iš vertinimo išvados. Vertinimo komisijos posėdžio metu pareiškėjos buvo klausiama apie šiuos darbus ir jai patvirtinus, kad darbai buvo atlikti, Vertinimo komisija nereikalavo jokių papildomų įrodymų, kas leidžia daryti išvadą, kad nebuvo suabejota šių darbų atlikimo faktu. Teisėjų kolegija vertina, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių į vertinimo išvadą neįrašytus darbus vertinti kaip ypatingai reikšmingus, pareikalavusius daug pastangų ir laiko sąnaudų, atskleidžiančius labai aukštą pareiškėjos profesinę kompetenciją, todėl šių darbų atlikimo faktas nelaikytinas turinčiu lemiamą įtaką pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, galutinio vertinimo rezultato nekeičia ir pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad užduoties parengti Komisijos 2012 m. darbo plano projektą ir pateikti Komisijos nariams susipažinti ir priimti sprendimą buvo neįmanoma viršyti.

Pažymėtina, kad vertinimas „gerai“ yra aukštas įvertinimas, kuriam neturi būti nustatyti reikšmingi valstybės tarnautojo veiklos ar kvalifikacijos trūkumai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nebuvo nurodytos išskirtinės pareiškėjos tarnybinės veiklos aplinkybės, kurios leistų daryti išvadą, kad Komisija akivaizdžiai neproporcingai, neobjektyviai, šališkai, piktnaudžiaudama jai suteiktais įgalinimais, įvertino pareiškėjos tarnybinę veiklą „gerai“.

Atsižvelgdama į nurodytus motyvus teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, iš esmės tinkamai vertino įrodymus, teisingai taikė valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, išskyrus šioje nutartyje aptartus pažeidimus, kurie teisėjų kolegijos vertinimu neturi įtakos galutinei teismo išvadai, taigi priimtas sprendimas pripažintinas pagrįstu, teisėtu, o apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo jį naikinti ar keisti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė