A-335-442/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-335-442-2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04947-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 96-1294 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2013 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 2S-4576 bei priteisti 400 Lt neturtinės žalos.

Nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 17 d. pietums pareiškėjai vietoje vištienos guliašo buvo pateiktos nuoviros, t. y. tik vištienos oda be vištienos mėsos, todėl pareiškėja pareiškė pretenziją. Kokybiškas vištienos guliašas jai buvo patiektas tik po 30-40 min. Maisto pagal nustatytą valgiaraštį negavo ir 2013 m. rugpjūčio 17 d., nes vakarienės metu, vietoje valgiaraštyje numatytos manų košės, gavo bulvių košę. Pareiškėjai pareiškus pretenziją, vietoje manų košės jai buvo atneštas sumuštinis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėja 2013 m. rugpjūčio 19 d. pateikė skundą administracijai. Iš Lukiškių TI-K administracijos gautą atsakymą vėliau pareiškėja apskundė Kalėjimų departamentui. Prieštaraudama gautų sprendimų argumentams nurodė, kad jos skundai nebuvo ištirti, be to, sprendimuose yra paneigiamos faktinės aplinkybės. Pažymėjo, kad maisto kokybės tikrinimo žurnale įrašyta žyma apie minėtomis dienomis pateiktą kokybišką maistą neatitinka tikrovės.

Atsakovas Lukiškių TI-K, kartu atstovaujantis ir Lietuvos valstybei, su pareiškėjos skundu nesutiko.

Nurodė, kad pagal Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnalo įrašus abi pareiškėjos minimas dienas maistas buvo patikrintas, o įrašą „maistas kokybiškas” patvirtina Sveikatos priežiūros darbuotojo ir Lukiškių TI-K budinčiojo direktoriaus padėjėjo parašai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai dėl maisto kokybės laikytini subjektyvia nuomone. Pažymėjo, kad kiti nuteistieji ir suimtieji dėl maisto kokybės tomis dienomis nesiskundė, o pareiškėjai pareiškus nepasitenkinimą ir siekiant išvengti tolimesnio konflikto, pastarajai buvo atnešta nauja porcija karšto maisto. Prieštaravimus dėl neišduotos manų košės vertino kaip nepagrįstus, nes Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnalo įrašai patvirtina, kad 2013 m. rugpjūčio 18 d. vakarienei buvo išduodama būtent manų košė.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr.4/07-117 patvirtintų Asmenų laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 20 punktu, konstatavo, kad maistas 2013 m. rugpjūčio 17 d. buvo patiektas atitinkantis kokybiškam maistui keliamus reikalavimus. Remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma bei vadovaudamasis Taisyklių 6 ir 9 punktais, priėjo išvados, jog 2013 m. rugpjūčio 18 d. pagaminto maisto patiekalai buvo pateikti pagal sąrašą ir kokybiški. Atsakydamas į pareiškėjos reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad nekonstatavus institucijų priimtų skundžiamų sprendimų ydingumo, klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti sprendžiamas.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą.

Apeliaciniame skunde pakartoja argumentus, išdėstytus skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad Lukiškių TI-K nesurašė pareiškėjos prašymu akto dėl jos išsakytų patiekiamo maisto trūkumų. Pabrėžia, kad prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo išreikalauti vaizdo medžiagą, pagrindžiančią pareiškėjos teiginius. Akcentuoja, kad Lukiškių TI-K vengia tinkamai atsakyti į pareiškėjos skundus. Prašo iš Lukiškių TI-K išreikalauti 2013 m. rugpjūčio 19 d. pažymą, įrodančią, kiek asmenų kreipėsi dėl nekokybiško maisto ir į kiek skundų buvo atsakyta, taip pat 2013 m. rugpjūčio 17 d. ir 18 d. filmuotą medžiagą, patvirtinančią pareiškėjos teiginius, bei pareiškėjos 2013 m. rugpjūčio 19 d. ir 24 d. skundus. Teigia, kad nekokybiškas maistas buvo išduotas ir 2014 m. balandžio 23 d. bei 2014 m. balandžio 27 d.

Lukiškių TI-K atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilęs dėl Lukiškių TI-K 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 96-1294 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 2S-4576 teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėja savo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindė tuo, jog 2013 m. rugpjūčio 17 d. pietums pareiškėjai vietoje vištienos guliašo buvo pateiktos vištienos nuoviros, o 2013 m. rugpjūčio 17 d. vakarienės metu vietoje valgiaraštyje numatytos manų košės buvo pateikta bulvių košė.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja pateiktu apeliaciniu skundu su priimtu teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, taip pat mano, kad turėjo būti išreikalauti vaizdo įrašai bei kiti įrodymai, patvirtinantys, kad jos skundai yra pagrįsti.

Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas materialinės ir procesinės teisės normas taikė teisingai, bylai reikšmingas aplinkybes vertino tinkamai.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pažymėtina, kad asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 dalis bei Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalis. BVK 173 straipsnio 4 dalis nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji taip pat aprūpinami nemokamai. Įstatymų leidėjas BVK 173 straipsnio 8 dalyje nustatė, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Kalėjimų departamento direktorius 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr.4/07-117 patvirtino Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles, kurios parengtos vadovaujantis, be kita ko, Bausmių vykdymo kodeksu. Šiose taisyklėse nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirtai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimą pagal aukštesnės galios teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas. Remiantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 20 punktu, išduoti pagamintą maistą leidžia kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas, remdamasis šios įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja yra maitinama pagal valgiaraštį nedirbančioms moterims. Byloje pateiktame Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnalo nuoraše (b. l. 33-34) esantys tikrinusių asmenų parašai patvirtina, kad 2013 m. rugpjūčio 17 d. patiekiamas maistas buvo kokybiškas ir atitiko kokybiškam maistui keliamus reikalavimus. Be to, atsakovas patvirtino, kad pareiškėjai išreiškus nepasitenkinimą vištienos patiekalu, jai pakartotinai buvo atnešta papildoma porcija.

Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal 2013 m. rugpjūčio 18 d. valgiaraštį buvo numatyta tiekti manų košę. Iš 2013 m. rugpjūčio 18 d. Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnalo nuorašo matyti, kad minėtą dieną manų košė buvo pagaminta (b. l. 33). Pagal kompetenciją paskirtų asmenų parašais patvirtinta, kad vakarienei pagamintų patiekalų, tame tarpe ir manų košės kokybė atitiko kokybiškam maistui keliamus reikalavimus. Tai, kad 2013 m. rugpjūčio 17 d. ir 2013 m. rugpjūčio 18 d. pateiktas maistas buvo kokybiškas, patvirtina ir pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojais apklaustų Lukiškių TI-K darbuotojų – direktoriaus budinčiojo padėjojo A. Z., medicinos darbuotuojos Z. J. ir J. P. parodymai. Taigi byloje esantys duomenys nesudaro jokio pagrindo spręsti, kad pareiškėjai 2013 m. rugpjūčio 17 d. ir 2013 m. rugpjūčio 18 d. buvo pateiktas netinkamas, valgiaraščio neatitinkantis maistas, bei kad byloje ginčijami sprendimai, kuriais pareiškėjos skundai dėl nekokybiško maisto buvo netenkinti, yra neteisėti.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, priėjo pagrįstą išvadą, kad atsakovo neteisėti veiksmai nenustatyti, todėl CK 6.271 straipsnio prasme valstybei nekyla pareiga atlyginti pareiškėjai neturtinę žalą. Nenustačius esminės civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygos (valdžios institucijos neteisėtų veiksmų), kitų sąlygų nagrinėjimas neturi teisinės prasmės.

Dėl pareiškėjos prašymo išreikalauti filmuotą medžiagą, pažymą ir jos skundų kopijas, pažymėtina, kad įrodymų rinkimas administraciniame procese negali būti begalinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-455/2013). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išreikalavo pakankamai duomenų, leidžiančių daryti tikslias išvadas dėl kalinantiems asmenims 2013 m. rugpjūčio 17 d. ir 2013 m. rugpjūčio 18 d. pateikto maisto kokybę bei įvertino juos, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 6 d.). Dėl to netenkintinas pareiškėjos apeliaciniame skunde pareikštas prašymas išreikalauti atitinkamus įrodymus. Šiuo atveju taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 yra konstatavęs, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 53 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.). Tačiau ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, faktines ginčo aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos R. M. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys