A-1084-502/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1084-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02534-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) paskirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją (toliau – ir valstybinė pensija) nuo 2010 m. kovo 9 d.; 2) indeksuoti paskirtą valstybinę pensiją (taip, kaip indeksuojamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) paskirtos pensijos); 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), 1 000 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Skunde (b. l. 1–2, 9–10) pareiškėjas paaiškino, kad 2013 m. liepos 12 d. Kalėjimų departamentas jį informavo, kad jam, buvusiam pareigūnui, nuo 2012 m. sausio 5 d. paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija – 33,35 Lt per mėnesį. Pareiškėjas su minėtu sprendimu nesutinka, nes dėl valstybinės pensijos skyrimo kreipėsi 2013 m. sausio mėnesį ir prašė valstybinę pensiją skirti nuo 2010 m. kovo 9 d., t. y. nuo tos dienos, kai jam sukako 50 metų. Daug metų Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas, Įstatymas) nebuvo laikomasi, t. y. pareigūnams, kurie buvo ištarnavę 5 ir daugiau metų, ir pasiekę pensijos amžių (50 metų) tuo metu jau netarnavo, pensijos nebuvo skiriamos. Pareiškėjo įsitikinimu, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, valstybinė pensija turi būti jam mokama nuo 2010 m. kovo 9 d. Atsakovai savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 29 straipsnio nuostatas, pažemino jo orumą. Analogišką darbą dirbantis, panašų stažą turintis pareigūnas, išėjęs į pensiją šiuo metu, gauna bent dešimt kartų didesnę pensiją. Kitiems pensininkams (gaunantiems pensijas iš VSDFV), kurių stažas įgytas anksčiau (pvz., iki 1992 m.), nustatomas koeficientas (lygus darbuotojo darbo užmokesčiui, padalintam iš vidutinio darbo užmokesčio šalyje), kuris dauginamas iš draudžiamųjų pajamų, galiojančių šiuo metu. Šios nuostatos turi būti taikomos ir pareiškėjo atveju. Po valstybinės pensijos paskyrimo iš kolegų, aplinkinių žmonių A. S. nuolatos sulaukia patyčių, kad už tarnybą yra įvertintas tokiu būdu. Jis yra pažemintas, jaučia nuolatinį diskomfortą dėl diskriminacijos.

Atsakovas Kalėjimų departamentas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

Atsiliepime (b. l. 18–20) Kalėjimų departamentas paaiškino, kad nuo 2012 m. sausio 15 d. paskyrė pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą – 13,35 Lt per mėnesį. Įstatymo 16 straipsnio 11 dalis nustato, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. skiriamos mažesnės kaip 430 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą arba netekto darbingumo pensijos, išskyrus privalomosios karo tarnybos karių netekto darbingumo pensijas, didinamos vieną kartą (pensijos skyrimo metu) 20 Lt, bet ne daugiau kaip iki 430 Lt. Vadovaudamasis minėta nuostata Kalėjimų departamentas 2013 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. (767) NV-285 pareiškėjui valstybinę pensiją skyrimo metu padidino 20 Lt ir paskirtos pensijos suma yra 33,35 Lt. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir mokama nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo atitinkamoje institucijoje dienos. Atsižvelgiant į tai, kad dokumentų pensijai skirti gavimo Kalėjimų departamente diena yra 2013 m. sausio 15 d., pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinė pensija paskirta ir mokama nuo 2012 m. sausio 15 d. Nors Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nėra numatyti kompetentingos institucijos, įgaliotos skirti ir mokėti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, veiksmų apskundimo terminai, įstatymas netiesiogiai nukreipia į valstybinių socialinio draudimo pensijų klausimus reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo pareiškėjas galėjo apginti per šešių mėnesių terminą, todėl atsakovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimams dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskyrimo nuo 2010 m. kovo 9 d. ir paskirtos pensijos indeksavimo taikyti šį terminą. Pasak Kalėjimų departamento, A. S. nepateikė įrodymų ir nedetalizavo aplinkybių, patvirtinančių jam padarytą žalą.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime (b. l. 71–73) paaiškino, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos yra skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas), kuris valstybinėms pensijoms nėra taikomas, todėl pareiškėjo reikalavimas indeksuoti jam mokamą valstybinę pareigūnų ir karių pensiją taip, kaip ji indeksuojama valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjams, yra visiškai nepagrįstas. Indeksuoti pareiškėjui mokamą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją įstatyminio pagrindo nėra. 2014 m. balandžio 15 d. rašte Nr. 7S-209 Kalėjimų departamentas paaiškino, jog Įstatymo 16 straipsnio 11 dalyje nustatytas pareigūnų ir karių valstybinės pensijos padidinimas, kuris remiantis šiuo straipsniu taikomas tik vieną kartą (pensijos skyrimo metu), pareiškėjo atžvilgiu buvo pritaikytas. Be to, valstybinės pensijos paskyrimas neatima pareiškėjui teisės gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją (atsiradus sąlygoms, nustatytoms Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme), todėl nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog palyginti su valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjais jis yra diskriminuojamas ir žeminamas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 23 d. sprendimu pareiškėjo A. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 92–95).

Teismas nurodė, kad pagal Įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir mokama nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo atitinkamoje institucijoje dienos. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo dokumentai pensijai skirti Kalėjimų departamente buvo gauti 2013 m. sausio 15 d., todėl Kalėjimų departamentas pagrįstai, vadovaudamasis anksčiau nurodyta Įstatymo nuostata, pareiškėjui valstybinę pensiją paskyrė ir moka nuo 2012 m. sausio 15 d., o ne nuo 2010 m. kovo 9 d. Pareiškėjas neginčija paskirtos pensijos dydžio, prašo indeksuoti jam mokamą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kaip yra indeksuojamos valstybinės socialinio draudimo pensijos. Indeksuoti pareiškėjui mokamą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją nėra įstatyminio pagrindo. Valstybinėms pensijoms netaikomas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, reglamentuojantis pensijų indeksavimą valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjams. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Įstatymo 16 straipsnio 11 dalis pareiškėjo atžvilgiu buvo pritaikyta. Kalėjimų departamentas 2014 m. balandžio 15 d. rašte Nr. 7S-209 paaiškino pareiškėjui Įstatymo 16 straipsnio 11 dalies nuostatų taikymą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl atsakovo Kalėjimo departamento veiksmų paskyrus ir mokant mažą valstybinę pensiją jis jaučiasi pažemintas, diskriminuojamas lyginant su socialinio draudimo pensijų gavėjais, iš kolegų ir aplinkinių sulaukia patyčių, tačiau byloje nėra jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą būtent dėl atsakovų veiksmų. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, t. y. šiuo atveju nesant neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybės civilinė atsakomybė negali kilti.

III. Pareiškėjas A. S. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimą ir perduoti administracinę bylą nagrinėti Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui (toliau – ir Konstitucinis Teismas), nes yra pažeidžiama Konstitucija ir Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas.

Apeliacinis skundas (b. l. 100–102) grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais, kuriuos pareiškėjas nurodė pirmosios instancijos teismui.

Atsakovas Kalėjimų departamentas, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (b. l. 109–111) pažymi, kad pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra abstraktus, t. y. pareiškėjas tinkamai nepagrindė savo abejonių galiojančio teisinio reguliavimo konstitucingumu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo iš pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo teisinių santykių.

Nors kreipdamasis į teismą dėl savo galimai pažeistų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo A. S. nesuformulavo reikalavimų dėl konkrečių administracinių aktų, tačiau iš skunde pateikiamų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas nesutinka su Kalėjimų departamento 2013 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. (767)NV-285 skirti jam 33,35 Lt pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą bei kvestionuoja Kalėjimų departamento 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 7S-209, priimtą Įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka peržiūrėjus 2013 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. (767)NV-285.

Pažymėtina, jog siekdamas jam paskirtos ir mokamos valstybinės pensijos padidinimo A. S. nenurodo Kalėjimų departamento klaidų, padarytų skaičiuojant tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti ar nustatant darbo užmokesčio vidurkį, reikšmingą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydžiui, prašydamas skundą tenkinti vadovaujantis, jo nuomone, palankesniu valstybinių socialinio draudimo pensijų srities reguliavimu.

Teisėjų kolegija, pritardama Vilniaus apygardos administracinio teismo motyvams, kuriais atmestas pareiškėjo reikalavimas indeksuoti valstybinę pensiją Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyta tvarka, pabrėžia, jog valstybinės pensijos savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo valstybinio socialinio draudimo pensijų: jos yra mokamos iš valstybės biudžeto; jos skiriamos asmenims už atliktą tarnybą ar nuopelnus Lietuvos valstybei, taip pat kaip kompensacija įstatyme nurodytiems nukentėjusiesiems asmenims; šių pensijų gavimas priklauso ne nuo nustatyto dydžio pensijų socialinio draudimo įmokų, o siejamas su atitinkamu asmens statusu (tarnyba, nuopelnais ar kt.). Konstitucinis Teismas yra pripažinęs, jog valstybinių pensijų ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir paisant Konstitucijos normų bei principų, nustatyti atitinkamas šių pensijų skyrimo sąlygas (2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas); įstatymu gali būti nustatytas maksimalus tokių pensijų dydis, taip pat gali būti įtvirtinti įvairūs tokios pensijos maksimalaus dydžio nustatymo būdai; įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, gali nustatyti ir tam tikrus atvejus, kai valstybinė pensija asmeniui yra neskiriama (esant įstatyme numatytoms aplinkybėms); kita vertus, valstybinių pensijų, skiriamų už tam tikrą tarnybą, už nuopelnus Lietuvos valstybei ar kaip kompensacija nukentėjusiesiems asmenims, atveju taip pat galioja nuostata dėl valstybės įstatymu prisiimto įsipareigojimo asmeniui, atitinkančiam įstatymo nustatytas sąlygas, paskirti ir mokėti atitinkamą pensiją ir to asmens teisės reikalauti, kad valstybė vykdytų šį įstatymu prisiimtą įsipareigojimą (2007 m. spalio 22 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).

Patikrinęs nagrinėjamą bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Kalėjimų departamentas skirdamas, o VSDFV mokėdama pareiškėjui valstybinę pensiją (Įstatymo 12 str. 1 d.) veikia neteisėtai ar kitaip netinkamai vykdo Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatas. Vadovaujantis Įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir mokama nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo atitinkamoje institucijoje dienos. Pažymėtina, jog analogišką 12 mėnesių apribojimą numato ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio 1 dalis. Taigi paminėtuoju aspektu skirtingoje padėtyje esančių valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjų bei pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjų, kuriuos dėl jų individualių ypatumų įstatymų leidėjas traktuoja nevienodai, kategorijoms taikomas iš esmės tapatus reikalavimas.

Pareiškėjo pensijos bylos medžiaga rodo, kad valią pasinaudoti Įstatymo jam nustatyta teise, kurią, kaip pats teigia, įgijo dar 2010 m. kovo 9 d., A. S. pareiškė 2013 m. sausio mėnesį pateikdamas Kalėjimų departamentui laisvos formos prašymą (b. l. 39). Ši faktinė aplinkybė lemia išvadą, jog būtent pareiškėjas yra atsakingas už savo delsimo kreiptis į Kalėjimų departamentą pasekmes, todėl valstybinė pensija pagrįstai ir teisėtai jam paskirta nuo 2012 m. sausio 15 d.

Teisėjų kolegija, nenustačiusi, kad Kalėjimų departamento ir VSDFV valstybės tarnautojai būtų veikę ne taip, kaip juos įpareigoja įstatymai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.), A. S. apeliacinį skundą atmeta ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimą palieka nepakeistą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas