Legislator Case Law & Legislation
2K-128-677/2015 AI generated

2K-128-677/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2K-128-677/2015
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Tomo Meškausko, nuteistųjų E. G. ir D. K. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžio E. G., D. K. ir E. N. baudžiamojoje byloje.

Legislator headnote

AI generated

2K-128-677/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: G. ir D. K. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžio E. G., D. K. ir E. N. baudžiamojoje byloje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 2K-128-677/2015

Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00037-2011-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.23.3;

1.2.23.9

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Tomui Meškauskui,

nuteistųjų gynėjams advokatams Gediminui Bukauskui, Linui Belevičiui, Jonui Skruzdžiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Tomo Meškausko, nuteistųjų E. G. ir D. K. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžio E. G., D. K. ir E. N. baudžiamojoje byloje.

Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu nuteisti:

E. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams, 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams, 266 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, bausmės, paskirtos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, iš dalies sudedant, prie griežtesnės pridedant švelnesnę, ir E. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams;

D. K. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams, 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams, 266 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams, 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, bausmės, paskirtos pagal BK 24 straipsnio 4 dalimi ir 199 straipsnio 2 dalimi, 266 straipsnio 3 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir ši bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, iš dalies sudedant, prie griežtesnės pridedant švelnesnę, ir D. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams;

E. G. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams, 260 straipsnio 2 dalį (narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimas savo gyvenamojoje vietoje) laisvės atėmimu devyneriems metams, 266 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams, 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, bausmės, paskirtos pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir ši bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, iš dalies sudedant, prie griežtesnės pridedant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir E. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai metų.

E. G. pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Taip pat skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendis, kuriuo Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nuosprendis pakeistas:

E. N. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams. E. N. nusikalstama veika iš BK 266 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į 266 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams penkiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu su Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį ir E. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams.

D. K. nusikalstama veiką iš BK 266 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 266 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. D. K. nusikalstama veika iš BK 24 straipsnio 4 dalies ir 199 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį ir paskirta bausmė – laisvės atėmimą penkeriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį bei BK 266 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu su bausmėmis, paskirtomis Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, ir D. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams.

E. G. nusikalstama veika iš BK 260 straipsnio 2 dalies (narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimas savo gyvenamojoje vietoje) perkvalifikuota į BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams; E. G. nusikalstama veika iš BK 266 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 266 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams; E. G. nusikalstama veika iš BK 24 straipsnio 4 dalies ir 199 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 266 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu su Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir E. G. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu E. G. paskirta subendrinta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir E. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Viktoro Aiduko pranešimą, prokuroro, prašiusio prokuroro kasacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų kasacinius skundus atmesti, nuteistųjų gynėjų, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, o nuteistųjų kasacinius skundus patenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

E. N. nuteistas už tai, kad veikdamas su asmeniu, kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, ne vėliau kaip nuo 2011 m. balandžio 1 d. 13.15 iki 16.10 val. neteisėtai disponavo dideliais narkotinės medžiagos – heroino bei labai dideliu pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtako – 3,4-metilendioksifenil-2-propanono – kiekiais ir pasikėsino tas medžiagas kontrabandos būdu išvežti iš Lietuvos Respublikos, o būtent: iš anksto aptaręs su asmeniu, kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, kelionės tikslus ir atlygį už jų įgyvendinimą, vykdydamas asmens, kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, gautus nurodymus, 2011 m. balandžio 1 d. nuo 13.15 val. automobilio „Ford Tourneo Connect“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dugne įrengtoje slėptuvėje maršrutu Kaunas–Kalvarija automobilį vairuojant asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai kaltės įrodymų, turėdamas tikslą išplatinti parduodant Nyderlandų Karalystėje, neteisėtai gabeno ir kartu neteisėtai laikė didelį kiekį – 2,195 g – heroino ir labai didelį kiekį – 974 g – 3,4-metilendioksifenil-2-propanono; šias medžiagas kontrabandos būdu, neturėdamas leidimo, pasikėsino pervežti per Lietuvos Respublikos–Lenkijos Respublikos valstybių sieną Kalvarijos sienos kirtimo punkte, tačiau nusikaltimo nebaigė, nes pasienio užkardoje 16.10 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

D. K. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe su E. G. ir asmeniu, kuris nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas, ne vėliau kaip nuo 2011 m. kovo 31 d. iki 2011 m. balandžio 1 d. 16.10 val., turėdamas tikslą parduoti Nyderlandų Karalystėje, neteisėtai disponavo dideliu narkotinės medžiagos – heroino kiekiu bei labai dideliu pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtako – 3,4-metilendioksifenil-2-propanono kiekiu ir vadovaudamas bendrininkų veiksmams ir juos koordinuodamas per asmenį, kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, organizavo heroino ir jo pirmtako gabenimą kontrabandos būdu, neturint leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o būtent: ne vėliau kaip nuo 2011 m. kovo 31 d. kartu su E. G. neteisėtai automobilio „Ford Tourneo Connect“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) slėptuvėje laikė didelį kiekį – 2,195g – heroino ir labai didelį kiekį – 974 g – 3,4-metilendioksifenil-2-propanono; perdavė asmeniui, kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, E. G. nurodymus, kada ir kur gabenti kontrabandinį krovinį ir 3000 Eur, skirtų atlyginti už paslaugas bei kelionės išlaidoms kompensuoti; paruošė pirmtaką ir heroiną gabenti, sudėdamas jį į automobilio slėptuvę; padarė automobilį techniškai tvarkingą; perdavė automobilį su jame paslėptu heroinu ir jo pirmtaku asmeniui, kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, kontrabandai vykdyti. Taip kartu su E. G. ir asmeniu, kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, suorganizavo, kad pastarojo pasamdyti E. N. ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai kaltės įrodymų, 2011 m. balandžio 1 d. nuo 13.15 val. automobilio „Ford Tourneo Connect“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dugne įrengtoje slėptuvėje maršrutu Kaunas–Kalvarija neteisėtai gabeno ir kartu neteisėtai laikė didelį kiekį – 2,195 g – heroino ir labai didelį kiekį – 974 g – 3,4-metilendioksifenil-2-propanono; šias medžiagas kontrabandos būdu, neturėdamas leidimo, pasikėsino pervežti per Lietuvos Respublikos–Lenkijos Respublikos valstybių sieną Kalvarijos sienos kirtimo punkte, tačiau nusikaltimo nebaigė, nes pasienio užkardoje 16.10 val. E. N. ir asmenį, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesurinkus pakankamai kaltės įrodymų, sulaikė policijos pareigūnai;

D. K. nuteistas ir už tai, kad iki 2011m. balandžio 1 d. 22.15 val. bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), neteisėtai disponavo B kategorijos šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis: savo gyvenamojoje vietoje neteisėtai laikė pramoninės gamybos, pertaisomą lygiavamzdį 12 kalibro šautuvą „Germanica“ ir 14 vienetų 12 kalibro medžioklinių šovinių. Taip pat automobilyje „Opel Combo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo jis naudojosi iki sulaikymo, t. y. 2011 m. balandžio 1 d. 22.15 val., neteisėtai laikė ir gabeno savadarbį šaunamojo ginklo priedėlį – duslintuvą, pritaikytą naudoti su apie 7,62–9 mm kalibro šaunamaisiais ginklais.

E. G. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe su D. K. ir asmeniu, kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, ne vėliau kaip nuo 2011 m. kovo 31 d. iki 2011 m. balandžio 1 d. 16.10 val., turėdamas tikslą parduoti Nyderlandų Karalystėje, neteisėtai disponavo dideliu narkotinės medžiagos – heroino – kiekiu bei labai dideliu pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtako – 3,4-metilendioksifenil-2-propanono – kiekiu ir, vadovaudamas bendrininkų veiksmams ir juos koordinuodamas per D. K., organizavo heroino ir pirmtako gabenimą kontrabandos būdu neturint leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o būtent: ne vėliau kaip nuo 2011 m. kovo 31 d. kartu su D. K. neteisėtai automobilio „Ford Tourneo Connect“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) slėptuvėje laikė didelį kiekį – 2,195 g – heroino ir labai didelį kiekį – 974 g – 3,4-metilendioksifenil-2-propanono; finansavo šią nusikalstamą veiką, nurodė D. K., kaip susisiekti su asmeniu, kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, kaip atsiskaityti už jo suteiktas paslaugas, pamokė, kaip pirmtaką ir heroiną paruošti gabenti, davė nurodymus, kada ir kur gabenti kontrabandinį krovinį. Taip kartu su D. K. ir asmeniu, kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, suorganizavo, kad pastarojo pasamdyti E. N. ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai kaltės įrodymų, 2011 m. balandžio 1 d. nuo 13.15 val. automobilio „Ford Tourneo Connect“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio dugne įrengtoje slėptuvėje, maršrutu Kaunas–Kalvarija neteisėtai gabeno ir kartu neteisėtai laikė didelį kiekį – 2,195g – heroino ir labai didelį kiekį – 974 g – 3,4-metilendioksifenil-2-propanono, šias medžiagas kontrabandos būdu, neturėdamas leidimo, pasikėsino pervežti per Lietuvos Respublikos–Lenkijos Respublikos valstybės sieną Kalvarijos sienos kirtimo punkte, tačiau nusikaltimo nebaigė, nes pasienio užkardoje 16.10 val. E. N. ir asmenį, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai kaltės įrodymų, sulaikė policijos pareigūnai;

E. G. nuteistas ir už tai, kad iki 2011 m. balandžio 1 d. 22 val. bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), neteisėtai disponavo dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu: savo gyvenamojoje vietoje neteisėtai laikė 5,681 g psichotropinės medžiagos MDMA, 1,479 g psichotropinės medžiagos amfetamino, 0,004 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, 8,256 g narkotinės medžiagos kanapių dervos ir 2,891 g narkotinės medžiagos kanapių bei jų dalių.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Tomas Meškauskas kasaciniu skundu prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl neteisėto disponavimo pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtaku kvalifikavimo bei pripažinti E. G., D. K. ir E. N. kaltais, padarius nusikaltimą, numatytą BK 266 straipsnio 3 dalyje, t. y. pripažinti nuteistuosius neteisėtai disponavus labai dideliu pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtako kiekiu. Kitas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis prašo palikti nepakeistas.

Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas perkvalifikavo nuteistųjų veikas iš BK 266 straipsnio 3 dalies į 266 straipsnio 1 dalį, panaikindamas kvalifikuojančią „labai didelio pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako kiekio“ aplinkybę nuteistųjų veiksmuose, konstatavęs, jog leistinais įrodymais nenustatytas pirmtako kiekis gramais: pirmosios instancijos teismas labai didelį pirmtako kiekį nustatė vadovaudamasis specialisto P. Adomėno pateiktu tyrimo rezultatu, kuris negali būti pripažintas leistinu įrodymu BPK 20 straipsnio prasme, nes šis rezultatas į bylą buvo pateiktas ne kaip atskiras dokumentas, be to, jo turinys ir forma neatitinka BPK 90 straipsnio 3 dalies reikalavimų, todėl jis negali būti pripažintas įrodymu BPK 20 straipsnio 1 dalies prasme.

Atsiliepime nurodoma, kad pagal teismų praktiką bet kokie įrodymai yra vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis. Specialistų P. Adomėno ir R. Sakalauskaitės išvados turėjo būti patikrintos ne tik leistinumo, bet ir liečiamumo su kitais įrodymais prasme. Taip pat turėjo būti įvertintas ir specialistams pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas, pateiktų pradinių duomenų teisingumas, medžiagos ištyrimo visapusiškumas, taikytų mokslinių metodų pagrįstumas ir tinkamumas, požymių, kuriais remdamasis ekspertas ar specialistas pateikia išvadą, nustatymo teisingumas. Pasak prokuroro, specialisto P. Adomėno išvada nebuvo sugretinta su byloje esančių įrodymų visetu, šios išvados atžvilgiu kiti įrodymai nebuvo vertinami tiek atskirai, tiek lyginami tarpusavyje, susiejant juos į vientisą loginę grandinę. Šiuo atveju, prokuroro nuomone, buvo būtina išanalizuoti aptariamos išvados ryšį ne tik su specialistės R. Sakalauskaitės išvada (T. 1, b. l. 127–129), bet ir po P. Adomėno tyrimo aprašymo (T. 1, b. l. 135–137) surašytu jos raštu, patikslinančiu šią išvadą (T. 1, b. l. 139), taip pat ir teismo posėdžio metu duotais abiejų specialistų parodymais. Visi šie duomenys vienas kitam neprieštarauja, tik papildo vienas kitą. Tarp jų, prokuroro nuomone, yra absoliučiai visus BPK 90 straipsnio 3 dalies reikalavimus atitinkanti 2011 m. balandžio 11 d. specialisto išvada Nr. 140-(2120)-IS 1-2059. Jos turinio trūkumu, pasak prokuroro, galima laikyti tik kategoriškos išvados dėl draudžiamos medžiagos grynosios masės (kiekio) nebuvimą. Tačiau šis trūkumas ikiteisminio tyrimo ir įrodymų tyrimo teisme metu buvo pašalintas teisėtais ir leistinais būdais: pasitelkus papildomam tyrimui specialistą P. Adomėną, kompetentingam asmeniui surašius papildomą raštą, patikslinantį minėtą išvadą, ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir abiem specialistams paaiškinant bei pagrindžiant savo tyrimų metodikas ir išvadas duodant parodymus teismo posėdžio metu. Šių procesinių veiksmų metu gautų duomenų visuma, anot prokuroro, pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažinta pakankama inkriminuoti nuteistiesiems neteisėtą disponavimą labai dideliu pirmtako kiekiu.

Nuteistasis E. G. kasaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nuosprendžių dalis dėl jo nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (neteisėto disponavimo 2,195 g heroino) ir šį jo veikos epizodą kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bei paskirti bausmę, ne didesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, ir atitinkamai pakeisti nuosprendžių dalis dėl bausmių subendrinimo.

Kasatorius mano, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir dėl disponavimo 2,195 g heroino nepagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose, kuriose veikos kvalifikuojamos naudojant didelio kiekio požymį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-7-48/2012, 2K-P-178/2012), turi būti vertinamos visos reikšmingos bylos aplinkybės, o ne vien tik nusikaltimo dalyko kiekybinė išraiška. Šioje byloje, pasak kasatoriaus, sprendžiant klausimą dėl narkotinės medžiagos didelio kiekio jokios kitos aplinkybės nenagrinėtos, teismas iš esmės rėmėsi vien tik specialisto išvada nustatytu narkotinės medžiagos kiekybiniu kriterijumi. Šis kriterijus formaliai atitinka Sveikatos apsaugos ministro patvintomis rekomendacijomis dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo nustatytą didelį kiekį, kuris yra tada, kai heroino grynoji masė viršija 2 g ir neviršija 10 g; šiuo atveju nustatytas medžiagos kiekis yra 2,195 g. Pasak kasatoriaus, disponuotos narkotinės medžiagos – heroino – grynoji masė Rekomendacijose nurodytą minimalią didelio kiekio ribą viršijo tik 0,195 g ir yra labai toli nuo nustatytos maksimalios ribos bei negali lemti minimalios laisvės atėmimo bausmės ribos padidėjimo keturis kartus, t. y. nuo dvejų iki aštuonerių metų. Pasak kasatoriaus, jo padarytos veikos teisinis vertinimas, veiką formaliai kvalifikuojant pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dešimties metų, neatitinka konstitucinių teisingumo, proporcingumo, teisingumo vykdymo tik teisme principų. Rekomendacijos, kuriomis patvirtinti minėti narkotinių medžiagų kiekiai, pasak kasatoriaus, yra poįstatyminis teisės aktas, kurio juridinė galia žemesnė nei įstatymo ir yra tik rekomendacinio pobūdžio.

Už BK 260 straipsnyje nurodytų veiksmų padarymą asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės ir koks yra jų kiekis. Kasatorius mano, kad teismai nenustatė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis bent bendrais bruožais suvokė jam perduotos narkotinės medžiagos – heroino kiekį, ar buvo informuotas apie jos masę, ar ją svėręs. Kadangi rastos narkotinės medžiagos kiekis tik labai nežymiai viršijo Rekomendacijose nustatytą didelio kiekio ribą ir be specialių svėrimo įtaisų to nustatyti ar suvokti yra neįmanoma, todėl, pasak kasatoriaus, teismo argumentas, kad jis vartoja narkotines medžiagas, niekaip nepatvirtina jo suvokimo apie kiekybinę nusikaltimo dalyko išraišką. Neįrodžius, jog jis veikė tiesiogine tyčia, o tai yra būtina inkriminuojant BK 260 straipsnio 2 dalį, teismai negalėjo inkriminuoti jam šio veiką kvalifikuojančio požymio.

Nuteistasis D. K. kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 266 straipsnio 1 dalį, ir baudžiamąją bylą dėl šių dalių nutraukti, jam nepadarius veikų, turinčių minėtų nusikaltimų požymių.

Kasatorius teigia, kad teismai padarė esminius BPK pažeidimus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Nors apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir laikydamas, kad veika padaryta veikiant organizuota grupe, nusikalstamos veikos baigtumo laipsnį kvalifikavo pagal vykdytojo E. N. padarytą veiką, ją perkvalifikuojant kaip pasikėsinimą įvykdyti nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 2 dalyje, tačiau, pasak kasatoriaus, teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias baudžiamąją atsakomybę už kontrabandą, jo veiksmuose nesant būtinojo šio nusikaltimo sudėties požymio – kaltės, pasireiškiančios tiesiogine tyčia. Kasatoriaus nuomone, byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių jo tyčią gabenti narkotines medžiagas bei jų pirmtaką (prekursorių) per valstybės sieną, nebuvo nustatyta, kad narkotinę medžiagą – heroiną jis būtų įdėjęs į automobilyje esančią slėptuvę, kad jam buvo žinoma apie tai, jog ši medžiaga buvo įdėta į automobilį ir kas tai padarė. Pirmosios instancijos teismas kaip prieštaraujančius byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms atmetė jo parodymus apie tai, kad jam nebuvo žinoma, jog automobilyje esančioje slėptuvėje buvo įdėta narkotinė medžiaga – heroinas, taip pat E. G. parodymus, kuriuose jis prisipažino, jog be D. K. žinios į automobilį įdėjo šią narkotinę medžiagą, nors byloje nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti šia versija ar patvirtintų priešingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatoriaus, nepagrįstai atmetė šį skundo argumentą, nurodydamas, kad šios aplinkybės nepaneigia jo kaltės, atsižvelgdamas į tai, jog nusikalstama veika pripažinta padaryta veikiant organizuota grupe.

Pasak kasatoriaus, tai kad iš 47 vnt. pakelių, rastų automobilyje, tik viename buvo narkotinės ar psichotropinės medžiagos pirmtakas (prekursorius), patvirtina, kad jis, neturėdamas specialių cheminių žinių, negalėjo žinoti ar suvokti, jog viename pakelyje esanti medžiaga yra kitokia, nei likusiuose 46 pakeliuose. E. G. prisipažino, kad iš asmens, kuris paprašė pervežti skystį į Olandiją, jis papildomai gavo vieną litrą skysčio, kurį savarankiškai, kasatoriui nežinant, įdėjo į automobilį, tą patvirtina ir SMS žinutė, kurioje kasatorius klausia E. G., ar galima skystį iš dviejų talpyklų supilti į vieną. E. G. leidimas supilti skysčius į vieną talpyklą patvirtina E. G. parodymus, kad papildoma talpykla su skysčiu, kuris kaip paaiškėjo atlikus ekspertizę, yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos pirmtakas (prekursorius), į automobilį buvo padėta atskirai ir kitu laiku. Teismai, pasak kasatoriaus, nepagrįstai neatsižvelgė į šias aplinkybes vertindami jo tyčios turinį.

Anot kasatoriaus, nors apeliacinės instancijos teismas ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytą pažeidimą ir, nenustačius konkretaus narkotinės ar psichotropinės medžiagos pirmtako (prekursoriaus) kiekio gramais, veiką perkvalifikavo iš BK 266 straipsnio 3 dalies į 266 straipsnio 1 dalį, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, numatančias atsakomybę už šį nusikaltimą. Nesuvokiant, kad medžiaga, kuria jis disponavo, yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos pirmtakas (prekursorius), jo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios atlikti BK 266 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Už BK 260 straipsnyje nurodytų veiksmų padarymą asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės ir koks jų kiekis. Kasatoriaus teigimu, jam nebuvo žinoma, kad automobilyje yra narkotinė medžiaga – heroinas ir jos kiekis didelis.

Kasatorius teigia, kad teismai jo dalyvavimą BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padaryme grindė tuo, kad yra įrodytas jo dalyvavimas disponuojant skysčiu, kurio dalis buvo 3,4-metilendioksifenil-2-propanas ir, kad jis veikė organizuota grupe, t. y. BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą veika preziumavo („išvedė“) iš BK 266 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, nors toks įrodinėjimas prieštarauja BPK nuostatoms bei teismų praktikai ir laikytinas esminiu BPK pažeidimu, kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Nenustačius būtinojo nusikaltimo sudėties požymio – kaltės, pasireiškusios tyčia, nuosprendžių dalys dėl jo nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį yra neteisėtos ir nepagrįstos.

Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teisme prokuroras baigiamojoje kalboje nurodė, jog D. K. nežinojo apie heroino buvimo faktą kontrabandiniame krovinyje, todėl neprašė pripažinti jo kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Tai patvirtina, kad apkaltinamasis nuosprendis dėl šio nusikaltimo jam priimtas nepagrįstai.

Teismai, pasak kasatoriaus, vertindami byloje nustatytas aplinkybes pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, juos vertino izoliuotai ir tendencingai, taip padarydami esminį BPK pažeidimą, sukliudžiusį priimti teisingą sprendimą. Apkaltinamąjį nuosprendį grindžiantys įrodymai, išdėstyti nenuosekliai, yra prieštaringi ir nepatikimi bei nesudaro vieningos visumos. Pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje esančius duomenis, anot kasatoriaus, atmetė jo bei E. G. parodymus apie tai, kad narkotinę medžiagą – heroiną bei papildomą vieną litrą skysčio į automobilį E. G. įdėjo vėliau kasatoriui nežinant, kaip prieštaraujančius bylos faktinėms aplinkybėms, tačiau neaišku kuo remdamasis teismas padarė tokią išvadą ir kokioms aplinkybėms šie parodymai prieštaravo. Apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo nepašalino, nuosprendį pagrįsdamas išimtinai bendrininkavimo forma. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog jis į sulčių pakuotes supylė vienodą skystį, t. y. pripažino, jog vienas litras skysčio kaip ir narkotinė medžiaga heroinas į automobilį buvo padėtas atskirai, tai rodo, kad būtent šis skystis buvo uždrausta medžiaga ir kad šią medžiagą ir heroiną į automobilį padėjo ne jis ir jam apie tai nebuvo žinoma.

Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas jo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 2 dalyje ir 266 straipsnio 1 dalyje, grindė remdamasis išimtinai bendrininkavimo forma, taip netinkamai pritaikydamas BK specialiosios dalies nuostatas, numatančias atsakomybę už atskiras veikas, ir baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatas, reglamentuojančias bendrininkų atsakomybę.

Pasak kasatoriaus, E. G. pasiūlius už piniginį atlygį į Olandiją nuvežti skystį, jis sutiko nežinodamas apie galbūt neteisėtą šio skysčio cheminę sudėtį. Kadangi pats važiuoti negalėjo, paprašė tai padaryti savo pažįstamą A. B., o šis – E. N.. Pasak kasatoriaus, jo suvokimas, kad veikiama bendrai su kitais asmenimis, t. y. jo tyčia bendrininkauti galėjo būti konstatuojama tik dėl disponavimo minėtu skysčiu, kurį sutiko vežti į Olandiją ir gavęs iš E. G. supilstė į sulčių pakelius, tačiau nebuvo narkotinės ar psichotropinės medžiagos pirmtakas. Papildomas sulčių pakelis, kuriame buvo narkotinės ar psichotropinės medžiagos pirmtakas (prekursorius), nebuvo susitarimo dalykas, todėl jo tyčia bendrininkauti neapėmė šios medžiagos, apie kurią jam nebuvo žinoma.

Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismui padarius klaidingą ir bylos faktinių aplinkybių neatitinkantį jo veikos teisinį vertinimą, apeliacinės instancijos teismas privalėjo šią klaidą ištaisyti, tačiau to nepadarė ir, netinkamai pritaikęs BK bendrosios dalies nuostatas, reglamentuojančias bendrininkų atsakomybę, priėmę neteisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, jo kaltę grįsdamas vien E. G. padarytais veiksmais, pripažino jį kaltu dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis bei narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais, nors šių veikų neapėmė jo tyčia, apie jų aplinkybes ir realizavimą jam nebuvo žinoma, kurių jis nesuvokė ne tik kaip atliekamų bendrai, bet ir apskritai apie jų atlikimą. Kasatorius teigia, kad buvo susitarta dėl skysčio gabenimo į Olandiją, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepagristai išplėtė susitarimo ribas, konstatavęs, jog nepaisant to, kad jam nebuvo žinoma apie narkotinę medžiagą – heroiną bei narkotinės ar psichotropinės medžiagos pirmtaką, jis atsakingas dėl šių veiksmų, nes nustatyta, kad jis ir E. G. veikė organizuota grupe. Pasak kasatoriaus, bylos aplinkybės patvirtina, kad nebuvo nei susitarimo dėl narkotinių medžiagų bei narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) laikymo ar gabenimo, nei šio susitarimo rezultato – tyčios bendrininkauti atliekant šias man inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Kasatorius teigia, kad teismas nenustatęs būtinųjų bendrininkavimo požymių – tyčios bendrininkauti ir susitarimo – jo kaltę grįsdamas bendrininkavimo forma, kurios turinys nebuvo atskleistas, neindividualizuodamas bendrininkų veiksmų ir atsakomybės už juos, netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias nusikalstamų veikų, padarytų bendrininkaujant, teisinį vertinimą bei bendrininkų atsakomybę.

Prokuroro ir nuteistųjų kasaciniai skundai atmestini.

Dėl BK 266 straipsnio 3 dalies taikymo

Prokuroras prašo pripažinti E. N., D. K. ir E. G. kaltais, padarius nusikaltimą, numatytą BK 266 straipsnio 3 dalyje.

BK 266 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais). Šio straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, laikė, gabeno, siuntė arba pardavė ar kitaip realizavo labai didelį kiekį pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių). Taigi nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, pirmos kategorijos pirmtakais, dalykas yra tiesiogiai minimas straipsnio dispozicijoje, todėl kiekvienoje byloje būtina nustatyti, kokios tai medžiagos ir koks jų kiekis. Nustatant narkotinių, psichotropinių medžiagų ar pirmosios kategorijos pirmtakų rūšį, pavadinimą, savybes, kiekį ir kt., be kitų įrodymų, reikalinga specialisto išvada arba ekspertizės aktas.

Iš kratos automobilyje „Ford Tourneo Connect“(valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykusios 2011 m. balandžio 1 d., protokolo nustatyta, kad automobilio dugne buvo aptikta slėptuvė, kurioje rasti 47 vienetai vieno litro talpos „sulčių“ pakeliai su skysčiu. Pakeliai suvynioti į juodos spalvos polietileninius maišus. Tarp maišų buvo rastas ir paimtas juoda lipnia juosta apvyniotas ritinėlis, kuriame tarp įvairių popieriaus skiaučių buvo gelsvos spalvos medžiaga. Automobilio priekinės keleivio sėdynės kišenėje rasti ir paimti trys vieno litro talpos užplombuoti „Gurmanų“ alaus buteliai su analogišku kaip ir rastu slėptuvėje vieno litro talpos „sulčių“ pakeliuose skysčiu.

2011 m. balandžio 2 d. specialisto išvada Nr. 140-ž(2120)-IS1-2059 nustatyta, kad viename iš pakelių automobilyje buvo laikomas ir gabenamas pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius) – 3,4-metilendioksifenil-2-propanonas, kurio kiekį nustatyti nėra galimybės, nes Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centras neturi šių medžiagų standartų. Pirmosios instancijos teismas remiantis specialisto P. Adomėno pateikto tyrimo rezultatais nustatė, kad nuteistieji disponavo labai dideliu kiekiu – 974 g pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtaku (prekursoriumi). Toks pirmtako (prekursoriaus) kiekis pagal Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus įsakymą „Dėl pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“ (2010 m. liepos 20 d. Nr. T1-77 redakcija) sudaro labai didelį pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kiekį. Apeliacinės instancijos teismas kreipėsi ir į Lietuvos teismo ekspertizės centrą dėl galimybės nustatyti tikslų pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) – 3,4-metilendioksifenil-2- propanono kiekį gramais. Tačiau ir ekspertizės centras atsakė, kad neturi pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) – 3,4-metilendioksifenil-2-propanono pamatinės medžiagos, todėl grynos medžiagos kiekio gramais nustatyti negali. Todėl apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nesant galimybės nustatyti 3,4-metilendioksifenil-2-propanono grynos medžiagos kiekio gramais, nuteistieji negali atsakyti už labai didelio kiekio pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) neteisėtą disponavimą (BK 266 straipsnio 3 dalis), todėl jų nusikalstamus veiksmus, susijusius su neteisėtu disponavimu pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursoriumi) 3,4-metilendioksifenil-2-propanonu, perkvalifikavo iš BK 266 straipsnio 3 dalies į 266 straipsnio 1 dalį. Prokuroras mano, kad toks perkvalifikavimas nėra pagrįstas, nes apeliacinės instancijos teismas galėjo vadovautis kompetentingo specialisto P. Adomėno pateiktu tyrimo rezultatu.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo įrodymų vertinimas yra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių, reikšmingų nuteistųjų veikos kvalifikavimui, išnagrinėjimu, o tai reiškia, kad šioje dalyje prokuroro kasacinio skundo argumentai nėra pagrįsti, todėl turi būti atmesti.

Dėl E. G. ir D. K. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį

E. G. ir D. K. nuteisti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdami organizuota grupe ir asmeniu, kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, ne vėliau kaip nuo 2011 m. kovo 31 d. iki 2011 m. balandžio 1 d., 16.10 val., turėdami tikslą parduoti Nyderlandų Karalystėje, neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – 2,195 g heroino. E. G. per D. K. organizavo heroino gabenimą kontrabandos būdu neturint leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, jie kartu automobilio „Ford Tourneo Connect“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) slėptuvėje laikė didelį kiekį – 2,195 g – heroino.

Nuteistieji E. G. ir D. K. nurodo, kad už BK 260 straipsnyje numatytų veiksmų padarymą asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos su kuriomis susiję jų veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės ir koks jų kiekis. Kasatoriai mano, kad teismai nenustatė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad jie bent bendrais bruožais suvokė, jog automobilyje yra narkotinė medžiaga – heroinas ir kad jos kiekis didelis. E. G. papildomai nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl disponavimo 2,195 g. heroino ir nepagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, nes heroino grynoji masė Rekomendacijose nurodytą minimalią didelio kiekio ribą viršijo tik 0,195 g ir yra labai toli nuo nustatytos maksimalios ribos. Šioje byloje, sprendžiant dėl narkotinės medžiagos didelio kiekio, jokios kitos aplinkybės nebuvo nagrinėtos, vien tik nusikaltimo dalyko kiekybinė išraiška. D. K. papildomai nurodo, kad jis neturėdamas specialių žinių negalėjo žinoti ar suvokti, jog viename pakelyje iš 47 vnt. talpyklų buvo pirmos kategorijos narkotinės ar psichotropinės medžiagos pirmtakas (prekursorius).

Kasaciniu skundu nuteistasis D. K., prašydamas panaikinti teismų sprendimus dėl nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 266 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti, jam nepadarius veikų, turinčių minėtų nusikaltimų požymių, o nuteistasis E. G., prašydamas pakeisti teismų sprendimus dėl jo nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, iš esmės kartoja apeliacinių skundų argumentus.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 260, 266 straipsniuose atitinkamose dalyse, yra padaromos tiesiogine tyčia, t. y. asmuo bent bendrais bruožais turi suvokti, kad medžiagos, kuriomis jis disponuoja, yra narkotinės, psichotropinės ar bet kokios rūšies narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakai (prekursoriai) (kasacinės nutartys Nr. 2-K/2006, 2K-532/2009, 2K-247/2010, 2K-7-107/2013, 2K-13/2011 ir kt.).

Kaltininko kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis jo parodymais, bet ir kitais įrodymais. E. G. ir D. K. iškėlė versiją, kad jie galvojo, jog pilsto cheminę medžiagą – acetoną. Toliau E. G. parodė, kad jis į automobilio slėptuvę įdėjo ryšulėlį, kuriame buvo rasta narkotinė medžiaga – heroinas, o nuteistasis D. K. parodė, kad iš viso nieko nežinojo apie automobilio slėptuvėje įdėtą narkotinę medžiagą – heroiną ir narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtaką.

Byloje iš nuteistųjų E. G., D. K. apklausų, liudytojų N. B., A. B. parodymų, transporto priemonės apžiūros, kratų protokolų, slapto sekimo, techninių priemonių panaudojimo protokolų nustatyta, kad E. G. ir D. K., planuodami nusikalstamas veikas, numatytas BK 260, 266 straipsniuose, tiesiogiai bendravo telefonu, SMS žinutėmis, derindami susitikimo laiką, medžiagų supylimo į talpyklas laiką bei būdą, bendrininkų su paslėptomis medžiagomis išvykimo laiką, apmokėjimą jiems už paslaugą.

Teismai, išanalizavę ir įvertinę byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad E. G. ir D. K., laikydami minėtas medžiagas, veikė tiesiogine tyčia, t. y. jie bendrais bruožais suprato, kad jų laikomos medžiagos yra narkotinės ir narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakai (prekursoriai).

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylos duomenys leidžia teigti, jog tiek E. G., tiek D. K. bent bendrais bruožais suvokė, kad automobilio slėptuvėje yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakių (prekursorių) bei narkotinės medžiagos ir koks jų kiekis. E. G. ir D. K. parodymus dėl šios dalies teisėjų kolegija vertina kaip jų pasirinktą gynybos priemonę, siekiant suklaidinti teismą ir išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvada, kad E. G. ir D. K. nusikalstamai veikai baudžiamasis įstatymas – BK 266 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnio 2 dalis – pritaikytas teisingai.

Dėl įrodymų vertinimo

Vienas iš kasatorius D. K. skundo argumentų yra tas, kad teismai, vertindami byloje nustatytas aplinkybes, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, juos vertino atskirai ir tendencingai ir taip padarė esminį Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą.

Nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismas privalo tiesiogiai ištirti įrodymus (BPK 242 straipsnio 1 dalis) ir vertinti juos pagal savo vidinį įsitikinimą (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. patikrinama, ar pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ar nagrinėdami bylą nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnis). Taigi kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių aplinkybių nenustatinėja.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad šioje byloje vertindamas įrodymus apeliacinės instancijos teismas pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus.

Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų keisti arba naikinti teismų sprendimus, kasacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Tomo Meškausko, nuteistųjų E. G. ir D. K. kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Vytautas Masiokas

Tomas Šeškauskas

Viktoras Aidukas