eAS-1113-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1113-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00378-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Lesto“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lesto“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas akcinė bendrovė „Lesto“ (toliau – ir pareiškėjas, AB „Lesto“) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija, atsakovas) 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. O3-947 „Dėl AB Lesto planinio patikrinimo“ (toliau – ir nutarimas Nr. O3-947); 2) panaikinti Komisijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. O3-944 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2014-10-17 nutarimo Nr. O3-845 „Dėl AB Lesto skirstymo paslaugų vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinių ribų 2015 metams perskaičiavimo“ pakeitimo“; 3) panaikinti Komisijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. O3-945 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014-10-17 nutarimo Nr. O3-842 „Dėl AB Lesto elektros energijos visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinės ribos 2015 metams perskaičiavimo“ pakeitimo“; 4) panaikinti Komisijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. O3-946 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014-10-30 nutarimo Nr. O3-686 „Dėl AB Lesto elektros energijos visuomeninės kainos viršutinės ribos 2015 metams nustatyto buitiniams vartotojams, perkantiems elektros energiją iš vidutinės ir žemos įtampos tinklų“ pakeitimo“; 5) panaikinti Komisijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. O3-960 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014-11-28 nutarimo Nr. O3-922 „Dėl AB Lesto elektros energijos persiuntimo paslaugos kainų ir jų taikymo tvarkos bei visuomeninių elektros energijos kainų ir jų taikymo tvarkos paskelbimo“ pakeitimo“; 6) įpareigoti Komisiją įvertinti AB „Lesto“ negautas pajamas ir patirtas papildomas sąnaudas dėl nutarimų galiojimo laikotarpiu nustatytų neteisėtų kainų viršutinių ribų, nustatant AB „Lesto“ kainų viršutines ribas kitiems laikotarpiams.

Pareiškėjas 2015 m. liepos 16 d. pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai reikalauti iš AB „Lesto“ pateikti pagal Patikrinimo akto rezultatus, patvirtintus nutarimu Nr. O3-947 „Dėl AB Lesto planinio patikrinimo“, pakoreguotas 2014 m. elektros energijos skirstymo paslaugos kainos skaičiavimo ir elektros energijos visuomeninio tiekimo paslaugos kainos skaičiavimo lenteles, kurių pagrindu yra numatyta atlikti perspektyvinio reguliacinio periodo kainų perskaičiavimą, iki kol įsiteisės galutinis sprendimas šioje byloje.

Nurodė, kad nesutinka su Komisijos patikrinimo rezultatais bei jų pagrindu priimtais skundžiamais nutarimais. Komisija 2015 m. balandžio 23 d. raštu nurodė pareiškėjui, kad jis privalo Komisijai teikiamas ataskaitas už 2014 m. rengti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1142 „Dėl Elektros energijos paslaugos teikėjo licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertės nustatymo principų patvirtinimo“ patvirtintais principais, Metodika bei atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 18 d. AB „Lesto“ planinio patikrinimo akto Nr. E3-4 rezultatus ir išvadas, kuriam buvo pritarta Komisijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. O3-947 „Dėl AB „Lesto“ planinio patikrinimo“, todėl atitinkamai prašė pakoreguoti ir pateikti Komisijos vertinimui atnaujintas ataskaitas, pagal atskirus sąnaudų straipsnius, nurodant nepaskirstytinų sąnaudų dydžius bei pateikiant jų detalizaciją. Pareiškėjas 2015 m. balandžio 29 d. raštu pateikė paaiškinimus bei prašomą informaciją. Tačiau Komisija pakartotinai 2015 m. gegužės 18 d., 2015 m. birželio 10 d., 2015 m. liepos 8 d. raštais nurodė pareiškėjui pateikti Komisijai pagal patikrinimo akto rezultatus, kurie buvo patvirtinti nutarimu Nr. O3-947, atnaujintas ir pakoreguotas 2014 m. elektros energijos skirstymo paslaugos kainos skaičiavimo ir elektros energijos visuomeninio tiekimo paslaugos kainos skaičiavimo lenteles (toliau – ir Ataskaitos). Taip pat nurodė, jei pareiškėjas per 10 darbo dienų nepateiks Komisijai pagal patikrinimo akto rezultatus pakoreguotų Ataskaitų, Komisija pradės Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos sankcijos skyrimo procedūrą.

Manė, kad Komisijos reikalavimas pateikti pagal Patikrinimo akto rezultatus, patvirtintus nutarimu Nr. O3-947, pakoreguotas Ataskaitas, užkirs kelią realiam iki skundžiamo administracinio akto (veiksmo) priėmimo buvusios padėties atkūrimui. Toks Komisijos reikalavimas yra iš esmės reikalavimas įvykdyti ginčijamą nutarimą Nr. O3-947, su kuriuo pareiškėjas visiškai nesutinka ir kurio teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nagrinėjamas šioje byloje. Reikalavimo užtikrinimo priemones taikyti yra būtina, kadangi jų netaikius, būtų apsunkintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas ir pablogintų pareiškėjo padėtį Komisijos atžvilgiu. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir teismui patenkinus pareiškėjo skundą, nebūtų juridinio pagrindo sustabdyti pateiktų pakoreguotų Ataskaitų tolimesnio realizavimo, o tai turėtų įtakos neigiamoms finansinėms korekcijoms ir padariniams pareiškėjo atžvilgiu. AB „Lesto“ pateikus reikalaujamas pakoreguotas Ataskaitas, Komisija, atsižvelgdama į pakoreguotas Ataskaitas, atliktų skirstymo paslaugų kainų viršutinių ribų perskaičiavimą, sumažindama būsimas AB „Lesto“ pajamas, kurios galimai nepadengtų visų būtinųjų veiklos sąnaudų ir tokiu būdu apsunkintų AB „Lesto“ finansinę būklę. Pareiškėjui nebūtų galimybės, teismui pripažinus patikrinimo akto rezultatus nepagrįstais, susigrąžinti iš dalies prarastų lėšų iš galutinių vartotojų nesant tam sukurto kompensavimo mechanizmo, o jeigu toks būtų sukurtas, tikėtina labai pakenktų pareiškėjui, kaip socialiai atsakingos įmonės, reputacijai galutinių vartotojų atžvilgiu. Teismui patenkinus pareiškėjo reikalavimus, Komisija būtų priversta ateityje koreguoti skirstymo paslaugų kainų viršutines ribas ir didinti anksčiau sumažintą teikiamų paslaugų kainą galutiniams vartotojams. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, būtų sudarytos realios, o ne tikėtinos, prielaidos papildomiems teisminiams ginčams dėl administracinių aktų, priimtų suinteresuotiems asmenims realizuojant pateiktų Ataskaitų pagrindu įgytas teises. Nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimas realiai taps beprasmis ir neįgyvendinamas, kadangi nebūtų įmanoma atkurti iki ginčijamų nutarimų priėmimo tarp ginčo šalių buvusią padėtį, kadangi Komisija jau būtų atlikusi skirstymo paslaugų kainų viršutinių ribų perskaičiavimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 17 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetė.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, skelbiančios, kad galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009). Aplinkybė, kad galimai bus pakenkta pareiškėjo reputacijai taip pat negali būti pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi ji niekaip nėra susijusi su būsimu teismo sprendimo įvykdymu.

Atsižvelgus į pareiškėjo prašyme pateiktus argumentus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo – pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra susijusios ne su būsimo teismo sprendimo tinkamu įvykdymu, o iš esmės su neigiamomis pasekmėmis pareiškėjui, taip pat į tai, jei ir, skundo patenkinimo atveju, pareiškėjui atsirastų neigiamų pasekmių, tai neapsunkintų sprendimo vykdymo, o atsiradusi žala galėtų būti kompensuojama įstatymo nustatyta tvarka, teismo vertinimu, sprendimo įvykdymas šiuo atveju negali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, todėl netikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas gali taikyti tik tokias reikalavimo užtikrinimo priemones, kurios yra susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jeigu šie reikalavimai būtų tenkinti, įvykdymą, o ne būsimų, ateityje galinčių kilti teisinių pasekmių, kurios atsirastų teismui patenkinus pareiškėjo skundą.

Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nėra teisiškai motyvuotų argumentų (motyvų) ar faktų, kurie patvirtintų, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo vykdymui kiltų grėsmė ar jo vykdymas būtų apsunkintas. Pareiškėjas nenurodė ir argumentuotai nepagrindė jokios realios grėsmės būsimam teismo sprendimo įvykdymui; aiškiai neįvardinta, kokios konkrečiai realios grėsmės, kliūtys ar kiti apsunkinimai padarytų neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tenka asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-440/2010, 2011 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-13/2011, 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011). Reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirtis – asmens, kuriam jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, būtent ir tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo prieš kitą šalį ir kitus suinteresuotus asmenis ir savaime nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Pažymėta, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, ši nutartis nėra kliūtis pakartotinai kreiptis į teismą su analogišku prašymu.

III. Pareiškėjas akcinė bendrovė „Lesto“ elektroninių ryšių priemonėmis pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pritaikyti šioje administracinėje byloje reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai reikalauti iš AB „Lesto“ pateikti pagal patikrinimo akto rezultatus, patvirtintus nutarimu Nr. O3-947, pakoreguotas 2014 m. elektros energijos skirstymo paslaugos kainos skaičiavimo ir elektros energijos visuomeninio tiekimo paslaugos kainos skaičiavimo lenteles, kurių pagrindu yra numatyta atlikti perspektyvinio reguliacinio periodo kainų perskaičiavimą, iki kol įsiteisės galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje. Taip pat prašo nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių vykdyti skubiai.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, iš esmės akcentavo tik vieną iš pareiškėjo nurodytų argumentų, pagrindžiančių užtikrinimo priemonės būtinumą, t. y. atsakovo reikalavimas įvykdyti ginčijamą nutarimą pablogintų pareiškėjo padėtį Komisijos atžvilgiu ir turėtų neigiamą įtaką jo pajamoms, apsunkintų finansinę būklę, kadangi sumažėtų pareiškėjo pajamos ir jis negalėtų susigrąžinti prarastų lėšų nesant kompensavimo mechanizmo, o jeigu toks ir būtų, tai pakenktų įmonės reputacijai, be to, papildomai būtų inicijuoti teisminiai ginčai; netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, būtų pažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principai, teismo sprendimas taptų beprasmis ir neįgyvendinamas. Tačiau teismas visiškai nevertino pareiškėjo nurodyto faktinio pagrindo, jog Komisija, reikalaudama pateikti pagal patikrinimo akto rezultatus, patvirtintus nutarimu Nr. O3-947, pakoreguotas 2014 m. Ataskaitas, iš esmės reikalauja įvykdyti nutarimą Nr. O3-947, su kuriuo pareiškėjas visiškai nesutinka ir kurio teisėtumo bei pagrįstumo klausimas sprendžiamas šioje administracinėje byloje. Taip, pastebėtina, šiurkščiai pažeidžiami proceso šalių (pareiškėjo ir atsakovo) proporcingumo ir interesų pusiausvyros principai.

Pažymi, jog šiuo atveju teismui netenkinus pareiškėjo prašymo ir nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, atsiras naujų teisminių ginčų būtinybė, bus pažeisti proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principai, teismo sprendimas (jeigu bus patenkinamas pareiškėjo skundas) administracinėje byloje realiai taps beprasmis ir neįgyvendinamas, kadangi pareiškėjas, įvykdęs Komisijos reikalavimą, realiai įvykdys Komisijos sprendimus, kurių teisėtumas yra ginčijamas teisme.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir teismui patenkinus pareiškėjo reikalavimus administracinėje byloje, Komisija būtų priversta ateityje koreguoti skirstymo paslaugų kainų viršutines ribas ir didinti anksčiau sumažintą teikiamų paslaugų kainą galutiniams vartotojams. Todėl siekiant užkirsti kelią neteisėtam šioje administracinėje byloje ginčijamo nutarimo Nr. O3-947 (bei kitų šioje administracinėje byloje ginčijamų kitų Komisijos nutarimų) sprendinių įgyvendinimui, būtina imtis reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Teigia, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui įvykdžius Komisijos reikalavimą ir parengus bei pateikus Komisijai Ataskaitas (pareiškėjui nesuprantamu būdu ir tvarka), teismo sprendimu tuo atveju, jeigu nutarimas Nr. O3-947 būtų visiškai ar iš dalies panaikintas, taptų nebeįmanoma atkurti iki ginčijamų Komisijos nutarimų priėmimo tarp ginčo šalių buvusią padėtį, kadangi Komisija jau būtų atlikusi skirstymo paslaugų kainų viršutinių ribų perskaičiavimą, paskelbusi šią informaciją viešai bei informavusi vartotojus, kad skirstymo paslaugų kaina ateinantiems metams mažės, nors administracinėje byloje dar nebus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl Komisijos nutarimų panaikinimo.

Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog būtinybė taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės yra grindžiama siekiu, jog kol teismas šioje administracinėje byloje neįvertins Komisijos ginčijamų nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo, išliktų ta pati padėtis, t. y. jokių papildomų neigiamų padarinių šalims nekiltų ir nebūtų iškreipiama šalių interesų pusiausvyra ir nebūtų pažeidžiamas proporcingumo principas (t. y. būtų išsaugomas status quo). Komisija jau yra priėmusi sprendimus mažinti pareiškėjo skirstymo veiklos pajamas 2015 m. vidutinės įtampos tinkluose 30,681 mln. Lt (8,886 mln. EUR) ir žemos įtampos tinkluose – 26,135 mln. Lt (7,569 mln. EUR) sumomis, mažinti pareiškėjo elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklos pajamas 2015 m. 2,979 mln. Lt (0,863 mln. EUR) ir elektros energijos įsigijimo sąnaudas 2015 m. 1,076 mln. Lt (0,312 mln. EUR) suma. Todėl atsisakius pritaikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, Komisijos 2015 m. balandžio 23 d., 2015 m. gegužės 18 d., 2015 m. birželio 10 d., 2015 m. liepos 8 d. raštuose nustatyti įpareigojimai iš esmės pažeistų proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros principus ir viešąjį interesą, sukeltų žalingus padarinius ir buvusios padėties atkūrimas tuo atveju, jei teismo sprendimas būtų palankus pareiškėjui, pasunkėtų arba taptų negalimas.

Pareiškėjo įsitikinimu, uždraudus Komisijai reikalauti patikslinti 2014 m. Ataskaitas, tai apskritai nesukeltų jokių neigiamų padarinių Komisijai, priešingai, nei leidus jai nustatinėti tokius įpareigojimus iki administracinės bylos baigties – kai bus išsiaiškintas Komisijos priimtų nutarimų teisėtumas ir pagrįstumas. Todėl prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas yra neabejotinai proporcinga priemonė, jokia grėsmė šalių interesų pusiausvyrai nekiltų. Todėl pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę taikyti yra būtina.

Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino tos aplinkybės, jog Komisijos 2015 m. balandžio 23 d., 2015 m. gegužės 18 d., 2015 m. birželio 10 d., 2015 m. liepos 8 d. raštai jau dabar sukelia pareiškėjui neigiamas pasekmes, iškreipia bylos šalių interesų pusiausvyrą bei įpareigoja pareiškėją elgtis taip, kaip yra priimtina Komisijai. Tokiu būdu pareiškėjas yra įpareigojamas atsisakyti savo teisės į teisminę gynybą, pripažinti patikrinimo akto rezultatus ir pan. Pareiškėjo įsitikinimu, Komisija, priversdama pareiškėją įgyvendinti Komisijos minėtuose raštuose nurodytus įpareigojimus, siekia, kad nebeliktų administracinėje byloje ginčo dalyko.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 str. 4 d.).

Pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su skundu, prašydamas:

1) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. O3-947 „Dėl AB Lesto planinio patikrinimo“;

2) panaikinti Komisijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. O3-944 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2014-10-17 nutarimo Nr. O3-845 „Dėl AB Lesto skirstymo paslaugų vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinių ribų 2015 metams perskaičiavimo“ pakeitimo“;

3) panaikinti Komisijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. O3-945 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014-10-17 nutarimo Nr. O3-842 „Dėl AB Lesto elektros energijos visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinės ribos 2015 metams perskaičiavimo“ pakeitimo“;

4) panaikinti Komisijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. O3-946 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014-10-30 nutarimo Nr. O3-686 „Dėl AB Lesto elektros energijos visuomeninės kainos viršutinės ribos 2015 metams nustatyto buitiniams vartotojams, perkantiems elektros energiją iš vidutinės ir žemos įtampos tinklų“ pakeitimo“;

5) panaikinti Komisijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. O3-960 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014-11-28 nutarimo Nr. O3-922 „Dėl AB Lesto elektros energijos persiuntimo paslaugos kainų ir jų taikymo tvarkos bei visuomeninių elektros energijos kainų ir jų taikymo tvarkos paskelbimo“ pakeitimo“;

6) įpareigoti Komisiją įvertinti AB „Lesto“ negautas pajamas ir patirtas papildomas sąnaudas dėl nutarimų galiojimo laikotarpiu nustatytų neteisėtų kainų viršutinių ribų, nustatant AB „Lesto“ kainų viršutines ribas kitiems laikotarpiams.

Kreipdamasis į teismą vėlesniu prašymu, pareiškėjas AB „Lesto“ prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai reikalauti iš AB „Lesto“ pateikti pagal Patikrinimo akto rezultatus, patvirtintus 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. O3-947 „Dėl AB Lesto planinio patikrinimo“, pakoreguotas 2014 m. elektros energijos skirstymo paslaugos kainos skaičiavimo ir elektros energijos visuomeninio tiekimo paslaugos kainos skaičiavimo lenteles, kurių pagrindu yra numatyta atlikti perspektyvinio reguliacinio periodo kainų perskaičiavimą, iki kol įsiteisės galutinis sprendimas šioje byloje.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012). Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pabrėžęs, jog negalima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ginčo dalyku, nes tokio sprendimo vykdymo pasekmėms minėtos priemonės neturės įtakos (pvz., 2008 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-140/2008, 2012 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-310/2012).

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo priimtų pareiškėjo skundo reikalavimų bei pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, prašymas uždrausti atsakovui reikalauti iš pareiškėjo pateikti pakoreguotas 2014 m. elektros energijos skirstymo paslaugos kainos skaičiavimo ir elektros energijos visuomeninio tiekimo paslaugos kainos skaičiavimo lenteles (Ataskaitas) nėra tiesiogiai susijęs su pirmosios instancijos teismo priimtais nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimais, kuriais prašoma panaikinti 2014 m. gruodžio mėn. vykusio pareiškėjo planinio patikrinimo (siekiant įvertinti 2011-2013 m. laikotarpiu į reguliuojamos veiklos paslaugų kainas įtrauktų ir faktiškai patirtų sąnaudų pagrįstumą) išvadas ir rezultatus. Pareiškėjas nėra pateikęs teismui reikalavimo, susijusio su kitais vėlesniais teisiniais santykiais, susiklosčiusiais tarp pareiškėjo ir atsakovo (Ataskaitų teikimu, t. y. elektros energijos skirstymo paslaugos kainos skaičiavimu ir elektros energijos visuomeninio tiekimo paslaugos kainos skaičiavimu). Be to, pastebėtina, jog pareiškėjo skunde prašomi panaikinti Komisijos nutarimai, nors ir ginčijami teisme, tačiau jų galiojimas nėra nei panaikintas, nei sustabdytas, todėl Komisija jų pagrindu toliau turi teisę priimti atitinkamus sprendimus ir atlikti atitinkamus veiksmus. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pažymėtina ir tai, kad prašymas dėl reikalavimo priemonių užtikrinimo paprastai nėra tenkintinas tuo atveju, jeigu aplinkybės, dėl kurių suinteresuotas asmuo prašo laikinosios apsaugos, jau yra įvykusios. Toks prašymas prieštarauja reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto paskirčiai, kadangi pagal savo esmę reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos tik esant grėsmei, jog atitinkamos aplinkybės kils ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-381/2009, 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-757/2011). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas būtent ir prašo reikalavimo užtikrinimo priemones taikyti dėl aplinkybių, kurios jau yra įvykusios, t. y. atsakovas, Komisija, tiek 2015 m. balandžio 23 d., tiek 2015 m. gegužės 18 d., tiek 2015 m. birželio 10 d., tiek 2015 m. liepos 8 d. raštais jau yra pareikalavęs iš AB „Lesto“ pateikti pakoreguotas 2014 m. elektros energijos skirstymo paslaugos kainos skaičiavimo ir elektros energijos visuomeninio tiekimo paslaugos kainos skaičiavimo lenteles (Ataskaitas), o 2015 m. liepos 8 d. rašte net nurodė, jog jei pareiškėjas per 10 darbo dienų nuo šio rašto gavimo dienos nepateiks Komisijai pakoreguotų Ataskaitų, Komisija pradės Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos sankcijos skyrimo procedūrą. Taigi, tiek reikalavimai, kuriuos uždrausti atlikti prašo pareiškėjas, yra jau pareikšti, tiek ir 10 darbo dienų terminas, po kurio galimai pradedama sankcijos skyrimo procedūra, jau yra pasibaigęs, todėl pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju nėra galimas.

Atsižvelgus į tai, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė proceso teisės normas, rėmėsi administracinių teismų praktika, formuojama panašiose bylose, todėl pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Dėl šios priežasties pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo akcinės bendrovės „Lesto“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Artūras Drigotas

Stasys Gagys