AS-261-590-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-590/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04418-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. I. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas R. I. (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 27 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. imtinai (nurodė, kad nepriskaičiuota darbo užmokesčio dalis už šį laikotarpį nuo 2012 m. vasario 27 d. iki 2013 m. rugpjūčio 30 d. imtinai yra 1 051,06 Lt).

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolėje pareiškėjas dirba nuo 2012 m. vasario 27 d. karjeros valstybės tarnautoju (nuo 2012 m. vasario 27 d. iki 2013 m. vasario 28 d. – Bendrųjų reikalų departamento Ūkio ir pirkimų skyriaus vyriausiuoju specialistu (A lygis, 13 kategorija); nuo 2013 m. kovo 1 d. – Bendrųjų reikalų departamento Ūkio ir pirkimų skyriaus patarėju (A lygis, 14 kategorija)). Nuo 2013 m. liepos 11 d. jam mokamas 3 proc. priedas už tarnybos valstybei stažą. Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymą, kuriuo 1 straipsniu (įsigaliojusiu 2009 m. rugpjūčio 1 d.) pakeitus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, sumažinti priedai už kvalifikacinę klasę: priedas už trečią klasę – nuo 15 iki 10 proc., už antrą klasę – nuo 30 iki 20 proc., už pirmą kvalifikacinę klasę – nuo 50 iki 30 proc. pareiginės algos dydžio.

Teigė, jog neišmokėto darbo užmokesčio suma susidarė dėl šalies valstybinės valdžios institucijų priimtų teisės aktų, dėl kurių antikonstitucingumo pasisakė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime. Šiuo nutarimu nutarta: pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m. liepos 17 d. redakcija), kuriame nustatyti sumažinti 11-20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.), tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“ konstituciniam teisinės valstybės principui.

II. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartimi (b. l. 23-24) administracinę bylą Nr. I-1873-437/2014 sustabdė iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I-705-437/2013.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei pripažino, jog Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme apeliacine tvarka nagrinėjamoje Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-705-437/2013 sprendžiamas analogiškas klausimas dėl neišmokėtos tarnybinio atlyginimo dalies priteisimo.

III. Pareiškėjas R. I. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 28-30), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartį ir priimti naują nutartį – perduoti prašymą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš esmės.

Nurodo, jog skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nenurodyti motyvai, kokia nurodytos administracinės bylos Nr. I-705-437/2013 reikšmė nagrinėjamai administracinei bylai. Administracinių teismų praktikoje teigiama, jog teismas kiekvienu atveju turi motyvuoti administracinės bylos sustabdymo būtinybę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-691/2011). Be to, bylos sustabdymo klausimas negali būti sprendžiamas abstrakčių teiginių pagrindu (2010 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-679/2010). Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo išanalizuoti, kokios aplinkybės, nustatytinos kitoje byloje ir iš naujo neįrodinėtinos, yra reikšmingos šiai stabdomai bylai.

Pažymi, kad administracinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, todėl teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012, 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-262/2012). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja aplinkybės, sudarančios įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą, kadangi ilgas bylos sustabdymas gali apsunkinti galimybę nustatyti byloje objektyvią tiesą ir pažeisti žmogaus teises. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Sprendimas sustabdyti bylą turi būti proporcingas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Stork prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 38033/02), 44 punktą ir jame nurodytą praktiką). Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neįsitikino, kad egzistuoja aplinkybės, sudarančios ABTĮ nurodytą pagrindą sustabdyti šią administracinę bylą, todėl formaliai taikė ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje (2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-286/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-860/2011). Taigi, prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-301/2011). Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami (2012 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-259/2012). Pažymėtina, kad prejudicinę galią turi tik tie faktai, kurie yra nustatyti teismo sprendimais (bendrąja prasme), o ne kitų teisėsaugos institucijų (pvz., prokuratūros) ar viešojo administravimo subjektų. Tačiau šiuo atveju prejudicinis bylų ryšys tarp administracinių bylų Nr. I-1873-473/2014 ir Nr. I-705-437/2013 nėra nustatytas ir todėl negali būti pagrindu stabdyti nagrinėjamą administracinę bylą.

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo savo nuožiūra spręsti, ar tenkinti pareiškėjo prašymą panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-1873-437/2014 ir priimti naują nutartį – perduoti prašymą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš esmės.

Teigia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje (2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-286/2008, 2014 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-391/2014). Taigi, prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009, 2014 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-391/2014). Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami (2012 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-259/2012, 2014 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-391/2014).

Tačiau kartu pažymi, kad sustabdant administracinės bylos nagrinėjimą yra siekiama nuoseklumo teismų priimamuose procesiniuose sprendimuose, teisingo ginčo išsprendimo ir išvengiama ne tik pakartotinio tų pačių faktų nustatinėjimo, bet ir prieštaringų sprendimų susijusiose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-256/2012).

Be to, atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 51 straipsnio 4 dalyje, įsigaliojusioje 2011 m. spalio 1 d., nustatyta, kad valstybei civiliniame procese atstovauja Vyriausybė, įstatymų numatytais atvejais – kita institucija. Taigi, įstatyme įtvirtinta bendra taisyklė, kad valstybei bylose atstovauja Vyriausybė, o kita institucija gali atstovauti valstybei tik įstatymų numatytais atvejais. Kadangi įstatymai nenumato institucijos / institucijų, atstovaujančių valstybei bylose dėl nepriskaičiuoto darbo užmokesčio dalies priteisimo, mano, kad Valstybės kontrolė negali būti atsakovo Lietuvos valstybės atstovu šioje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria administracinė byla sustabdyta iki kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinę bylą Nr. I-705-437/2013 (ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog administracinio proceso tikslai visgi reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas bylos sustabdymui (žr., pvz., 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012, 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-262/2012).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog teismas sustabdo administracinę bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Negalėjimas išnagrinėti administracinės bylos tol, kol nebus išnagrinėta kita byla, iš esmės reiškia, jog bylą nagrinėjančiam teismui yra reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir tų faktų pats teismas negali nustatyti.

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje (žr., pvz., 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-286/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-860/2011). Taigi prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėj byloje Nr. AS858-301/2011). Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-259/2012).

Atsižvelgiant į tai, administracinis teismas kiekvienu atveju turi motyvuoti administracinės bylos sustabdymo būtinybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-691/2011). Teismas turi išanalizuoti, kokios aplinkybės, nustatytinos kitoje byloje ir iš naujo neįrodinėtinos, yra reikšmingos stabdomai bylai, detaliai išanalizuoti tiek vienos, tiek kitos bylos aplinkybes bei tinkamai identifikuoti jose sprendžiamus klausimus ir pagrįsti bylos sustabdymo būtinumą. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus, panaudodamas adekvačius, protingus ir proporcingus situacijai teismų sistemos resursus, gali nustatyti pats arba tarp bylų nėra prejudicinio ryšio, teismas neturėtų stabdyti tokios bylos. Taigi, bylos sustabdymo klausimas negali būti sprendžiamas abstrakčių teiginių pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-679/2010).

Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama vienintele prielaida, kad Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme apeliacine tvarka nagrinėjamoje Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-705-437/2013 (A822-1272/2014) sprendžiamas analogiškas klausimas dėl neišmokėtos tarnybinio atlyginimo dalies priteisimo kaip ir nagrinėjamoje administracinėje byloje (Nr. I-1873-473/2014). Pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas administracinės bylos nagrinėjimą, iš esmės jokiais argumentais nepagrindė fakto ir aplinkybės, jog tarp šios bylos ir kitos administracinės bylos Nr. I-705-437/2013 egzistuoja prejudicinis ryšys ir neišnagrinėjus minėtos administracinės bylos egzistuoja esminės kliūtys šios bylos nagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai nurodė, jog abiejose administracinėse bylose sprendžiamas analogiškas klausimas, tačiau nenurodė, kokie konkretūs prejudiciniai faktai nagrinėjamai administracinei bylai bus nustatyti minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo apeliacine tvarka nagrinėjamoje Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-705-437/2013. Pažymėtina, jog vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011).

Dėl atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės argumento dėl tinkamo atsakovo Lietuvos valstybės atstovo pabrėžtina, jog proceso šalių ir dalyvių klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, nagrinėjantis bylą iš esmės.

Remiantis išdėstytais argumentais, konstatuotina, kad sustabdyti administracinę bylą Nr. I-1873-473/2014 netikslinga, nes nėra jokių kliūčių išspręsti pareiškėjo ir atsakovo ginčą nesulaukus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. A822-1272/2014 (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-705-437/2013). Akivaizdu, jog minėtų bylų nesieja prejudicinis ryšys, teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. I-705-437/2013 nebus sprendimo šioje administracinėje byloje pagrindu ir jame padarytos išvados neturės įtakos šios bylos baigčiai, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo R. I. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas