A-280-822/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-280-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03033-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus pataisos namų apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 28-72(2) ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2013 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. 2S-2894.

Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, jog Vilniaus pataisos namų direktorius 2013 m. birželio 7 d. nutarimu paskyrė jam papeikimą už tai, kad 2013 m. birželio 3 d. apie 18.30 val. nuteistųjų bendrabučio trečiame aukšte jis buvo pastebėtas be asmeninio ženklo (kortelės). Kalėjimų departamentas 2013 m. liepos 8 d. sprendimu jo skundą atmetė. Pareiškėjas mano, jog atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, netenkindami jo skundo, neatsižvelgė į aplinkybes, dėl kokios priežasties jis tuo metu nesegėjo asmeninio ženklo (kortelės).

Paaiškino, kad 2013 m. birželio 3 d., apie 18 val. 28 min. pasportavęs grįžo į nuteistųjų bendrabučio 13-jį kambarį, nešėsi prakaituotus rūbus, nes ruošėsi eiti į prausyklą. Pareiškėjas tvirtino, jog rengiantis rūbus, nulūžo asmeninio ženklo (kortelės) užsegimo mechanizmas. Į koridoriuje esančią batų dėžę dedant sportinius batelius, jį pastebėjo budintis prižiūrėtojas ir pareiškė pastabą. Pasak pareiškėjo, budintis prižiūrėtojas jo paaiškinimų neišklausė. Pareiškėjas teigė, kad nurodytas aplinkybes galėjo patvirtinti kartu kalėję nuteistieji A. Š., M. L. bei L. Ž., tačiau jie nebuvo apklausti. Taip pat pažymėjo, kad laisvės atėmimo vietos parduotuvėje nėra asmens ženklams skirtų įdėklų. Pareiškėjas tvirtino, kad jis neturėjo galimybės pritvirtinti asmeninio ženklo (kortelės), nes buvo nulūžęs jo užsegimo mechanizmas, be to buvo be marškinių, nes rengėsi praustis.

Atsakovas Vilniaus pataisos namai teismui pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti (b. l. 27–28).

Pagrįsdamas savo poziciją paaiškino, kad 2013 m. birželio 3 d. tarnybiniu pranešimu Apsaugos ir priežiūros skyriaus pamainos vyresnysis V. P. (V. P.) informavo Vilniaus pataisos namų direktorių, jog tą dieną apie 18.30 val. gyvenamojoje zonoje, trečio aukšto koridoriuje pastebėtas nuteistasis A. G., nesegintis asmeninio ženklo (kortelės). Pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas, BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto (2010 m. sausio 20 d. redakcija) reikalavimus. Kitą dieną rašytame paaiškinime pareiškėjas neneigė pažeidimo fakto, prašė atsižvelgti į tai, kad ruošėsi eiti praustis, todėl buvo be marškinių ir nesegėjo asmens kortelės.

Atsakovas tvirtino, kad Pataisos namų direktorius nuobaudą skyrė pagrįstai. Pareigūnai, užfiksavę pažeidimą ir skyrę nuobaudą, laikėsi nustatyto teisinio reglamentavimo.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Kalėjimų departamentas (toliau – ir Departamentas) prašė atmesti skundą. Atsiliepime (b. l. 12–13) nurodė, kad Pataisos namų direktorius, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo aplinkybes ir įrodymus, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsniu, nuobaudą paskyrė teisėtai ir pagrįstai, neviršydamas įgaliojimų.

Pažymėjo, kad pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas išsamiai ir laiku, o pateiktas atsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. Teismas panaikino Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 28-72(2) ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2013 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. 2S-2894.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą sprendimą rėmėsi teisminio nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų A. Š., L. Ž. ir M. L. paaiškinimais, kad ginčo atveju A. G. grįžo iš sporto salės ir ruošėsi praustis, todėl nusirengęs drabužius, išnešė sportinius batus į koridoriuje, šalia gyvenamų patalpų esančią batų dėžę. Kaip tik tuo metu pareigūnas užfiksavo, kad pareiškėjas nesegi asmens kortelės. Liudytojai taip pat patvirtino, kad A. G. nusirenginėjant sulūžo asmens kortelės užsegimo mechanizmas.

Teismas nustatė, kad minėti liudytojų paaiškinimai yra nuoseklūs, neprieštaringi, taip pat patvirtina A. G. 2013 m. birželio 4 d. Vilniaus pataisos namų direktoriui teiktame paaiškinime nurodytas ir su pažeidimu susijusias aplinkybes (b. l. 23–24). Sprendė, kad iš skundžiamo Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. birželio 7 d. nutarimo bei Departamento 2013 m. liepos 8 d. sprendimo matyti, kad minėtos faktinės aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone turinčios esminę reikšmę pareiškėjo veiksmų vertinimui, nebuvo tiriamos.

Teismas pripažino, kad ginčo atveju pareiškėjas savo veiksmais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto reikalavimų nepažeidė. Tokia išvada grindžiama tuo, jog pažeidimas buvo užfiksuotas pareiškėjui persirengiant ir ruošiantis eiti į prausyklą. Akivaizdu, jog tokiu metu pareiškėjas objektyviai neturėjo galimybės segėti asmens kortelės, nes buvo be marškinių, kortelės užsegimo mechanizmas ką tik sulūžęs. Be to, ir pareiškėjas, ir liudytojai patvirtino, kad Vilniaus pataisos namų parduotuvėje ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo pardavinėjami įdėklai asmens kortelėms.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aptartas drausmės pažeidimas pareiškėjui inkriminuotas formaliai aiškinant ir taikant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto nuostatas, neatsižvelgus į tai, jog esant atitinkamoms buitinėms situacijoms (persirengiant ar pan.) nuteistasis šios kortelės gali ir nesegėti.

Konstatavo, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. birželio 7 d. nutarimas priimtas neobjektyviai ištyrus visas ginčo atveju reikšmingas aplinkybes, pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį nelaikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl skundo reikalavimas jį panaikinti tenkintinas. Taip pat naikintinas ir Departamento 2013m. liepos 8 d. sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas.

III. Atsakovas Vilniaus pataisos namai su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde (b. l. 85–87) prašo minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Pažymi, kad pareiškėjas rašydamas skundą teismui nurodė naują aplinkybę, neminėtą jo pirminiame 2013 m. birželio 4 d. paaiškinime. Pareiškėjas tik skunde teismui nurodė, kad rengiantis drabužius nulūžo asmens ženklo (kortelės)užsegimo mechanizmas.

Mano, kad nuteistųjų A. Š., L. Ž. ir M. L. parodymus reiktų vertinti itin kritiškai, nes šie asmenys yra pareiškėjo kambario draugai, ir dėl to gali būti suinteresuoti pareiškėjui palankia bylos baigtimi. Be to, dėmesys atkreiptinas į tai, kad asmens ženklas gali būti ne tik segamas, bet ir kabinamas ant virvelės. Pažymėtina, kad liudytojai savo parodymais patvirtino, jog nešiojamas asmens ženklas yra segamas ar kabinamas priklauso nuo nuteistojo galimybių jį įsigyti pataisos namų parduotuvėje.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo pažeidimas buvo užfiksuotas jam persirengiant ir ruošiantis eiti į prausyklą. Atsižvelgiant į pateiktą tarnybinį pranešimą, pareiškėjas buvo pastebėtas be asmens ženklo nuteistųjų bendrabučio 3 aukšto koridoriuje, t. y. bendrojo naudojimo patalpoje (koridoriuje, jungiančiame būrio, kuriame bausmė atliko pareiškėjas, ir kitas patalpas). Abejoti pareigūno tarnybiniame pranešime (b. l. 22) pateikta informacija nėra pagrindo.

Be to, pataisos įstaigų vidaus taisyklių 205 punkte nurodyta, kad kiekvienas nuteistasis prieš jį nubaudžiant turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Remianti šio punkto nuostatomis, pareiškėjas buvo informuotas apie padarytą nusižengimą ir jam suteikta teisė apsiginti. Tai įrodo 2013 m. birželio 4 d. pareiškėjo rašytinis paaiškinimas (b. l. 23).

Pareiškėjas A. G. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 92–94) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Paaiškina, kad 2013 m. birželio 4 d. paaiškinime apie lūžusį asmens ženklo užsegimo mechanizmą neužsiminė, nes rašydamas paaiškinimą buvo skubinamas. Tačiau minėtą aplinkybę žodžiu nurodė būrio viršininkui P. S., kuris šią aplinkybę patvirtino apklausiamas teisme. Be to, šią aplinkybę pareiškėjas teigia nurodęs ir 2013 m. birželio 11 d. skunde Kalėjimų departamentui.

Pažymi, kad pagal atitinkamas Bausmių vykdymo kodekso normas, taip pat Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, nuteistiesiems privalu asmens ženklą segėti krūtinės kairėje pusėje, tačiau ženklo nešiojimo pakabinto ant virvutės pataisos namų pareigūnai nevertina kaip pažeidimo. Todėl nebesuprantama, kodėl esant reikalavimams, nustatantiems asmens ženklo nešiojimo tvarką, galimos atitinkamos korekcijos, kurios formaliai taip pat laikytinos pažeidimu.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su atsakovu siūlymu teismui kritiškai vertinti liudytojų A. Š., L. Ž. ir M. L. parodymus. Paaiškina, kad aplinkybė, jog jie visi gyvena viename kambaryje nereiškia, kad jie yra draugai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 28-72(2) ir Kalėjimų departamento 2013 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. 2S-2894 teisėtumo ir pagrįstumo.

Skundžiamu Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 28-72(2) pareiškėjui A. G. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Kalėjimų departamento 2013 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 2S-2894 nuobauda palikta galioti.

Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamų administracinių aktų teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnyje nurodytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos. Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkte (2010 m. sausio 20 d. redakcija) įtvirtinta, jog nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, t. y. nešioti kairėje krūtinės pusėje prie drabužių prisegtą pataisos įstaigos administracijos išduotą kortelę su fotonuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde. Kortelėje gali būti įrašomi ir kiti duomenys: grupė, skyrius, kamera, miegamoji vieta, darbo vieta.

Pažymėtina, kad Bausmių vykdymo kodekse numatytos nuobaudos, kurios nuteistiesiems gali būti skiriamos už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą (BVK 142 str.). BVK 143 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

Nagrinėjamu atveju spręstina, ar pareiškėjui pagrįstai buvo skirta Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta drausminė nuobauda – papeikimas.

Drausminė nuobauda pareiškėjui skirta už tai, kad jis 2013 m. birželio 3 d. apie 18 val. 30 min. nuteistųjų bendrabučio trečiame aukšte buvo pastebėtas be asmens ženklo (kortelės). Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad jam skiriant nuobaudą nebuvo įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Tvirtino, kad asmeninio ženklo nesegėjo, nes rengiantis nulūžo jo užsegimo mechanizmas. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad laisvės atėmimo vietos parduotuvėje nėra asmens ženklams skirtų įdėklų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas atsakovo skundžiamą sprendimą, rėmėsi teisminio nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų A. Š., L. Ž. ir M. L. paaiškinimais, kad ginčo atveju A. G. grįžo iš sporto salės ir ruošėsi praustis, todėl nusirengęs drabužius, išnešė sportinius batus į koridoriuje, šalia gyvenamų patalpų, esančią batų dėžę. Kaip tik tuo metu pareigūnas užfiksavo, kad pareiškėjas nesegi asmens kortelės. Liudytojai taip pat patvirtino, kad A. G. nusirenginėjant sulūžo kortelės užsegimo mechanizmas. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 28-72(2) bei Kalėjimų departamento 2013 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. 2S-2894 panaikino.

Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovas Vilniaus pataisos namai nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo kritiškai vertinti liudytojų paaiškinimus, taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo pažeidimas buvo užfiksuotas jam persirengiant ir ruošiantis eiti į prausyklą.

Atsakydama į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju byloje turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu. Bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovo apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą šiais procesiniais aspektais, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtintą pareigą atliko tinkamai.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimus, 2013 m. liepos 3 d. sprendimą).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas formaliai pažeidė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto reikalavimą – 2013 m. birželio 3 d. apie 18 val. 30 min. nuteistųjų bendrabučio trečiame aukšte buvo be asmens ženklo (kortelės). Nurodytą aplinkybę patvirtina 2013 m. birželio 3 d. Vilniaus pataisos namų apsaugos ir priežiūros skyriaus pamainos vyresniojo V. P. tarnybinis pranešimas. Pažeidimo fakto neneigia ir pats pareiškėjas (b. l. 23–24). Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo padarytą pažeidimą būtina vertinti teisingumo ir protingumo principų kontekste. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas asmens ženklo nesegėjo dėl objektyvių aplinkybių – pareiškėjas buvo iki pusės nuogas, nes rengėsi praustis greta kameros esančioje prausykloje, be to, jam rengiantis nulūžo asmens ženklo užsegimo mechanizmas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančių duomenų, t. y. nuteistųjų dienotvarkės (b. l. 66) matyti, jog laikas nuo 15 val. iki 18 val. 40 min., jei nuteistasis nedalyvauja socialinės bei psichologinės realibitacijos programose, taip pat nedirba ir nesimoko, priskiriamas laisvalaikiui. Duomenų apie pareiškėjo dalyvavimą minėtose programose ar darbą byloje nėra. Be to, Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse nenumatytas draudimas tokiu metu sportuoti ar naudotis prausykla. Vertindama pareiškėjo galimybę ginčui aktualiu laiku segėti asmens ženklą taip, kaip numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73. 1 punkte, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjui persirengiant nulūžo ženklo užsegimo mechanizmas. Bylos duomenimis, ginčui aktualiu laikotarpiu Vilniaus pataisos namų parduotuvėje įdėklų asmens kortelėms nebuvo. Be to, pataisos namų parduotuvėje nuteistieji gali lankytis tik pagal parduotuvės lankymo grafiką, todėl lieka neaišku, kaip nuteistasis turėtų elgtis sulūžus asmens ženklo užsegimo mechanizmui, iki kol turės galimybę įsigyti naują, nes pati nuteistojo kelionė iki parduotuvės turint tikslą įsigyti naują asmens kortelės įdėklą, formaliai gali būti traktuojama kaip Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas.

Todėl įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, kad konkrečiu atveju konstatavus, jog pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai buvo paskirta drausminė nuobauda, būtų formaliai laikomasi įstatymo raidės, tačiau kiltų pagrįsta abejonė teismo priimto sprendimo teisingumu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, jas ištyrė visapusiškai ir objektyviai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Vilniaus pataisos namų apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Skirgailė Žalimienė