AS-261-1091-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jakobsen Home Co“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai ir viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, dėl sprendimų panaikinimo.
Legislator headnote
AI generatedAS-261-1091-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2014 m. birželio 12 d. nutartimi nutarė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimą pakeisti ir panaikinti jo dalį, kuria pakeistas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas, išdėstytas 2012 m. gruodžio 13 d. pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-154/IT02, ir administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo UAB „Jakobsen Home Co“ skundo reikalavimą dėl VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo panaikinimo nutraukė. Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą (III t., b. l. 64-73).
Full text
Administracinė byla Nr. AS261-1091/2014
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00726-2013-4
Procesinio sprendimo kategorija 59
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. lapkričio 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jakobsen Home Co“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai ir viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Jakobsen Home Co“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Jakobsen Home Co“) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2013 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. 4-44; 2) panaikinti VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir LVPA) 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą; 3) panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. vasario 11 d. sprendimą; 4) nenustačius pagrindų sprendimui naikinti, nurodytais pagrindais, įpareigoti Finansų ministeriją iš naujo išnagrinėti skundą (I t., b. l. 63-68).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 201 m. lapkričio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: pakeitė VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2012 m. gruodžio 17 d. sprendime, išdėstytame 2012 m. gruodžio 13 d. pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-154/IT02, pripažintą netinkamų finansuoti projekto išlaidų sumą – 46 050,75 Lt – pakeičiant 31 808 Lt suma; siūlomą projekto „Informacinių technologijų sprendimų diegimas UAB „Jakobsen Home Co“ netinkamų finansuoti išlaidų dalies sumą – 23 025,25 Lt – pakeičiant 15 904 Lt suma; pakeitė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2013 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 4-44 1 punkte nurodytą projekto „Informacinių technologijų sprendimų diegimas UAB „Jakobsen Home Co“ netinkamų išlaidų sumą – 46 050,75 Lt – pakeičiant 31 808 Lt suma, nurodytą UAB „Jakobsen Home Co“ įnašo sumą – 23 025,50 Lt – pakeičiant 15 904 Lt suma; 2 punkte nurodytą UAB „Jakobsen Home Co“ skirtą finansavimo lėšų sumą – 23 025,50 Lt – pakeičiant 15 904 Lt suma; 3.1. punkte nurodytą VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra išskaičiuoti netinamų finansuoti išlaidų dalies sumą – 23 025,50 Lt – pakeičiant 15 904 Lt suma; panaikino Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. vasario 11 d. sprendimo dalį, kurioje VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros veiksmai, nustatant netinkamų finansuoti projekto išlaidų sumos dydį, pripažinti pagrįstais. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Taip pat priteisė pareiškėjui UAB „Jakobsen Home Co“ iš atsakovų VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos po 15 Lt teismo išlaidų (III t., b. l. 25-36).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2014 m. birželio 12 d. nutartimi nutarė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimą pakeisti ir panaikinti jo dalį, kuria pakeistas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas, išdėstytas 2012 m. gruodžio 13 d. pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-154/IT02, ir administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo UAB „Jakobsen Home Co“ skundo reikalavimą dėl VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo panaikinimo nutraukė. Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą (III t., b. l. 64-73).
Pareiškėjas UAB „Jakobsen Home Co“ 2013 m. liepos 25 d. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, prašydamas priteisti iš atsakovų proporcingai tenkintiems reikalavimams 4 684,72 Lt patirtų išlaidų Vilniaus apygardos administraciniame teisme, 1 270,50 Lt išlaidų, patirtų Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir 5 368,77 Lt išlaidų, patirtų nagrinėjant ginčą ikiteismine tvarka Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje.
II. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi (III t., b. l. 116-122) pareiškėjo UAB „Jakobsen Home Co“ prašymas tenkintas iš dalies. Priteista pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 774,44 Lt teismo išlaidų. Kita pareiškėjo prašymo dalis atmesta kaip nepagrįsta. Pareiškėjo prašymo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo, persiųsta nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatomis bei pareiškėjui teisinių paslaugų teikimo metu galiojusiais minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžiais (850 Lt ir 1 000 Lt MMA).
Teismas nustatė, jog pareiškėjas prašo priteisti išlaidas, turėtas nagrinėjant skundą išankstinio nagrinėjimo institucijoje, kurias sudaro: skundo Finansų ministerijai parengimas ir išsiuntimas – 1 357,81 Lt, paaiškinimo Finansų ministerijai parengimas – 2 088,94 Lt, susitikimo Finansų ministerijoje derinimas ir pasirengimas – 626,68 Lt, susitikimas Finansų ministerijoje – 250,67 Lt, antro skundo Finansų ministerijai parengimas – 1 044,47 Lt, iš viso 5 368,57 Lt; išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias sudaro: skundo dėl finansinės korekcijos sumažinimo parengimas ir išsiuntimas teismui – 1 044,47 Lt, pasiruošimas bylai (2013 m. birželio 5 d. posėdžiui) – 626,68 Lt, atstovavimas 2013 m. birželio 5 d. teismo posėdyje – 835,57 Lt, kelionė Vilnius-Kaunas-Vilnius – 363 Lt, prašymo priedų ir derybų su tiekėjais parengimas ir išsiuntimas teismui – 363 Lt, pasiruošimas bylai (2013 m. spalio 7 d. posėdžiui) – 363 Lt, atstovavimas 2013 m. spalio 7 d. teismo posėdyje – 363 Lt, kelionė Vilnius-Kaunas-Vilnius – 363 Lt, tiekėjų raštų vertimas – 363 Lt, iš viso 4 684,72 Lt; išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme: atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas ir išsiuntimas teismui – 1 270,50 Lt.
Teismas pažymėjo, jog ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje nėra aiškiai nustatyta, kad turi būti priteisiamos išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, tačiau pareiškėjui gali būti priteisiamos ir kitos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą, atsakovų sprendimus ginčijo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje – Finansų ministerijoje; tokią teisę jis turėjo pagal ABTĮ 25 straipsnio 1 dalį, todėl pareiškėjo prašymas priteisti jam atstovavimo išlaidas, patirtas nagrinėjant skundą Finansų ministerijoje, teismo pripažintas pagrįstu. Remdamasis Rekomendacijų 8.1 punktu, teismas pripažino, kad pareiškėjui už skundų Finansų ministerijai surašymą maksimaliai galėtų būti priteisiama 595 Lt (2 x (850 Lt (MMA) x 0,35)), tačiau pareiškėjas prašo priteisti 1 357,81 Lt ir 1 044,47 Lt, ir tai viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl teismas nusprendė, jog pareiškėjui galėtų būti priteisiama tik 595 Lt už skundų Finansų ministerijai surašymą. Taip pat teismas pripažino, jog prašymas priteisti išlaidų už paaiškinimų Finansų ministerijai parengimą atlyginimą pagal Rekomendacijų 8.16 punktą pareiškėjui maksimaliai galėtų būti priteisiama 102 Lt (850 Lt (MMA) x 0,12), o kadangi pareiškėjo prašoma priteisti suma – 2 088,94 Lt, viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl, teismo nuomone, pareiškėjui galėtų būti priteisiama tik 102 Lt išlaidų už paaiškinimų Finansų ministerijai parengimą atlyginimo suma. Kadangi kitų pareiškėjo prašomų priteisti išlaidų atlyginimas teisės aktuose nėra numatytas, todėl išlaidos už susitikimo Finansų ministerijoje derinimą ir pasirengimą – 626,68 Lt, susitikimą Finansų ministerijoje – 250,67 Lt, teismo nepriteistos. Taigi, teismas nusprendė, jog pareiškėjui, nagrinėjant bylą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, maksimaliai galėtų būti priteista 697 Lt.
Remdamasis bylos medžiaga, Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.18, 9 punktų nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (nutartys administracinėse bylose Nr. AS556-766/2009, AS492-144/2012 ir kt.), teismas nusprendė, jog už skundo teismui parengimą, už 2013 m. rugsėjo 2 d. prašymo parengimą, už pasiruošimą bylai (2 teismo posėdžiams), už atstovavimą teismo posėdžiuose, pareiškėjai maksimaliai galėtų būti priteisiamas 1 884,47 Lt (1 044,47 Lt + 120 Lt + 450 Lt + 150 Lt + 120 Lt) išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimas. Dėl kelionės maršrutu Kaunas-Vilnius-Kaunas (vyko 2 kartus) išlaidų (726 Lt) teismas pažymėjo, jog pareiškėjas šioms išlaidoms pagrįsti nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų: kokiu transportu vyko (autobusu, automobiliu ar kt.), kiek kainavo bilietai ar buvo sunaudota kuro ir pan. Taip pat dėl dokumentų vertimo išlaidų (363 Lt) teismas pažymėjo, kad ir šioms išlaidoms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Atsižvelgęs į tai bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-31/2012, teismas nusprendė, kad pareiškėjo prašymas dėl kelionės bei dokumentų vertimo išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinamas.
Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas turėtoms išlaidoms pagrįsti pateikė sąskaitas faktūras bei mokėjimo nurodymus (III t., b. l. 80-98), iš kurių matyti, kad už suteiktas paslaugas pareiškėjas yra sumokėjęs advokatui Pauliui Čerkai.
Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies (netinkama finansuoti projekto išlaidų suma ir pritaikyta finansinė korekcija atitinkamai sumažintos 30 procentų), teismas pripažino, jog pareiškėjas turi teisę į dalies (30 procentų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Todėl pareiškėjui iš viso priteisiamas 774,44 Lt (2 581,47 Lt x 30%) bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje ir teisme, atlyginimas.
Atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje 2014 m. birželio 12 d. nutartyje pažymėjo, jog atsakovo Ūkio ministerijos 2012 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. 4-996, remiantis LVPA 2012 m. gruodžio 13 d. pažeidimo tyrimo išvada, buvo pakeistas Ūkio ministerijos 2013 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 4-44, kuris ir yra tinkamas ginčo dalykas byloje, nes jo pagrindu pareiškėjui kilo materialinės teisinės pasekmės, todėl šia nutartimi buvo panaikinta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalis dėl atsakovo LVPA 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo, išdėstyto 2012 m. gruodžio 13 d. pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-154/IT02, ir administracinės bylos dalis dėl atsakovo LVPA 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo panaikinimo nutraukta ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu, konstatavus, kad šis administracinis aktas yra tik dalis administracinės procedūros, kuris pats savaime nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, nelemia jo materialinių teisių ir pareigų, todėl negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, teismas nusprendė, kad pareiškėjo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš atsakovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos.
Aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, byloje teismas nenustatė, todėl netaikytas Rekomendacijų 11 punktas.
Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2007 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-83/2007, 2007 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS14-1/2007, 2006 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS11-53/2006 ir kt.), pareiškėjo prašymą dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo teismas persiuntė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
III. Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija pateikė atskirąjį skundą (III t., b. l. 125-127), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos priteistas bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje, atlyginimas.
Nurodo, kad nors pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką išlaidos, susijusios su ginčo nagrinėjimu išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka, gali būti priteisiamos, tačiau nesutinka su tokių išlaidų priteisimu ir Ūkio ministerijos. Nagrinėjant pareiškėjo skundą Finansų ministerijoje dėl VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros sprendimo, Ūkio ministerija šalimi nebuvo ir jokie jos veiksmai bei priimti teisės aktai skundžiami nebuvo, todėl nepagrįstai yra reikalaujama iš Ūkio ministerijos priteisti bylinėjimosi išlaidas. Minėtos išlaidos turėtų būti priteisiamos iš LVPA, kurios priimti sprendimai buvo skundžiami Finansų ministerijai.
Atsakovas viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą (III t., b. l. 133-136) prašo atskirojo skundo tiek, kiek jis susijęs su atsakovo teiginiais, kad dalis bylinėjimosi išlaidų turėtų būti priteisiamos iš LVPA, netenkinti.
Pažymi, kad pagal ABTĮ 44 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos tik bylą laimėjusiai šaliai ir tik iš bylą pralaimėjusios šalies. Nagrinėjamu atveju LVPA pareigos atlyginti pareiškėjo patirtas išlaidas neturi, nes pareiškėjo skundo reikalavimas, reikštas LVPA atžvilgiu, nebuvo tenkintas, byla šioje dalyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-1101/2014 buvo nutraukta, o nutraukus bylą, negalima laikyti, kad pareiškėjas šitoje bylos dalyje (LVPA atžvilgiu) laimėjo bylą. Taigi, dėl LVPA atžvilgiu reikšto reikalavimo nutraukus bylą, LVPA neturi teisinio pagrindo atlyginti jokias pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197, 198 punktų nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (sprendimai administracinėse bylose Nr. AS520-344/2013, AS822-459/2013, A502-940/20/3, P146-14/2014, A492-857/2014) galutinių sprendimų, pareiškėjui sukuriančių materialines teisines pasekmes, LVPA nepriima, todėl pareiškėjo prašyme ir Ūkio ministerijos atskirajame skunde nurodytos LVPA procesinės padėties – atsakovas – negalima laikyti teisinga. Tokiose kaip ši nagrinėjama bylose LVPA dalyvauja trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, o trečiajam suinteresuotam asmeniui ABTĮ pareigos atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas nenustato. Vien aplinkybė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, LVPA atžvilgiu nutraukdamas bylą, kartu nepasisakė ir dėl LVPA procesinės padėties iš atsakovo į trečiąjį suinteresuotą asmenį pakeitimo, negali būti pagrindas LVPA atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešingu atveju susiklostytų teisiškai ydinga situacija, kai bylinėjimosi išlaidų klausimas būtų sprendžiamas ne pagal tenkintų, atmestų skundo reikalavimų faktą, bet pagal paties pareiškėjo byloje dalyvaujantiems asmenims skunde klaidingai parinktą procesinę padėtį.
Taip pat mano, jog pirmosios instancijos teismo priteistinomis pripažintos pareiškėjo prašymo 1 ir 2 punktais nurodytos išlaidos (skundo Finansų ministerijai rengimas ir išsiuntimas bei paaiškinimo Finansų ministerijai paruošimas) nėra su šia nagrinėjama administracine byla tiesiogiai susijusios išlaidos, todėl apskritai neturėjo būti pirmosios instancijos teismo priteistos. Nagrinėjamu atveju šie pareiškėjo prašymo 1, 2 punktuose nurodomi epizodai susiję su pirmosios LVPA pažeidimo tyrimo išvados Nr. VP2-2.1-Ū.M-02-K-02-154/1T01 nagrinėjimu, kuri nebuvo šios nagrinėjamos administracinės bylos dalykas. Finansų ministerijai grąžinus šią LVPA pažeidimo tyrimo išvadą pakartotiniam pažeidimo tyrimui, laikytina, jog procesas (dėl šios pirmosios pažeidimo tyrimo išvados) pasibaigė – byla toliau nebuvo nagrinėjama teisine, todėl nebuvo pagrindo pareiškėjo prašymo dalies dėl šių išlaidų atlyginimo tenkinti. LVPA po Finansų ministerijos sprendimo atliko pakartotinį pažeidimo tyrimą ir surašė naują pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-154/IT02. Būtent šios (Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-154/IT02) pažeidimo tyrimo išvados (o ne aukščiau minėtos pirmosios išvados Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-154/IT01) pagrindu Ūkio ministras priėmė šioje administracinėje byloje skųstus ir teismo sprendimu pakeistus įsakymus. Todėl šioje administracinėje byloje patirtomis išlaidomis galima laikyti tik su antrąja LVPA pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K.-02-154/IT02 susijusias, pareiškėjo prašymo 5 punkte nurodytas (antro skundo Finansų ministerijai rengimas) išlaidas (t. y. 297,5 Lt (0,35 x 850 Lt (MMA))). Atsižvelgiant į byloje tenkintų reikalavimų proporciją, pareiškėjui pirmosios instancijos teismas iš Ūkio ministerijos galėjo priteisti ne daugiau nei 89,25 Lt (297,5 Lt x 30 procentų) išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant ikiteismine tvarka, atlyginimą.
Pažymi, jog net ir tuo atveju, jei, apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteistinomis pripažino ir su pirmosios LVPA pažeidimo tyrimo išvados nagrinėjimu susijusias išlaidas, išlaidos už paaiškinimo Finansų ministerijai paruošimą pirmosios instancijos teismo buvo priteistos nepagrįstai. Su pareiškėjo prašymu nebuvo pateikti jokie įrodymai, kurie pagrįstų, jog tokie paaiškinimai iš tiesų Finansų ministerijai buvo teikti ir, net jei buvo, tai koks jų turinys, neaišku, ar šie pareiškėjo nurodomi paaiškinimai susiję su šioje administracinėje byloje nagrinėtu ginču. Be to, net jei pareiškėjas pagrįstų, jog paaiškinimai Finansų ministerijai buvo teikti, net ir tokiu atveju, nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidas už šių paaiškinimų surašymą, kadangi pareiškėjo paaiškinimai vertintini kaip Finansų ministerijai teikto procesinio dokumento (skundo) trūkumų ištaisymas, o pagal Rekomendacijas bylinėjimosi išlaidos už procesinio dokumento trūkumų šalinimą nėra priteisiamos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo priteisimo (ABTĮ 44-45 str.).
Atsakovas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, atskirąjį skundą grindžia tik aplinkybe, jog nagrinėjant pareiškėjo skundą Finansų ministerijoje dėl VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros sprendimo, Ūkio ministerija šalimi nebuvo ir jokie jos veiksmai bei priimti teisės aktai skundžiami nebuvo, todėl iš jos negali būti reikalaujama išlaidų pareiškėjui atlyginimo.
Taigi, byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagrįstumo, bylinėjimosi išlaidų sumos. Esminis klausimas – ar minėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti priteisiamas tik iš atsakovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos.
Sistemiškai vertinant ABTĮ 44–45 straipsnių nuostatas ir atsižvelgiant į protingumo principą, sprendimas, kurio pagrindu proceso šalis įgyja teisę gauti patirtas bylinėjimosi išlaidas, laikytinas teismo baigiamuoju aktu, kuriuo konkreti byla išsprendžiama iš esmės. Tik galutinis teismo sprendimas yra tas, kuriuo teismas nustato, kas konkrečioje situacijoje buvo teisus, todėl ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti susiejamas su tokiu konstatavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858–696/2010, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-704/2011).
Be to, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, kai panaikinamas atsakovo individualus administracinis aktas, kuris buvo priimtas remiantis kito asmens (trečiojo suinteresuoto ir pan.) pateiktais duomenimis, išlaidos priteistinos iš atsakovo. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nevertinama, kokia yra įvairių subjektų įtaka konkrečiam individuliam administraciniam aktui, nes toks paskirstymas būtų neprotingas ir neadekvatus. Kiekvienu panašiu atveju būtų galima nustatyti įvairių galimai atsakingų institucijų, kurių žinioje buvo tam tikra informacija, kurios pagrindu buvo priimtas konkretus individualus administracinis aktas, tam tikrą atsakomybę bylinėjimo išlaidų kontekste, o toks nustatymas nepagrįstai vilkintų bylų nagrinėjimą, pažeistų proceso ekonomiškumo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-374/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m., 500 – 504 p.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos pareiškėjas UAB „Jakobsen Home Co“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2013 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. 4-44, panaikinti VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą, panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. vasario 11 d. sprendimą, bei įpareigoti Finansų ministeriją iš naujo išnagrinėti skundą. T. y. pareiškėjas nesutiko su tuo, kad jam išmokėta paramos (projekto išlaidų) 46 050,75 Lt suma buvo pripažinta netinkama finansuoti ir pareikalauta grąžinti.
Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeisdamas atsakovų sprendimus ir pripažintą netinkamų finansuoti projekto išlaidų 46 050,75 Lt sumą sumažindamas iki 31 808 Lt. Taip pat panaikino Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. vasario 11 d. sprendimo dalį, kurioje LVPA veiksmai, nustatant netinkamų finansuoti projekto išlaidų sumos dydį, pripažinti pagrįstais, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo LVPA apeliacinį skundą, 2014 m. birželio 12 d. nutartimi apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimą pakeitė, panaikino jo dalį, kuria pakeistas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas, išdėstytas 2012 m. gruodžio 13 d. pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-154/IT02, ir administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo skundo reikalavimą dėl LVPA 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo panaikinimo nutraukė. Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. Taigi, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neturėjo įtakos galutiniam ginčo nagrinėjimo rezultatui, t. y. nepakeitė pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų pareiškėjo teisių ir pareigų apimties – pareiškėjui išmokėtos paramos (projekto išlaidų) 46 050,75 Lt sumos pripažinimas netinkama finansuoti buvo pripažintas neteisėtu, sumažinant šio sumos dydį 30 procentų.
Įvertinusi tai, kad byloje ginčas iš esmės kilo dėl projekto išlaidų sumos – 46 050,75 Lt, pripažinimo netinkama finansuoti, tokį galutinį sprendimą priėmė Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (2013 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. 4-44), o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. birželio 12 d. nutartimi galutinai nusprendė, jog atsakovo Ūkio ministerijos 2013 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. 4-44 yra tinkamas ginčo dalykas byloje ir jo pagrindu pareiškėjui kilo materialinės teisinės pasekmės, o LVPA 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas, išdėstytas 2012 m. gruodžio 13 d. pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-154/IT02, yra tik dalis administracinės procedūros, kuris pats savaime nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, nelemia jo materialinių teisių ir pareigų, todėl negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tik atsakovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos veiksmai ir sprendimai pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, tik Ūkio ministerijos sprendimas galutine Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartimi buvo pakeistas, dėl to tik Ūkio ministerija, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, privalo atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas (proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 30 procentų).
Tai, kad nagrinėjant pareiškėjo skundą Finansų ministerijoje dėl VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros sprendimo, Ūkio ministerija šalimi nebuvo ir jokie jos veiksmai bei priimti teisės aktai skundžiami nebuvo, nereiškia, kad iš jos negali būti reikalaujama išlaidų pareiškėjui atlyginimo. Visi tarpiniai LVPA, Finansų ministerijos ir kiti sprendimai yra vienos administracinės procedūros, kurios pabaigoje priimtas galutinis atsakovo Ūkio ministerijos sprendimas pripažinti projekto išlaidų 46 050,75 Lt sumą netinkama finansuoti, dalis, todėl jų apskundimas taip pat yra susijęs su nagrinėjamoje administracinėje byloje pakeistu galutiniu atsakovo Ūkio ministerijos sprendimu bei jo veiksmais. Juo labiau, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, jog atstovavimo išlaidos, patirtos ginčą nagrinėjant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą institucijoje, nepriklausomai nuo to, ar ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka privaloma ar ne, ginčui persikėlus į teismą laikytinos šalies kitomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu ir paprastai priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas (žr., pvz., 2008 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-33/2008, 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-513/2008).
Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, rėmėsi administracinių teismų praktika, suformuota analogiškose bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl atsakovo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
atsakovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Dainius Raižys