A-387-146/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-387-146/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06775-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. Č. (P. Č.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas P. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu (b. l. 22–26, 81), prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir Vilniaus APGV, atsakovas) 2013 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 3-5-4004(3.43.-5) „Dėl tarnybinių uniformų“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 3-5-4004(3.43.-5)); 2) įpareigoti atsakovą išduoti tarnybinę uniformą ir jos dalis, kurios nebuvo išduotos nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d.; 3) priteisti iš atsakovo 4 632,19 Lt turtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad yra Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos statutinis valstybės tarnautojas. Nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn. jam nebuvo išduotos priklausančios tarnybinės uniformos ir jas sudarančios dalys. Pareiškėjas, turėjęs gauti uniformą ir jos negavęs, prašo atlyginti dėl to atsiradusius nuostolius, t. y. materialinę žalą. Atsakovui neįvykdžius pareigos nustatytais terminais aprūpinti pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis, jis buvo priverstas tarnyboje dėvėti tas pačias turimas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigę, dėl to patyrė nepatogumų: tarnybinę uniformą reikėjo dažnai skalbti, siūti, lopyti, turėjo nešioti nublukusią uniformą, nešiojo savo lėšomis įsigytus batus, šaliką, pirštines, marškinius. Duomenų, kiek išlaidų patyrė, pareiškėjas nekaupė, kadangi tikėjosi, jog susidariusi situacija yra laikina. Žala pasireiškė negautomis pajamomis, t. y. turėjusia būti išmokėta kompensacija, todėl turtinės žalos dydis turi būti prilygintas neišduotos uniformos (jos dalių) kainai.

Teismo posėdyje pareiškėjas patikslino, kad prašo įpareigoti atsakovą išduoti visą tarnybinės uniformos komplektą, išskyrus aulinius batus, kuriuos gavo šiais metais.

Atsakovas Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 30–35) paaiškino, kad teisės aktuose nenustatyta prievolė mokėti kompensaciją vietoj neišduotos tarnybinės uniformos. Tarnybinių uniformų dalys nebuvo išduodamos dėl sunkios ekonominės situacijos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimą Nr. XI-52 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ bei remiantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2009 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 1-1 patvirtintu Taupymo priemonių planu. Vilniaus APGV niekada nevykdė tarnybinių uniformų pirkimo, nes tokius viešuosius pirkimus centralizuotai vykdė Specialioji priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, todėl Vilniaus APGV veiksmuose nėra neteisėto neveikimo. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, patvirtinančių žalos faktą. Atsakovo įsitikinimu, dėl nublukusios tarnybinės uniformos spalvos pareiškėjas turtinės žalos nepatyrė. Be to, atsakovui kelia abejonių prašomos atlyginti žalos dydžio apskaičiavimas, kadangi pareiškėjas patirtus nuostolius apskaičiuoja sumuodamas uniformos dalių kainas, kurios, atsižvelgiant į jo darbo pobūdį, net nėra dėvimos. Atsakovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui dėl turtinės žalos atlyginimo taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą trejų metų senaties terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas2014 m. gegužės29 d. sprendimu (b. l. 86–89)pareiškėjo P. Č. (P. Č.) skundą patenkino iš dalies, t. y.: panaikino Vilniaus APGV 2013 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 3-5-4004(3.43.-5) „Dėl tarnybinių uniformų“; įpareigojo Vilniaus APGV per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti P. Č. (P. Č.) tarnybinės uniformos dalis, kurios sudaro vieną uniformos komplektą, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs; priteisė P. Č. (P. Č.) iš Vilniaus APGV 1 390 Lt (402,57 Eur) turtinės žalos atlyginimą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 15 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas išmokėti jam piniginę kompensaciją už nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn. (įskaitytinai) neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis) arba ją išduoti (b. l. 36). Vilniaus APGV 2013 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 3-5-4004(3.43.-5) atsisakė tenkinti prašymą (b. l. 37).

Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytas normas. Pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1-397 patvirtintų Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo taisyklių (toliau – ir Uniformos dėvėjimo taisyklės) 15 punktą, kiekvienas pareigūnas gautą uniformą privalo saugoti ir tvarkingai ją dėvėti. Asmuo vilkintis suglamžytais, nešvariais drabužiais, avintis nevalyta avalyne, žemina pareigūno įvaizdį visuomenėje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Teismas nustatė, kad atsakovas neginčija fakto, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu (nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn. įskaitytinai) nebuvo išduotos tarnybinės uniformos dalys. Remiantis Statuto 46 straipsnio 1 dalimi, nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis yra institucijos pareiga. Teisės aktai nenustato atvejų, kuriais pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad minėta Statuto nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis. Dėl to, pasibaigus tarnybinės uniformos sudedamosios dalies dėvėjimo terminui, įstaiga privalo spręsti klausimą dėl naujos tarnybinės uniformos ar jos dalių išdavimo pareigūnui.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuluotą teisės aiškinimą, pagal kurį statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės, tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangai, kurią jis dėvi tarnybos metu, iš kitos pusės – tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo kitų asmenų. Tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita. Tarnybinės uniformos papildomų dalių išdavimas už praeitą laikotarpį nėra pateisinamas tarnybos uždaviniais ir funkcijomis, negali tinkamai kompensuoti pareigūnų patirtų nuostolių dėl uniformos neišdavimo praeityje, nes tarnybinę uniformą pareigūnas gali dėvėti tik po to, kai ji jam išduota ir tik tam tikrą laikotarpį. Galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą, o ne išduodant tiek uniformos dalių, kiek jų nebuvo išduota per visą praėjusį laikotarpį ir neatsižvelgiant į pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtį (žr. LVAT 2012 m. gruodžio10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012, kt.).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas neatliko teisės aktuose nustatytos pareigos laiku aprūpinti pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis, todėl įpareigojo atsakovą išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis, kurios sudaro vieną uniformos komplektą, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, o Sprendimą Nr. 3-5-4004(3.43.-5) panaikino kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Teismas atsakovo nurodytas tarnybinės uniformos neišdavimo dalių priežastis vertino kaip nereikšmingas, kadangi Statutas aiškiai įtvirtina atsakovo pareigą aprūpinti pareiškėją uniforma, o Uniformos dėvėjimo taisyklių 15 punkte nustatyta, kad asmuo vilkintis suglamžytais, nešvariais drabužiais, avintis nevalyta avalyne, žemina pareigūno įvaizdį visuomenėje, be to, nagrinėjamu atveju teismas vertino, jog, pareiškėjui tarnyboje esant priverstam dėl atsakovo neveikimo dėvėti seną, nublukusią uniformą, tai menkina paties pareigūno įvaizdį bei tarnybos autoritetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad imperatyvu įstaigai nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (žr. LVAT 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2134/2013, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, kt.).

Pareiškėjas prašė priteisti jam iš atsakovo4 632,19 Lt turtinės žalos dėl uniformos neišdavimo laiku, todėl teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir pirmiau nurodytus LVAT išaiškinimus, konstatavo, kad yra pagrindas taikyti žalos atlyginimo institutą. Konstatavęs atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą) neišduodant pareiškėjui tarnybinės uniformos dalių, taip pat įvertinęs laikotarpį, kurio metu pareiškėjui nebuvo išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys (daugiau kaip 5 metai), tai, kad pareiškėjui teko dėvėti nublukusią uniformą, pirkti pačiam tam tikras uniformos dalis, pareiškėjo vidinę savijautą atliekant tarnybą valstybei dėvint netinkamą uniformą, atsakovui atsisakius atlikti savo pareigą ir išduoti tinkamą uniformą, teismas konstatavo kaip akivaizdų pareiškėjo turtinės žalos patyrimą.

Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašomą priteisti turtinę žalą sudaro jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, tikėdamasis, jog susidariusi situacija yra laikina, išlaidas patvirtinančių įrodymų nekaupė, todėl patirtas išlaidas skaičiavo ir grindė pagal vienos uniformos komplekto kainą. Pareiškėjas patirtos žalos dydžio nepagrindė objektyviais įrodymais, todėl teismas, vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, įtvirtinančia, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į LVAT formuojamą praktiką dėl statutinių valstybės tarnautojų neaprūpinimo tarnybine uniforma laiku, nagrinėjamu atveju vertino, kad 30 proc. nuo bendros neišduotų tarnybinės uniformos dalių sumos – 4 632,19 Lt, kurią apskaičiavo atsakovas (b. l. 79–80), t. y. 1 390 Lt, yra pagrįsta ir pakankama turtinei žalai atlyginti suma, kuri pareiškėjui priteistina iš darbdavio Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos. Tokį procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismas grindė LVAT formuojama praktika (LVAT2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).

Pasisakydamas dėl atsakovo prašymo taikyti trejų metų senaties terminą, teismas pažymėjo, kad pažeidimas yra tęstinis, t. y. vyksta kiekvieną dieną, nes atsakovas neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti (CK 1.127 str. 5 d.), todėl teismas pripažino, jog pareiškėjo reikalavimai teisme yra pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto senaties termino.

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas konstatavo, kad Sprendimas Nr. 3-5-4004(3.43.-5) yra neteisėtas, todėl jį panaikino, taip pat įpareigojo atsakovą išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis, kurios sudaro vieną uniformos komplektą, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, bei priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 390 Lt turtinės žalos atlyginimą.

III. Atsakovas Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (b. l. 93–96) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

Apeliaciniame skunde atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas tarnyboje pagal tarnybinių pareigų pobūdį ir sezoną gali dėvėti tik šias tarnybinės uniformos dalis: vasarinę kepurę, žieminę megztą kepurę, demisezoninę striukę, darbinį kostiumą, megztinį, golfą, marškinėlius ilgomis rankovėmis, marškinėlius trumpomis rankovėmis, šaliką, diržą, batus pailgintais aulais. Taigi, pareiškėjas tarnyboje negalėtų dėvėti demisezoninių batų ar batelių, taip pat marškinių, kadangi šios tarnybinės uniformos dalys yra priskirtinos išeiginei uniformai, o pagal tarnybos pobūdį pirminės grandies pareigūnai, kurie dirba pamainomis ir kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su incidentų likvidavimu tarnyboje, gali dėvėti tik nurodytas ir konkrečiai įvardytas tarnybinės uniformos dalis (Uniformos dėvėjimo taisyklių 8 p., 9 p.). Taip pat pagal nustatytas uniformos išdavimo normas, pareiškėjui gali būti išduotos tik baltos pirštuotos pirštinės prie išeiginės uniformos, tačiau nepaisant to, pareiškėjas nurodo, jog žalą jis patyrė ir dėl negautų, savo lėšomis įsigytų bei tarnyboje dėvėtų pirštinių. Dėl minėtų priežasčių apeliantas mano, kad pareiškėjo prašoma atlyginti turtinės žalos suma nėra pagrįsta ir neatitinka realios situacijos, tačiau teismas neatsižvelgė ir neįvertino šių reikšmingų aplinkybių bei priteisė pareiškėjui žalą, patirtą dėl negautų, tačiau tarnyboje net nedėvimų tarnybinės uniformos dalių.

Anot apelianto, teismas nenagrinėjo ir nevertino teismo posėdžio metu nustatytų aplinkybių, o pagal analogiją pasirėmė LVAT formuojama praktika tose bylose, kuriose institucijos (įstaigos) buvo numačiusios kompensaciją vietoj neišduodamų uniformų. Šioje byloje, skirtingai nei teismo sprendime minimose administracinėse bylose, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir PAG departamentas) nebuvo nustatęs kompensacijos mokėjimo vietoj neišduotos uniformos mechanizmo, todėl priimant sprendimą nebuvo jokio pagrindo remtis kitos institucijos įtvirtintu kompensavimo apskaičiavimu ir taikyti jį pagal analogiją šioje byloje. Apelianto nuomone, teismo priteista pareiškėjui suma yra neproporcingai didelė ir neatitinka pareiškėjo galbūt patirtos žalos dydžio.

Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimu įpareigoti Vilniaus APGV per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis, kurios sudaro vieną uniformos komplektą, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs. Teismas priimdamas tokį sprendimą neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus APGV nevykdo ir neturi pareigos bei finansavimo atlikti tarnybinių uniformų pirkimus. Tokius pirkimus centralizuotai vykdo Specialioji priešgaisrinė gelbėjimo valdyba(toliau – ir SPG valdyba). Tai numatyta Specialiosios priešgaisrinės gelbėjimo valdybos nuostatų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus 2013 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1-107(toliau ir – SPG valdybos nuostatai), 10.10. ir 10.16. punktuose. SPG valdyba nustato tarnybinių uniformų poreikį bei vykdo tarnybinių uniformų viešuosius pirkimus, rengia pirkimo sutartis ir administruoja jų vykdymą. Pasak apelianto, Vilniaus APGV neturi galimybės įvykdyti teismo sprendimą dėl tarnybinės uniformos išdavimo.

Pareiškėjas P. Č. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 101–102) pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuluotą analogiško pobūdžio administracinėse bylose, todėl naikinti jo nėra pagrindo. Pareiškėjas pabrėžia, kad apeliantas nesirūpino nei uniformų išdavimu, nei duomenų pateikimu PAG departamentui, nors tai galėjo ir privalėjo padaryti laiku. Todėl teismo sprendime nustatytas įpareigojimas Vilniaus APGV per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis, kurios sudaro vieną uniformos komplektą, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, yra teisingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčas kilęs dėl statutinio valstybės tarnautojo teisės į aprūpinimą tarnybine uniforma valstybės lėšomis įgyvendinimo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnis. Šio straipsnio 1, 2 dalyse (2006 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. X-804 redakcija) nustatyta, kad pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytas normas; pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo, dėvėjimo ir grąžinimo tvarką nustato vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai.

Pareiškėjas tarnauja Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyboje. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo taisyklės, taip pat Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos buvo patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1-397 (2006 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 1-478 redakcija). Uniformos dėvėjimo taisyklių 3, 8–12 punktuose įtvirtinta valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų prievolė dėvėti uniformą (atitinkamą jos rūšį). Šių Taisyklių 6 punktas numato, kad pareigūnams ir darbuotojams uniforma išduodama pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus įsakymu patvirtintas normas ir dėvėjimo terminus. Uniformos dėvėjimo taisyklių 15 punkte nustatyta, kad kiekvienas pareigūnas gautą uniformą privalo saugoti ir tvarkingai ją dėvėti. Asmuo vilkintis suglamžytais, nešvariais drabužiais, avintis nevalyta avalyne, žemina pareigūno įvaizdį visuomenėje.

Analogiško pobūdžio administracinėse bylose dėl institucijos pareigos nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybine uniforma Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad tokiu būdu įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Vidaus tarnybos statutas vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams deleguoja teisę, o taip pat ir pareigą nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Priešingas nei įstatymo nustatytas pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis reguliavimas negalimas (LVAT2010 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010, 2011 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011). Teisės aktai nenumato atvejų, kada pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami, todėl minėta nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis (LVAT 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės, tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangai, kurią jis dėvi tarnybos metu, iš kitos pusės – tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo nuteistųjų, kalinamųjų ar kitų asmenų. Tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita. Neturėtų būti tokios faktinės situacijos, kai pareigūnas gauna iš karto kelis komplektus uniformos ar jos sudedamųjų dalių, išskyrus atvejus, kai tarnybinės uniformos išdavimo normose nustatytas daugiau nei vieno atskiros uniformos dalies egzemplioriaus išdavimas. Tarnybinės uniformos papildomų dalių išdavimas už praeitą laikotarpį nėra pateisinamas tarnybos uždaviniais ir funkcijomis, negali tinkamai kompensuoti pareigūnų patirtų nuostolių dėl uniformos neišdavimo praeityje, nes tarnybinę uniformą pareigūnas gali dėvėti tik po to, kai ji jam išduota ir tik tam tikrą laikotarpį. Galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą, o ne išduodant tiek uniformos dalių, kiek jų nebuvo išduota per visą praėjusį laikotarpį ir neatsižvelgiant į pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtį (pvz., LVAT 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012, kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog imperatyvu statutinei įstaigai nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis, o pareigūnų teisė į aprūpinimą tarnybine uniforma gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2134/2013, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo33 straipsnio 4 dalyje expressis verbis yra nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau pateiktoje administracinių teismų praktikoje suformuluotos taisyklės turi būti mutatis mutandis taikomos ir šioje administracinėje byloje, kadangi tiek Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalis, tiek Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 straipsnis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, taip pat LVAT 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012 ir kt.).

Pareiškėjas šioje byloje prašė teismo panaikinti Vilniaus APGV 2013 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 3-5-4004(3.43.-5), kuriuo atsakovas atsisakė išmokėti piniginę kompensaciją už nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn. (įskaitytinai) pareiškėjui neišduotą laiku tarnybinę uniformą (jos dalis), įpareigoti Vilniaus APGV išduoti tarnybinę uniformą ir jos dalis, kurios nebuvo išduotos nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d., bei priteisti iš atsakovo 4 632,19 Lt turtinės žalos, patirtos dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, atlyginimą. Iš pareiškėjo patikslinto skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas iš esmės prašė teismo įpareigoti Vilniaus APGV išduoti jam tarnybinės uniformos dalis, sudarančias vieną tarnybinės uniformos komplektą, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė ir kurios nebuvo laiku išduotos pareiškėjui, o už likusias neišduotas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, priteisti iš atsakovo Vilniaus APGV patirtą turtinę žalą, kurios dydį pareiškėjas apskaičiuoja pagal neišduotos tarnybinės uniformos (jos dalių) įsigijimo kainą (vertę).

Pirmosios instancijos teismas nustatė ir iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas neginčija faktų, kad pareiškėjui nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. nebuvo suteiktos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus Uniformos dėvėjimo taisyklių nustatytam tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, ir kad pareiškėjui nebuvo išmokėta kompensacija už laiku neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis). Atsakovas tokios padėties susidarymą argumentuoja sunkia ekonomine situacija. Pirmosios instancijos teismas šias atsakovo nurodytas tarnybinės uniformos neišdavimo dalių priežastis vertino kaip teisiškai nereikšmingas šiam ginčui. Su šia pirmosios instancijos pozicija teisėjų kolegija sutinka, nes Statuto 46 straipsnyje nustatytu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas nustatė valstybės pareigą valstybės lėšomis aprūpinti vidaus tarnybos statutinius pareigūnus tarnybine uniforma pagal nustatytas normas, o Uniformos dėvėjimo taisyklės įpareigoja pareiškėją (statutinį pareigūną) tarnyboje dėvėti tarnybinę uniformą.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sutiktina su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, kad atsakovas Vilniaus APGV neatliko įstatyme įtvirtintos pareigos aprūpinti pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis, pasibaigus šių jam išduotos tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui. Teismas pagrįstai ir teisėtai įpareigojo atsakovą išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis, kurios sudaro vieną uniformos komplektą, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs ir kurios nebuvo išduotos pareiškėjui. Pažymėtina, kad teismo sprendimas išduoti pareiškėjui tik vieną tarnybinės uniformos komplektą, atitinka pirmiau nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirties, kuri yra grindžiama tarnybos uždaviniais ir funkcijomis.

Minėta, kad pareiškėjas patikslintame skunde, be kita ko, prašė teismo įpareigoti Vilniaus APGV išduoti jam laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis, sudarančias vieną tarnybinės uniformos komplektą, o už likusias neišduotas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, prašė priteisti žalos atlyginimą.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, kuris reiškia, jog bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pats pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (ABTĮ 23 str. 2 d. 7, 8 p.). Įvertinus pareiškėjo skundo patikslinime suformuluotą reikalavimą dėl piniginės sumos priteisimo ir jo patikslintame skunde pateiktą šio reikalavimo pagrindimą, atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai formuojamą poziciją, kad galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012, 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2695/2012, kt.), konstatuotina, kad pareiškėjas prašo atlyginti jam turtinę žalą, kuri pasireiškė pareiškėjo turėtomis išlaidomis, jam savo lėšomis įsigyjant atitinkamus rūbus ir avalynę, kurią jis dėvėjo vietoj jam neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat išlaidomis tarnybinės uniformos dalims, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, taisyti. Dėl išvardytų motyvų atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, esą pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, nes PAG departamentas nebuvo nustatęs kompensacijos mokėjimo vietoj neišduotos uniformos mechanizmo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo neteisėtus veiksmus, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neišdavus pareiškėjui tarnybinės uniformos dalių, laikotarpį, kurio metu pareiškėjui nebuvo išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys (nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d., t. y. daugiau kaip 5 metai), pareiškėjo dėl to patirtas pasekmes ir nepatogumus (uniformą reikėjo dažnai skalbti, taisyti, savo lėšomis pirkti atskiras uniformos dalis), pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas patyrė turtinę žalą, kuri pasireiškė pareiškėjo turėtomis išlaidomis įsigyjant aprangą ir avalynę, kurias jis dėvėjo vietoj jam neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat taisant tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė Civilinio kodekso normas, kurios reglamentuoja civilinę atsakomybę už padarytą žalą. Pareiškėjo argumentai, kad dėl to, jog atsakovas teisės aktų nustatytais terminais neaprūpino jo tarnybinės uniformos dalimis, kurių dėvėjimo terminai buvo pasibaigę, jis patyrė nuostolių, nes teko savo lėšomis pirkti tarnybai tinkamus rūbus ir avalynę ir juos naudoti vietoj neišduotų tarnybinės uniformos dalių, nepaneigti. Priešingų įrodymų atsakovas nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, priėjo prie teisingų išvadų, kad pareiškėjas pagrįstai prašo atlyginti nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl tarnybinės uniformos atitinkamų dalių neišdavimo ir, vadovaudamasis CK 6.249 straipsniu, pagrįstai sprendė dėl atlygintinų nuostolių dydžio.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, nagrinėdama iš esmės analogišką ginčą dėl tarnybinės uniformos dalių teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neišdavimo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų pareigūnams, vertino, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjų patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Toks pareiškėjų patirtos žalos dydžio apskaičiavimas taikytas ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose administracinėse bylose dėl tarnybinės uniformos dalių neišdavimo laiku statutiniams pareigūnams, kuriose pripažinta, kad pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus minėtos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Tvarkos 1 punkte numatytai kompensacijai (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2013 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013, 2013 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1648/2013, 2013 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1608/2013, 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013, kt.).

Atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas ir Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas, kaip minėta, panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus, bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo, mutatis mutandis atsižvelgiant į pirmiau nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, pasirinktu pareiškėjo patirtos žalos dydžio apskaičiavimo metodu – 30 proc. nuo bendros neišduotų tarnybinės uniformos dalių sumos (4 632,19 Lt), arba 1 390 Lt (402,57 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia suma laikytina protinga ir proporcinga pareiškėjo patirtai turtinei žalai atlyginti. Pastebėtina ir tai, kad pareiškėjo prašomos priteisti turtinės žalos, patirtos dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, dydis – 4 632,19 Lt (1341,57 Eur) – yra nustatytas ir grindžiamas paties atsakovo Vilniaus APGV į bylą pateiktais rašytiniais duomenimis apie pareiškėjui nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. neišduotų tarnybinės uniformos dalių kainą (b. l. 78–80).

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, esą teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui žalos atlyginimą patirtą dėl negautų, tarnyboje net nedėvimų išeiginės uniformos dalių. Pagal pirmiau minėtą administracinių teismų praktiką šios kategorijos bylose priteisiant turtinės žalos atlyginimą dėl pareigūnams priklausančių tarnybinės uniformos dalių neišdavimo laiku, išimtys dėl išeiginės uniformos dalių neišdavimo nedaromos.

Atsakovas prašė pirmosios instancijos teismo taikyti senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas žalą (tiesioginius nuostolius) patyrė dėl atsakovo neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo (CK 6.246, 2.271 straipsniai), t. y. tęstinio pažeidimo. Tai reiškia, kad atsakovo neteisėti veiksmai nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą (CK 1.127 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog pareiškėjo reikalavimai teisme yra pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto trejų metų senaties termino. Pastebėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1639/2013, 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013, 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1632/2013,2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011, kt.).

Pagal 2002 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo Nr. IX-895 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai inter alia dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis), atlyginti, išskyrus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus atvejus. To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų asignavimų neatlyginama žala, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padaryta šių valdžios institucijų darbuotojams, valstybės tarnautojams, taip pat valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams tais atvejais, jei buvo taikomi darbo santykius, valstybės tarnybą ar specialūs jų statusą reglamentuojantys teisės aktai. Ši žala atlyginama iš žalą padariusiai institucijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje analogiškoje administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014 konstatavo, kad pareiškėjus ir atsakovą Šiaulių tardymo izoliatorių siejo vidiniai tarnybiniai santykiai, todėl kilęs administracinis ginčas (tiek jo dalis dėl atsakovo įpareigojimo išduoti tam tikras tarnybinės uniformos dalis, tiek ir kita dalis – dėl atsakovo įpareigojimo atlyginti pareiškėjų patirtą turtinę žalą) ABTĮ taikymo požiūriu laikytinas tarnybiniu ginču (ABTĮ 2 str. 19 d.) (žr. taip pat LVAT 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1903/2013, 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1847/2013).

Vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu bei minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (ABTĮ 13 str. 1d., 20 str. 3 d.), konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai priteisė pareiškėjui padarytos turtinės žalos atlyginimą būtent iš atsakovo Vilniaus APGV, su kuriuo pareiškėją ginčo laikotarpiu siejo tiesioginiai tarnybos santykiai. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad centrinis valstybinio administravimo subjektas (PAG departamentas) yra nustatęs centralizuotą tarnybinių uniformų pirkimo ir paskirstymo tvarką šioje sistemoje tarnaujantiems pareigūnams (SPG valdybos nuostatų 10.10, 10.16 punktai, PAG departamento nuostatų 10.1, 22.8 punktai) ginčo esmės nekeičia. Vilniaus APGV nuostatų 15 punkte nustatant šios tarnybos viršininko pareigas, be kita ko, nustatyta, kad jis atsako už Vilniaus APGV veiklos organizavimą (15.1 p.), užtikrina, kad Vilniaus APGV veikloje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, vykdomi vidaus reikalų ministro, departamento direktoriaus įsakymai ir kiti teisės aktai (15.2 p.), užtikrina darbo sąlygas Vilniaus APGV vidaus tarnybos sistemos pareigūnams (15.8 p.). Taigi, atsakovas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas ir laikydamasis PAG departamento nustatytos vidaus tvarkos, laiku pateikdamas SPG valdybai ir PAG departamentui duomenis apie tarnybinių uniformų ir jų dalių pavaldiems pareigūnams poreikį, administruodamas užsakymų aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis vykdymą ir atlikdamas kitus veiksmus pagal kompetenciją, turėjo užtikrinti, kad jam pavaldžiam vidaus tarnybos pareigūnui (pareiškėjui) būtų išduota tarnybinė uniforma bei atitinkamos jos dalys vykdant Statuto 46 straipsnio ir Uniformos dėvėjimo normų, patvirtintų PAG direktoriaus 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1-397, reikalavimus. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad atsakovas tarnaujančių pareigūnų tarnybinių uniformų pirkimo tvarką žino. Apelianto nurodyta tvarka nėra pagrindas išvadoms, kad pirmosios instancijos teismo įpareigojimas Vilniaus APGV (pareiškėjo darbdaviui) dėl uniformos pareiškėjui išdavimo nustatytas netinkamam atsakovui. Pirmosios instancijos teismo nustatytas įpareigojimas apeliantui nesudaro kliūčių laikytis PAG departamento nustatytos vidaus tvarkos, kuria pareigūnams perkamos tarnybinės uniformos.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Naikinti ar keisti šį sprendimą, remiantis atsakovo apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis