eAS-684-502/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-684-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04498-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Valentis Pharma“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Valentis Pharma“ skundą atsakovui Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Valentis Pharma“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (toliau – ir Institutas) 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. 17A-416 „Dėl produktų išbraukimo iš Specialios paskirties maisto produktų sąrašo“ (toliau – ir Sprendimas) (skundas priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartimi) ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo, kuriame nurodyta, kad produktai „KalcikinonTM“ kapsulių forma, „VersanR“ kapsulių forma ir „PROfertilR“ kapsulių forma bus išbraukti iš Specialios paskirties maisto produktų sąrašo, galiojimą ir leisti platinti šiuos produktus Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 23 d. nutartimi netenkino pareiškėjo UAB „Valentis Pharma“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, remiasi vieninteliu argumentu, kuris susijęs su patiriamais nuostoliais nerealizuojant minėtų produktų. Pareiškėjo teigimu, nuo 2014 m. sausio mėnesio pašalinus bet kokią informaciją apie notifikuotus produktus iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro interneto svetainės ir vadovaudamasis Sprendimu jis negali prekiauti minėtais produktais ir dėl tokių neteisėtų atsakovo veiksmų praranda pajamas bei didelę dalį rinkos. Pareiškėjo nurodoma 2014 m. metinė minėtų produktų apyvarta – 2 430 000 Lt (703 776 EUR), t. y. faktiškai 202 500 Lt (58 648 EUR) per mėnesį. Įvertinęs pareiškėjo teiginį dėl negalimos prekybos todėl, kad apie minėtus produktus nuo metų pradžios nebuvo skelbiama viešai interneto svetainėje, ir ginčijamo sprendimo turinį, kuriame nurodyta, kad minėti produktai tik bus išbraukti iš Specialios paskirties maisto produktų sąrašo, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog yra didelė ir reali finansinių sunkumų grėsmė. Be to, pareiškėjo argumentai negali būti svaresni už viešąjį interesą, kuris šiuo atveju yra žmonių sveikata, kuria rūpinasi valstybė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 str.). Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas – Sprendimo sustabdymas – iš esmės sukurtų tokią faktinę situaciją, kad UAB „Valentis Pharma“ galėtų vykdyti specialios medicininės paskirties produktų, dėl kurių priskyrimo šiai produktų grupei kyla abejonių ir dėl to ginčas nagrinėjamas teisme, platinimą. Taigi reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas užtikrintų viešąjį interesą, kuris šiuo atveju yra svaresnis už privatų.

III. Pareiškėjas UAB „Valentis Pharma“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – imtis priemonių skundo reikalavimams užtikrinti.

Pareiškėjas paaiškina, kad pateikti įrodymai leidžia teigti, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių jis kas mėnesį patirs mažiausiai 58 648 EUR dydžio nuostolių. Teismui patenkinus UAB „Valentis Pharma“ skundą, žala, padaryta neteisėtu Instituto sprendimu, bus neatitaisoma, kadangi pareiškėjas bus priverstas papildomai investuoti, kad Kalcikinon, Versan ir PROfertil grįžtų į buvusias pozicijas rinkoje. Produkto priskyrimas vienai ar kitai kategorijai negali padaryti žalos žmonių sveikatai, tačiau nulemia tvarką, kuria šis produktas yra platinamas rinkoje.

Tiek specialios medicininės paskirties maisto produktai, tiek ir maisto papildai yra priskiriami maisto produktams, kuriems keliamas vienas iš pagrindinių kokybės reikalavimų yra produkto saugumas. Institutas pareiškėjo platinamus produktus nori priskirti maisto papildų kategorijai, kuriai yra keliami mažesni reikalavimai. Kitaip tariant, Institutas, išbraukdamas pareiškėjo platinamus produktus iš specialios mitybinės paskirties maisto produktų sąrašo, supaprastina produktų pardavimo tvarką ir padaro juos labiau prieinamus vartotojams, kas iš esmės prieštarauja Sprendime išdėstytai logikai.

Kol yra sprendžiamas ginčas tarp Instituto ir pareiškėjo dėl Kalcikinon, Versan ir PROfertil priskyrimo vienai ar kitai maisto produktų kategorijai, pareiškėjo galimybės tiekti produktą į rinką yra apribotos, kas pažeidžia ne tik UAB „Valentis Pharma“, bet ir žmonių, kurie vartoja šį produktą ir jis jiems yra būtinas, teises bei teisėtus interesus. Pareiškėjas yra lietuviško kapitalo įmonė, kurios gaminami produktai Kalcikinon ir Versan yra gerai žinomi ir naudojami rinkoje bei sudaro žymią dalį tarp pareiškėjo gaminamų produktų.

Jis į Kalcikinon ir Versan išvystymą, tyrimus, gamybą ir įvedimą į rinką investavo dideles lėšas, siekdamas rinkai pateikti kokybišką ir saugų produktą, iš kurio prekybos galėtų kompensuoti patirtas išlaidas bei gauti pelno. Vien tik Kalcikinon ir Versan įvedimui į rinką pareiškėjas yra išleidęs daugiau kaip 290 tūkst. EUR per metus (vienam produktui yra išleidžiama apie 145 tūkst. EUR per metus). Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad pareiškėjo dėl neteisėtų Instituto veiksmų kiekvieną mėnesį patiriami 58 648 EUR dydžio nuostoliai nelaikytini pakankamu pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, yra nepagrįstas.

Netenkinus pareiškėjo prašymo ir nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, iki Sprendimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas taptų negalimas, kadangi pareiškėjas patirs nuostolius, o taip pat negaus pajamų, kas įvertinus galimą ginčo trukmę, sudarys apie 1 055 664 EUR pajamų.

Atsakovas Institutas atsiliepime prieštarauja UAB „Valentis Pharma“ atskirojo skundo tenkinimui.

Paaiškina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 92 straipsnį, skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo klausimą šios teisės normos aiškintinos sistemiškai – privalo būti įvertinta padėties, buvusios iki ginčijamo akto priėmimo, atkūrimo galimybė taikymo ar atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atveju. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodoma reikalavimo užtikrinimo priemonė negali būti taikoma, nes pareiškėjo argumentai negali būti svaresnis už viešąjį interesą, t. y. žmonių sveikatą, kuria rūpinasi valstybė. Atsižvelgus į tai, kad Institutas dar 2014 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. 17A-416 priėmė sprendimą, kad produktai „KalcikinonTM“, „Versan®“, „PROfertil®“ neatitinka specialios medicininės paskirties maisto produktams taikomų teisės aktų reikalavimų ir išbraukė juos iš Specialios paskirties maisto produktų sąrašo, o nenotifikuoti produktai negali būti tiekiami rinkai, manytina, jog praėjus pusmečiui nuo šio reikalavimo netikslinga tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas jo prašymas taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būti užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, taikyti ne pagal paskirtį (pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012).

Iš susiformavusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011).

Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių, teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą būtų neįmanomas ar sudėtingas (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Svarbu ir tai, kad asmuo, prašantis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008).

Kaip matyti, pareiškėjas UAB „Valentis Pharma“, prašydamas laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą, minėtos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą sieja su Sprendimo vykdymo ekonominiais padariniais. UAB „Valentis Pharma“ akcentuoja, jog įgyvendinus atsakovo Sprendimą išbraukti produktus „KalcikinonTM“, „Versan®“, „PROfertil®“ iš Specialios paskirties maisto produktų sąrašo, jis negaus pardavimo pajamų, praras turimas pozicijas rinkoje, nepatirs investicijų, nukreiptų į šių produktų sukūrimą bei platinimą, grąžos.

Įvertinusi nagrinėjamos bylos faktinius duomenis, pareiškėjo pateiktus įrodymus ir argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką galima tam tikra neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009). Galima žala ir pareiškėjo materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011). Taigi aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių galiojant ginčijamam administraciniam aktui, per se nėra pagrindas ABTĮ 71 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, tuo labiau, jei pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas, teismui priėmus jam palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar itin komplikuotas (2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012). Šiuo atveju nėra jokių konkrečių įrodymų, galinčių patvirtinti tikrą, bet ne tariamą, grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui. Priešingai, teismui paskelbus procesinį sprendimą tenkinti pareiškėjo skundą, iki Sprendimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas nebus sudėtingas, nes įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti skundžiamą administracinį aktą, pareiškėjas galės atnaujinti prekybą produktais „KalcikinonTM“, „Versan®“, „PROfertil®“, todėl UAB „Valentis Pharma“ atskirojo skundo teiginiai, grindžiami į ateitį nukreiptomis negatyviomis prielaidomis ir prognozėmis apie tolimesnes jo komercinės veiklos perspektyvas, atmetami kaip nesudarantys objektyvaus pagrindo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas visapusiškai ištyrė bei tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl 2015 m. vasario 23 d. nutartis paliekama galioti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės UAB „Valentis Pharma“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas