AS-261-404-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-404/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00139-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kristroma“ ir atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kristroma“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Kristroma“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė, UAB „Kristroma“) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. ATK2-227/12.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino (I t., b. l. 163-167). Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 25 d.

Pareiškėjas prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (I t., b. l. 182-183), prašydamas priteisti iš atsakovo Departamento pareiškėjo naudai patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš viso – 2 450,00 Lt. Prašymą grindė advokato padėjėjo Donato Lapinsko pateiktomis sąskaitomis už teisines paslaugas Nr. DLKRI/2013/11-1 ir Nr. DLKRI/2013/11-2 (I t., b. l. 185, 187).

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjo prašymą (I t., b. l. 192-193) su juo nesutiko ir prašė atmesti. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo prašoma suma neatitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų, todėl yra nepagrįsta.

II. Skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartimi (II t., b. l. 1-3) pareiškėjo prašymas tenkintas iš dalies. UAB „Kristroma“ iš Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento priteistas 1 980 Lt su bylos nagrinėjimu Vilniaus apygardos administraciniame teisme susijusių išlaidų atlyginimas. Kita pareiškėjo UAB „Kristroma“ prašymo dalis atmesta.

Remdamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2 punktu, teismas nustatė, jog už 2013 m. sausio 14 d. skundo surašymą maksimaliai galima priteisti suma būtų 3 000 Lt (1 000 Lt (MMA) x 3). Už šio skundo parengimą pareiškėjas advokato padėjėjui Donatui Lapinskui sumokėjo 2 200 Lt (I t., b. l. 185). Ši suma neviršija Rekomendacijose numatytų maksimaliai galimų priteisti sumų dydžių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teisines paslaugas suteikė advokato padėjėjas, priteistina suma pareiškėjui už skundo parengimą teismas pripažino 1 760 Lt (Rekomendacijų 5 p.).

Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad 2013 m. spalio 21 d. teismo posėdžio pradžia – 9.20 val., pabaiga – 9.53 val., t. y. iš viso teismo posėdžio trukmė 33 min. Remdamasis Rekomendacijų 8.18 bei 9 punktais, teismas nustatė, jog už atstovavimą 2013 m. spalio 21 d. teismo posėdyje pareiškėjui priteistina 150 Lt (0,15 x 1 000 Lt (MMA)). Tačiau, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėją byloje atstovavo advokato padėjėjas, už jo atstovavimą šiame teismo posėdyje teismas pareiškėjui priteisė 120 Lt atlyginimą (Rekomendacijų 5 p.).

Remdamasis byloje esančiu mokėjimo kvitu (I t., b. l. 35), teismas nustatė, jog pareiškėjas sumokėjo teismui 100 Lt žyminį mokestį, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo prašymą priteisti sumokėto 100 Lt žyminio mokesčio atlyginimą tenkino.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad teisines paslaugas pareiškėjui suteikė advokato padėjėjas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, nusprendė, jog pareiškėjui priteistina iš viso 1 980 Lt (1 760 Lt + 120 Lt + 100 Lt) bylinėjimosi išlaidų suma.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Kristroma“ pateikė atskirąjį skundą (II t., b. l. 6-8), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartį ir visiškai patenkinti pareiškėjo prašymą.

Nurodo, kad įvertinus tai, jog pareiškėjas savo teisėmis naudojosi sąžiningai, jomis nepiktnaudžiavo bei sąmoningai nedidino bylinėjimosi išlaidų, yra akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, pažeidžiančią pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, susijusius su patirtų bylinėjimosi išlaidų teisingu atlyginimu. Taip pat pirmosios instancijos teismas ydingai aiškino ir taikė Rekomendacijų 5 punktą, kadangi, remiantis šiuo punktu, visas faktines pareiškėjui priteistinas išlaidas teismas sumažino 20 procentų, nors Rekomendacijų 5 punktas 80 procentų kriterijaus nesusieja su faktinėmis išlaidomis.

Teismas nepaneigė pareiškėjo įrodyto fakto, jog pareiškėjo patirtos išlaidos buvo realios, būtinos ir pagrįstos. Teismas taip pat nenustatė ir nepagrindė fakto, kad pareiškėjo patirtos išlaidos būtų buvusios pernelyg didelės ir (ar) pareiškėjas nesąžiningai naudojosi savo teisėmis, nepagrįstai išlaidavo. Esant tokiai situacijai, kai pareiškėjas sąžiningai ir neprotingai neišlaidaudamas patyrė realias, būtinas ir pagrįstas bylinėjimosi išlaidas, visų jų atlyginimas turėjo būti priteistas iš atsakovo. Išlaidas buvo būtina priteisti ne tik dėl to, kad buvo priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas, bet ir dėl to, jog minimas išlaidas pareiškėjas patyrė išimtinai tik dėl atsakovo neteisėtai priimto nutarimo. Tokios bylinėjimosi išlaidos gali būti prilyginamos patirtai žalai, o žala visais atvejais turi būti atlyginta visiškai, grąžinant pareiškėją į padėtį, buvusią iki neteisėtų veiksmų atlikimo (neteisėto nutarimo priėmimo). Tačiau pirmosios instancijos teismas to tinkamai neįvertino.

Rekomendacijose yra nustatyti tik rekomendaciniai dydžiai, kurių nėra būtina laikytis visais atvejais. Tuo labiau turi būti įvertinama, kad rekomendacijose nurodyti dydžiai nors ir susieti su galiojančia minimalia mėnesine alga, tačiau ne visada atitinka rinkos sąlygas ir vien dėl to iš pareiškėjo negali būti reikalaujama kreiptis tik į tuos advokatus (advokatų padėjėjus), kurių įkainiai neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, dėl tos pačios priežasties pareiškėjo sąžiningai patirtos protingo dydžio išlaidos turi būti atlyginamos visiškai.

Dėl skundo parengimo pareiškėjas patyrė 2 200 Lt išlaidų, o Rekomendacijose nurodytas rekomenduotinas maksimalus skundo parengimo išlaidų dydis, kai skundą rengia advokato padėjėjas, yra 2 400 Lt (80 procentų nuo maksimalaus 3 000 Lt dydžio). Taigi, pareiškėjas prašymu prašė priteisti netgi mažiau, nei nurodyta Rekomendacijose. Dėl to pareiškėjo prašymas dėl skundo parengimo išlaidų atlyginimo turėjo būti patenkintas visa apimtimi, šio išlaidų dydžio nemažinant.

Būtinumą atlyginti visas skundo parengimo išlaidas patvirtino ir tai, kad pareiškėjo pateiktas skundas buvo išsamus, parengtas kokybiškai, visapusiškai motyvuotas ir pagrįstas aktualia teismų praktika. Iš skundo turinio bei apimties yra aiškiai matoma, kad rengiant skundą buvo sugaišta daug laiko, buvo atlikta išsami teisės normų ir teismų praktikos analizė. Todėl mažinti su tokio skundo parengimu susijusių išlaidų dydį ir (ar) teigti, kad 2 200 Lt dydžio išlaidos tokiam skundui parengti yra per didelės (neprotingos), nebuvo absoliučiai jokio pagrindo.

Pareiškėjo patirtas išlaidas už jo atstovavimą teisme, pirmosios instancijos teismas lygiai taip pat sumažino 20 procentų, remdamasis Rekomendacijų 5 punktu. Tačiau šiuo atveju tiek faktiškai patirtos išlaidos, tiek Rekomendacijose nurodytas maksimalus jų dydis sutampa. Todėl išlaidos už pareiškėjo atstovimą teisme viršija Rekomendacijose nurodytus dydžius, priteistinus už advokato padėjėjo teikiamas paslaugas. Tačiau tokios išlaidos buvo realios, būtinos ir pagrįstos, o pareiškėjo atstovavimas kokybiškas – atstovas buvo visapusiškai pasirengęs bylos nagrinėjimui ir tinkamai atstovavo pareiškėjo interesus.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą ir pakeiti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartį, sumažinant priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą pareiškėjo naudai.

Nurodo, kad Departamentas su pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nesutinka savo 2014 m. vasario 7 d. atskirajame skunde Nr. S-(4.3-3)-557 išdėstytais motyvais.

Atkreipia dėmesį ir į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. įsiteisėjusią nutartį administracinėje byloje Nr. I-3208-643/2012 (dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto pažeidimo), kurioje analogiškomis aplinkybėmis prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis buvo ženkliai sumažintas. Pažymėtina, kad advokatų profesinė bendrija „Motieka ir Audzevičius“ bei jos teisininkai taip pat atstovavo minėtoje administracinėje byloje Nr. I-3208-643/2012, todėl darytina išvada, kad šioje byloje procesinių dokumentų parengimas reikalavo dar mažiau sąnaudų. Iš esmės visose tokio pobūdžio bylose (dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto, o nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. – 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimų) ūkio subjektai, kuriems atstovavo minėta advokatų kontora, o skundus surašė tas pats advokato padėjėjas Donatas Lapinskas, vadovautasi beveik tapačiais argumentais ir motyvais, kurie buvo suformuluoti jau anksčiau ir pakartotinis tapačių argumentų pateikimas tik skirtingų ūkio subjektų atžvilgiu nereikalavo itin didelių sąnaudų. Tokios pozicijos Vilniaus apygardos administracinis teismas laikėsi ir 2014 m. vasario 5 d. įsiteisėjusioje nutartyje administracinėje byloje Nr. I-3154-764/2012, kurioje konstatavo, kad „Įvertinęs išnagrinėtoje administracinėje byloje kelto ginčo pobūdį ir bylos sudėtingumą, teismas konstatuoja, kad už skundo parengimą pareiškėja sumokėjo nepagrįstai didelę sumą, t. y. 1 900 Lt, kai pagal Rekomendacijas apskaičiuota maksimaliai priteistina suma yra 1920 Lt. Teismas pažymi, kad nagrinėjama byla nereikalavo papildomų žinių (išskyrus teisines), nebuvo atlikta sudėtinga teisės aktų analizė, nebuvo renkami papildomi skunde išdėstytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, ginčijamu nutarimu paskirta sankcija buvo beveik keturis kartus mažesnė nei pareiškėjo patirtos išlaidos, todėl yra pagrindas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, mažinti pareiškėjai priteistiną išlaidų už skundo teismui parengimą sumą iki 950 Lt“.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas pateikė atskirąjį skundą (II t., b. l. 10-12), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartį pakeisti ir sumažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjo naudai.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista su bylos nagrinėjimu Vilniaus apygardos administraciniame teisme susijusių išlaidų suma yra nepagrįsta ir neproporcinga bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo praktikai bylose, kuriose taikomas Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos, taip pat neatitinka formuojamos teismų praktikos analogiškose bylose, dėl ko teismo sprendimas yra keistinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui argumentai didžiąja dalimi atkartojo pirminiuose paaiškinimuose (2012 m. gruodžio 10 d.) atsakovui nurodytus argumentus ir motyvus. Todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjui nepagrįstai už skundo parengimą priteisė 1 760 Lt sumą juolab, kad pagal Rekomendacijas maksimali galima už skundo parengimą suma yra 2 400 Lt. Taigi, vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkte nurodytais kriterijais, konkrečioje byloje šis dydis gali būti sumažintas. Pareiškėjo advokato padėjėjas pateikia neproporcingus ir neadekvačius šio ginčo įdirbio įkainius ir paslaugų kainas, nes nagrinėjama byla savo pobūdžiu nebuvo sudėtinga.

Pagal Rekomendacijų 8.18 punktą už vieną advokato atstovavimo teisme valandą maksimalus priteistinas užmokesčio dydis yra 0,15 koeficiento. Šis dydis atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, konkrečioje byloje taip pat gali būti sumažintas. Kadangi šiuo atveju išnagrinėtas pareiškėjo ir atsakovo teisinis ginčas savo esme ir apimtimi nebuvo itin sudėtingas ar specifinis, kompleksinė paslaugos kaina apskaičiuotina imant sumažintą koeficientą.

Klausimas dėl atsakovo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. ATK2-227/12 teisėtumo buvo sprendžiamas vieno teismo posėdžio metu ir truko 33 min. Vadovaujantis minėtu Rekomendacijų 8.18 punktu, 33 min. laiko suma apvalinama iki 1 val. ir maksimali tokios paslaugos suma yra 120 Lt (0,15 x 1000 Lt x 1 val. x 80 proc.). Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjui nepagrįstai už atstovavimą teisme priteisė maksimalią 120 Lt sumą juolab, kad teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad administracinė byla nepriskirtina sudėtingų bylų kategorijai ir rekomenduojamas maksimalus šios paslaugos įkainis turėtų būti ženkliai mažintinas.

Atkreiptinas dėmesys ir į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. įsiteisėjusią nutartį administracinėje byloje Nr. I-3208-643/2012 (dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto pažeidimo), kurioje analogiškomis aplinkybėmis prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis buvo ženkliai sumažintas. Pažymėtina, kad advokatų profesinė bendrija „Motieka ir Audzevičius“ bei jos teisininkai taip pat atstovavo minėtoje administracinėje byloje Nr. I-3208-643/2012, todėl darytina išvada, kad šioje byloje procesinių dokumentų parengimas reikalavo dar mažiau sąnaudų. Iš esmės visose tokio pobūdžio bylose ūkio subjektai, kuriems atstovavo minėta advokatų kontora, o skundus surašė tas pats advokato padėjėjas Donatas Lapinskas, vadovautasi beveik tapačiais argumentais ir motyvais, kurie buvo suformuluoti jau anksčiau ir pakartotinis tapačių argumentų pateikimas tik skirtingų ūkio subjektų atžvilgiu nereikalavo itin didelių sąnaudų.

Akivaizdu, kad prašant tokių didelių sumų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, siekiama pasipelnyti iš pačios valstybės, ir toks bandymas turėtų būti vertinamas ne tik kritiškai, bet ir kaip neteisėtas. Atsižvelgtina į tai, jog Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas procese dalyvavo kaip valstybės institucija, ginanti viešąjį interesą, todėl pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlyginamos iš valstybės biudžeto. Tai turi būti daroma proporcingai, teisingai, protingai ir sąžiningai, įvertinus pareiškėjo patirtus nuostolius.

Pažymėtina, kad Rekomendacijos galioja įvairaus pobūdžio byloms, tam tikrais atvejais ir itin sudėtingų bylų nagrinėjimui, kurias sudaro daug tomų, vyksta ne vienas teismo posėdis, kaip šiuo atveju, todėl atsižvelgtina į išvardintas aplinkybes, teisingumo, protingumo, proporcingumo principus ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas t. y. priteistinas bylinėjimosi išlaidos sumažintinos.

Pareiškėjas UAB „Kristroma“ atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti, o pareiškėjo atskirąjį skundą patenkinti.

Nurodo, kad pareiškėjo reikalaujamos (reikalautos) priteisti išlaidos yra realios, būtinos, pagrįstos ir mažesnės už Rekomendacijose nustatytus dydžius. Pareiškėjo reikalaujamos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra realios, t. y. pareiškėjas yra (i) sumokėjęs žyminį mokestį; (ii) atsiskaitęs su advokato padėjėju Donatu Lapinsku. Pareiškėjo reikalaujamos priteisti bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos – siekiant inicijuoti administracinę bylą ir tinkamai apginti pareiškėjo interesus, visų pirma, buvo būtina sumokėti žyminį mokestį. Visų antra, buvo būtina parengti skundą taip pat dalyvauti teismo posėdyje. Kadangi pareiškėjas neturi pakankamai teisinių žinių, todėl neturėjo kitos išeities kaip tik kreiptis į profesionalius teisininkus ir sumokėti jiems už reikalingų procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teismo posėdžio metu. Pareiškėjo reikalaujamos priteisti bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos – išlaidų patyrimo faktą įrodė kartu su prašymu pateikti dokumentai. Be to, viso proceso metu pareiškėjas nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, neatliko jokių perteklinių ar kitų veiksmų, kuriais sąmoningai būtų didinęs patiriamas išlaidas. Todėl nėra net menkiausio pagrindo minimoms išlaidoms mažinti ir (ar) atmesti pareiškėjo prašymą.

Atsakovas atskirajame skunde neįrodo, kad pareiškėjo reikalaujamos priteisti bylinėjimosi išlaidos turi būti mažinamos. Atsakovas taip pat nepagrindžia ir fakto, jog pareiškėjo patirtos išlaidos būtų buvę pernelyg didelės ir (ar) pareiškėjas nesąžiningai naudojosi savo teisėmis, nepagrįstai išlaidavo. Vien dėl to nėra jokio pagrindo tenkinti atsakovo atskirąjį skundą.

Tai, jog atsakovas nenori reikalaujamos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos, nėra ir negali būti pagrindas šių išlaidų mažinimui. Tokiu pagrindu negali būti ir subjektyvi atsakovo nuomonė dėl šių išlaidų dydžio.

Be kita ko, išlaidas būtina priteisti ne tik dėl to, kad buvo priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas, bet ir dėl to, jog minimas išlaidas pareiškėjas patyrė išimtinai tik dėl atsakovo neteisėtai priimto nutarimo. Tiksliau, bylinėjimosi išlaidos, kurias patyrė pareiškėjas, siekdamas panaikinti neteisėtą atsakovo nutarimą, gali būti prilyginamos patirtai žalai, o žala visais atvejais turi būti atlyginta visiškai, grąžinant pareiškėją į padėtį buvusią iki neteisėtų veiksmų atlikimo (neteisėto nutarimo priėmimo). Pažymėtina, kad šio motyvo atsakovas savo atskirajame skunde nepaneigė ir neįrodė esant priešingai. Tai savarankiškai patvirtina, jog atsakovo atskirasis skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatas proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pagal to paties straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę inter alia reikalauti atlyginti ir patirtas atstovavimo išlaidas.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Nagrinėjamoje byloje teisinių paslaugų pirmosios instancijos teismo procese teikimo metu nuo 2013 m. sausio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 718 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ MMA buvo 1 000 Lt.

Bylos duomenys patvirtina, kad galutinis res judicata galią turintis teismo sprendimas dėl nagrinėjamoje byloje kilusio administracinio ginčo (Vilniaus apygardos administracinis teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimas (I t., b. l. 163-167)) priimtas pareiškėjo UAB „Kristroma“ naudai, todėl jis turi teisę į savo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.

Iš pateikto pareiškėjo prašymo (I t., b. l. 182-183) matyti, kad pirmosios instancijos teisme pareiškėjas iš viso patyrė 2 450 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 100 Lt žyminis mokestis, 2 200 Lt skundo parengimas ir 150 Lt atstovavimas pirmosios instancijos teismo posėdyje.

Byloje esantis mokėjimo kvitas (I t., b. l. 35) patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo teismui 100 Lt žyminį mokestį, todėl, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, šis pareiškėjo prašymas pirmosios instancijos teismo pagrįstai tenkintas.

Pagal 2012 m. lapkričio 5 d. atstovavimo sutartį (I t., b. l. 143) advokato padėjėjui Donatui Lapinskui pavesta atstovauti pareiškėją UAB „Kristroma“ visose administracinėse bylose ir visuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis, atliekant visus veiksmus, kuriuos būtina ar reikės atlikti, įgyvendinant šią sutartį. 2013 m. sausio 11 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. DLKRI/2013/11-1 ir 2013 m. lapkričio 15 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. DLKRI/2013/11-2 (I t., b. l. 185, 187) patvirtina, kad už skundo parengimą ir atstovavimą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. teismo posėdyje pareiškėjas UAV „Kristroma“ sumokėjo advokato padėjėjui Donatui Lapinskui 2 350 Lt (2 200 Lt + 150 Lt).

Nustatant priteistiną užmokesčio dydį už skundo parengimą, taikytinas Rekomendacijų 8.2 punktas, pagal kurį už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį (advokato padėjėjo surašytas skundas, I t., b. l. 1-20), maksimalus užmokesčio dydis yra 3 000 Lt (3 x 1 000 Lt (MMA) = 3 000 Lt). Tačiau pagal Rekomendacijų 5 punktą už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus dydžio. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju maksimali už advokato padėjėjo Donato Lapinsko parengtą skundą priteistina suma yra 2 400 Lt. Pareiškėjas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą prašo priteisti 2 200 Lt.

Remiantis bylos duomenimis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. posėdžio pradžia – 9.20 val., pabaiga – 9.53 val., t. y. posėdis truko 33 min. (I t., b. l. 161). Pagal Rekomendacijų 9 punktą šis laikas apvalinamas kaip valanda. Nustatant priteistiną užmokesčio dydį už atstovavimą pirmosios instancijos teismo posėdyje, taikytinas Rekomendacijų 8.18 punktas, pagal kurį už vieną atstovavimo valandą teisme maksimalus užmokesčio dydis yra 150 Lt (0,15 x 1 000 Lt (MMA) = 150 Lt). Tačiau pagal Rekomendacijų 5 punktą už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus dydžio. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju maksimali už advokato padėjėjo Donato Lapinsko atstovavimą pirmosios instancijos teismo posėdyje priteistina suma yra 120 Lt. Pareiškėjas už atstovavimą teismo posėdyje prašo priteisti 150 Lt.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad taisyklė, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos, kai jos yra realios (apmokėtos) ir būtinos, nereiškia, kad visos jos ir bus priteistos. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį rekomenduojama atsižvelgti į: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.). Be to, kaip teigė ir pats pareiškėjas, Rekomendacijų 11 punktas įtvirtina, jog teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Taigi, išlaidų sistema yra pakankamai lanksti, o toks normavimas įtvirtintas ABTĮ procesinėmis teisės normomis bei teismų praktikos suformuotomis taisyklėmis. Todėl sprendžiant klausimą dėl išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu, atlyginimo negali būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalies nuostatomis dėl visiško padarytų nuostolių atlyginimo, nes pastarojoje normoje įtvirtinta asmens nuostolių (žalos) kompensavimo taisyklė taikytina sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės dydžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012). Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, turi būti įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, bylinėjimosi išlaidų būtinumas, racionalumas bei pagrįstumas rašytiniais įrodymais.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus išnagrinėtoje administracinėje byloje kelto ginčo pobūdį ir bylos sudėtingumą (byloje kelti klausimai nebuvo nauji ir išskirtiniai, dalyvaujančių byloje šalių buvo tik dvi, byloje taikytas iš esmės tik Alkoholio kontrolės įstatymas, bylos nagrinėjimas iš esmės pasižymėjo tik faktinių bylos aplinkybių vertinimu, nebuvo būtinybės remtis specialiomis žiniomis, nebuvo renkami papildomi įrodymai), net, jei pareiškėjo pateiktas skundas ir buvo išsamus, parengtas kokybiškai, visapusiškai motyvuotas ir pagrįstas aktualia teismų praktika, yra pagrindas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, mažinti pareiškėjui priteistiną išlaidų už skundo parengimą sumą iki 1 000 Lt, o už atstovavimą teismo posėdyje sumą iki 100 Lt.

Atsižvelgusi į Rekomendacijų 2 punktą, kuriame rekomenduojama, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, inter alia atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistų ar ginčijamų), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 1 200 Lt (1 000 Lt + 100 Lt + 100 Lt) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kristroma“ atskirojo skundo netenkinti.

Atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atskirąjį skundą patenkinti.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartį iš dalies.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Kristroma“ iš atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 1 200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) su bylos nagrinėjimu Vilniaus apygardos administraciniame teisme susijusių išlaidų atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas