A-552-983-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552-983/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00020-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 11.6;11.9;11.10; 11.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. K. skundą atsakovams Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriui, dėl nuosavybės teisių atkūrimo vilkinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu (II t., b. l. 177–178), prašydamas: 1) įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją per teismo nustatytą laikotarpį, kuris galėtų būti 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre žemės sklypus, kuriems buvo padaryti detalieji planai ir kurie buvo paruošti atkurti buvusiai turto savininkei O.

M. nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą natūra, eančius (duomenys neskelbtini) Šiauliuose ir pateikti šiuos planus Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT); įpareigoti atsakovą Šiaulių miesto savivaldybės administraciją per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ar kitą teismo nustatytą terminą įstatymų nustatyta tvarka laisvoje (neužstatytoje) žemėje suformuoti žemės sklypus, siekiant atkurti nuosavybės teises natūra į O.

M. turėtą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) dvare Šiauliuose, kurios nuosavybė atstatyta Šiaulių apskrities valdytojo 1996 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 7-244,245 (I t., b. l.

34) ir pateikti suformuotų žemės sklypų detaliuosius planus NŽT; suformuoti grąžinamos žemės sklypus pagal pareiškėjo pateiktus žemės sklypų planus taip: Nr.1 – 2,4033 ha; Nr. 2 – 0,6828 ha; Nr. 3 – 0,3931 ha; Nr. 4 – 1,1468 ha; Nr. 5 – 0,7728 ha; Nr. 6 – 0,3797 ha; Nr. 7 – 0,3223 ha; Nr. 8 – 0,0597 ha; Nr. 9 – 0,1088 ha; Nr. 10 – 0,9849 ha – 0,1708 ha=0,8141 ha (Radviliškio g. 118); Nr. 11 – 1,2990 ha; Nr. 12 – 0,8448 ha; Nr. 13 – 0,1906 ha – 0,1643 ha=0,0263 ha ((duomenys neskelbtini)); Nr. 14 – 0,2818 ha;

Nr. 15 – 02320 ha, iš viso 9,7673 ha, arba suformuoti panašius į nurodytus kitus žemės sklypus, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono Šiauliuose detaliojo plano sprendinius; 2) įpareigoti NŽT per teismo nustatytą laikotarpį, kuris galėtų būti 30 kalendorinių dienų nuo žemės sklypų dokumentų gavimo iš Šiaulių miesto savivaldybės perduoti pareiškėjui žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, atkuriant nuosavybės teises bei per 30 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai gaus iš Šiaulių miesto savivaldybės paruoštus kitų žemės sklypų planus, perduoti pareiškėjui žemės sklypus, atkuriant nuosavybės teises;

įpareigoti NŽT patikslinti 1999 m. gruodžio 7 d. išvadą Nr. 29-16 (toliau – ir Išvada Nr. 29-16) (I t., b. l. 160), sumažinant išvadoje nurodytą plotą ta dalimi, kiek pareiškėjui yra atkuriama natūra Šiaulių mieste žemės sklypų.

Paaiškino, kad O. M. Šiaulių apskrities valdytojo 1996 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 7-244,245 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 35,70 ha žemės šiuo metu esančios Šiaulių mieste. Pareiškėjas yra O. M. teisių ir pareigų perėmėjas. 1999 m. gruodžio 7 d. pareiškėjui išduota Išvada Nr. 29-16 dėl nuosavybės teisės atkūrimo lygiaverčiu žemės sklypu už bendrą 156 064 Lt sumą ir šią Išvadą Nr. 29-16 jis pateikė trečiajam suinteresuotam asmeniui. 2003 m. spalio 22 d. Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimu trečiasis suinteresuotas asmuo buvo įpareigotas priimti sprendimą dėl nuosavybės teisės į žemę, esančią (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, atkūrimo pareiškėjui.

Teismo sprendimas buvo vykdomas priverstine tvarka, išduotas vykdomasis raštas. 2011 m. lapkričio 22 d. Anykščių skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 38VĮ-(14.38.2.)-1263 (I t., b. l. 156) buvusios žemės savininkės O. M. vardu buvo neatlygintinai perduoti lygiaverčiai žemės sklypai, kurių neindeksuota vertė 105 163 Lt. Liko neperduota žemės sklypų, kurių bendra vertė 50 901 Lt. Pareiškėjui atsisakius nuo likusių neperduotų sklypų ir tolimesnio vykdomojo rašto vykdymo, 2011 m. gruodžio 9 d. antstolio patvarkymu Nr. SV-1865 (III t., b. l. 48–49) vykdomoji byla buvo užbaigta ir vykdomasis raštas grąžintas kaip įvykdytas.

Pareiškėjas, vadovaudamasis 2009 m. gruodžio 10 d. priimtu Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-543, įsigaliojusiu 2009 m. gruodžio 23 d., 2010 m. sausio 21 d. ir 2010 m. vasario 10 d. raštais kreipėsi į atsakovus, išreikšdamas valią, kad lygiaverčiu žemės sklypu negrąžinta žemė būtų natūra grąžinta Šiaulių mieste, o 2010 m. rugpjūčio 11 d. pateikė pakartotinį prašymą atsakovams.

Šiaulių miesto savivaldybės administracija ėmėsi veiksmų, kad pareiškėjui būtų atkurta nuosavybės teisė į žemę natūra Šiaulių mieste, tačiau NŽT sustabdė žemės grąžinimo procedūras. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovai piktybiškai vilkina žemės grąžinimą natūra, nors tam nėra jokių kliūčių, todėl jie turi būti įpareigojami teismo atlikti įstatymo numatytus veiksmus, susijusius su žemės grąžinimu Šiaulių mieste natūra. Pareiškėjui turi būti atkuriamos nuosavybės teisės į jo teismui pateiktame plane nurodytus žemės sklypus, šiems sklypams parengiant atskirus detaliuosius planus.

Visi šie sklypai yra neužstatyti.

Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą (III t., b. l. 17–20) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2010 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. T-329 „Dėl (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono Šiauliuose detaliojo plano rengimo“ nusprendė rengti (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono Šiauliuose detalųjį planą, vieną iš planavimo tikslų nustatydama galimybės grąžinti žemės sklypus natūra išnagrinėjimą. O. ir J. M. žemė yra planuojamoje teritorijoje, didžioji jos dalis yra užstatyta daugiabučiais gyvenamaisiais namais, kitais pastatais, socialinės infrastruktūros objektais, daugumai jų nesuformuoti žemės sklypai, sklypai prie pastatų gali būti formuojami rengiamu detaliuoju planu, kadangi reikia išspręsti sudėtingą situaciją dėl bendro naudojimo plotų, servitutinių privažiavimų ir pan.

Todėl žemės plotai, kurie nepriskiriami valstybės išperkamai žemei ir gali būti grąžinami natūra paaiškės tik parengus ir patvirtinus (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono detalųjį planą. Pareiškėjo plane nurodyti sklypai negali būti laikomi laisvais ir neužstatytais, nes tik parengus ir patvirtinus rengiamą detalųjį planą, bus aiški situacija dėl grąžinamų natūra žemės sklypų ir dėl atitinkamų žemės sklypų viešo poreikio buvimo. Paaiškino, kad pareiškėjo teismui pateiktas planas dėl jo pageidaujamų susigrąžinti sklypų taip pat yra pateiktas ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, todėl rengiant (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono detalųjį planą bus kruopščiai analizuojama kiekvieno žemės sklypo situacija: pareiškėjo nurodytas sklypas Nr. 1 planuojamas komercinės paskirties, šiame sklype yra statinių, tame tarpe daugiabutis gyvenamasis namas, kuriam reikia suformuoti sklypą; sklypas Nr. 2 yra nesuplanuotoje teritorijoje, kurioje šiuo metu yra parkelis, naudojamas rekreacijai, sklype Nr. 3 stovi transformatorinė, kuriai reikalinga suformuoti sklypą; sklypo Nr. 4 dalis patenka į teritorijų planavimo dokumentais suplanuotą teritoriją ir į nesuplanuotą teritoriją, žalia spalva pažymėti sklypai, kurie jau pasiūlyti pareiškėjui grąžinti natūra.

Kitos – nesuplanuotos teritorijos dalis yra rekreacinės paskirties, be to, reikalinga suplanuoti infrastruktūrą; sklype Nr. 5 yra nesuplanuota teritorija, 3 pastatai, sklypas Nr. 6 – tai industrinio (pramoninio) parko detaliuoju planu suplanuota teritorija; sklypas Nr. 7 – tai ankstesniu planu suplanuota teritorija, naujai rengiamu detaliuoju planu reikės išspręsti privažiavimų klausimą, yra nesuformuotas plotas (duomenys neskelbtini) gatvei; sklypas Nr. 8 yra suplanuotas ir pasiūlytas grąžinti pareiškėjui; sklype Nr. 9 stovi perpumpavimo stotis, kuriai turi būti suformuotas sklypas, rengiamame detaliajame plane bus nustatomi servitutai ir tik tada bus galima spręsti, kokį sklypą galima grąžinti; sklype Nr. 10 yra savivaldybei priklausantis sandėlys, transformatorinė, (duomenys neskelbtini) yra kavinė-valgykla, autoservisas, sklypas suformuotas, išnuomotas, aptvertas; sklype Nr. 11 yra senuoju detaliuoju planu suplanuota teritorija, kurią numatyta peržiūrėti naujame detaliajame plane, nes neaišku, kur yra įvažiavimai ir nenustatyti servitutai; sklype Nr. 12 yra (duomenys neskelbtini) sklypas, suformuotas aplink įmonei priklausančius pastatus, sandėlį, yra sudaryta žemės nuomos sutartis; sklype Nr. 13 yra pastatas, kuriam reikalinga suformuoti sklypą; sklype Nr. 14 prie uždarajai akcinei bendrovei „Auslita“ nuosavybės teise priklausančio pastato yra suplanuotas žemės sklypas, kuris išnuomotas ilgalaike nuomos sutartimi; sklypas Nr. 15 patenka į teritoriją, kurioje yra planuojama didelė sankryža, todėl situacija gali keistis ir be detaliojo plano neaišku, kiek ploto reikės skirti sankryžai.

Su (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono detaliojo plano rengėjais 2013 m. gegužės 6 d. yra pasirašyta sutartis, kurioje numatyta, kad detalusis planas turi būti parengtas ir suderintas per 9 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo. Todėl tik parengus detalųjį planą bus patvirtinama miesto teritorijoje esančios žemės priskyrimas valstybės išperkamai ir paaiškės situacija dėl grąžinamų žemės sklypų.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (III t., b. l. 6–14) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad nors pareiškėjas kreipėsi į atsakovus 2010 m. sausio 21 d. ir 2010 m. vasario 10 d. raštais, tačiau šie raštai vertinami tik kaip susirašinėjimas, kadangi tuo pat metu Utenos apskrityje buvo vykdomos procedūros siekiant perduoti pareiškėjui visą likusią negrąžintą žemę lygiaverčiais sklypais ir pareiškėjas nebuvo atsisakęs nuo tokio nuosavybės teisės atkūrimo būdo. NŽT Šiaulių skyrius nuosavybės teisių į O. M. žemę atkūrimo procedūrų nevykdė nuo 1999 m. gruodžio 7 d. Išvados Nr. 29-16 dėl valstybės išperkamos žemės išsikėlimo į kitą vietovę išdavimo momento.

Į paminėtus pareiškėjo raštus buvo atsakyta 2010 m. kovo 9 d. raštu, kuriame buvo išaiškinta, kokia tvarka ir sąlygomis žemė gali būti grąžinama natūra ir kokiais atvejais pilietis gali pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatas, tik tada, kai atsakovas gaus iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pareiškėjo nurodytų žemės sklypų, kurie nebepriskiriami valstybės išperkamai žemei ir kuriuos galima grąžinti natūra, planus, jis turės nedelsiant imtis veiksmų, kuriuos įpareigoja atlikti įstatymas. 1999 m. gruodžio 7 d. išvadą Nr. 29-16 galima bus tikslinti tik žinant tikslų galimą sugrąžinti žemės plotą buvusio savininko turėtos žemės vietoje, todėl toks pareiškėjo reikalavimas yra prevencinio pobūdžio.

Nesant parengto ir nustatyta tvarka patvirtinto detaliojo plano, jokios nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka) 106 punktu negali būti vykdomos. Vadovaujantis 2010 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-3080-624/2010 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A261-143/2011, NŽT nuosavybės teisių atkūrimo procedūros bus pradėtos gavus iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos informaciją apie detaliuoju planu suprojektuotus galimus grąžinti natūra žemės sklypus buvusio (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje ir pareiškėjui išreiškus valią dėl 1996 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. 7-244,245 pakeitimo. 2013 m. rugsėjo 30 d. iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos gavęs duomenis apie galimus grąžinti natūra žemės sklypus (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurie yra suformuoti detaliuoju planu, patvirtintu Šiaulių miesto valdybos 1993 m. birželio 21 d. potvarkiu Nr. 343, NŽT Šiaulių skyrius, veikdamas pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio nuostatas, informavo pareiškėją apie galimus grąžinti sklypus ir pasiūlė per 3 mėnesius pateikti prašymus dėl 1997 m. gruodžio 7 d. išvados patikslinimo ir 1996 m. gruodžio 30 d. sprendime Nr. 7-244,245 nurodomo valstybės išperkamos žemės ploto sumažinimo pageidaujamu susigrąžinti žemės plotu.

Pareiškėjas gali laisvai apsispręsti į kuriuos pasiūlytus žemės sklypus pretenduos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Anykščių skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pagal 1999 m. gruodžio 7 d. išvadą Nr. 29-16 O. M., kurios turto paveldėtojas yra pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo suprojektuoti lygiaverčiai žemės sklypai, kurių bendra vertė 156 064 Lt. Projektas patvirtintas 2011 m. liepos 8 d. Iš šių sklypų buvo paženklinti ir 2011 m. lapkričio 22 d. Anykščių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu O. M. nuosavybėn perduoti neatlygintinai lygiaverčiai žemės sklypai, kurių vertė 105 163 Lt (už 23,6081 ha Išvadoje Nr. 29-16 nurodyto ploto). Liko nepaženklinti projekte suprojektuoti trys žemės sklypai, kurių vertė 50 901 Lt. Pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 16 d. Anykščių žemėtvarkos skyriuje gautu raštu atsisakė nuo šių sklypų ženklinimo bei antstoliui 2011 m. gruodžio 9 d. pateikė prašymą užbaigti vykdomąją bylą pagal Panevėžio apygardos administracinio teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-124-05. Šių sklypų ženklinimas ir perdavimas nuosavybėn neatlygintinai yra atidėtas, kol bus išnagrinėtas galimos grąžinti natūra žemės Šiaulių mieste klausimas.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimu (III t., b. l. 72–82) pareiškėjo skundą atmetė.

Rėmėsi pareiškėjo kreipimosi 2010 m. sausio 21 d. ir 2010 m. vasario 10 d. raštais į atsakovus metu galiojusio Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi bei 17 straipsniu (2009 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. XI-543 redakcijos), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr.1057 2.1. punktu. Nurodė, jog atsakovai neginčija pareiškėjo teisės pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės O. M. į Šiaulių mieste esančią buvusio (duomenys neskelbtini) dvaro žemę, tačiau teigia, kad vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi (2012 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XI-2404 redakcija), pirmiausia turi būti priimtas sprendimas, kurio pagrindu išlikęs nekilnojamasis turtas nebepriskirtinas valstybės išperkamam turtui, ir tik po to apie valstybės išperkamam turtui nebepriskirtinus žemės sklypus turi būti pranešama pareiškėjui, kartu siūlant jam pakeisti valią dėl būdo į šį turtą atkūrimo. Todėl tuo atveju, jeigu pareiškėjas pats kreipėsi į atsakovus, pranešdamas, jog keičia valią dėl būdo į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, turi būti jau įsigaliojęs sprendimas, kad žemė nebepriskirtina valstybės išperkamam turtui.

Pareiškėjas teigė, kad 2010 m. sausio 21 d. ir 2010 m. vasario 10 d. raštais jam pakeitus valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, atsakovai nedelsdami turėjo imtis įstatyme numatytų veiksmų, užtikrinančių, kad O. M. vardu būtų atkurtos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) esančius sklypus bei į žemės sklypus Nr. 1-15, kurie pareiškėjo pateiktoje uždarosios akcinės bendrovės „N. T. ir Ko“ parengtoje schemoje pažymėti kaip laisva žemė (III t., b. l. 3–4, 30) arba į kitus panašius laisvus žemės sklypus Šiaulių mieste buvusioje (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje.

Kai pareiškėjas kreipėsi į atsakovus 2010 m. sausio 21 d. ir 2010 m. vasario 10 d. raštais, nuosavybės teisių O. M. vardu atkūrimo procedūros į visą išperkamą žemę pagal Išvadą Nr. 29-16 buvo vykdomos Anykščių raj. (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje pagal 2003 m. spalio 22 d. Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą bei šio sprendimo priverstiniam vykdymui 2004 m. rugsėjo 29 d. teismo išduotą vykdomąjį raštą. Vykdant teismo sprendimą, 2011 m. liepos 8 d. Anykščių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 38VĮ-(14.38.2)-1263 patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte O.

M. vardu buvo suprojektuoti lygiaverčiai žemės sklypai, kurių vertė 156 064 Lt, už visą Išvadoje Nr. 29-16 nurodytą 35,0349 ha išperkamos žemės plotą. Tik 2011 m. rugsėjo 16 d. Anykščių žemėtvarkos skyrius gavo pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 13 d. prašymą, kuriame pareiškėjas atsisakė trijų žemėtvarkos projekte suprojektuotų sklypų, kurių vertė 50 901 Lt (už 11,4268 ha Išvadoje Nr. 29-16 nurodytą plotą) ženklinimo ir tik 2011 m. gruodžio 9 d. pareiškėjas pateikė prašymą Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą vykdančiam antstoliui, kuriuo prašė užbaigti vykdomąją bylą, nes teismo sprendimas įvykdytas, o pareiškėjui 2011 m. lapkričio 22 d.

Anykščių žemėtvarkos skyriaus vedėjo sprendimu „Dėl lygiaverčių žemės sklypų perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje“ perduoti nuosavybėn lygiaverčiai žemės sklypai. Todėl 2011 m. gruodžio 9 d. antstolis priėmė patvarkymą įvykdytą vykdomąjį raštą grąžinti Panevėžio apygardos administraciniam teismui ir vykdomąją bylą užbaigti. O pareiškėjas apie pasikeitusią padėtį NŽT pranešė 2012 m. vasario 20 d. Esant šioms aplinkybėms, pripažino, kad tik nuo šio momento, kai pareiškėjas realiai išreiškė savo valią atkurti nuosavybės teises į likusią negrąžintą žemės dalį natūra Šiaulių mieste, tai yra atsisakė priverstinio vykdymo, perduodant jam nuosavybėn lygiaverčius žemės sklypus už visą 35,0349 ha pagal Išvadą Nr. 29-16 išperkamą žemę bei 2012 m. vasario 20 d. pakartotiniu prašymu apie tai informavo atsakovą, NŽT Šiaulių skyriui, esant Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytoms sąlygoms, galėjo atsirasti pareiga teisės aktų nustatyta tvarka atlikti veiksmus, susijusius su O.

M. nuosavybės teisių į žemę atkūrimu natūra. Tačiau pareiškėjas su skundu dėl nuosavybės teisių atkūrimo vilkinimo į teismą kreipėsi anksčiau, tai yra 2012 m. sausio 9 d. (I t., b. l. 35).

Dėl skundo reikalavimų atsakovams, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).

Iš teismui pateiktų bylos duomenų nustatė, kad ginčo žemė yra iki 1995 m. birželio 1 d. Šiaulių miestui nustatyta tvarka priskirtoje teritorijoje. Remdamasis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu (2002 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr. IX-832 redakcija) nustatė, kad šioje įstatymo normoje pateikti kriterijai, kada nurodyta žemė negali būti grąžinta natūra: kai ji yra užstatyta ir kai ji yra valstybės išperkama Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje numatytais atvejais. Dėl jau paminėtų priežasčių iki 2012 m. vasario 20 d. buvo susiklosčiusi situacija, kai pareiškėjas siekė atkurti nuosavybės teises į tą patį žemės plotą dviem būdais vienu metu, tai yra tiek (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje lygiaverčiais sklypais, tiek ir Šiaulių mieste natūra, todėl Šiaulių miesto savivaldybės administracija neturėjo teisinio pagrindo vykdyti Tvarkos 1061 punkte numatytų veiksmų, o 2012 m. sausio 9 d. pareiškėjas jau inicijavo teisminį ginčą dėl vilkinimo tokius veiksmus atlikti.

Dėl šių aplinkybių Šiaulių miesto savivaldybės administracija jau vykstant teisminiam ginčui, nustatė, kad į buvusio O. M. žemės sklypo ribas patenka 1993 m. birželio 21 d. Šiaulių miesto valdybos potvarkiu Nr. 343 patvirtintas „Individualios statybos kvartalo šalia Radviliškio gatvės“ detalusis planas. Šiuo detaliuoju planu yra atlikti 6 žemės sklypų (duomenys neskelbtini), kurie galėtų būti grąžinti natūra turėtoje vietoje, kadastriniai matavimai, kurie nebuvo baigti būtent dėl pareiškėjo inicijuotų teisminių ginčų.

NŽT Šiaulių skyrius 2013 m. spalio 2 d. raštu Nr. 31SD-(14.31.104.)-3872, vykdydamas Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje ir Tvarkos 2.1 punkte numatytus veiksmus, informavo pareiškėją apie galimybę atkurti nuosavybes teises natūra į 6 žemės sklypus, kurių bendras plotas yra 0,3624 ha, nurodydamas jų adresus ir kitus duomenis. Taip pat pasiūlė pareiškėjui pateikti prašymą dėl Sprendimo Nr. 7-244;245 ir Išvados Nr. 29-16 patikslinimo, nurodant atitinkamai sumažintą valstybės išperkamos žemės plotą (III t., b. l. 37–38).

Savo ruožtu pareiškėjas paprašė atsakovo, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės natūra į visus šešis žemės sklypus bei išreiškė savo sutikimą atsakovo nurodytu būdu patikslinti Sprendimą Nr. 7-244,245 bei Išvadą Nr. 29-16 (III t., b. l. 42–43). Todėl padarė išvadą, kad, atsiradus Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytam pagrindui ir sąlygoms, atsakovai be jokio ginčo ar vilkinimo teisės aktų nustatyta tvarka vykdo nuosavybės teisių atkūrimo natūra procedūras. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjo skundą šioje dalyje atmetė.

Dėl skundo reikalavimų atsakovams, susijusių su nuosavybės teisių natūra atkūrimu į pareiškėjo pateiktoje uždarosios akcinės bendrovės „N. T. ir Ko“ parengtoje schemoje Nr. 1-15 pažymėtus sklypus ar kitus panašius į nurodytus žemės sklypus, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono Šiauliuose detaliojo plano sprendinius.

Vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimą Nr. 1475 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ pakeitimo Šiaulių miesto savivaldybės taryba patvirtino teritorijų, numatomų grąžinti natūra turėtoje Šiaulių miesto vietoje, planą. Nei šiuo planu, nei vėliau jį keitusiais Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimais (II t., b. l. 93–130) O. ir J. M. turėtos žemės sklypai buvusio (duomenys neskelbtini) dvaro sklypuose pareiškėjo pateiktoje uždarosios akcinės bendrovės „N. T. ir Ko“ parengtoje schemoje pažymėti Nr. 1-15 nebuvo numatyti kaip teritorija, kurioje žemė gali būti grąžinama piliečiams turėtoje vietoje.

Šiaulių miesto savivaldybės taryba nėra savo sprendimu papildžiusi paminėto teritorijų, numatomų grąžinti piliečiams natūra turėtoje vietoje, plano galimais grąžinti natūra buvusio (duomenys neskelbtini) dvaro sklypais. Taigi, nebuvo priimtas sprendimas, kurio pagrindu O. ir J. M. žemė buvusio (duomenys neskelbtini) dvaro sklypuose nebepriskiriama valstybės išperkamam turtui. Byloje nėra ginčo, kad žemės sklypai Nr.1-15 patenka į Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono teritoriją, dėl kurios Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2010 m. spalio 21 d. priėmė sprendimą Nr. T-329 „Dėl (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono Šiauliuose detaliojo plano rengimo“ (II t., b. l. 131).

Šio sprendimo pagrindu yra pradėtos detaliojo planavimo procedūros, kurių vienas iš tikslų yra išnagrinėti galimybę grąžinti natūra žemės sklypus. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono Šiauliuose teritorijos detaliojo planavimo procedūros, kurių pagrindu ši teritorija detaliuoju planu bus priskirta joje esantiems daugiabučiams namams, kitiems įstatyme numatytiems objektams, taip išreiškiant visuomenės poreikio buvimą, jau yra pradėtos ir nustatyta tvarka atliekamos. Tai patvirtina Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 29 d. ir 2010 m. gruodžio 27 d. patvirtintas planavimo sąlygų sąvadas ir jo papildymas (II t., b. l. 90–98).

Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos paaiškinimų nustatė, kad su (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono detaliojo plano rengėjais 2013 m. gegužės 6 d. yra pasirašyta sutartis, kurioje numatyta, kad detalusis planas turi būti parengtas ir suderintas per 9 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo. Todėl tik parengus detalųjį planą ir jį nustatyta tvarka patvirtinus atsiras sąlygos taikyti Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies (2012 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XI-2404 redakcija) nuostatas. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovai iki pareiškėjo kreipimosi į teismą vilkino vykdyti jiems įstatymo priskirtas pareigas.

Iš teismui pateiktos ortofoto nuotraukos, šalių paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjo schemoje pažymėtų sklypų Nr. 1–15 vietoje yra nesuplanuotų teritorijų, kuriose yra pastatų, kuriems reikia suformuoti sklypus, suplanuoti infrastruktūrą, arba naudojamų rekreacijai (sklypai 1–5), kitų sklypų vieta patenka į suplanuotą teritoriją, tačiau joje dar reikalinga numatyti plotus, reikalingus skirti privažiavimams, gatvei, juose yra statinių (II t., b. l. 62), reikalinga nustatyti servitutus (7,9 sklypai); sklypas Nr.8 yra suplanuotas ir jau pasiūlytas pareiškėjui grąžinti natūra ((duomenys neskelbtini)); dalis sklypų (Nr. 10–13) yra planavimo dokumentais suplanuotų ir nustatyta tvarka įregistruotų teritorijų dalimis, kurios yra išnuomotos, užstatytos privatiems asmenims priklausančiais pastatais ir kuriuos pareiškėjas siekia performuoti taip, kad dalis šios teritorijos būtų atskirta ir perduota nuosavybės teisės natūra atkūrimui arba kurios, nors ir suplanuotos, tačiau nėra įvažiavimų ir nenustatyti servitutai, todėl šie klausimai bus sprendžiami rengiamame (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono detaliajame plane; sklypo Nr. 15 situacija gali keistis, nes toje vietoje Šiaulių miesto bendrajame plane numatyta bei (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono detaliuoju planu planuojama rengti sankryžą, todėl be detaliojo plano sprendinių neaišku, kiek ploto reikės planuojamai sankryžai. Taigi, (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono teritorijoje, tik šios teritorijos detaliuoju planu gali būti suformuoti sklypai prie pastatų ir išsprendžiama situacija dėl bendro naudojimo plotų, privažiavimų, servitutų ir pan.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-276/2004, 2003 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-263/2003, 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-305/2010) aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, visuomeninis interesas į konkretų žemės sklypą turi būti išreiškiamas teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu, o jo nesant, tais atvejais, kai egzistuoja poreikis užtikrinti konkretų visuomeninį interesą, savivaldybės institucijos turi pareigą pradėti detaliojo planavimo procedūras tam, kad toks interesas būtų užtikrintas. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono Šiauliuose teritorijos detaliojo planavimo procedūros, kurių pagrindu ši teritorija detaliuoju planu bus priskirta joje esantiems daugiabučiams namams, kitiems įstatyme numatytiems objektams, taip išreiškiant visuomenės poreikio buvimą, jau yra pradėtos ir nustatyta tvarka atliekamos. Dėl išvardintų aplinkybių padarė išvadą, kad pareiškėjo įvardintų žemės sklypų grąžinimas natūra pagal pareiškėjo pateiktą schemą nėra galimas tol, kol detalusis planas bus patvirtintas. Tik patvirtinus detalųjį planą bus priimtas sprendimas dėl O. M. žemės nebepriskyrimo valstybės išperkamam turtui ir atsiras pagrindas atkurti nuosavybės teises natūra į tokius žemės sklypus. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovai nevilkina sprendimo dėl O. M. nuosavybės teisių atkūrimo natūra priėmimo.

Dėl reikalavimo įpareigoti NŽT patikslinti 1999 m. gruodžio 7 d. išvadą Nr. 29-16, sumažinant išvadoje nurodytą plotą ta dalimi, kiek pareiškėjui yra atkuriama natūra Šiaulių mieste žemės sklypų.

Nurodė, jog šis pareiškėjo reikalavimas yra išvestinis iš kitų pareiškėjo skundo reikalavimų. Nenustačius vilkinimo atlikti veiksmus ir priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimą dėl Išvados Nr. 29-16 tikslinimo. Be to, byloje jau nustatyta, kad vykdydamas Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje ir Tvarkos 2.1 punkte numatytus veiksmus atsakovas informavo pareiškėją apie galimybę atkurti nuosavybes teises natūra į 6 žemės sklypus, kurių bendras plotas yra 0,3624 ha bei pasiūlė pareiškėjui pateikti prašymą dėl Sprendimo Nr. 7-244;245 ir Išvados Nr.29-16 patikslinimo.

III. Pareiškėjas V. J. K. apeliaciniu skundu (III t., b. l. 84–87) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškina pareiškėjo teisės skundui paduoti termino pradžią. Su skundu (prašymu) pareiškėjas kreipėsi į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, t. y. NŽT. Pareiškėjas nepraleido Atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje nurodyto trisdešimties dienų termino skundui paduoti, nes NŽT raštas Nr. lSS-(7.5)-1208 jam buvo įteiktas 2011 m. gruodžio 8 d. Nuo 2010 m. balandžio 14 d., kai Šiaulių miesto savivaldybės administracija užregistravo Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2010 m. balandžio 13 d. raštą Nr. S-165(2.7.), atsakovai jau žinojo visas esmines aplinkybes dėl prašymo grąžinti žemę natūra.

Sprendime Nr. 7-244,245 ir jame lydinčiuose dokumentuose yra nurodytas grąžinamos žemės plotas ir šios žemės buvimo vieta, kuri sutampa su (duomenys neskelbtini) dvaro žemės plotu. Be to, atsakovai, grąžinant (duomenys neskelbtini) šeimos kapo-mauzoliejaus liekanas žinojo, kad prie pastato privalo grąžinti mauzoliejaus teritoriją, kad ši teritorija faktiškai yra kapavietė, tačiau to nedarė. Tai patvirtina NŽT 2011 m. balandžio 4 d. Įsakymas nevykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros pagal Šiaulių apskrities valdytojo sprendimą Nr. 7-244,245.

Atsakovai, ne vėliau kaip nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. sprendimo, žinojo ar turėjo žinoti, kad priverstinis žemės „išpirkimas“ yra neteisėtas, naikintinas ir valstybė privalės tokią žemę grąžinti natūra. Tačiau, grąžinamos žemės plote ir šios žemės buvimo vietoje, atsakovai atliko detalųjį planavimą ir šią žemę įregistravo Lietuvos Respublikos vardu, šią žemę nuomoja tretiesiems asmenims. Įstatymas nenustato detaliųjų planų teritorijos apimties, ir atsakovams nėra privaloma išspręsti 90 ha ploto planavimą kad galėtų priimti sprendimus dėl mažiau kaip 10 ha neužstatytos žemės.

Įsigaliojus Atkūrimo įstatymo 2009 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. XI-543 redakcijos 21 straipsnio 6 daliai, atsakovai privalėjo raštu informuoti pilietį, kurio prašymas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėjamas ir kurio išlikęs nekilnojamasis turtas priskirtas valstybės išperkamam, apie galimybę tokį išlikusį nekilnojamąjį turtą grąžinti natūra ir pasiūlyti jam pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių į šį turtą atkūrimo.

Atsakovams pareiga atkurti nuosavybes teises natūra atsirado ne nuo tada, kai pareiškėjas prašymu išreiškė valią pakeisti nuosavybės teisių atkūrimo būdą bet tada, kai atsakovai sužinojo, kad yra laisvi žemės sklypai, kai žemės sklypai nebepriskiriami kaip išperkami valstybės ir kai gavo 2010 m. vasario 10 d. pareiškėjo sutikimą kad šie sklypai būtų grąžinti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nėra konkretaus visuomenės poreikio į didžiąją dalį pareiškėjo prašomų atkurti žemės sklypų, todėl yra galimas nuosavybės teisių atkūrimas nelaukiant iki bus padarytas visas teritorijos detalusis planas.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Anykščių skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą (III t., b. l., 101–108) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodė, jog NŽT raštas Nr. lSS-(7.5)-1208 jam buvo įteiktas 2011 m. gruodžio 8 d. ir nurodo, kad nepraleido įstatymų nustatyto 30 dienų termino skundui paduoti. NŽT paaiškina, jog minėtas raštas pareiškėjui buvo išsiųstas 2011 m. gegužės 26 d., tačiau pareiškėjo atstovės buvo grąžintas NŽT ir pagal gautą pareiškėjo 2011 m. rugpjūčio 11 d. prašymą dar kartą siųstas 2011 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. lSS-(7.5.)-2067. Pareiškėjas neteikė rašto Nr. lSS-(7.5)-1208 pirmosios instancijos teismui, o teismas apskritai tokio rašto nevertino ir nepasisakė. Pareiškėjas su 2012 m. sausio 4 d. skundu Šiaulių apygardos administraciniam teismui, teikė NŽT 2011 m. gruodžio 6 d. raštą Nr. lSS-(7.5)-3078, kuriame atsakoma į pareiškėjo 2011 m. spalio 5 d. skundą.

Vertindamas pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius dėl nuosavybės teisių atkūrimo vilkinimo atsakovas nurodo, kad iš antstolio 2011 m. gruodžio 9 d. patvarkymo Nr. SV-1865 dėl vykdomojo dokumento grąžinimo vykdomojoje byloje Nr. 0168/06/00775 matyti, kad išieškotojo V. J. K. prašymas užbaigti įvykdytą bylą antstolio kontoroje buvo gautas 2011 m. gruodžio 9 d. ir šio prašymo pagrindu tą pačią dieną buvo priimtas patvarkymas dėl vykdomojo dokumento grąžinimo. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, pagrįstai galima teigti, kad pareiškėjas praėjus tik vienam mėnesiui nuo antstolio patvarkymo paėmimo ir nesant atsiradusių Atkūrimo 21 straipsnio 5 dalyje numatytų aplinkybių neturėjo pagrindo kreiptis su skundu į teismą ir prašyti pripažinti, kad atsakovai NŽT, ir Šiaulių miesto savivaldybės administracija vilkina nuosavybės teisių atkūrimą natūra Šiaulių mieste.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje įsakmiai nurodyta, kad ne bet kada, o esant Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nurodytoms aplinkybėms, piliečiai gali pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad NŽT pareiškėjo skundo padavimo administraciniam teismui dieną nebuvo gavusi jokios informacijos, kad buvusios savininkės O. M. turėtos žemės vietoje konkretūs žemės sklypai nebepriskiriami valstybės išperkamai žemei ir gali būti grąžinami natūra, todėl NŽT nebuvo pagrindo atlikti veiksmų, kurie numatyti Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, žemės sklypai, kurie nebepriskiriami valstybės išperkamai žemei ir gali būti grąžinami natūra, paaiškės tik patvirtinus (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono detalųjį planą kurį Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2010 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. T-329 „Dėl (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono Šiauliuose detaliojo plano rengimo“ nusprendė pradėti rengti.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde pažymi, jog NŽT Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 4 d. įsakymas Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-649, kuriuo nurodyta nevykdyti nuosavybės teisių atkūrimo pagal Šiaulių apskrities valdytojo 1996 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. 7-244,245 patvirtina NŽT neketinimą vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų pagal Šiaulių apskrities valdytojo 1996 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 7-244,245. Su šiuo pareiškėjo argumentu negalima sutikti, nes 1999 m. lapkričio 9 d. prašymu pareiškėjui atsisakius kompensavimo būdo mišku, grąžinus Pažymą Nr. 143, Sprendimo Nr. 7-244,245 originalą ir paprašius parengti išvadą žemės išsikėlimui į kitą vietovę, buvo parengta Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 7 d. išvada Nr. 29-16, ir nuo šios išvados išdavimo, jokios nuosavybės teisių atkūrimo procedūros Šiaulių mieste nebegalėjo būti vykdomos, nes pareiškėjas pageidavo, kad nuosavybės teisės būtų atkuriamos suteikiant lygiaverčius žemės sklypus Anykščių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Pažymėtina, kad 2011 m. balandžio 4 d. įsakymas Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-649 buvo priimtas vykdant įsiteisėjusius Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir įsiteisėjusį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 13 d. sprendimą.

Sprendimo Nr. 7-244,245 3.1.4 punkte nurodyta, kad 35,0349 ha bendros 156 064 Lt neindeksuotos vertės žemės plotą nusprendžiama išpirkti mišku, todėl 2011 m. balandžio 4 d. įsakymas Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-649 buvo reikalingas tam, kad užtikrinti, jog galiojant Išvadai Nr. 29-16 ir Sprendimui Nr. 7-244,245, nuosavybės teisės nebus atkuriamos du kartus į tą patį plotą. Šis įsakymas, pareiškėjui pareiškus valią pakeisti Sprendime Nr. 7-244,245 nurodytą išperkamos žemės plotą, nekliudys priimti naujų sprendimų dėl žemės grąžinimo natūra. NŽT Šiaulių skyriaus 2013 m. spalio 2 d. raštas Nr. 31SD-(14.31.104.)-3872 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvusioje O. M.“ ir Pareiškėjo 2013 m. spalio 18 d. prašymas „Dėl sprendimo ir išvados patikslinimo“, patvirtina, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūros galiojant 2011 m. balandžio 4 d. įsakymui Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-64, NŽT yra vykdomos.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad Šiaulių apskrities viršininko administracija ir Šiaulių miesto savivaldybės administracija apie jo išreikštą valią susigrąžinti žemės sklypus natūra Šiaulių mieste žinojo jau 2010 metais, tačiau pareiškėjas 2010 metais susirašinėdamas su Šiaulių apskrities viršininko administracija neatskleidė informacijos dėl teismo sprendimo priverstinio vykdymo pagal Išvadą Nr. 29-16 ir savo veiksmais siekė sau tokių sąlygų, kurios nenumatytos Atkūrimo įstatyme. Pareiškėjas, teikdamas prašymus Šiaulių apskrities viršininko administracijai, valios pakeisti negalėjo, nes tuo metu į visą neatkurtą žemę nuosavybės atkūrimą pagal Išvadą Nr. 9-16 vykdė kitas juridinis asmuo – Utenos apskrities viršininko administracija, ir nėra įrodymų, kad pareiškėjas 2010 m. sausio – vasario mėnesiais būtų kreipęsis į Utenos apskrities viršininko administraciją ir išreiškęs valią dėl atkūrimo būdo lygiaverčiais žemės sklypais atsisakymo, taip pat nebuvo tuo metu galiojusioje Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalies redakcijoje nurodytų aplinkybių, kurioms esant valia gali būti keičiama.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, jog Savivaldybė nepagristai rengia detalųjį planą, kuris apima 90 ha teritoriją kai pareiškėjui nuosavybės teises galima bus atkurti natūra Šiaulių mieste į apytikriai 10 ha. Pareiškėjo nuomone, nėra pagrindo rengti detaliojo plano tokiai didelei teritorijai, o vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, nuosavybės teises būtina atkurti priimant sprendimus nedelsiant. Šie pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai nepagrįsti, nes buvusios savininkės O. M. nuosavybės teise turėtos žemės vietoje nėra vientiso 10 ha žemės masyvo, kurį galėtų grąžinti natūra, ši žemė yra išsidėsčiusi tarp visuomenines paskirties pastatų, daugiabučių gyvenamųjų namų, kuriems eksploatuoti dar nesuformuoti žemės sklypai.

Pareiškėjas mano, kad O. M. turėtos žemės vietoje Šiaulių mieste yra suformuotų nepagrįstai didelių sklypų, šiuose sklypuose esantiems pastatams eksploatuoti ir pažymi, kad teismas šių suformuotų žemės sklypų perdarymo galimybės neanalizavo, tačiau teismas bylos nagrinėjimo metu ištyrė duomenis apie kiekvieną pareiškėjo nurodytą sklypą ir visas nustatytas aplinkybes nurodė sprendime. Pažymėtina, kad statiniais užstatyta žemė yra priskiriama valstybės išperkamai žemei, tokie žemės sklypai yra išnuomoti ilgalaikėmis nuomos sutartimis pastatų savininkams. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui, išskyrus žemę priskiriamą valstybės išperkamai žemei.

Nesant įrodymų, kad O. M. turėta žemė Šiaulių mieste nebepriskiriama valstybės išperkamam turtui, teismas pagrįstai pareiškėjo prašymo netenkino. Nesant parengto detaliojo plano, negalėjo būti žinomas galimas grąžinti natūra žemės plotas. Pažymėtina, kad įstatymai nesuteikia teisės asmeniui, kuris pretenduoja į nuosavybės teisių atkūrimą natūra, pačiam nusistatyti nebepriskiriamos valstybės išperkamai žemės plotą reikalauti įpareigoti nuosavybės teisių atkūrime dalyvaujančias institucijas priimti sprendimus pagal jo apskaičiuotus žemės plotus.

Nesant parengto ir nustatyta tvarka patvirtinto detaliojo plano, jokios nuosavybės teisių atkūrimo procedūros vadovaujantis Tvarkos 1061 punktu negali būti vykdomos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat formuoja praktiką, kad yra patvirtintas teritorijos, kurioje prašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas ir jame nurodytos aplinkybės, išvardintos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte, žemės sklypas negrąžintinas natūra, o valstybės išperkamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-305/2010).

Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą (III t., b. l., 115–117) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 19 punktu pareiškėjo argumentas, kad Šiaulių miesto savivaldybė nepagrįstai suformavo ypač didelius žemės sklypus prie statinių ir juos išnuomojo tretiesiems asmenims, kad savivaldybė turi peržiūrėti jau sudarytus detaliuosius sklypų planus ir tretiesiems asmenims priskirti tiek žemės, kiek reikalinga pastatams ir statiniams naudoti ir eksploatuoti ir ne daugiau yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas analizavo apelianto pateiktą schemą su pažymėtais sklypais ir teisingai nustatė, kad apelianto schemoje pažymėtų sklypų Nr. 1-15 vietoje yra nesuplanuotų teritorijų, kuriose yra pastatų, kuriems reikalinga suformuoti sklypus, suplanuoti infrastruktūrą kitų sklypų vieta patenka į suplanuotą teritoriją tačiau joje dar reikalinga numatyti plotus, reikalingus skirti privažiavimams, gatvėms, nustatyti servitutus ir pan. Teismas teisingai pažymėjo, kad apeliantas žemės sklypus performavo taip, kad jo suplanuotai teritorijai, kuri turėtų būti perduota nuosavybės teise natūra atkūrimui, nėra įvažiavimų, nenustatyti servitutai, todėl visi šie klausimai bus sprendžiami rengiamu (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono detaliuoju planu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praktikoje pasisako, kad jeigu yra požymiai, jog prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį, o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas, kol toks detalusis planas bus patvirtintas. Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono detaliojo planavimo procedūros yra pradėtos ir yra vykdomos pagal teritorijų planavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir sutartyje su detaliojo plano rengėju nustatytus terminus, todėl nėra pagrindo išvadoms apie atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos neveikimą ar veiksmų vilkinimą.

Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nėra pagrindo tikėti, jog atsakovai toliau nevilkins įstatyme numatytų funkcijų vykdymo, susijusio su nuosavybės teisių atkūrimu į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau bylos nagrinėjimo metu Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2013 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. S-2652-11 pateikė NŽT Šiaulių skyriui minėtų žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad toliau bus vilkinami veiksmai, susiję su žemės sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje nuosavybės atkūrimu, kadangi Šiaulių miesto savivaldybės administracija yra įgyvendinusi Tvarkos 106 1 punkte numatytą pareigą organizuoti kadastrinių matavimų rengimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje kilęs pagrindinis ginčas dėl savivaldybės administracijos pareigos atlikti veiksmus, reikalingus nuosavybės teisių atkūrimo į miesto žemę procese – patvirtinti ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre žemės sklypus bei pateikti Nacionalinei žemės tarnybai grąžintinų žemės sklypų duomenis detaliai suplanuotoje teritorijoje, o likusioje teritorijoje suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui. Tokią pareigą savivaldybės administracijai atlikus, pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą perduoti pareiškėjui grąžintinus žemės sklypus.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nurodęs, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūros jau yra vykdomos teisės aktų nustatyta tvarka, jų vilkinimo iki pareiškėjo kreipimosi į teismą nenustatyta. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tik atlikus viso (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono detaliojo planavimo procedūras, paaiškės, kokius kitus žemės sklypus bus galima grąžinti pareiškėjui natūra.

Apeliaciniame skunde išsakoma pirmosios instancijos teismo sprendimo kritika dviem pagrindiniais aspektais: visu pirma, teigiama, jog teismas netinkamai vertino pareiškėjo teisės kreiptis į teismą pradžią bei atsakovų veiksmus laiko aspektu nuosavybės teisių atkūrimo procese; antra, nurodoma, kad teismas nepagrįstai akcentavo detaliojo planavimo procedūrų užbaigimą prieš sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimus.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ABTĮ 81 straipsniu nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, liečiančias pareiškėjo dokumentų nuosavybės teisėms atkurti padavimo datą, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros eigą, žemės sklypų, į kuriuos pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises, priklausomybę ir atliekamas detaliojo planavimo procedūras. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus) ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją), nekartoti pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik juos papildyti ar patikslinti.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje susiklosčiusią specifinę situaciją sąlygojo tai, jog pareiškėjas, reaguodamas į pastoviai vykusius teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, pakeitimus, ne kartą yra keitęs savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę būdo, be to, pareiškėjas savo teisę tuo metu norimu būdu realizuoti nuosavybės teisių atkūrimą kelis kartus gynė administraciniuose teismuose, skųsdamas atsakovų veiksmus, dėl ko nuosavybės teisių atkūrimas, jam suteikiant lygiaverčius žemės sklypus Anykščių rajone, vyko teismo sprendimų priverstinio vykdymo tvarka.

Pareiškėjas, kaip O. M. teisių perėmėjas, pretendavo atkurti nuosavybės teises į 35,37 ha žemės Šiaulių mieste. Į dalį žemės atkūrus nuosavybės teises Šiaulių mieste, likusiai daliai 35,0349 ha bendros 156 064 Lt neindeksuotos vertės žemės nuosavybės teisių atkūrimui 1999 m. gruodžio 7 d. pareiškėjui buvo išduota Išvada Nr. 29-16. Tuo metu pareiškėjas pageidavo, kad jam pagal šią išvadą būtų suteikti lygiaverčiai žemės sklypai Anykščių rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje. Nuosavybės teisių atkūrimas, formuojant lygiaverčius sklypus Anykščių rajone, visa apimtimi vyko iki 2011 m. gruodžio mėnesio priverstinio išieškojimo pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą tvarka Utenos apskrities viršininko administracijoje, o po reorganizacijos – Nacionalinės žemės tarnybos Anykščių skyriuje. Priverstinio išieškojimo pareiškėjas atsisakė tik 2011 m. gruodžio mėnesį, o antstoliui grąžinus vykdomąjį raštą, 2012 m. vasario 20 d. raštu kreipėsi į atsakovus, prašydamas likusią žemės dalį pagal Išvadą, į kurią nuosavybės teisės atkurtos nebuvo, grąžinti natūra Šiaulių mieste.

Iš šių duomenų matyti, kad atsakovams tik 2012 m. vasario mėnesį atsirado pareiga vykdyti Atkūrimo įstatyme ir Tvarkos 106 punkte numatytus veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu, grąžinant žemės sklypus natūra pareiškėjui Šiaulių mieste. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėjas kreipėsi teisminės gynybos 2012 m. sausio mėnesį, t.y. dar negaliojant naujajai Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcijai ir tinkamai nesuformulavęs savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo. Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovai turėjo nuo 2010 metų informuoti pareiškėją apie atsiradusią galimybę grąžinti žemę natūra, nėra pagrįsti, nes, kaip minėta aukščiau, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra visa apimtimi buvo vykdoma Anykščių rajone, t.y. kito NŽT padalinio veikimo teritorijoje. Šios administracinės bylos atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba, išdavusi 1999 m. gruodžio 7 d. išvadą ir vykdydama nuosavybės teisių atkūrimą Anykščių rajone, iki tol neturėjo teisinio pagrindo atlikti kokius nors veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu Šiaulių mieste.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo 2010 m. sausio 21 d. ir vasario 10 d. raštai nesuponavo atsakovams pareigos nedelsiant pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras Šiaulių mieste, juo labiau kad joks specialus sprendimas, kurio pagrindu išlikęs nekilnojamasis turtas nebepriskirtinas valstybės išperkamam turtui, priimtas nebuvo.

Pažymėtina, kad pareiškėjas neteisingai vertina veiksmus, kuriuos Nacionalinė žemės tarnyba turėtų savo iniciatyva atlikti su 1999 m. gruodžio 7 d. išvada Nr. 29-16. Pareiškėjas turėtų parašyti prašymą Nacionalinei žemės tarnybai, nurodydamas, kaip, atsižvelgiant į iki tol įvykusį nuosavybės teisių atkūrimą, turėtų būti pakeista ši išvada bei Sprendimas Nr. 7-244,245 ir tik tada, jei atsakovas tokį prašymą atsisakytų tenkinti, pareiškėjas įgytų teisę ginti tokius savo interesus teismine tvarka.

Įvertinusi atsakovų veiksmus nuo 2012 metų vasario mėnesio, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad žemės sklypai Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), į kuriuos pretenduoja pareiškėjas, yra detaliai suplanuoti, jų duomenys 2013 m. rugsėjo mėnesį perduoti Nacionalinei žemės tarnybai. Tai įrodo, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūros nustatyta tvarka vyksta be nepagrįsto vilkinimo ir pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovų veiksmus, susijusius su minėtų žemės sklypų grąžinimu..

Apeliacinis skundas grindžiamas ir tuo argumentu, kad atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai nėra būtina detaliai suplanuoti visą 90 ha (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono teritoriją, kad teigiamai išspręsti nuosavybės teisių pareiškėjui atkūrimo į maždaug 10 ha žemės klausimą.

Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę atkurti nuosavybės teises, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje. Minėto įstatymo 12 straipsniu nustatyti atvejai, kada žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas dėl reikalavimo, kad valstybės išperkama žemė yra ta, kuri priskirta įstatyme nurodytiems objektams pagal nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus, būtina taikyti teleologinį teisės aiškinimo metodą, kuriuo remiantis daroma išvada, kad įstatymo leidėjas neturėjo tikslo tokia formuluote įtvirtinti visų nesuplanuotų teritorijų kaip laisvos (neužstatytos) žemės, kuri gali būti grąžinama natūra, statusą, o tik apibrėžė, kad žemės poreikis visuomenei patvirtinamas vieninteliu įstatyme nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Tai kartu reiškia, kad teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas savivaldybės institucija turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Jeigu tokia informacija neteikiama, tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra, o nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms taikytinos taisyklės, apibrėžiamos Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punkte“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7–276/2004; Administracinių teismų praktika Nr. 5, p. 151-177).

Administracinėje byloje Nr. A11 – 263/2003 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad „Aiškinant šią įstatymo normą pažymėtina, kad joje nurodytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis - konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamuose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžintas natūra. Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą ir konstatuoti, kad jeigu yra požymiai, jog prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pav. toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas, kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas minėtame Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio punkte.“ (Administracinių teismų praktika Nr. 8, p. 497) .

Nagrinėjamoje byloje nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir kurti naują precedentą nėra jokio pagrindo, nes nenustatyta aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog nukrypti nuo ankstesnės teismo praktikos yra objektyviai būtina bei neišvengiama. Atsižvelgiant į paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, darytina išvada, jog atitinkamo žemės sklypo detaliojo plano nebuvimas nėra besąlygiškas ir absoliutus pagrindas pripažinti tokią teritoriją kaip laisvą (neužstatytą) žemę, kuri gali būti grąžinama natūra asmenims, pretenduojantiems į ją atkurti nuosavybės teises. Tokiu atveju būtina papildomai atsižvelgti ar esama duomenų, jog yra atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytiems objektams. Tik tuo atveju, jei tokių duomenų (informacijos) nėra, galima konstatuoti, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-983/2008).

Kaip matyti iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, žemės sklypai, į kuriuos pretenduoja pareiškėjas, yra teritorijoje, kuri užstatyta tiek daugiabučiais namais, tiek socialinės infrastuktūros objektais, tiek kitokiais statiniais. Be to, šioje teritorijoje nėra tinkamai išspręsti susisiekimo komunikacijų perspektyvos, privažiavimo kelių, galimų servitutų klausimai. Šie požymiai leidžia daryti išvadą, kad bent dalis prašomų grąžinti žemės sklypų turi visuomenės poreikį ir tam, kad atsakyti, kokia apimtimi šioje teritorijoje galima atkurti nuosavybės teises, būtinas detalusis planas. Visi pareiškėjo pageidaujami susigrąžinti žemės sklypai patenka į (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį rajoną, kurį dirbtinai skaidyti teritorijų planavimo prasme nėra pagrįsta. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija realiai vykdo detaliojo planavimo procedūras: 2010 m. pradėjo (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono Šiauliuose detaliojo plano rengimą, patvirtino planavimo sąlygų sąvadą, atliko kitas būtinas procedūras ir 2013 m. gegužės 6 d. pasirašė sutartį su detaliojo plano rengėjais. Šios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad savivaldybės administracija per protingą laiką atlieka teritorijų planavimo procedūras ir jos veiksmuose nėra nepagrįsto vilkinimo atkurti nuosavybės teises pareiškėjui. Tuo tarpu Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pareiga atlikti Tvarkos 106 ir 1061 punktuose numatytus veiksmus atsiras tik po to, kad savivaldybės administracija pateiks grąžintinų žemės sklypų duomenis.

Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis