A-261-1119-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-1119/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00318-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žaliasis kampas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žaliasis kampas“ skundą atsakovui Alytaus miesto savivaldybės administracijai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant A. G. ir uždarajai akcinei bendrovei „Alkesta“, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Žaliasis kampas“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Žaliasis kampas“) skundu (I t., b. l. 5–15) ir patikslintu skundu (II t., b. l. 46–56) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 121 042,93 Lt turtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad 2004 m. lapkričio 23 d. A. G. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Architektūros ir urbanistikos skyriui pateikė paraišką projektavimo sąlygų sąvadui parengti Nr. 360. Šia paraiška buvo prašoma nustatyti, ar gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, pritaikymas komercinei veiklai neprieštarauja detaliajame plane numatytam teritorijos naudojimo tvarkymo režimui. Paraiškoje taip pat buvo nurodyta, jog bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė 5 automobiliams; įvažiavimas iš Miklusėnų g.; formuojamas reljefas su nuolydžiu į Miklusėnų g. 2004 m. gruodžio 22 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Architektūros ir urbanistikos skyrius pateikė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 360. Šio projektavimo sąlygų sąvado 2.2 punkte, be kita ko, buvo nurodyta, jog reikia įvertinti Naujosios gatvės II-os juostos raudonąsias linijas. Jokių kitų pastabų projektavimo sąlygų sąvade nebuvo nurodyta. 2005 m. rugsėjo 14 d. individualus gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Alytuje, su prekybinėm patalpom pirmajame aukšte bei jo priklausiniais buvo apžiūrėtas ir pripažintas tinkamu naudoti, o 2005 m. rugsėjo 29 d. išduotas pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre. 2010 m. kovo 25 d. A. G. ir UAB „Žaliasis kampas“ sudarė negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Alytuje, nuomos sutartį. Pagal šią sutartį A. G. suteikė pareiškėjui teisę naudoti ir valdyti 460,57 kv. m bendro ploto pastatą ir 0,0717 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), Alytuje. Pareiškėjas įsipareigojo mokėti 17,37 Lt mokestį už vieną nuomojamų patalpų kv. m per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini), Alytuje, esančios patalpos po 2005 m. rekonstrukcijos darbų buvo pritaikytos komercinei veiklai vykdyti, o patalpų funkciniai, techniniai, estetiniai reikalavimai atitiko „Husqvarna“ bendrovės keliamus reikalavimus, pareiškėjas nurodytose patalpose prekiavo „Husqvarna“ prekės ženklu pažymėtomis prekėmis – vejapjovėmis, žoliapjovėmis, krūmapjovėmis, skarifaktoriais, pjūklais, gyvatvorių žirklėmis, plovimo įrenginiais ir kitomis „Husqvarna“ prekės ženklu pažymėtomis prekėmis, teikė garantinį ir pogarantinį aptarnavimą.

Nurodė, kad 2010 m. Alytaus miesto savivaldybės administracijos užsakymu UAB „Urbanistika“ parengė statinio projektą Nr. U-0615-P „Naujosios gatvės Alytuje II-os eilės ruožo nuo Žuvinto gatvės iki miesto ribos įrengimo padalijimas į etapus, I etapas – Naujosios ir Žuvinto gatvių sankryžos įrengimas, II etapas – nuo Naujosios ir Žuvinto gatvių sankryžos iki Miklusėnų gatvės“. Pradėjus vykdyti II etapo darbus, pareiškėjo veikla buvo visiškai suparalyžuota, nes 2012 m. spalio 16 d. buvo išardyta Miklusėnų gatvės asfalto danga ir nukastas 1,5 m žemės sluoksnis, todėl privažiavimas prie (duomenys neskelbtini) esančio pastato tapo visiškai negalimas.

Kadangi atsakovas kategoriškai atsisakė atlyginti bent dalį pareiškėjo patirtų nuostolių, nepagrįstai tvirtino, kad pareiškėjas privalėjo įvertinti Naujosios gatvės II-os juostos raudonąsias linijas, nors gatvių raudonųjų linijų sąvoka neapima vertikalaus planiravimo, nesudarė sąlygų pareiškėjo klientams bei pačiam pareiškėjui patekti į (duomenys neskelbtini) esančias prekybos patalpas bei remonto dirbtuves, pareiškėjas buvo priverstas nuo 2013 m. vasario 1 d. stabdyti veiklą, pareiškėjo darbuotojams buvo išdalinti pranešimai dėl darbo sutarčių nutraukimo.

Pažymėjo, kad 2013 m. sausio 23 d. pareiškėjas ir UAB „Alkesta“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2013/01/17-01, kuria UAB „Alkesta“ įsipareigojo už 53 908,04 Lt rekonstruoti automobilių stovėjimo aikštelę su žmonių su negalia įvažiavimu prie pastato (duomenys neskelbtini). Šios sutarties sudarymo būtinumą lėmė atsakovo veiksmai, t. y. 2012 m. spalio 16 d. išardžius Miklusėnų g. asfalto dangą ir nukasus 1,5 m žemės sluoksnį, pareiškėjas ir jo klientai neteko galimybės privažiuoti prie prekybos patalpų ir remonto dirbtuvių.

Pažymėjo, jog ir šio skundo pateikimo dieną privažiavimas prie pareiškėjo nuomojamų prekybos patalpų ir remonto dirbtuvių yra priverstinai ribojamas ir objektyviai negalimas dėl eismą draudžiančių ženklų. Rengiant (duomenys neskelbtini) esančių patalpų rekonstrukcijos bei automobilių aikštelės įrengimo projektus, pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas, kad planuojama sužeminti Miklusėnų g. paviršių ties susikirtimu su Naujosios gatvės antrąja eile. Žinant būsimas Miklusėnų g. altitudes, automobilių aikštelė būtų buvusi žemesnė, vientisa ir be paaukštėjimų.

Be to, pradėjus vykdyti Naujosios bei Miklusėnų g. rekonstrukcijos darbus, pareiškėjui ir ypač jo klientams nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos patekti į prekybos patalpas ir remonto dirbtuves. Atsižvelgęs į tai, darė išvadą, kad dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) pareiškėjas patyrė papildomas išlaidas, rekonstruodamas automobilių aikštelę, negavo ir negaus pagrįstai numatytų pajamų.

Atsakovas Alytaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 104–107) su juo nesutiko ir prašė atmesti.

Paaiškino, kad 2004 m. A. G., norėdamas pakeisti nebaigto statyti gyvenamojo namo projektinius sprendinius, kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administraciją dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo. 2004 m. gruodžio 22 d. išduoto projektavimo sąlygų sąvado Nr. 360 specialiųjų sąlygų 2.2 punkte Alytaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo vyriausiojo architekto padaryta žyma „tikslinti statybos leidimo Nr. GN-45 techninius rodiklius, įvertinti Naujosios gatvės II-os juostos raudonąsias linijas“. 3 punkte nurodyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis šiuo projektavimo sąlygų sąvadu, normatyviniais statybos techniniais dokumentais, statybos sklypo geodezinių, geologinių, hidrogeologinių, aplinkos taršos ir kitų tyrimų duomenimis, o rekonstruojant, išplečiant ar pakeičiant statinio (jo patalpų) paskirtį, taip pat paties statinio ir gretimų statinių, kuriems gali turėti įtakos numatomi statybos darbai, tyrimo duomenys.

Kai nėra parengto specialiojo teritorijos plano, projektuojant inžinerinius tinklus, kelius ir aikšteles už sklypo ribų projektuotojas turi suderinti tinklų tiesimo vietas su kitais žemės savininkais, kad nebūtų pažeisti įstatymai, kiti teisės aktai ir normatyviniai dokumentai. Gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą rengė statinio savininkas A. G., kuris tuo metu turėjo galiojusį statybos specialisto kvalifikacijos atestatą Nr. 2498, suteikiantį teisę būti teritorijų detaliojo plano, teritorijų specialiojo plano, statinio projekto, statinio projekto vykdymo priežiūros ir bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovu.

Pažymėjo, kad 1992 m. buvo parengtas Naujosios g. rekonstravimo projektas su darbo projektu, tačiau dėl lėšų trūkumo tuo metu nebuvo įgyvendintas. Pagal UAB „Urbanistika“ 2010 m. parengtą statinio projektą 1992 m. Naujosios g. rekonstravimo projektas buvo išskirtas į II etapus. I etapas Naujosios ir Žuvinto g. sankryžos įrengimas, II – nuo Naujosios ir Žuvinto g. sankryžos iki Miklusėnų g. Leidimas rekonstruoti statinį Nr. LNS-11-110114-00005 išduotas 2011 m. sausio 14 d. 1992 m. ir 2010 m. statinio projektuose I ir II etapo buvo numatyta sužeminti Miklusėnų g. paviršių ties susikirtimu su Naujosios g. sankasa.

Atsakovas 2012 m. kovo 12 d. sudarė sutartį Nr. 605 dėl Naujosios g. Alytuje II eilės ruožo nuo Naujosios ir Žuvinto g. iki Miklusėnų g. įrengimo statybos darbų, kuriuos atliko rangovas UAB „Alkesta“. Pagal sutarties 2.1 punktą atsakovas perdavė rangovui statybvietės valdymo teisę dėl Naujosios g., Alytuje, II eilės ruožo nuo Naujosios ir Žuvinto g. iki Miklusėnų g.

Pabrėžė, kad 2005 m. rugsėjo 14 d. individualus gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Alytuje, su prekybinėm patalpom pirmajame aukšte bei jo priklausiniais buvo apžiūrėtas ir pripažintas tinkamu naudoti. Tačiau pripažintas tinkamu buvo tik individualus gyvenamasis namas. Atkreipė dėmesį, kad 2004 m. rugsėjo 27 d. statybos leidimas Nr. GN-45 A. G. išduotas individualaus gyvenamojo namo dalies patalpų pakeitimui į prekybines patalpas. Statybos leidime 5 vietų automobilių parkavimo aikštelės įrengimui leidimo nėra, šį faktą patvirtina 2004 m. parengtas žemės sklypo planas. Gyvenamojo namo priklausinys, t. y. 5 vietų automobilių parkavimo aikštelė, nebuvo inventorizuota ir įregistruota nekilnojamojo turto registre, kadangi dalis stovėjimo aikštelės su dviem įvažiavimais buvo įrengta valstybinėje žemėje, neturint valstybinės žemės valdytojo sutikimo ir statybą leidžiančio dokumento. Pažymėjo ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą, savarankiškoms savivaldybių funkcijos priskiriama savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Plačiau ši savivaldybės funkcija atskleidžiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarime Nr. 155 „Dėl kelių priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas). Aprašo 29 punktas suteikia kelio savininkui (valdytojui) laikinai apriboti, nutraukti eismą ar uždaryti kelią dėl eismo įvykių, <...> vykstant kelio statyboms, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbams <...>. Kelio savininkams (valdytojams) apribojant ar nutraukiant eismą, keliuose, atsižvelgiant į priežastis ir darbų pobūdį, pastatomi atitinkami kelio ženklai, nurodomos galimos apylankos. Apie eismo ribojimą keliuose ar kelių uždarymą skelbiama per visuomenės informavimo priemones (Aprašo 31 p.). Dėl apribojimų atsiradę nuostoliai eismo dalyviams ir (ar) kelio infrastruktūros objektų savininkams (valdytojams) neatlyginami (Aprašo 33 p.). Taigi, pareiškėjas neįrodė neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos fakto, taip pat priežastinio ryšio tarp menamų neteisėtų veiksmų bei menamos žalos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Alkesta“ sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra (II t., b. l. 2-4).

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. G. prašė skundą patenkinti skunde nurodytais motyvais.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu (II t., b. l. 78–85) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246, 6.247, 6.248, 6.249, 6.271 straipsnių nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2004; 2005 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1642/2005; 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007; 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008).

Dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti 44 777,27 Lt išlaidas už automobilių stovėjimo aikštelės rekonstrukcijos darbus.

Teismas nustatė, kad 2004 m. lapkričio 18 d. A. G. įsigijo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje (I t., b. l. 19-22). A. G., turėdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotą kvalifikacijos atestatą Nr. 2498 (I t., b. l. 23), paruošė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, rekonstrukcijos projektą (I t., b. l. 24-34). 2004 m. gruodžio 22 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Architektūros ir urbanistikos skyrius pateikė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 360. Šio projektavimo sąlygų sąvado 2.2 punkte buvo, be kita ko, nurodyta, jog reikia įvertinti Naujosios gatvės II-os juostos raudonąsias linijas (I t., b. l. 39-41). 2004 m. rugsėjo 27 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Architektūros ir urbanistikos skyrius išdavė statybos leidimą Nr. GN-45, kuris vėliau, atsižvelgiant į projektavimo sąlygų sąvadą, buvo tikslinamas. Statybos leidime buvo numatytas individualaus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, dalies patalpų pakeitimas į prekybines patalpas (I t., b. l. 35-36). 2005 m. rugsėjo 14 d. individualus gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Alytuje, su prekybinėm patalpom pirmajame aukšte buvo apžiūrėtas ir pripažintas tinkamu naudoti, o 2005 m. rugsėjo 29 d. išduotas pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre (I t., b. l. 43-47).

1992 m. buvo parengtas Naujosios g. rekonstravimo projektas su darbo projektu, tačiau dėl lėšų trūkumo tuo metu nebuvo įgyvendintas. Pagal UAB „Urbanistika“ 2010 m. parengtą statinio projektą 1992 m. Naujosios g. rekonstravimo projektas buvo išskirtas į II etapus. I etapas – Naujosios ir Žuvinto g. sankryžos įrengimas, II etapas – nuo Naujosios ir Žuvinto g. sankryžos iki Miklusėnų g. 1992 m. ir 2010 m. statinio projektuose I ir II etape buvo numatyta sužeminti Miklusėnų g. paviršių ties susikirtimu su Naujosios g. sankasa. Alytaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Alkesta“ 2012 m. kovo 12 d. sudarė sutartį Nr. 605 dėl Naujosios g., Alytuje, II eilės ruožo nuo Naujosios ir Žuvinto g. iki Miklusėnų g. įrengimo statybos darbų (I t., b. l. 115-117). Pradėjus vykdyti II etapo darbus, 2012 m. spalio 16 d. buvo išardyta Miklusėnų g. asfalto danga ir nukastas 1,5 m žemės sluoksnis, privažiavimas prie (duomenys neskelbtini) esančio pastato tapo negalimas (I t., b. l. 71), todėl 2013 m. sausio 23 d. pareiškėjas ir UAB „Alkesta“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2013/01/17-01, kuria UAB „Alkesta“ įsipareigojo už 53 908,04 Lt rekonstruoti automobilių stovėjimo aikštelę prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje (I t., b. l. 87-93, 195; II t., b. l. 33). 2013 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Alkesta“ užbaigė darbus pagal 2013 m. sausio 23 d. statybos rangos sutartį už 44 777,27 Lt sumą, o šią aplinkybę patvirtina atliktų darbų aktas Nr. 1, PVM sąskaita-faktūra bei atlikti apmokėjimai (I t., b. l. 194; II t., b. l. 57-64).

Teismas pažymėjo, kad 44 777,27 Lt išlaidų pareiškėjas patyrė dėl automobilių stovėjimo aikštelės prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, rekonstravimo, tačiau teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog 2004 m. rugsėjo 27 d. statybos leidimas Nr. GN-45 A. G. buvo išduotas tik individualaus gyvenamojo namo dalies patalpų pakeitimui į prekybines patalpas, o statybos leidime 5 vietų automobilių parkavimo aikštelės įrengimui leidimo nebuvo, pripažintas tinkamu buvo tik individualus gyvenamasis namas, 5 vietų automobilių parkavimo aikštelė nebuvo inventorizuota ir įregistruota nekilnojamojo turto registre, kadangi dalis stovėjimo aikštelės su dviem įvažiavimais buvo įrengta valstybinėje žemėje, neturint valstybinės žemės valdytojo sutikimo ir statybą leidžiančio dokumento (I t., b. l. 80-81). Be to, 2004 m. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, rekonstrukcijos projektą parengė A. G., jam buvo išduotas statybos leidimas, jis buvo statytojas, todėl nepagrįstas skundo argumentas, jog pareiškėjas, t. y. UAB „Žaliasis kampas“ turėjo būti informuotas, kad planuojama sužeminti Miklusėnų g. paviršių ties susikirtimu su Naujosios g. antrąja eile, o žinant būsimas Miklusėnų g. altitudes, automobilių aikštelė būtų buvusi žemesnė, vientisa ir be paaukštėjimų. Kaip nustatyta iš atsakovo atstovų paaiškinimų, rengiant 2004 m. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektą, teikiant sąlygų sąvadą, informacija apie planuojamus Naujosios ir Miklusėnų g. rekonstrukcijos darbus (gatvių žeminimus) buvo suteikta A. G., kaip užsakovui (I t., b. l. 37-38), 2004 m. gruodžio 22 d. išduoto projektavimo sąlygų sąvado Nr. 360 specialiųjų sąlygų 2.2 punkte padarius žymą „tikslinti statybos leidimo Nr. GN-45 techninius rodiklius, įvertinti Naujosios gatvės II-os juostos raudonąsias linijas“ (I t., b. l. 39-41).

Pareiškėjas su tokia pozicija nesutinka, nes gatvių raudonųjų linijų sąvoka neapima vertikalaus planiravimo. Nurodytu laikotarpiu bendra projektavimo sąlygų ir projektavimo sąlygų sąvado parengimo ir išdavimo tvarka buvo nustatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnyje, kurio nuostatos buvo detalizuotos Statybos techninio reglamento STR 1.05.07/2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“. Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalis statinio projektavimo sąlygas apibrėžė kaip privalomuosius reikalavimus, jeigu jie nenustatyti ar nepakankamai išsamiai nurodyti teritorijų planavimo dokumentuose.

To paties straipsnio 33 dalis statinio projektavimo sąlygų sąvadą apibrėžė kaip savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) patvirtintą konkrečiam statiniui nustatytų aukščiau nurodytų projektavimo sąlygų, bendrąjį dokumentą. STR „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 38 ir 39 punktuose buvo nustatyta, jog statinio projektavimo sąlygos turi būti suredaguotos konkrečiai ir aiškiai, kad pagal jas galima būtų parengti statinio projekto sprendinius. Reikalavimai, kurie yra nustatyti teritorijų planavimo dokumentuose, jei nereikia jų detalizuoti, nekartojami, bet pateikiamos nuorodos į juos;

Statinio projektavimo sąlygose vietoj konkrečių reikalavimų neturi būti išvardijami normatyviniai statybos techniniai dokumentai ar normatyviniai statinio saugos ir paskirties dokumentai, kuriais vadovaujantis turi būti rengiamas projektas. Teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad Naujosios g. II-os juostos raudonosios linijos buvo pažymėtos 1992 m. parengtame Naujosios g. techniniame projekte, kuris dėl lėšų trūkumo tuo metu nebuvo įgyvendintas (II t., b. l. 44). Apžiūrėjus šį projektą pareiškėjo atstovai teigė, o A. G. su tuo sutiko, jog pagal Naujosios g.

II eilės techninį projektą, kuris apima ir Miklusėnų g. dalį, Miklusėnų g. aukščiai žemėja, tačiau A. G. teigė, kad su šiuo Naujosios g. II eilės techniniu projektu 2004 m. jis nebuvo supažindintas. Iš to padaryta išvada, kad nors gatvių raudonųjų linijų sąvoka neapima vertikalaus planiravimo, tačiau A. G. neįvykdė privalomojo reikalavimo įvertinti Naujosios g. II-os juostos raudonąsias linijas, todėl jis, kaip statytojas, neteko galimybės būti informuotas, kad planuojama sužeminti Miklusėnų g. paviršių ties susikirtimu su Naujosios g. antrąja eile.

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog atsakovas pareiškėjo atžvilgiu neatliko CK 6.246 straipsnyje įtvirtintos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – sampratos: civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nenustačius tokių veiksmų, pareiškėjo reikalavimas atlyginti 44 777,27 Lt išlaidas už automobilių stovėjimo aikštelės rekonstrukcijos darbus negali būti tenkinamas.

Dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti 76265,66 Lt negautų pajamų.

Teismas nustatė, kad 2010 m. kovo 25 d. A. G. ir UAB „Žaliasis kampas“ sudarė negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Alytuje, nuomos sutartį. Pagal šią sutartį A. G. suteikė pareiškėjui teisę naudoti ir valdyti 460,57 kv. m bendro ploto pastatą ir 0,0717 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), Alytuje. Pareiškėjas įsipareigojo mokėti 17,37 Lt mokestį už vieną nuomojamų patalpų kv. m per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) esančios patalpos po 2005 m. rekonstrukcijos darbų buvo pritaikytos komerciniai veiklai vykdyti, o patalpų funkciniai, techniniai, estetiniai reikalavimai atitiko „Husqvarna“ bendrovės keliamus reikalavimus, pareiškėjas nurodytose patalpose prekiavo „Husqvarna“ prekės ženklu pažymėtomis prekėmis – vejapjovėmis, žoliapjovėmis, krūmapjovėmis, skarifaktoriais, pjūklais, gyvatvorių žirklėmis, plovimo įrenginiais ir kitomis „Husqvarna“ prekės ženklu pažymėtomis prekėmis, teikė garantinį ir pogarantinį aptarnavimą (I t., b. l. 51-62).

Kadangi 1992 m. parengtas Naujosios g. techninis projektas 2010 m. buvo atskirtas į du etapas, tai reiškia, kad tai nėra naujas (atskiras) techninis projektas, o šią aplinkybę patvirtina tai, kad 1992 m. ir 2010 m. statinio projektuose buvo numatyti sužeminti Miklusėnų g. paviršių ties susikirtimu su Naujosios g. sankasa (II t., b. l. 44-45), ir dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nėra. Pagal sutarties tarp Alytaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Alkesta“ 2012 m. kovo 12 d. sutarties Nr. 605 2.1 punktą rangovui buvo perduotos statybvietės valdymo teisės dėl Naujosios g. II eilės ruožo nuo Naujosios ir Žuvinto g. iki Miklusėnų g. įrengimo (I t., b. l. 126). Nustatyta, kad II etapo darbai buvo pradėti 2012 m. spalio 15 d. o nuo 2012 m. spalio 24 d. privažiavimas prie (duomenys neskelbtini) esančio pastato tapo visiškai negalimas, nes šias aplinkybes patvirtina 2012 m. spalio 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (I t., b. l. 68-75). Iš to padaryta išvada, kad 2010 m. projektui nėra taikoma Statybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies teisės norma, įpareigojanti, kad statytojas privalo informuoti visuomenę apie svarbių statinių projektavimo pradžią. Be to, pareiškėjas nepagrindė aplinkybės, jog atsakovas turėjo pareigą informuoti visuomenę apie 1992 m. parengtą Naujosios gatvės techninį projektą, nes Statybos įstatymas buvo priimtas 1996 m. kovo 19 d.

Iš Statybos įstatymo, galiojusio 2012 m., 6 straipsnio 4 dalies bei 15 straipsnio 6 dalies 5 punkto nuostatų teismas nusprendė, kad trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų turi nepažeisti rangovas statybos metu, kuriuo buvo UAB „Alkesta” (I t., b. l. 116-117). Kadangi negautos pajamos siejamos su statybos metu, t. y. 2012 m. spalio mėn., išardyta Miklusėnų g. asfalto danga ir nukastu 1,5 m žemės sluoksniu, dėl ko pareiškėjas ir jo klientai neteko galimybės privažiuoti prie prekybos patalpų ir remonto dirbtuvių, buvo priversti sustabdyti iki tol sėkmingai vykdytą komercinę veiklą, patyrė ženklius nuostolius (taip nurodyta skunde), teismas sprendė, jog Alytaus miesto savivaldybės administracija nėra atsakinga už pareiškėjo gyvenimo ir veiklos sąlygas, kurios apspręstos Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje.

Teismas pažymėjo, kad Naujosios g. rekonstravimas pagal 2010 m. parengtą statinio projektą Nr. U-0615-P buvo vykdomas turint 2011 m. sausio 14 d. išduotą leidimą rekonstruoti statinį Nr. LNS-11-1101114-00005. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalį, statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas patikrinus statybos ar rekonstravimo projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams, o statybos valstybinę priežiūrą atliekanti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos įstatymo 27 str. 1 d.) nustatė, jog Naujosios g. rekonstravimas vykdomas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų (I t., b. l. 80-81).

Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 3 punktu, Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymus dėl eismo ribojimo vykdant Naujosios gatvės atkarpos tarp Žuvinto ir Miklusėnų g. rekonstravimo darbus (II t., b. l. 29, 34), buvo sudarytos laikinos eismo organizavimo schemos ir sustatyti laikini kelio ženklai (II t., b. l. 39-43), kas reiškia, jog pareiškėjas ir jo klientai tam tikrą laiką automobiliais negalėjo patekti į namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), Alytuje, o šią aplinkybę patvirtina 2013 m. birželio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (II t., b. l. 5-13). Tačiau atsakovas remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl kelių priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“. Aprašo 29 punktas suteikia kelio savininkui (valdytojui) laikinai apriboti nutraukti eismą ar uždaryti kelią dėl eismo įvykių, <...> vykstant kelio statyboms, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbams <...>. Kelio savininkams (valdytojams) apribojant ar nutraukiant eismą, keliuose, atsižvelgiant į priežastis ir darbui pobūdį, pastatomi atitinkami kelio ženklai nurodomos galimos apylankos. Apie eismo ribojimą keliuose ar kelių uždarymą skelbiama per visuomenės informavimo priemones (Aprašo 31 p). Dėl apribojimų atsiradę nuostoliai eismo dalyviams ir (ar) kelio infrastruktūros objektų savininkams (valdytojams) neatlyginami (Aprašo 33 p.). Kadangi, anot pareiškėjo, jis pats ir jo klientai dėl nukasto 1,5 m žemės sluoksnio neteko galimybės privažiuoti prie prekybos patalpų ir remonto dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), Alytuje, o to jie neteko kaip eismo dalyviai, todėl dėl apribojimų atsiradę nuostoliai eismo dalyviams neatlyginami.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Žaliasis kampas“ apeliaciniu skundu (II t., b. l. 89–95) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo visas pareiškėjo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Alytaus miesto savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo, kuris vykdo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme bei kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. Viena iš šioje byloje aktualių atsakovo funkcijų yra nustatyta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte, pagal kurį savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų. Ši savivaldybės funkcija kyla iš Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies normos, pagal kurią vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.

CK 4.37 straipsnio 1 dalis nustato, kad bet kuris nuosavybės teisės objektas privalo būti valdomas ir naudojamas nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Be CK įtvirtintų bendrojo pobūdžio normų, trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą nuosavybės teisės objekto savininkui įgyvendinant teisę į statybą reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. Šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalis nustato, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.

Tarp šių sąlygų yra statinių esamos techninės būklės nepabloginimas bei galimybė patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius ir gatves (Statybos įstatymo 6 str. 4 d. 1-2 p.). Šio ginčo atveju Alytaus miesto savivaldybė, būdama Alytaus mieste esančių kelių ir gatvių savininke, įgyvendino savo teisę į statybą taip, jog buvo akivaizdžiai pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, o tai sąlygoja Alytaus miesto savivaldybės civilinės atsakomybės atsiradimą. Kadangi Alytaus miesto savivaldybė yra valdžios institucija CK 6.271 straipsnio 2 dalies prasme, jos civilinei atsakomybei be bendrųjų CK normų taip pat taikytinos CK 6.271 straipsnio nuostatos.

Vienas iš šioje teisės normoje įtvirtintos atsakomybės ypatumų yra tai, jog pagal CK 6.271 straipsnį civilinė atsakomybė teisės pažeidėjui atsiranda ir tais atvejais, kai nėra teisės pažeidėjo kaltės.

2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 1992 m. buvo parengtas Naujosios g. rekonstrukcijos techninis projektas su darbo projektu, bet dėl lėšų trūkumo tuo metu nebuvo įgyvendintas. Tokia galimybė atsirado tik 2010 m., kai atsirado galimybė tam panaudoti Europines lėšas. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010 m. Alytaus miesto savivaldybės užsakymu UAB „Urbanistika“ parengė statinio projektą Nr. U-0615-P „Naujosios gatvės Alytuje II-os eilės ruožo nuo Žuvinto gatvės iki miesto ribos įrengimo padalijimas į etapus, I etapas – Naujosios ir Žuvinto gatvių sankryžos įrengimas, II etapas – nuo Naujosios ir Žuvinto gatvių sankryžos iki Miklusėnų gatvės“. Šios aplinkybės patvirtina, kad projektavimo darbai buvo atlikti 2010 m. ir pateikti atsakovui derinti. Tai reiškia, jog šiam ginčui yra aktualus 2010 m. galiojęs teisinis reglamentavimas, kuris pirmosios instancijos teismo nebuvo tinkamai įvertintas.

3. Alytaus miesto savivaldybės administracija, neįsitikinusi, kad techninio projekto sprendiniai atitinka teisės aktų (t. y. Statybos įstatymo 6 str. 4 d., 15 str. 6 d. 5 p., 32 str., statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 27 p., 8 priedo 5.4.1 p., 6 p. ir 7.1.2 p.) reikalavimus, tiesiogiai liečiančius objekto, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, naudotojus, 2011 m. sausio 14 d. išdavė leidimą Nr. LSN-11-110114-00005 rekonstruoti gatvę, organizavo darbų konkursą, sudarė rangos sutartis ir įgyvendino gatvės remontą. Visi šie veiksmai buvo atlikti neatsižvelgiant į tai, kad gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), Alytuje, įskaitant automobilių stovėjimo aikštelę, užtikrinančią neįgaliųjų asmenų patekimą į pastatą, statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijos 2005 m. rugsėjo 14 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu buvo pripažintas tinkamu naudoti. Gyvenamąjį namą su priklausiniais pripažinus tinkamu naudoti, objektas pagal paskirtį buvo naudojamas iki pat 2012 m. rugsėjo 14 d., kai buvo pradėti vykdyti statybos darbai pagal 2011 m. sausio 14 d. išduotą leidimą Nr. LSN-11-110114-00005.

4. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Alytaus miesto savivaldybė, formuodama projektavimo užduotį bei išduodama leidimą gatvės statybai (rekonstrukcijai), negalėjo neatsižvelgti į laikotarpiu nuo 1992 m. iki 2010 m. pasikeitusias aplinkybes bei ketinamų atlikti darbų neigiamas pasekmes tretiesiems asmenims. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovas neabejotinai žinojo ar bent jau turėjo žinoti apie pasikeitusias aplinkybes, kadangi 2005 m. sausio 18 d. pats išdavė statybos leidimą Nr. GN-45 pritaikyti gyvenamąjį namą verslo patalpoms bei 2005 m. rugsėjo 14 d. pripažino objektą tinkamu naudoti. Pripažinus objektą tinkamu naudoti, tokio objekto savininkas, taip pat valdytojas ar naudotojas neturi patirti neproporcingų suvaržymų bei finansinių išlaidų dėl greta esančio kito objekto vykdomų statybos darbų.

5. Atsakovas, elgdamasis apdairiai ir rūpestingai, dar 2010 m. formuodamas projektavimo užduotį Naujosios g. rekonstrukcijos projektavimo darbams, privalėjo nurodyti projektuotojui suderinti su pareiškėju, suprojektuoti ir į Naujosios g. rekonstrukcijos sąmatą įtraukti automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), Alytuje, rekonstrukciją, taip užtikrindamas tinkamą privažiavimą prie pareiškėjo verslo objekto bei nepablogindamas tų sąlygų, kurios buvo užtikrintos pripažįstant pastatą tinkamu naudoti 2005 m. rugsėjo 14 d. Tokiu būdu butų buvęs užtikrintas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1-2 punkto nuostatų laikymasis bei išvengta žalos pareiškėjui atsiradimo. Kadangi atsakovas į pasikeitusias aplinkybes neatsižvelgė, elgėsi neapdairiai ir neatsakingai, pareiškėjui (taip pat jo darbuotojams, klientams, tiekėjams, statinio savininkui) kilo neigiamos pasekmės – buvo padaryta žala, kuri privalo būti atsakovo kompensuota ir šiai išvadai visiškai neturi įtakos tai, jog atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, išlaikomas iš biudžeto lėšų.

6. Atsakovas negalėjo nesuprasti, kad dėl ketinamų atlikti statybos darbų pareiškėjas patirs žalos, todėl galėjo tartis su pareiškėju, siūlyti jam kompensacines priemones bei ieškoti abipusiai priimtinų sprendimų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, kaip matyti iš byloje esančių tarpusavio susirašinėjimo duomenų, savo ruožtu visais įmanomais būdais bei geranoriškai siekė kiek įmanoma sumažinti žalą, o į teismą su skundu kreipėsi tik po to, kai jau buvo visiškai išnaudotos geros valios galimybės bei tapo visiškai aišku, jog atsakovas nėra linkęs ieškoti jokių kompromisų.

7. Žlugus pareiškėjo viltims su atsakovu susitarti taikiai, pareiškėjas pats atliko automobilių stovėjimo aikštelės pritaikymo prie sužemintos Miklusėnų g. darbus, šiems projektavimo ir statybos darbams atlikti samdė trečiuosius asmenis, dėl to patyrė išlaidų, kurios laikytinos pareiškėjo patirta žala ir kurios turėtų būti teismine tvarka priteistos iš atsakovo. Patirtai žalai pagrįsti pareiškėjas yra pateikęs visus turimus rašytinius įrodymus, bylos nagrinėjimo metu atsakovas dėl pareiškėjo patirtos žalos dydžio neturėjo jokių pastabų ir prieštaravimų, todėl iš atsakovo pareiškėjo naudai kaip žalos atlyginimas priteistina visa pareiškėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Alkesta“ sumokėta pinigų suma, t. y. 44 777,27 Lt.

8. Atsakovas taip pat netinkamai organizavo ir kontroliavo Naujosios ir Miklusėnų g. rekonstrukcijos darbų atlikimą, kadangi pastarieji buvo vykdomi nesudarant jokių galimybių pareiškėjui ir jo klientams patekti į pareiškėjo valdomas ir naudojamas prekybos patalpas ir remonto dirbtuves. Ir atvirkščiai, - pareiškėjui, jo klientams ir bet kuriems kitiems asmenims nebuvo sudarytos galimybės iš pareiškėjo valdomų ir naudojamų patalpų, remonto dirbtuvių bei greta patalpų esančios automobilių stovėjimo aikštelės patekti į vietinės reikšmės kelius ir gatves, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punkto norma. Nors pagal byloje esančius duomenis Naujosios ir Miklusėnų g. rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi neproporcingai ilgai, nebuvo pasirūpinta jokiu alternatyviu privažiavimu prie pareiškėjo objekto. Maža to, atsakovas iš anksto likus protingam laiko tarpui neinformavo pareiškėjo apie planuojamų atlikti statybos darbų pradžią ir galimas neigiamas pasekmes (nors tai ir nebūtų sumažinę prašomos priteisti žalos, tačiau bent jau būtų leidę pasiruošti pareiškėjui veiklos sustabdymui ir pan.).

9. Dėl šių aukščiau nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų, lėmusių pareiškėjo didžiulius finansinius praradimus, o vėliau – ir visišką veiklos sustabdymą pareiškėjo naudai iš atsakovo taip pat priteistinos pareiškėjo 2012 m. bei 2013 m. sausio - gegužės mėn. negautos pajamos (76 265,66 Lt), kurių detalus paaiškinimas ir pagrindimas pateiktas pareiškėjo (patikslintame) skunde. Šiame kontekste pastebėtina, kad pagal byloje pateiktus duomenis 2010 m. bei 2011 m. pareiškėjas veikė pelningai, be to, kėlė savo darbuotojų kvalifikaciją, investavo į reklamą, kas turėjo užtikrinti, jog pareiškėjo veikla būtų sėkminga ir ateityje.

10. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo reikalavimą dėl 76 265,66 Lt negautų pajamų priteisimo, vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Aprašo 29, 31 ir 33 punktų normomis, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 18 straipsnio 4 dalies ir Aprašo 33 punkto normos, reglamentuojančios nuostolių neatlyginimą, netaikytinos: pareiškėjas UAB „Žaliasis kampas“ nėra nei eismo dalyvis (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis), nei juo labiau kelio infrastruktūros objektų savininkas ar valdytojas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas yra su Miklusėnų g. besiribojančių nekilnojamojo turto objektų (pastato, automobilių stovėjimo aikštelės) teisėtas valdytojas ir naudotojas, kuriam pirmosios instancijos teismo nurodytos teisės normos netaikytinos, ir kuris neturi patirti neigiamų pasekmių dėl besiribojančio kito nekilnojamojo turto objekto (gatvės) vykdomų statybos darbų. Tuo tarpu nepavykus išvengti neigiamų pasekmių, pareiškėjo patirti finansiniai praradimai privalo būti kompensuoti už juos atsakingo asmens (šiuo atveju – atsakovo) pagal bendrąsias teisės normas, įtvirtintas CK.

11. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo (ir atsakovo) pozicija, kad 2004 m. rugsėjo 27 d. statybos leidimas Nr. GN-45 A. G. buvo išduotas tik individualaus gyvenamojo namo dalies patalpų pakeitimui į prekybines patalpas, o statybos leidime 5 vietų automobilių parkavimo aikštelės įrengimui leidimo nebuvo, pripažintas tinkamu buvo tik individualus gyvenamasis namas, 5 vietų automobilių parkavimo aikštelė nebuvo inventorizuota ir įregistruota nekilnojamo turto registre, kadangi dalis stovėjimo aikštelės su dviem įvažiavimais buvo įrengta valstybinėje žemėje, neturint valstybinės žemės valdytojo sutikimo ir statybą leidžiančio dokumento.

Šios aplinkybės yra nepagrįstos jokiais bylos duomenimis. Byloje yra 2004 m. rugsėjo 27 d. išduotas statybos leidimas Nr. GN-45, kuriame atsakovo įgaliotas asmuo (Alytaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistė L. K.) 2005 m. sausio 18 d. atliko techninių duomenų pataisymus. Šiame statybos leidime vienas iš privalomų nurodymų statytojui buvo griežtai laikytis projekto (įskaitant nustatyta tvarka suderintus jo pakeitimus) ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų (leidžiamos nuokrypos nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų ir jų kompensavimo priemonės nurodytos Šiame leidime).

Taigi, statybos leidimas yra privalomas dokumentas, įpareigojantis statytoją griežtai laikytis projekte suderintų sprendinių. Byloje yra gyvenamojo namo pritaikymo komercinei veiklai techninis projektas, kurio dalimi yra žemės sklypo generalinis planas. Šiame dokumente matyti visi žemės sklypo techniniai rodikliai: žemės sklypo plotas (717 kv. m.), užstatymo plotas (202,88 kv. m.), kietų dangų plotas (402 kv. m., tarp jų 100 kv. m. savivaldybės žemėje) ir vejos plotas (112,12 kv. m.). Taigi, šiame dokumente esantys atsakingų asmenų parašai patvirtina, kad teismo nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos: 100 kv. m. pločio įvažiavimas į žemės sklype esančią automobilių stovėjimo aikštelę buvo suderintas su visomis atsakingomis institucijomis.

Be to, statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisija, pripažindama pastatą tinkamu naudoti, patikrino, ar techniniame projekte numatyti sprendiniai atitinka baigtus statybos darbus ir savo parašais tai patvirtino. Statinys 2005 m. rugsėjo 14 d. buvo visiškai užbaigtas, o statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisija nepastebėjo jokių nuokrypių ir nenustatė jokio termino jiems panaikinti.

12. Kritiškai vertintini ir teismo motyvai, jog teismo posėdžio metu neginčijamai buvo nustatyta, kad Naujosios g. II-os juostos raudonosios linijos buvo pažymėtos 1992 m. parengtame Naujosios gatvės techniniame projekte, kuris dėl lėšų trūkumo tuo metu nebuvo įgyvendintas (II t., b. l. 44); apžiūrėjus šį projektą, pareiškėjo atstovai teigė, o A. G. su tuo sutiko, jog pagal Naujosios g. II eilės techninį projektą, kuris apima ir Miklusėnų g dalį, Miklusėnų g aukščiai žemėja, tačiau A. G. teigė, kad su šiuo Naujosios g.

II eilės techniniu projektu 2004 m. jis nebuvo supažindintas; iš to darytina išvada, kad nors gatvių raudonųjų linijų sąvoka neapima vertikalaus planiravimo, tačiau A. G. neįvykdė privalomojo reikalavimo įvertinti Naujosios g. II-os juostos raudonąsias linijas, todėl jis, kaip statytojas, neteko galimybės būti infonnuotas, kad planuojama sužeminti Miklusėnų g. paviršių ties susikirtimu su Naujosios g. antrąja eile. Pastaroji pirmosios instancijos teismo išvada yra ne tik kad prieštaringa, bet ir patvirtina, jog teismas apskritai nesuprato pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens A.

G. byloje dėstomų argumentų esmės ir reikšmės. Dar kartą pažymėtina ir akcentuotina, kad 1992 m. parengtą Naujosios g. II eilės techninį projektą pirmą kartą pamatė 2013 m. šios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, kai šis dokumentas teismo buvo išreikalautas iš atsakovo. Taip pat svarbu pabrėžti, kad nurodytas techninis projektas nėra viešai prieinamas dokumentas, tačiau kartu nėra ir slaptas dokumentas, kurio aktualios dalies atsakovas nebūtų galėjęs parodyti, padauginti ir pridėti rengiant technines sąlygas projektavimui.

Tik teikdamas prašymą išduoti technines sąlygas, A. G. galėjo sužinoti, kad 1992 m. yra parengtas techninis projektas Naujosios g. rekonstrukcijai, kuriame nurodyti ir būsimi Miklusėnų g. aukščiai. Tuo tarpu nei Naujosios, nei Miklusėnų g. raudonosios linijos toje apimtyje, kaip jas apibrėžia Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, rengiant gyvenamojo namo techninį projektą su verslo patalpomis nebuvo pažeistos, ką patvirtina suderintas techninis projektas, išduotas statybos leidimas bei statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas.

Be to, pažymėtina, kad gatvių raudonosios linijos nurodytos ne tik Naujosios g. techniniame projekte, bet ir miesto bendrajame ir detaliuosiuose planuose, į jas atsižvelgiama formuojant gyvenamųjų namų sklypus. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, kad A. G. tariamai neįvykdė privalomo reikalavimo įvertinti Naujosios g. II-os juostos raudonąsias linijas, yra visiškai nepagrįstos, bei nėra susijusios su šio asmens teise būti informuotam apie egzistuojančius planus sužeminti Miklusėnų g. paviršių.

Atsakovas Alytaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 100–102) su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl pareiškėjo nurodomos žalos atsakovas nėra kaltas, kadangi tarp pareiškėjo ir atsakovo civilinės atsakomybės santykiai nesusiklostė. Atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, dėl kurių kyla pareiga pareiškėjui atlyginti žalą.

2. Atsakovas laikosi tos pačios pozicijos, kaip ir pirmosios instancijos teisme, kad 1992 m. parengtas Naujosios g. techninis projektas ir 2010 m. atskirtas į du etapas, nėra naujas (atskiras) techninis projektas ir kuriam netaikoma Statybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies teisės norma, įpareigojanti, kad statytojas privalo informuoti visuomenę apie svarbių statinių projektavimo pradžią. Pareiškėjas nepagrindė nei teisme nei dabar aplinkybės, kad atsakovas turėjo (turi) pareigą informuoti visuomenę apie 1992 m. parengtą Naujosios g. techninį projektą, nes Statybos įstatymas buvo priimtas 1996 m. kovo 19 d.

3. Pareiškėjo argumentas, kad atsakovas neįsitikino dėl techninio projekto (2010 m.) sprendinių atitikimo teisės aktų reikalavimams, atmestinas. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalį, statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas patikrinus statybos ar rekonstravimo projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams. Pareiškėjas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 2D-17182-(147.38) buvo informuotas, jog Naujosios g. rekonstravimas vykdomas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Su atsakymu pareiškėjas sutiko, teisme ginčo dėl to nekėlė ir nekilo. Vadinasi Naujosios g. II eilės rekonstravimo darbai vyko pagal techninio projekto sprendinius, todėl vykdomi gatvės rekonstrukcijos darbai pareiškėjui nesukėlė neigiamų pasekmių, o atsakovui neiškilo pareiga atlyginti jam turtinę žalą.

4. Atsakovas nėra atsakingas už Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatas, todėl pareiškėjo interesų niekaip negalėjo pažeisti, nes šios sąlygos, numatytos Statybos įstatyme, taikomos rangovui. Atsakovas 2012 m. kovo 12 d. sudarė sutartį Nr. 605 dėl Naujosios g., Alytuje, II eilės ruožo nuo Naujosios ir Žuvinto g. iki Miklusėnų g. įrengimo statybos darbų atliko rangovas UAB „Alkesta“. Pagal sutarties 2.1 punktą atsakovas perdavė rangovui statybvietės valdymo teisę dėl Naujosios g., Alytuje, II eilės ruožo nuo Naujosios ir Žuvinto g. iki Miklusėnų g. Statybvietė yra perduodama pasirašant statybvietės perdavimo ir priėmimo aktą STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ nustatyta tvarka.

5. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo A. G. sutiko, kad Naujosios g. II eilės techninį projektą, kuris apima ir Miklusėnų g. dalį, Miklusėnų g. aukščiai žemėja. Teismas padarė teisingą išvadą, kad A. G. neįvykdė privalomojo reikalavimo įvertinti Naujosios g. II-os juostos raudonąsias linijas, todėl jis, kaip statytojas, neteko galimybės būti informuotas, kad planuojama sužeminti Miklusėnų g. paviršių ties susikirtimu su Naujosios g. antrąja eile. Pabrėžtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. G. tuo metu turėjo galiojusį statybos specialisto kvalifikacijos atestatą Nr. 2498, suteikiantį teisę būti teritorijų detaliojo plano, teritorijų specialiojo plano, statinio projekto, statinio projekto vykdymo priežiūros ir bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovu. A. G. neįvykdė nurodyto projektavimo sąlygų sąvade privalomo reikalavimo įvertinti Naujosios g. II-os juostos raudonąsias linijas, t. y. neįvertino galimos rizikos ir galimų pasekmių, kilsiančių ateityje. Dėl neįvertintos pareiškėjo rizikos ir veiksmų, atsakovas nėra atsakingas. Pagal STR. 1.05.06:2005 ir 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 1 priedą, Statybos įstatymo 2 straipsnio 30, 32 ir 33 dalis, 5 straipsnį, 20 straipsnio 1 dalį (Statybos įstatymo 2005 m. redakcija) statinio projektavimo sąlygų sąvadas yra privalomas statinio projektavimo dokumentas, ir jame nustatytos sąlygos yra privalomieji reikalavimai. Pareiškėjui taip pat šios normos yra privalomos. Jis dėl projektavimo sąlygų sąvade nurodyto privalomo reikalavimo ginčo nekėlė.

6. Kritiškai vertina pareiškėjo poziciją, kad jam nėra taikoma Kelių priežiūros tvarkos aprašas, kadangi jis ir jo klientai nėra laikomi eismo dalyviais. Apeliaciniu skundu pats patvirtina, kad jam, jo klientams ir bet kuriems kitiems asmenims nebuvo sudarytos galimybės iš jo valdomų ir naudojamų patalpų patekti į vietinės reikšmės kelius ir gatves. Tai reiškia, kad jie neteko galimybės patekti kaip eismo dalyviai, t. y. automobiliais į (duomenys neskelbtini), Alytus. Šiuo atveju akivaizdu, kad dėl apribojimų atsiradę nuostoliai eismo dalyviams ir (ar) kelio infrastruktūros objektų savininkams (valdytojams) neatlyginami.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas siekia turtinės žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą, nenustatęs pareiškėjo nurodytos žalos atlyginimui būtinų sąlygų. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka.

Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog CK 6.271 straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti teisinius santykius dėl žalos atlyginimo, kai prašoma atlyginti žala atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Atitinkamai, ir nagrinėjant šį administracinį ginčą būtina vadovautis nurodytoje teisės normoje pateiktais valstybės civilinės (deliktinės) atsakomybės prielaidų (sąlygų) aiškinimais.

Pabrėžtina, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Kita vertus, CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Taigi viena iš anksčiau minėtų sąlygų civilinei atsakomybei kilti yra neteisėti veiksmai. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas prašomą priteisti žalą iš esmės sieja su jo neinformavimu apie planuojamą sužeminti Miklusėnų gatvės paviršių ties susikirtimu su Naujosios gatvės antrąja eile, rengiant (duomenys neskelbtini) esančių patalpų rekonstrukcijos bei automobilių aikštelės įrengimo projektus.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dar 1992 m. buvo parengtas Naujosios gatvės rekonstravimo projektas su darbo projektu, tačiau dėl lėšų trūkumo tuo metu nebuvo įgyvendintas. Pagal UAB „Urbanistika“ 2010 m. parengtą statinio projektą 1992 m. Naujosios gatvės rekonstravimo projektas buvo išskirtas į II etapus. I etapas Naujosios ir Žuvinto gatvių sankryžos įrengimas, II nuo Naujosios ir Žuvinto gatvių sankryžos iki Miklusėnų gatvės. Leidimas rekonstruoti statinį Nr. LNS-11-110114-00005 išduotas 2011 m. sausio 14 d. 1992 m. ir 2010 m. statinio projektuose I ir II etapo buvo numatyta sužeminti Miklusėnų gatvės paviršių ties susikirtimu su Naujosios gatvės sankasa.

Pažymėtina, kad 2004 m. lapkričio 23 d. A. G. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Architektūros ir urbanistikos skyriui pateikė paraišką projektavimo sąlygų sąvadui parengti Nr. 360. Šia paraiška buvo prašoma nustatyti, ar gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pritaikymas komercinei veiklai neprieštarauja detaliajame plane numatytam teritorijos naudojimo tvarkymo režimui. Paraiškoje taip pat buvo nurodyta, jog bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė 5 automobiliams; įvažiavimas iš Miklusėnų g.; formuojamas reljefas su nuolydžiu į Miklusėnų g. 2004 m. gruodžio 22 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Architektūros ir urbanistikos skyrius pateikė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 360. Šio projektavimo sąlygų sąvado 2.2 punkte buvo, be kita ko, nurodyta, jog reikia įvertinti Naujosios gatvės II-os juostos raudonąsias linijas.

Nustatyta, kad Naujosios gatvės II-os juostos raudonosios linijos buvo pažymėtos 1992 metais parengtame Naujosios gatvės techniniame projekte, kuris dėl lėšų trūkumo tuo metu nebuvo įgyvendintas. Iš to darytina išvada, kad nors gatvių raudonųjų linijų sąvoka neapima vertikalaus planiravimo, tačiau A. G. neįvykdė privalomojo reikalavimo įvertinti Naujosios gatvės II-os juostos raudonąsias linijas, todėl jis, kaip statytojas, neteko galimybės būti informuotas, kad planuojama sužeminti Miklusėnų gatvės paviršių ties susikirtimu su Naujosios gatvės antrąja eile.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2004 m. rugsėjo 27 d. statybos leidimas Nr. GN-45 A. G. išduotas individualaus gyvenamojo namo dalies patalpų pakeitimui į prekybines patalpas. Statybos leidime 5 vietų automobilių parkavimo aikštelės įrengimui leidimo nėra, šį faktą patvirtina 2004 metų parengtas žemės sklypo planas. Gyvenamojo namo priklausinys, t. y. 5 vietų automobilių parkavimo aikštelė, nebuvo inventorizuota ir įregistruota nekilnojamojo turto registre, kadangi dalis stovėjimo aikštelės su dviem įvažiavimais buvo įrengta valstybinėje žemėje, neturint valstybinės žemės valdytojo sutikimo ir statybą leidžiančio dokumento. Pažymėtina ir tai, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą, savarankiškoms savivaldybių funkcijoms priskiriama savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Plačiau ši savivaldybės funkcija atskleidžiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarime Nr. 155 „Dėl kelių priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“. Aprašo 29 punktas suteikia kelio savininkui (valdytojui) laikinai apriboti nutraukti eismą ar uždaryti kelią dėl eismo įvykių, <...> vykstant kelio statyboms, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbams <...>. Kelio savininkams (valdytojams) apribojant ar nutraukiant eismą, keliuose, atsižvelgiant į priežastis ir darbui pobūdį, pastatomi atitinkami kelio ženklai nurodomos galimos apylankos. Apie eismo ribojimą keliuose ar kelių uždarymą skelbiama per visuomenės informavimo priemones (Aprašo 31 punktas). Dėl apribojimų atsiradę nuostoliai eismo dalyviams ir (ar) kelio infrastruktūros objektų savininkams (valdytojams) neatlyginami (Aprašo 33 punktas). Išdėstyti faktiniai ir teisiniai argumentai įrodo, kad atsakovas veikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus turėjo ir privalėjo veikti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta neteisėtų veiksmų, kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad būtų priteista pareiškėjo prašoma žala turi būti nustatytos visos trys komuliatyvios sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra nustatytos sąlygos, leidžiančios priteisti pareiškėjo prašomą turtinę žalą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi įrodymus ir patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas argumentuotai įvertino ginčo esmę sudarančias aplinkybes, ištyrė pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgė į visas bylai svarbias aplinkybes ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Atmetus pareiškėjo skundą, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas neturi teisės į teismo išlaidų atlyginimą, todėl jo prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žaliasis kampas“ apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas