AS-756-295-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS756-295/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07726-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija: 81

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. (V. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1), prašydamas atlyginti 8 000 000 eurų neturtinę žalą. Paaiškino, kad 2001 m. atsisakė Lietuvos Respublikos pilietybės, Dekretu Nr. 1501 jo atsisakymas tenkintas. Tačiau šis dekretas jam nebuvo įteiktas, todėl jis negalėjo kreiptis dėl tinkamo dokumento išvažiavimui iš Lietuvos Respublikos išdavimo ir buvo priverstas neteisėtai gyventi Lietuvoje (iki 2013 m.). Pirmą kartą dekreto išrašas buvo išduotas 2004 m.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi (b. l. 10) nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. sausio 10 d. pašalinti skundo trūkumams, t. y. patikslinti aplinkybes, su kuriomis pareiškėjas sieja neturtinės žalos atsiradimą. Šioje nutartyje pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė, jog jam nebuvo įteiktas Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo, todėl jis negalėjo gauti dokumento išvykti iš Lietuvos Respublikos. Tačiau jis nenurodė jokių motyvų, susijusių su nurodytomis aplinkybėmis, užkirtusiomis kelią jo išvykimui iš šalies (ar kreipėsi į atitinkamas institucijas, ar buvo priimti sprendimai šiuo klausimu, kokiu pagrindu jis grindžia patirtos žalos dydį). Pareiškėjas skunde nurodė, kad dekreto išrašą gavo 2004 m., todėl neaiškus ir nurodomas žalos laikotarpis – iki 2013 m., per kurį esą atsirado neturtinė žala.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 13 d. nutartimi (b. l. 16) pareiškėjo V. S. skundą laikė nepaduotu, nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais grąžino bei išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundas atitiko ne visus ABTĮ reikalavimus, todėl 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi nustatytas terminas iki 2014 m. sausio 10 d. pašalinti skundo trūkumus. Pareiškėjas iki šiol jų nepašalino, todėl jo skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas V. S. atskiruoju skundu (b. l. 19–20) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartį ir jo skundą priimti.

Pareiškėjo manymu, 2004 m. dekreto išrašas nėra tikras teisės aktas, jis tėra dekreto, išspausdinto „Valstybės žiniose“, kopija. Teisėja nepagrįstai šio dekreto išrašo gavimo metus (2004 m.) susiejo su neteisėto buvo Lietuvoje laikotarpiu (iki 2013 m.). Be to, teisėja nepagrįstai reikalauja nurodyti kitas jo išvykimui iš Lietuvos Respublikos sutrukdžiusias aplinkybes. Pasak pareiškėjo, pakanka to fakto, kad jis neturėdamas galiojančio dekreto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo kopijos negalėjo išvykti iš Lietuvos, t. y. buvo priverstas likti Lietuvoje. Įstatymas nenumato to, kad pareiškėjas turi pateikti argumentus dėl žalos dydžio.

V. S. 2014 m. sausio 31 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) pateikė atskirojo skundo patikslinimą, kuriame nurodė, jog 2003 m. jis kreipėsi į Vokietijos Federacinės Respublikos atitinkamą įstaigą dėl paso išdavimo, tačiau 2004 m. procesas buvo nutrauktas, nes jis neturėjo Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo liudijimo. 2012 m. jis kreipėsi į Kelno administracinį teismą, tačiau 2014 m. sausio 8 d. nutartyje nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo liudijimo, t. y. dekreto Nr. 1501, todėl iki šiol yra Lietuvos Respublikos pilietis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartį, kuria teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas nepašalino ankstesne teismo nutartimi nustatytų skundo trūkumų, V. S. skundą laikė nepaduotu.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, gavus teisme skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį. Jeigu skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Remiantis pateikta įstatymo normos formuluote, darytina išvada, kad teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymus dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. Antra vertus, priimdamas nutartį laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti. Todėl nutarties dėl trūkumų šalinimo motyvai gali būti vertinami kaip nutarties dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui motyvų sudėtinė dalis (pvz., LVAT 2012 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).

Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (LVAT 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis adm. byloje Nr. AS146-550/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo trūkumai buvo nustatyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi (b. l. 10). Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad nepašalinus trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui. Iš šios nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas pakankamai aiškiai ir išsamiai įvardijo pareiškėjo paduoto skundo trūkumus, nurodydamas konkrečias ABTĮ normas, kurių reikalavimų neatitinka skundas, bei paaiškino, kaip minėti trūkumai gali būti pašalinami. Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad remiantis ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punktu, skunde turi būti nurodytos aiškios aplinkybės, aiškiai ir konkrečiai suformuluoti reikalavimai ir pateikti jų pagrįstumą patvirtinantys įrodymai, kad atsakovas galėtų pateikti atsikirtimus, o teismas kuo operatyviau išnagrinėti bylą.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal LVAT praktiką žalos atlyginimo bylose, pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, paprastai turi nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiančių įrodymų (2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-231/2011; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-242/2011). Todėl, apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, minėtoje teismo nutartyje pagrįstai pažymėta, jog pareiškėjas, nors neturtinę žalą sieja su tuo, kad jam nebuvo įteiktas Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo (ir dėl to jis negalėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos), tačiau nenurodė, kokios aplinkybės jam užkirto kelią išvykti iš šalies (ar kreipėsi į atitinkamas institucijas (tarp jų ir į Prezidentūrą dėl dekreto kopijos išdavimo), ar tuo pagrindu priimtas atitinkamas sprendimas) bei kokiu pagrindu grindžiamas patirtos žalos dydis.

Šie pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai buvo pagrindas nustatyti pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti, tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėjas jų nepašalino. LVAT ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis įtvirtina kiekvieno suinteresuoto subjekto teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau visais atvejais ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (LVAT 2012 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012). Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ABTĮ reikalavimus, sudarė pareiškėjui visas galimybes pasinaudoti ABTĮ nustatyta teise kreiptis su skundu į teismą, o pareiškėjas tokia teise tinkamai nepasinaudojo ir neištaisė teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 13 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikydamas nepaduotu ir grąžindamas jį padavusiam asmeniui priėmė teisingą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė