A-2516-822/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr. A-2516-822/2015

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00331-20151

Procesinio sprendimo kategorija 3.1; 3.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei, vertėjui S. K.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui B. B., užsieniečio advokatei Astai Astrauskienei, pareiškėjo atstovui Tomui Čepulkovskiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal B. B. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo pratęsti užsieniečio sulaikymo terminą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT prie LR VRM) Užsieniečių registracijos centro atstovas kreipėsi į Švenčionių rajono apylinkės teismą, prašydamas pratęsti užsieniečiui paskirto sulaikymo terminą iki 2015 m. liepos 8 d.

Teikime nurodė, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai perėjęs valstybės sieną, pateikė apie save neteisingus duomenis – prisistatė esąs B. B., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei suklastotus dokumentus. 2014 m. lapkričio 28 d. (duomenys neskelbtini) teisingumo ministerija informavo, kad asmuo, prisistatęs B. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) pilietis B. B., gim. (duomenys neskelbtini). Vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. 2014 m. gruodžio 16 d. gauta informacija apie tai, kad (duomenys neskelbtini) piliečio B. B. prieglobsčio byla Danijoje nutraukta, o užsienietis deportuotas į (duomenys neskelbtini), jam paskelbtas draudimas iki 2017 m. gruodžio 30 d. atvykti į Šengeno erdvę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. sprendimu užsienietis sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2015 m. balandžio 8 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. kovo 6 d. priėmė sprendimą nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Šį sprendimą užsienietis apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, skundas neišnagrinėtas. Užsieniečio asmenybė šiuo metu nustatyta, tačiau išlikę sulaikymo pagrindai, nes priimtas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo. Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir yra didelė tikimybė, kad nebūdamas sulaikytas, užsienietis išvyktų iš Lietuvos Respublikos ir nebūtų galimybės įvykdyti Migracijos departamento sprendimą dėl jo išsiuntimo.

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 113 straipsnio 2 ir 4 dalimis, Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkino. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. (15/6-7) 15PR-367 nusprendė (duomenys neskelbtini) piliečio B. B., gim. (duomenys neskelbtini), prašymą dėl prieglobsčio nagrinėti iš esmės, suteikė užsieniečiui laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. sprendimu užsienietis sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2015 m. balandžio 8 d. tuo pagrindu, kad nenustatyta užsieniečio tapatybė, užsieniečiui Danijoje nebuvo suteiktas prieglobstis, jam paskelbtas draudimas atvykti į Šengeno erdvę. Migracijos departamentas, iš esmės išnagrinėjęs užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį, 2015 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. (15/6-7) 12PR-13 nesuteikė jam pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje bei papildomos apsaugos, nusprendė užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

Užsienietis minėtą sprendimą apskundė, galutinis sprendimas šiuo metu nepriimtas. Neįsiteisėjus minėtam Migracijos departamento sprendimui, užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Pagal formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kol nepriimtas galutinis Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio, laikytina, kad visos prieglobsčio procedūros metu siekiama priimti sprendimą tiek dėl prieglobsčio užsieniečiui suteikimo ar nesuteikimo, tiek ir dėl užsieniečio išsiuntimo ar neišsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir dėl to Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis gali būti taikoma bet kurioje šios procedūros stadijoje.

Nustatyta, kad šiuo metu sprendžiama dėl užsieniečio gražinimo į užsienio valstybę, priimdamas sprendimą Migracijos departamentas konstatavo, kad užsieniečio pateikti argumentai nesusiję su pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais, užsienietis nepateikė jokių dokumentų ir nenustatyta, kad užsieniečio kilmės šalyje būtų pažeidžiamos jo pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės ar kiltų grėsmė, todėl yra pagrindas manyti, kad užsienietis, pateikęs nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį, piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir, nebūdamas sulaikytas, gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo, tuo trukdydamas įvykti Migracijos departamento sprendimą.

Teismas pažymėjo, kad šiuo metu užsieniečio tapatybė nustatyta, tačiau Migracijos departamento sprendimu užsieniečiui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis, sprendime konstatuota, kad užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės šalyje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais, todėl yra pagrindas manyti, kad, būdamas laisvėje, užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į savo kilmės valstybę arba išvykti į kitas ES valstybes. Byloje nustatyta, kad užsienietis prašė prieglobsčio Danijoje, išnagrinėjus prašymą jam prieglobstis nebuvo suteiktas, užsieniečiui paskelbtas draudimas iki 2017 m. gruodžio 30 d. atvykti į Šengeno erdvę, todėl, siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema valstybėse narėse bei tam, kad būtų galima įgyvendinti Dublino sistemą, kurios pagrindinis tikslas – užkirsti kelią situacijai, kai asmuo paduoda prašymus suteikti prieglobstį daugiau nei vienoje valstybėje narėje, taip pat – sumažinti iš vienos valstybės narės į kitą siuntinėjamų prieglobsčio prašytojų skaičių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. N575-1291/2012), užsieniečio sulaikymo terminas pratęsiamas. Nėra pagrindo užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

II. B. B. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 18–20) prašydamas panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Užsieniečių registracijos centro teikimo netenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad po laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo (ir Migracijos departamento sprendimo, kuriuo jam nebuvo suteikta tarptautinė apsauga) neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip piktnaudžiavimas prieglobsčio suteikimo procedūra ar, jog yra tikimybė, kad jis galėtų neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymus. Priešingai, apeliantas bendradarbiauja su kompetentingomis Lietuvos Respublikos institucijomis, tiekia informaciją ir siekia, kad galutinis sprendimas jo byloje būtų kuo greičiau priimtas. Šiuo atveju nėra jokių objektyvių duomenų ar įrodymų, kurie pagrįstų, jog apeliantas gali trukdyti priimti galutinį sprendimą ar pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo, t. y. nėra aplinkybių nurodytų Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje. Be to, vien ta aplinkybė, kad Migracijos departamentas nesuteikė jam tarptautinės apsaugos ir savo sprendime nurodė, kad apelianto pateikti argumentai nesusiję su pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais, negali būti vertinami kaip pagrindžiantys, jog apeliantas, panaikinus jo laisvės suvaržymą, galimai trukdytų priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje. Migracijos departamento sprendimas yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, taigi neįsiteisėjęs, todėl negali būti naudojamas kaip pagrindas apelianto sulaikymui.

Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą.

Atsiliepime nurodo, kad apeliantas klaidingai traktuoja „prieglobsčio prašytojo“ ir „užsieniečio“ sąvokas, pažymi, kad Įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje aiškiai nurodyta, kad užsieniečių sąvoka apima ir prieglobsčio prašytojus. Pažymi, kad sulaikymo metu teismui buvo žinoma, kad asmuo turi prieglobsčio prašytojo statusą.

Atkreipia dėmesį į tai, kad iš bylos medžiagos akivaizdu, kad apeliantas per Lietuvos Respublikos teritoriją bandė patekti į kitas Europos Sąjungos šalis. Prašymą dėl prieglobsčio suteikimo jis pateikė ne pasienio kontrolės punkte, o tik vėliau, būdamas suimtas. Iš tokio asmens elgesio darytina išvada, kad prieglobsčio procedūra jis naudoja kaip vieną iš būdų įteisinti savo būvimą Europos Sąjungoje, išvengiant išsiuntimo į kilmės šalį bei pasinaudoti laisvo judėjimo galimybe tam, kad galėtų tęsti savo kelionę toliau į vakarus.

Užsieniečių registracijos centras taip pat pažymi, kad (duomenys neskelbtini) yra pakankamai saugi kilmės valstybė ir remiantis statistiniais duomenimis, nei vienam (duomenys neskelbtini) piliečiui nėra suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

Mano, kad nagrinėjamu atveju yra aplinkybių nurodytų Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 8 punktuose, kurios pagrindžia, jog apeliantas gali trukdyti priimti galutinį sprendimą ar pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija nustatė, kad (duomenys neskelbtini) pilietis B. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. sprendimu sulaikytas Užsieniečių registracijos centre Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu (dėl to, kad neteisėtai atvyko į Lietuvą ir neteisėtai yra joje) iki jis Įstatymo nustatyta tvarka bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau kaip iki 2015 m. balandžio 8 d. Užsieniečių registracijos centro 2015 m. kovo 27 d. teikimu Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 113 straipsnio 2 ir 4 dalimis, pratęsė pareiškėjo sulaikymo terminą iki 2015 m. liepos 8 d. Šioje byloje svarbu išsiaiškinti, ar pareiškėjo sulaikymas buvo pagrįstai pratęstas vadovaujantis minėtais pagrindais.

Užsieniečio sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio nuostatos. Remiantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu (galiojanti 2013 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. XII-548 redakcija) užsienietis yra sulaikomas, jei jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1396, galiojanti nuo 2015 m. kovo 1 d.) numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies redakciją, galiojančią nuo 2015 m. kovo 1 d. (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1396) prieglobsčio prašytojas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), taip pat kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės valstybėje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–9 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1396) numatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.

Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1396) numatyta, kad užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, o šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais – ne ilgiau, negu būtina, siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti prieglobsčio prašytojo tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, arba kol yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės valstybėje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis.

Nagrinėjamu atveju, iš teismui pateiktos medžiagos, užsieniečio asmens bylos, nustatyta, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai perėjęs valstybės sieną, prisistatė esąs B. B., gim. (duomenys neskelbtini), bei pateikė suklastotus dokumentus. 2014 m. lapkričio 28 d. (duomenys neskelbtini) teisingumo ministerija informavo, kad asmuo, prisistatęs B. B., gim. (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) pilietis B. B., gim. (duomenys neskelbtini). Vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. (15/6-7) 15PR-367 nusprendė jo prašymą dėl prieglobsčio nagrinėti iš esmės, suteikė B. B. laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. sprendimu užsienietis sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2015 m. balandžio 8 d. tuo pagrindu, kad nenustatyta užsieniečio tapatybė, užsieniečiui Danijoje nebuvo suteiktas prieglobstis, jam paskelbtas draudimas iki 2017 m. gruodžio 30 d. atvykti į Šengeno erdvę. Migracijos departamentas, iš esmės išnagrinėjęs užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį, 2015 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. (15/6-7) 12PR-13 nesuteikė jam pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje bei papildomos apsaugos, nusprendė B. B. išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Šį sprendimą užsienietis apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pažymėtina, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gegužės 30 d. sprendime byloje Nr. C-534/11 Mehmet Arslan prieš Policie ČR padarė išvadą, kad pagal ES teisę nedraudžiama, jog trečiosios šalies pilietis, padavęs tarptautinės apsaugos prašymą, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2005/85/EB, nustatančią būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse, po to, kai jis buvo sulaikytas remiantis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 15 straipsniu, būtų toliau sulaikytas pagal nacionalinės teisės nuostatą, kai kiekvienu atveju įvertinus visas reikšmingas aplinkybes paaiškėja, kad šis prašymas pateiktas vien siekiant pavėlinti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti ir kad objektyviai būtina sulaikymo priemonę palikti galioti, siekiant neleisti, kad atitinkamas asmuo visiškai išvengtų grąžinimo priemonės taikymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog tam, kad užsienietis, bandydamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos, nepasinaudotų laisvo asmenų judėjimo Šengeno erdvėje galimybe, egzistuoja objektyvi būtinybė taikyti jam judėjimo laisvės ribojimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-115/2013, 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-131/2013 ir kt.).

Teismas skundžiamame sprendime rėmėsi tuo, kad nors šiuo metu užsieniečio tapatybė nustatyta, tačiau Migracijos departamento sprendimu užsieniečiui nesuteiktas prieglobstis, sprendime konstatuota, kad užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės šalyje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai sprendė, kad būdamas laisvėje užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į savo kilmės valstybę arba išvykti į kitas ES valstybes nares. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad užsienietis neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip piktnaudžiavimas prieglobsčio suteikimo procedūra ar yra tikimybė, kad jis galėtų neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymus, tačiau teisėjų kolegija, vertindama sulaikymo termino pratęsimo teisėtumą, atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamu atveju užsienietis yra prašęs prieglobsčio Danijoje, užsieniečiui paskelbtas draudimas iki 2017 m. gruodžio 30 d. atvykti į Šengeno erdvę, taip pat kad administracinėje byloje nėra duomenų, paneigiančių, kad užsienietis atitinka 113 straipsnio 5 dalies nuo 2 iki 4 punktuose išdėstytas aplinkybes (ryšys su Lietuvos Respublika), kurios svarbios sprendžiant, ar užsienietis gali pasislėpti (Įstatymo 113 str. 2 d.). Teismas pagrįstai sprendė dėl užsieniečio sulaikymo termino pratęsimo, siekdamas draudimo piktnaudžiauti prieglobsčio sistema ES valstybėse narėse įgyvendinimo bei tam, kad būtų galima įgyvendinti Dublino sistemą, kurios pagrindinis tikslas – užkirsti kelią situacijai, kai asmuo paduoda prašymus suteikti prieglobstį daugiau nei vienoje valstybėje narėje, taip pat – sumažinti iš vienos valstybės narės į kitą siuntinėjamų prieglobsčio prašytojų skaičių.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo B. B. apeliacinį skundą atmesti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė